Naminių gyvūnų pervežimas į Olandiją, Vežame kiekvieną dieną

Prieš porą metų draugas paprašė pagalbos – reikėjo nugabenti jo šunį iš Kauno į Amsterdamą. Jis pats išvyko anksčiau, o augintinis liko pas tėvus. Ieškojome variantų internete, skambinome įvairioms įmonėms, ir supratome, kad informacijos labai daug, bet ji išmėtyta po visur. Vieni veža tik savaitgaliais, kiti tik didelius gyvūnus, treti reikalauja dokumentų, kurių niekas kitas neprašo. Galiausiai radome kas veža kiekvieną dieną, ir viskas pavyko. Bet tas procesas įkvėpė mane parašyti šį tekstą – kad kitiems būtų lengviau. Čia rasite atsakymus į klausimus, kuriuos dažniausiai girdžiu iš klientų, norinčių pervežti savo augintinius į Olandiją.

Pasiruošimas – naminių gyvūnų pervežimas į Olandiją

1. Kada pradėti ruoštis gyvūno pervežimui?

Anksčiau nei manote. Idealiu atveju – bent mėnesį prieš planuojamą kelionę. Kodėl taip anksti? Pirma, reikia pasirūpinti dokumentais – pasas, skiepai, veterinarinė pažyma. Antra, gyvūnas turi priprasti prie narvo, o tai užtrunka. Trečia, reikia rasti patikimą pervežėją, ir geriausi dažnai būna užimti kelias savaites į priekį. Ketvirta – jei skiepas pasibaigęs, po revakcinacijos reikia laukti 21 dieną. Tai reiškia, kad jei pradėsite ruoštis prieš savaitę, gali būti per vėlu. Viena šeima susisiekė su mumis trečiadienį, norėdami vežti šunį jau sekmadienį. Paaiškėjo, kad pasas pasibaigęs, ir nieko negalėjome padaryti. Teko atidėti trims savaitėms. Planavimas iš anksto išgelbsti nuo tokių situacijų.

2. Ką reikia žinoti apie mikročipą?

Mikročipas – tai mažas prietaisas, implantuojamas po gyvūno oda, paprastai tarp menčių. Jis turi unikalų 15 skaitmenų numerį, kuris susiejamas su gyvūno dokumentais. Be mikročipo negalima nei skiepyti nuo pasiutligės (tiksliau, skiepas negalios), nei gauti paso, nei keliauti. Svarbu, kad mikročipas atitiktų ISO 11784/11785 standartą – tai tarptautinis reikalavimas. Senesni mikročipai kartais neatitinka šio standarto, ir tokiu atveju reikia implantuoti naują. Tai neskausminga procedūra, trunkanti kelias sekundes. Bet jei gyvūnas jau turi mikročipą, pirmiausia patikrinkite, ar jis veikia ir ar atitinka standartą. Veterinaras gali tai padaryti per minutę. Vienas atvejis – šuo turėjo mikročipą, bet jis buvo „mirus" – neskaitydavo. Teko implantuoti naują, ir tai sukėllo papildomų klausimų pasienyje, nes sistemoje buvo senas numeris.

3. Kaip pasirinkti tinkamą pervežimo įmonę?

Ne rinkitės pigiausią. Rinkitės patikimą. Pigiausias pasiūlymas dažnai reiškia, kad kažkur taupoma – transporto kokybė, vairuotojų patirtis, draudimas. Pirmiausia paklauskite, ar įmonė turi licenciją gyvūnų pervežimui. Antra – paprašykite nuotraukų ar video iš transporto priemonės. Trečia – paskaitykite atsiliepimus, bet ne tik tuos, kurie svetainėje, o ir nepriklausomuose forumuose. Ketvirta – paklauskite, kas nutinka, jei kelionė atšaukiama. Penkta – ar yra draudimas. Patikima įmonė atsakys į visus šiuos klausimus be problemų. Jei kažkas vengia atsakyti arba atsakymai migloti – ieškokite kitur. Asmeniškai man patinka, kai įmonė siūlo susitikti prieš kelionę ir parodyti transportą – tai rodo pasitikėjimą savo paslauga.

