Ko reikia vežant katę į Olandiją? Vežame kasdien

Prieš keletą metų viena moteris paskambino ir paklausė: „Ar jūs tikrai galite vežti mano katę į Olandiją? Ji labai bijo visko.“ Atsakiau, kad taip, galime, ir paprašiau papasakoti daugiau. Pasirodo, katė – penkiolikos metų senjorė, niekada gyvenime nebuvo už namo ribų. Tokių skambučių gauname dažnai. Kiekvienas atvejis skirtingas, bet klausimai panašūs. Ką reikia žinoti prieš vežant katę į Olandiją? Apie tai ir pakalbėsime – nuo dokumentų iki adaptacijos po kelionės.

Dokumentai – ko reikia vežant katę į Olandiją

1. Kokie dokumentai privalomi vežant katę į Olandiją?

Trys dalykai: ES augintinio pasas, mikročipas ir pasiutligės skiepas. Be jų – jokios kelionės. Pasą išduoda veterinaras, mikročipą taip pat įdeda veterinaras. Pasiutligės skiepas turi būti atliktas po mikročipo įdėjimo, kitaip jis negalioja. Ir dar – jei katė skiepijama pirmą kartą, reikia laukti 21 dieną iki kelionės. Tai ES taisyklė, jos negalima apeiti. Kartais žmonės klausia, ar galima greičiau – ne, negalima.

2. Ar katėms reikia pasiutligės skiepo?

Olandijai – taip. Lietuvoje pasiutligės skiepas katėms ne visada privalomas, bet kelionei į Olandiją – būtinas. Tai vienas tų dalykų, kuriuos sužinai tik tada, kai pradedi ruošti dokumentus. Jei jūsų katė niekada nebuvo skiepyta nuo pasiutligės – skiepykite, palaukite 21 dieną, ir tada keliaukite. Nėra kitos išeities. Veterinaras žinos, ką daryti.

3. Kada išduodamas veterinarijos sertifikatas?

Ne anksčiau kaip 10 dienų prieš kelionę. Tai reiškia, kad turite suderinti kelis terminus: skiepas (21 diena prieš kelionę), sertifikatas (ne daugiau kaip 10 dienų prieš kelionę). Tarp šių datų turi būti bent 11 dienų skirtumas. Jei skiepas atliktas per anksti – sertifikatas gali būti išduotas per vėlai. Reikia tiksliai skaičiuoti. Mes visada padedame klientams suderinti šiuos terminus, bet geriau, kai žmogus pats supranta logiką.

4. Ką daryti, jei katė jau turi pasą, bet skiepas pasibaigęs?

Skiepyti iš naujo ir laukti 21 dieną. Pasas galioja, bet skiepas turi būti atnaujintas. Jei praėjo per daug laiko nuo paskutinio skiepo – veterinaras gali laikyti tai pirmine vakcinacija, ir tada vėl 21 diena. Tai priklauso nuo to, kiek laiko praėjo. Kartais veterinarai leidžia tęsti revakcinaciją net po ilgos pertraukos, bet ne visada. Pasitarkite su veterinaru – jis nuspręs.

5. Ar reikia kačių paso, jei katė keliauja pirmą kartą?

Taip, visada. Pasas – tai dokumentas, kuris lydi gyvūną visą gyvenimą. Jis išduodamas kartą ir atnaujinamas tik skiepų įrašais. Be paso katė negali keliauti po ES – tai ne mūsų reikalavimas, o ES reglamentas. Pasas kainuoja nedaug, bet yra būtinas. Investicija, kuri atsiperka, jei planuojate keliauti su kate daugiau nei vieną kartą.

Pasiruošimas – ko reikia vežant katę į Olandiją

6. Kaip paruošti katę ilgai kelionei?

Katės yra teritoriniai gyvūnai – bet kokia kelionė joms yra stresas. Pirmiausia – narvas. Leiskite katei priprasti prie jo palaipsniui. Įdėkite viduje mėgstamą pledą, purškite feromonų purškalą. Antra – jei katė niekada nebuvo automobilyje, pradėkite nuo trumpų pasivažinėjimų. Trečia – kelionės dieną nešerkite 4-6 valandas prieš išvykimą. Vanduo visada turi būti prieinamas. Ir svarbiausia – išlikite ramūs. Katės jaučia šeimininko emocijas labiau nei šunys.

7. Koks narvas tinkamas katei?

Tvirtas, su ventiliacija iš visų pusių, saugiu užraktu. Katė turi galėti atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Ne per didelis – tai svarbu, nes per dideliame narve katė jaučiasi nesaugiai. Per mažame – diskomfortas. Reikia aukso vidurio. Plastikinis narvas su metalinėmis grotelėmis priešakyje – geriausias pasirinkimas. Ir lengvai valomas – katės gali vemti arba turėti „nelaimių“ kelionės metu.

