Šuns vežimas į Nyderlandus

Turbūt nėra gyvūno, kurį vežtume dažniau nei šunį. Ir tai nestebina – šunys yra populiariausias augintinis Lietuvoje, o daugelis lietuvių, persikraustę gyventi į Nyderlandus, nori pasiimti savo keturkojį draugą kartu. Procesas nėra sudėtingas, bet reikalauja dėmesio detalėms. Viena klaida – ir kelionė atidedama savaitei ar ilgiau. Per savo darbo metus mačiau visko – nuo šunų, kurie keliavo puikiai, iki tų, kuriems kelionė buvo tikras išbandymas. Šiame straipsnyje – viskas, ką reikia žinoti apie šuns vežimą į Nyderlandus. Be gražių žodžių, su konkrečiais pavyzdžiais.

Pasirengimas – šuns vežimas į Nyderlandus iš Lietuvos

1. Kada pradėti ruoštis šuns kelionei?

Mažiausiai mėnesį prieš. Taip, mėnesį – ne savaitę. Priežastis paprasta: pasiutligės skiepas turi būti padarytas ne anksčiau kaip 21 dieną prieš kelionę. Jei šuo neskiepytas arba skiepas pasenęs – pradėti reikia iš naujo. Po skiepo reikia palaukti, tada gauti pasą, tada veterinaro sertifikatą. Visa tai trunka laiko. Vienas šeimininkas skambino ir sakė: „šuo paskiepytas prieš savaitę, norime vežti kitą savaitę". Deja, negalima – taisyklės yra taisyklės. Geriau pradėti ruoštis anksčiau ir turėti laiko rezervą.

2. Kokie dokumentai reikalingi šuniui?

Trijų rinkinys. Pirma – augintinio pasas su mikročipo numeriu ir skiepų įrašais. Antra – pasiutligės skiepo patvirtinimas. Trečia – veterinarijos sveikatos sertifikatas, jei vežama grupė arba jei to reikalauja situacija. Šiaip vienam šuniui kartais pakanka tik paso, bet geriau visada turėti sertifikatą – jis išduodamas ne anksčiau kaip 10 dienų prieš kelionę. (Tai reiškia, kad jį gauti galima tik paskutinę savaitę). Dar – įgaliojimas, jei šunį veža ne pats savininkas.

3. Kokį narvą reikia šuns kelionei?

Tinkamo dydžio pagal IATA standartus. Šuo turi galėti atsistoti, atsisėsti, apsisukti ir atsigulti be jokių problemų. Jei narvas per mažas – ne tik nepatogu, bet ir pavojinga. Kartais šeimininkai atneša narvą, kuris tiko, kai šuo buvo mažas – bet dabar jis ūgtelėjo, ir narvas per ankštas. Prieš kelionę rekomenduojame išmatuoti šunį ir palyginti su narvo dydžiu. Geriau didesnis narvas nei per mažas – nors taisyklės reikalauja, kad nebūtų per didelis. Reikia aukso vidurio.

4. Ar šuo turi būti pripratęs prie narvo?

Tai labai padeda. Šuo, kuris niekada nebuvo narve, kelionės metu patirs daugiau streso nei tas, kuris jame miega kiekvieną naktį. Rekomenduojame pradėti pratinti bent dvi savaites prieš kelionę. Padėkite narvą namuose, leiskite šuniui jį tyrinėti, dėkite maistą viduje. Palaipsniui ilginkite laiką, praleistą narve. (Žinau, kad skamba kaip mokymo procesas, o ne kelionės rengimas, bet tai tiesiogiai veikia šuns komfortą). Paskutinę dieną prieš kelionę nepradėkite pratinti – jau per vėlu.

5. Ką daryti, jei šuo labai bijo narvo?

Tai sudėtinga. Yra šunų, kurie turi tikrą fobiją – pradeda drebėti, seiliotis, staugti. Tokiais atvejais rekomenduojame pasitarti su kinologu ar veterinarijos gydytoju. Gali prireikti laipsniško desensibilizacijos proceso – tai užtrunka savaites. Kitas variantas – raminamosios priemonės, bet tik veterinaro rekomendacija. Mes patys turėjome atvejį, kai vokiečių aviganis taip bijojo narvo, kad reikėjo atidėti kelionę mėnesiui. Geriau atidėti, nei vežti gyvūną, kuriam kelionė bus košmaras.