4. Ką daryti, jei gyvūnas turi specialių poreikių?

Specialūs poreikiai – tai gali būti lėtinė liga, alergija, judėjimo negalia arba elgesio ypatumai (pavyzdžiui, agresija kitų gyvūnų atžvilgiu). Visus šiuos dalykus būtina informuoti pervežėją iš anksto. Ne prieš pat kelionę, o kai tik užsisakote paslaugą. Tai leidžia pasiruošti – pavyzdžiui, paimti vaistus, paruošti specialų narvą arba suplanuoti dažnesnius sustojimus. Vienas šuo turėjo šlapimo nelaikymą – šeimininkė informavo mus, ir mes paklojome papildomą įklotą bei pasiėmėme valymo priemonių. Tai nebuvo problema, bet jei būtume sužinoję tik kelionės metu, būtų buvę daug sudėtingiau. Svarbiausia – nebūti informacijos. Jūsų augintinio sveikata ir komfortas yra prioritetas, ir geras pervežėjas tai supras.

5. Ar reikia gyvūną sterilizuoti prieš pervežimą?

Ne, sterilizacija nėra privaloma sąlyga pervežimui. Bet yra niuansas – jei vežate gyvūną komerciniais tikslais (pardavimui, veisimui), tada reikalavimai griežtesni. Naminiams augintiniams, keliaujantiems su šeimininku ar pas šeimininką, sterilizacija nėra būtina. Tačiau praktiškai – jei gyvūnas nesterilizuotas ir yra rujojimo metu, kelionė gali būti sudėtingesnė. Patinai gali tapti neramūs, kai užuodžia rujojančią patelę, net jei jie atskirti. Viena katė rujojo kelionės metu, ir visi katinai transporto priemonėje pradėjo elgtis neįprastai – vienas bandė prasigraužti pro narvo grotas. Nuo to laiko visada klausiame šeimininkų apie ciklą ir rekomenduojame planuoti kelionę ne rujojimo metu, jei įmanoma.

Dokumentacija – vežame naminius gyvūnus į Olandiją

6. Koks yra ES augintinio pasas?

ES augintinio pasas – tai standartinis dokumentas visoje Europos Sąjungoje, patvirtinantis gyvūno tapatybę ir sveikatos būklę. Jame yra mikročipo numeris, skiepų įrašai, savininko duomenys ir veterinaro antspaudas. Pasą išduoda licencijuotas veterinaras, ir jis galioja visą gyvūno gyvenimą, jei skiepai atnaujinami laiku. Svarbu – pasas nėra tas pats kaip sveikatos pažymėjimas. Pasas – tai nuolatinis dokumentas, o sveikatos pažymėjimas – tai vienkartinis dokumentas, išduotas prieš konkrečią kelionę. Abu reikalingi. Be paso negalite gauti sveikatos pažymėjimo, o be sveikatos pažymėjimo negalite kirsti sienos. Tai tarsi pasas žmogui ir lėktuvo bilietas – vienas be kito neveikia.

7. Ką daryti, jei pasas išduotas kitoje šalyje?

ES augintinio pasas, išduotas bet kurioje ES šalyje, galioja visoje Sąjungoje. Jei gyvūno pasas išduotas, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Lenkijoje, jis tinkamas ir kelionei į Olandiją. Svarbu, kad jame būtų visi reikiami įrašai – mikročipas, pasiutligės skiepas, veterinaro parašas. Problema gali kilti, jei pasas seno pavyzdžio – prieš 2004 metus išduoti dokumentai gali neatitikti dabartinių reikalavimų. Tokiu atveju reikia kreiptis į veterinarą dėl naujo paso išdavimo. Vienas klientas atsivežė šunį iš Ukrainos su ukrainietišku pasu – tai jau kita istorija, nes Ukraina nėra ES narė, ir reikalavimai skiriasi. Bet jei pasas ES – jis galioja.