8. Ką dėti į narvą kelionės metu?

Pledas su namų kvapu – tai svarbiausia. Vienas mėgstamas žaislas – ne daugiau. Mažas dubenėlis vandens, pritvirtintas prie narvo sienelės. Jei katė vartoja vaistus – aiškiai pažymėtą dėžutę su instrukcijomis. Ir tiek. Kuo mažiau daiktų, tuo daugiau vietos. Katės mėgsta tvarką – per daug daiktų narve sukelia papildomą stresą.

9. Ar duoti katei raminamųjų prieš kelionę?

Tai sudėtingas klausimas. Veterinarai nėra vieningos nuomonės. Vieni sako, kad lengvas raminamasis padeda, kiti teigia, kad tai pavojinga – ypač ilgose kelionėse. Asmeniškai aš linkstu prie natūralių būdų – feromonų purškalai, valerijono lašai. Bet jei veterinaras skiria raminamąjį, visada klauskite, ar jis tinka ilgai kelionei automobiliu. Ne visi raminamieji yra vienodi, ir katės yra jautresnės vaistams nei šunys.

10. Ką daryti, jei katė serga kelionės išvakarėse?

Atidėti kelionę. Nėra jokios priežasties vežti sergančią katę – tai pavojinga jai pačiai. Jei tai lengvas negalavimas – pasitarkite su veterinaru. Bet jei karščiavimas, vėmimas ar kitos rimtos problemos – kelionė turi būti atidėta. Mes suprantame, kad tai gali sujaukti planus, bet katės sveikata svarbiau. Visada galima rasti kitą datą. Ir geriau atidėti nei gailėtis.

Kelionė – ko reikia vežant katę į Olandiją

11. Kaip katės reaguoja į kelionę?

Įvairiai. Vienos miega beveik visą kelią, kitos miaukia pirmas kelias valandas. Trečios – tos, kurios labai išsigandę – slepia narvo kamputyje ir nejuda. Tai normalu. Svarbu, kad katė turėtų vandens ir kad temperatūra būtų tinkama. Mes stebime kiekvieną gyvūną. Dauguma kačių po pirmo sustojimo supranta, kad niekas jų nežaloja, ir nurimsta. Bet yra ir tokių, kurios miaukia visą kelią – tai retai, bet pasitaiko.

12. Ką daryti, jei katė miaukia visą kelionę?

Pirmiausia – patikrinti, ar viskas gerai. Ar vanduo yra? Ar temperatūra tinkama? Ar katė nesužeidė? Jei viskas tvarkoje – tai stresas. Bandome raminti balsu, kartais padeda uždengti narvą šviesia medžiaga. Jei miaukimas nepraeina – turime garso izoliuotas sekcijas. Svarbiausia – neignoruoti. Miaukimas yra kačių būdas pasakyti, kad joms negerai. Mes turime išsiaiškinti, kodėl, ir padėti.

13. Kaip dažnai reikia tikrinti katę kelionės metu?

Kas 2-3 valandas. Katės gali dehidratuoti greičiau nei šunys, todėl vandens prieinamumas yra kritinis. Per kiekvieną patikrinimą žiūrime, ar katė geria, ar nėra vėmimo ar viduriavimo požymių, ar narvas sausas. Jei katė negeria ilgiau nei 4-5 valandas – bandome kitus būdus. Šlapias maistas, švirkštas su vandeniu, ledo gabaliukai. Svarbiausia – neleisti dehidratacijai progresuoti.

14. Ar katė gali keliauti su kitais gyvūnais?

Tame pačiame transporte – taip, bet atskiruose narvuose. Katė neturėtų būti tame pačiame narve su kitu gyvūnu. Kelionės stresas gali sukelti agresiją net tarp geriausių draugų. Kiekvienas gyvūnas – atskirai. Mes turime pakankamai vietos, kad kiekvienas gyvūnas keliautų savo erdvėje. Saugumas pirmiausia, ir čia jokių išimčių.

15. Ką daryti, jei katė vemė kelionės metu?

Sustojame, išvalome narvą, duodame švarų pledą. Vėmimas – dažnas reiškinys, ypač katėms, kurios pirmą kartą keliauja. Svarbu, kad po vėmimo katė gautų vandens. Jei vėmimas kartojasi – tai gali būti ne tik pykinimas, bet ir kažkas rimčiau. Stebime, vertiname. Jei vėmimas su krauju arba katė atrodo labai silpna – kreipiamės į veterinarą. Bet tai labai retas atvejis.

Sveikata – ko reikia vežant katę į Olandiją

16. Ar reikia skiepyti katę nuo kitų ligų, ne tik pasiutligės?

Olandija reikalauja tik pasiutligės skiepo. Bet mes rekomenduojame pilną vakcinaciją – panleukopenija, rinotracheitas, kalicivirusas. Tai ne privaloma kelionei, bet protinga. Katė, kuri keliauja į naują šalį, susidurs su nauja aplinka. Geriau, kai jos imuninė sistema yra pasiruošusi. Skiepų schemą suderinkite su veterinaru – jis žinos, ką ir kada reikia daryti.