8. Kiek laiko galioja sveikatos pažymėjimas?

48 valandas. Tiksliau – 48 valandos nuo veterinaro parašo momento iki sienos kirtimo momento. Tai labai trumpas laiko tarpas, ir jį reikia planuoti atsakingai. Jei veterinaras pasirašė pažymėjimą pirmadienį 10 valandą ryto, jis galioja iki trečiadienio 10 valandos ryto. Jei jūsų transportas kerta sieną trečiadienį 11 valandą – pažymėjimas negalioja. Skamba griežtai, ir taip yra. Todėl geriausia sveikatos pažymėjimą gauti tą pačią dieną, kai išvykstate. Arba, jei tai neįmanoma, kitą rytą prieš išvykimą. Vienas nemalonus atvejis – veterinaras išdavė pažymėjimą penktadienį popiet, o transportas išvyko tik sekmadienį ryte. Pasienyje pažymėjimas jau buvo negaliojantis. Teko ieškoti veterinaro pasienyje, kas užtruko ir kainavo papildomai.

9. Ar reikalingas pasiutligės antikūnų titro tyrimas?

Paprastai ne, jei gyvūnas keliauja iš Lietuvos į Olandiją. Lietuva yra ES narė, ir abiejose šalyse galioja tie patys reikalavimai. Titro tyrimas reikalingas tik tada, kai gyvūnas keliauja iš trečiųjų šalių (ne ES) arba grįžta iš šalies, kurioje pasiutligės rizika didelė. Bet yra viena išimtis – jei gyvūnas buvo paskiepytas pirmą kartą, titro tyrimas gali būti rekomenduojamas, nors ir ne privalomas. Tai priklauso nuo veterinaro nuožiūros. Asmeniškai rekomenduoju pasidaryti tyrimą, jei keliaujate pirmą kartą – tai suteikia papildomą saugumo jausmą, ir jei kiltų klausimų pasienyje, turėsite papildomą dokumentą. Tyrimas kainuoja apie 50–80 eurų ir trunka apie dvi savaites.

10. Ką daryti, jei dokumentuose padaryta klaida?

Klaida dokumentuose – tai vienas dažniausių nesklandumų, su kuriais susiduriame. Gali būti neteisingas mikročipo numeris, neteisinga gyvūno gimimo data, neteisingas savininko vardas. Jei klaida pastebėta prieš kelionę – kreipkitės į veterinarą, kuris išdavė dokumentą, ir paprašykite pataisyti. Jei klaida pastebėta pasienyje – situacija sudėtingesnė. Kartais užtenka paaiškinimo ir papildomo dokumento, kartais tenka grįžti. Vienas atvejis – šuns pase buvo įrašytas ne mikročipo numeris, o kažkoks atsitiktinis skaičius. Pasienyje tai pastebėjo, ir šeimininkui teko grįžti į Lietuvą, gauti naują pasą ir bandyti iš naujo. Tai užtruko tris dienas. Todėl visada patikrinkite dokumentus prieš išvykdami – kiekvieną skaičių, kiekvieną raidę.

Transportas – pervežimas naminių gyvūnų į Olandiją

11. Kokiu transportu vežami gyvūnai?

Paprastai tai specialiai pritaikyti mikroautobusai arba furgonai. Viduje sumontuoti narvai, ventiliacijos sistema, kartais net kondicionierius. Svarbu, kad transporto priemonė būtų švari, be aštrių kampų, su pakankamai erdvės kiekvienam gyvūnui. Kokybiškas transportas turi atskiras ventiliacijos zonas, kad kvapai nesimaišytų per daug. Taip pat – apšvietimą, kurį galima pritemdyti naktį, kad gyvūnai galėtų miegoti. Pigesni variantai kartais naudoja paprastus mikroautobusus be specialios įrangos – tai nėra draudžiama, bet gyvūnams nepatogu. Vienas pervežėjas naudojo seną „Ford Transit" be ventiliacijos – vasarą viduje buvo 40 laipsnių, ir vienas šuo vos neperkaito. Nuo to laiko visada prašome nuotraukų iš transporto prieš užsakydami.

12. Kiek gyvūnų telpa viename transporte?

Priklauso nuo transporto dydžio ir gyvūnų dydžio. Standartiniame mikroautobuse telpa 6–10 mažų gyvūnų (kačių, mažų šunų) arba 3–4 dideli šunys. Yra ir didesnių transportų, kurie gali sutalpinti iki 20 mažų gyvūnų. Bet svarbu ne tik skaičius, o ir komfortas. Jei įmonė siūlo „talpiname iki 20 gyvūnų" ir kaina labai maža – pagalvokite, ar jūsų augintinis patogiai jausis tarp 19 kitų gyvūnų. Triukšmas, kvapai, stresas – visa tai didėja su kiekvienu papildomu gyvūnu. Asmeniškai manau, kad optimalus skaičius – 8–10 gyvūnų mikroautobuse. Tiek užtenka, kad būtų ekonomiška, bet gyvūnai neturėtų per daug streso.

13. Kaip dažnai daromi sustojimai kelionės metu?

Geras pervežėjas sustoja kas 4–5 valandas. Per sustojimą gyvūnams duodama vandens, patikrinama jų būklė, o prireikus – leidžiama pasivaikščioti. Sustojimai trunka 15–30 minučių. Naktį sustojama rečiau, bet ne mažiau kaip kartą per 6 valandas. Svarbu, kad sustojimai būtų saugiose vietose – ne greitkelio pakraštyje, o aikštelėje su aptverta teritorija. Vienas pervežėjas sustojo tiesiog degalinėje be jokio aptvėrimo, ir mažas terjeras vos nepabėgo – spėjo iššokti iš narvo, kai vairuotojas atidarė duris. Nuo to laiko visada klausiame, kur tiksliai daromi sustojimai. Tai detalė, bet svarbi.

14. Ar transportas turi draudimą?

Turėtų turėti. Bet ne visi turi. Draudimas apima transporto priemonę, vairuotoją ir – svarbiausia – gyvūnus. Jei įvyksta avarija arba gyvūnas susižeidžia kelionės metu, draudimas turėtų padengti veterinarines išlaidas. Paklauskite pervežėjo, kokį draudimą jie turi, ir paprašykite parodyti polisą. Jei atsisako arba sako „mes niekada neturėjome problemų" – tai raudona vėliava. Problemos nutinka net geriausiems, ir svarbu, kad būtų apsauga. Vienas atvejis – mikroautobusas pateko į avariją Vokietijoje, niekas rimtai nenukentėjo, bet vienas šuo susilaužė koją. Be draudimo šeimininkui būtų tekę mokėti už operaciją iš savo kišenės – o tai tūkstančiai eurų. Su draudimu viskas buvo padengta.

Kelionės eiga – vežame gyvūnus į Olandiją kasdien

15. Kaip vyksta gyvūno paėmimas?

Priklauso nuo sutarties. Galite atvežti gyvūną į nurodytą vietą (dažniausiai tai būna pervežėjo sandėlis arba stovėjimo aikštelė), arba galite užsisakyti paėmimą iš namų. Paėmimas iš namų kainuoja papildomai, bet patogiau, ypač jei neturite transporto arba gyvūnas didelis. Paėmimo metu vairuotojas patikrina dokumentus, apžiūri gyvūną, įdeda jį į narvą ir pritvirtina transporto priemonėje. Visa tai trunka apie 15–20 minučių. Svarbu būti pasiruošus – turėti dokumentus, narvą, vandenį. Vienas klientas pusę valandos ieškojo paso, nes „kažkur padėjo", ir tai sukėlė vėlavimą visam maršrutui. Būkite pasiruošę iš anksto.