17. Ką daryti, jei katė turi alergiją?

Informuokite mus iš anksto. Jei katė alergiška tam tikriems maisto produktams – mes pasirūpinsime, kad ji negautų to maisto. Jei alergiška tam tikroms medžiagoms – parinksime tinkamą narvą. Turėję katę, kuria alergiška tam tikriems kraikams – naudojome kitą. Tai papildomas rūpestis, bet jis būtinas. Alerginė reakcija kelionės metu yra paskutinis dalykas, ko reikia.

18. Kaip elgtis, jei katė turi lėtinę ligą?

Informuokite mus ir pasitarkite su veterinaru. Katė su diabetu, inkstų liga ar kitomis lėtinėmis būklėmis gali keliauti, bet reikia papildomo pasiruošimo. Vaistai turi būti su aiškiomis instrukcijomis. Mes turime patirties su tokiais atvejais – vežėme katę su inkstų nepakankamumu, kuriai reikėjo specialaus maisto ir vaistų kas kelias valandas. Pasiruošėme ir viskas pavyko. Bet svarbu žinoti iš anksto.

19. Ar vežate nėščias kates?

Paprastai ne, ypač paskutiniais nėštumo etapais. Kelionės stresas gali sukelti priešlaikinį gimdymą. Jei katė yra ankstyvoje nėštumo stadijoje ir veterinaras patvirtina, kad kelionė saugi – galime svarstyti. Bet tai išimtis. Geriau planuoti kelionę prieš nėštumą arba po jo, kai katė atsigavusi. Sveikata svarbiau nei bet kokie terminai.

20. Ką daryti, jei katė sužeidė save narve?

Tai retas atvejis, bet pasitaiko – ypač su nerimastingomis katėmis. Turime pirmosios pagalbos rinkinį gyvūnams. Jei sužeidimas rimtesnis – kreipiamės į veterinarą. Svarbu, kad narvas būtų tinkamo dydžio ir be aštrių briaunų – tai sumažina sužeidimo riziką. Prevencija visada geriau nei gydymas.

Atvykimas – ko reikia vežant katę į Olandiją

21. Kas atvykus į Olandiją?

Pristatome katę tiesiai į nurodytą adresą. Susitinkame su šeimininku, perduodame katę su visais dokumentais. Patikriname, ar katė gerai jaučiasi, atsakome į paskutinius klausimus. Visa procedūra trunka 15-20 minučių. Svarbu, kad šeimininkas būtų pasiekiamas ir pasiruošęs priimti katę – su vandeniu, maistu ir ramia vieta pailsėti.

22. Kaip padėti katei adaptuotis po kelionės?

Duokite jai laiko. Pirmą dieną leiskite tyrinėti naują aplinką savo tempu. Neskubėkite su svečiais ar kitais gyvūnais. Laikykite tą patį maitinimo grafiką. Jei katė slepiasi – tai normalu, adaptacija gali trukti kelias dienas, kartais savaitę. Svarbiausia – ramybė ir kantrybė. Katės yra lėtesnės adaptacijoje nei šunys, bet galiausiai prisitaiko.

23. Ką daryti, jei katė atsisako ėsti po kelionės?

Tai normalu pirmą dieną. Duokite jai tą patį maistą, kurį ėdė namuose, ir ramiai palaukite. Jei katė neėda ilgiau nei 24 valandas – kreipkitės į veterinarą. Bet dauguma kačių po kelių valandų pradeda uostinėti aplinką ir rasti maistą. Kantrybė – raktas. Ir nespauskite – katės nemėgsta, kai joms kas nors primeta.

24. Ar katė gali pabėgti naujoje vietoje?

Taip, tai reali rizika. Katė, kuri pateko į naują aplinką, gali pabandyti „grįžti namo“. Todėl pirmas kelias dienas laikykite langus ir duris uždarytas. Įsitikinkite, kad katė turi antkaklį su kontaktine informacija. Ir mikročipas – tai jūsų draudimas, jei katė pabėgs. Geriau užkirsti kelią nei ieškoti.

25. Kada katė pradeda jaustis kaip namuose?

Priklauso nuo katės charakterio. Vienoms užtenka kelių valandų, kitoms reikia savaitės ar net dviejų. Svarbiausia – neskubinti proceso. Leiskite katei pačiai nuspręsti, kada ji pasiruošusi tyrinėti. Duokite jai saugią erdvę – vieną kambarį, kuriame ji gali jaustis kontroliuojanti situaciją. Palaipsniui plečiame teritoriją. Ir visada – ramybė. Katės jaučia stresą, ir jei šeimininkas nerimauja – katė nerimauja dar labiau.

Išvada

Vežant katę į Olandiją svarbiausia – pasiruošimas, kantrybė ir supratimas, kad katės yra jautrūs gyvūnai. Dokumentai, narvas, maistas, vanduo – tai pagrindiniai dalykai. Bet svarbiausia – suprasti, kad kelionė katei yra stresas, ir elgtis atitinkamai. Mes vežame kasdien, turime patirties su įvairiausiomis katėmis. Jei turite klausimų – skambinkite. Jūsų katė nusipelno saugios kelionės.