16. Ką veikia gyvūnas visą kelionę?

Dauguma gyvūnų pradžioje būna neramūs – kai kurie loja, kiti cypia, treti tiesiog sėdi ir stebi. Po kelių valandų, kai transporto monotonija ima veikti, dauguma užmiega. Tai normalu – vibracija ir nuolatinis judėjimas veikia raminančiai. Yra ir tokių, kurie visą kelionę pramiega – ypač vyresni gyvūnai arba tie, kurie gavo raminamąjį. Blogiausia būna pirmąsias dvi valandas – tada stresas didžiausias. Po to situacija stabilizuojasi. Vairuotojas periodiškai tikrina gyvūnus – ar turi vandens, ar narvas tvarkingas, ar nėra sveikatos problemų. Jei jūsų gyvūnas labai jautrus, galite paprašyti, kad vairuotojas praneštų, kaip jis jaučiasi – kai kurie siunčia nuotraukas ar trumpus video.

17. Kiek trunka kelionė iš Lietuvos į Olandiją?

Apie 18–22 valandas, priklausomai nuo maršruto, eismo sąlygų ir sustojimų. Iš Vilniaus iki Amsterdamo – apie 1700 kilometrų. Iš Kauno – šiek tiek mažiau. Vokietijoje dažnai būna spūsčių, ypač aplink didžiuosius miestus – Berlyną, Hanoverį, Dortmundą. Olandijos sienos prieiga taip pat gali užtrukti, jei eilės. Geriausiu atveju – 18 valandų. Blogiausiu – 24 ar net daugiau. Žiemą, kai keliai slidūs arba uždaryti dėl sniego, kelionė gali užtrukti ir ilgiau. Todėl niekada neplanuokite svarbių susitikimų tą pačią dieną, kai turi atvykti gyvūnas. Palikite buferį – bent pusę dienos.

18. Kas nutinka, jei gyvūnas pabėga kelionės metu?

Tai retas, bet neįsivaizduojamai baisus scenarijus. Patikimi pervežėjai turi procedūras – transporto priemonės durys užrakintos, narvai su dvigubomis sklendėmis, vairuotojas patikrina viską prieš pajudant ir po kiekvieno sustojimo. Bet jei taip nutinka – pirmiausia sustojama saugioje vietoje, vairuotojas bando sugauti gyvūną, informuojamas šeimininkas. Jei gyvūnas pabėgo viešoje vietoje – gali tekti kviesti vietinę gyvūnų kontrolę. Tai košmaras visiems. Vienas atsitikimas, apie kurį girdėjau – šuo iššoko iš transporto degalinėje netoli Berlyno. Paieška truko keturias valandas, šuo rastas už dviejų kilometrų, laimei, sveikas. Nuo to laiko ta įmonė įrengė papildomus užraktus. Štai kodėl svarbu rinktis patikimą vežėją.

Atvykimas – naminių gyvūnų gabenimas į Olandiją

19. Kur atvyksta gyvūnas Olandijoje?

Paprastai į pagrindinius miestus – Amsterdamą, Roterdamą, Hagą, Utrechtą, Eindhoveną. Maršrutai derinami iš anksto, ir jūs galite pasirinkti, kur patogiausia atsiimti gyvūną. Kai kurios įmonės siūlo pristatymą iki durų – tai reiškia, kad gyvūnas atvežamas tiesiai į jūsų namus Olandijoje. Tai patogu, bet kainuoja papildomai. Standartinis variantas – susitikimas nurodytoje vietoje, dažniausiai stovėjimo aikštelėje arba degalinėje. Svarbu susitarti dslės tikslų laiką ir vietą iš anksto, kad nebūtų nesusipratimų. Vienas klientas laukė netinkamoje degalinėje – pasirodo, Olandijoje yra kelios degalinės tuo pačiu pavadinimu toje pačioje gatvėje. Skamba absurdiškai, bet taip nutiko. Dabar visada siunčiame tikslias koordinates.

20. Ką daryti, jei negalite atsiimti gyvūno sutartu laiku?

Informuokite pervežėją kuo anksčiau. Jei vėluojate valandą ar dvi – paprastai tai ne problema, vairuotojas palauks. Bet jei negalite atsiimti tą pačią dieną – reikia tartis dėl alternatyvos. Kai kurios įmonės turi partnerius Olandijoje, kurie gali priimti gyvūną nakčiai. Tai kainuoja papildomai, bet geriau nei palikti gyvūną transporto priemonėje per naktį. Vienas klientas turėjo skubiai išvykti į komandiruotę ir negalėjo atsiimti šuns sutartu laiku. Mes susitarėme su vietine gyvūnų prieglauda, kuri priėmė šunį parai – šeimininkas atsiėmė kitą dieną. Ne ideali situacija, bet šuo buvo saugus ir prižiūrėtas. Svarbiausia – komunikuoti laiku.

21. Ar reikia registruoti gyvūną Olandijoje po atvykimo?

Taip, jei planuojate gyventi Olandijoje ilgiau nei tris mėnesius. Registracija vyksta per vietinę gyvūnų registrą – „Hondenbelasting" šunims (tai mokestis už šunį, kuris privalomas daugumoje savivaldybių). Katės registruojamos ne visur, bet rekomenduojama. Registracija paprasta – užpildote formą internete arba savivaldybėje, pateikiate paso kopiją ir sumokate mokestį. Mokestis priklauso nuo savivaldybės – nuo 50 iki 150 eurų per metus. Be registracijos gresia bauda, jei jus sustabdo ir patikrina. Be to, registruotas gyvūnas lengviau randamas, jei pabėga. Olandai labai rimtai žiūri į gyvūnų registraciją, ir tai gerai – tai reiškia, kad sistema veikia.

22. Ką daryti, jei gyvūnas sunkiai adaptuojasi naujoje vietoje?

Adaptacija gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Pirmomis dienomis gyvūnas gali būti išsigandęs, neėsti, slėptis arba elgtis neįprastai. Tai normalu. Suteikite jam ramybę, neverskite bendrauti su naujais žmonėmis ar gyvūnais iš karto. Leiskite apsižvalgyti, užuosti naują aplinką. Laikykite seną rutiną – tą patį šėrimo laiką, tą pačią miego vietą (jei įmanoma, su pažįstamu apklotu). Jei po dviejų savaičių situacija negerėja – kreipkitės į veterinarą arba gyvūnų elgesio specialistą. Vienas katinas slėpėsi po lova dvi savaites, kol šeimininkė pastatė jo narvą su atviromis durimis miegamajame – tada jis pradėjo jaustis saugiai ir pamažu išlindo. Kartais reikia tiesiog kantrybės.

Specialios situacijos – vežame naminius gyvūnus kiekvieną dieną

23. Ar galima vežti gyvūną su lėktuvu vietoj automobilio?

Galima, bet tai kitokia patirtis. Lėktuvu greičiau – skrydis trunka apie 2–3 valandas, bet pasiruošimas sudėtingesnis. Gyvūnas keliauja krovinių skyriuje (išskyrus labai mažus gyvūnus, kurie kartais leidžiami salone), ir tai daugeliui šeimininkų kelia nerimą. Temperatūra krovinių skyriuje gali svyruoti, triukšmas didelis, o gyvūnas yra vienas. Be to, oro linijos turi griežtus reikalavimus narvams, ir ne visi gyvūnai gali skristi – pavyzdžiui, plokščianosiai šunys (buldogai, mopsai) dažnai draudžiami dėl kvėpavimo problemų. Automobiliu ilgiau, bet gyvūnas gali būti prižiūrimas, daromi sustojimai, ir šeimininkas gali keliauti kartu. Pasirinkimas priklauso nuo jūsų prioritetų.

24. Kaip vežti gyvūną žiemą?

Žiema – sudėtingesnis metas dėl šalčio, slidžių kelių ir trumpesnių dienų. Transporto priemonė turi turėti šildymą – tai privaloma. Gyvūno narve reikia papildomo apklotą, kad būtų šilčiau. Vanduo gali užšalti, jei transportas ilgai stovi – todėl vairuotojas turi reguliariai tikrinti. Kelių sąlygos Vokietijoje ir Lenkijoje žiemą gali būti sudėtingos – sniegas, ledas, uždaryti keliai. Tai reiškia, kad kelionė gali užtrukti ilgiau nei planuota. Rekomenduoju rinktis pervežimą ne pačiu šalčiausiu metu, jei įmanoma. Jei ne – įsitikinkite, kad transportas turi veikiantį šildymą ir kad vairuotojas turi patirties važiuoti žiemos sąlygomis. Vienas pervežimas žiemą užtruko 30 valandų dėl sniego audros – gyvūnai buvo gerai, bet šeimininkai labai jaudinosi.

25. Ar galima vežti gyvūną, kuris nebuvo niekada skiepytas?

Ne. Pasiutligės skiepas privalomas, ir be jo gyvūnas negali keliauti tarptautiniu mastu. Jei gyvūnas niekada nebuvo skiepytas, pirmiausia reikia padaryti skiepą, o tada laukti 21 dieną, kol susiformuoja imunitetas. Tik po to galima gauti sveikatos pažymėjimą ir keliauti. Tai reiškia, kad jei norite vežti neskiepytą gyvūną, minimalus pasiruošimo laikas yra trys savaitės. Be pasiutligės skiepo, rekomenduojama ir kitus skiepus – šunims tai maras, parvovirozė, hepatitas; katėms – panleukopenija, rinotracheitas. Jie nėra privalomi kelionei, bet protinga juos turėti. Veterinaras gali padaryti visus skiepus per vieną vizitą, bet pasiutligės skiepas vis tiek turi būti pirmas.

26. Ką daryti, jei gyvūnas susirgo iš karto po atvykimo?

Pirmiausia – nepanikuokite. Kelionės stresas gali sukelti laikinų simptomų – viduriavimą, apetito stoką, mieguistumą. Tai turėtų praeiti per 1–2 dienas. Jei simptomai sunkūs arba nepraeina – kreipkitės į vietinį veterinarą. Olandijoje yra daug klinikų, dirbančių ir savaitgaliais, ir naktimis. Turėkite gyvūno pasą su savimi – veterinarui reikės informacijos apie skiepus ir sveikatos istoriją. Jei įtariate, kad liga susijusi su kelionės sąlygomis – praneškite pervežėjui. Patikimos įmonės turi draudimą, kuris gali padengti veterinarines išlaidas, jei problema kilo dėl jų kaltės. Svarbu dokumentuoti viską – nuotraukas, veterinaro išvadas, sąskaitas. Tai padės, jei reikės reikalauti kompensacijos.

Išvada

Naminių gyvūnų pervežimas į Olandiją – tai procesas, kuris reikalauja pasiruošimo, bet nėra toks sudėtingas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Svarbiausia – pradėti ruoštis iš anksto, pasirūpinti dokumentais, rasti patikimą pervežėją ir paruošti gyvūną kelionei. Reguliarūs pervežimai kiekvieną dieną reiškia, kad jums nereikia laukti savaitėmis – galite rasti tinkamą datą be didelio vargo. Tiesiog darykite tai protingai, su atsakomybe už savo augintinį.