Sveikatos patikra – šuns transportavimas į Nyderlandus

6. Kokius skiepus turi turėti šuo?

Pasiutligė – privaloma. Be išimčių. Be to, rekomenduojama, bet ne privaloma: šunys turi būti paskiepyti nuo virusinio enterito, hepatito, leptospirozės, paragripo. (Nors Nyderlandai ne visada prašo šių skiepų, geriau turėti). Svarbu: skiepas turi būti atliktas registruoto veterinarijos gydytojo užsienyje, turinčio licenciją augintinių pasams išduoti. Ne bet kuris veterinaras gali tai padaryti – reikia specialaus leidimo. Paprašykite gydytojo parodyti licenciją, jei abejojate.

7. Ar reikia daryti kraujo tyrimus?

Įprastam pervežimui – ne. Kraujo tyrimai paprastai reikalingi tik jei šuo vežamas iš trečiosios šalies (ne ES). Lietuva yra ES narė, todėl paprastas pasas su skiepų įrašais pakanka. Bet jei norite būti tikri dėl šuns sveikatos – kraujo tyrimas niekada nepakenks. Mes to neprašome, bet kai kurie savininkai patys pasidaro – tai rodo atsakingumą. Ypač jei šuo vyresnis arba turėjo sveikatos problemų praeityje.

8. Ką daryti, jei šuo turi lėtinę ligą?

Priklauso nuo ligos. Diabetas, skydliaukės problemos, širdies ligos – jei šuo stabilus ir kontroliuojamas vaistais, vežti galima. Bet mes turime žinoti apie viską. Vaistai turi būti su šunimi, su aiškiomis instrukcijomis, kada ir kiek duoti. Vienas kartas: šuo su epilepsija – savininkė davė vaistus ir paaiškino, ką daryti priepuolio atveju. (Laimei, jo nebuvo). Svarbiausia – atvirumas. Jei slepiate informaciją apie šuns sveikatą, rizikuojate jo gyvybe.

9. Ar reikia kirpti šunį prieš kelionę?

Neprivaloma, bet ilgaplaukiams šunims rekomenduojama. Ypač vasarą – šuns kailis tampa karštas, o transporte temperatūra gali būti aukštesnė nei tikėtasi. Kirpimas padeda šuniui jaustis patogiau. Bet ne kiekvienas šuo mėgsta kirpimą – jei tai sukelia stresą, geriau palaipsniui pratinti. Kitas dalykas – nagai. Prakirpti nagai sumažina tikimybę, kad šuo subraižys narvą ar savęs.

10. Ką daryti su šuns maistu kelionės metu?

Maistas turi būti pažįstamas. Niekada nekeiskite šuns dienos raciono kelionės išvakarėse – tai garantuotas viduriavimas. Duokite mums tą patį maistą, kurį šuo valgo namuose. Kiek? Apskaičiuokite pagal dienos normą padaugintą iš dienų skaičiaus plius šiek tiek rezervo. Mes duodame maistą reguliariais intervalais, bet ne per daug – šuo po streso gali nevalgyti, o prisivalgęs – vemti. Vanduo visada prieinamas.

Kelionė – šuns vežimas į Nyderlandus kasdien

11. Kiek trunka kelionė su šunimi į Nyderlandus?

Maždaug dvi dienos. Ne greičiau. Šuo negali sėdėti narve 24 valandas be perstojo – tai žiauru ir nesaugu. Sustojame kas kelias valandas, leidžiame šuniui išeiti (jei saugu), duodame vandens, kartais maisto. Priklauso nuo maršruto – jei vežame vieną šunį, galime judėti greičiau. Jei kelis – reikia aplankyt skirtingas vietas. O dar kelių remontai, spūstys – viskas prideda laiko. (Praėjusią savaitę važiavome 5 valandas ilgiau nei planavota, nes Vokietijoje buvo uždarytas greitkelis).

12. Kaip šuo elgiasi kelionės metu?

Kiekvienas skirtingai. Vieni miega beveik visą kelią – tai geriausias scenarijus. Kiti loja, inkščia, blaškosi – tai sunkiau. Dauguma šunų per pirmas kelias valandas nervinasi, o paskui pripranta ir nurimsta. Yra ir tokių, kurie vemia – tai normalu pirmose kelionėse. Svarbu, kad šuo būtų pripratęs prie automobilių. Jei šuo niekada nevažiavo automobiliu ilgiau nei 10 minučių – kelionė į Nyderlandus bus šokas. Tokiu atveju rekomenduojame trumpesnes „treniruotes" prieš.

13. Ar vežate šunis žiemą?

Taip, bet su papildomomis priemonėmis. Transportas turi būti šildomas – be to vežti neįmanoma. Šuo turi turėti paklotą ar antklodę narve, kad nesušaltų. Labai trumpaplaukių veislių šunims galima rekomenduoti papildomą antklodę ar drabužį. (Žinau, kad „šunų drabužiai" skamba juokingai, bet kai temperatūra nukrenta iki -15, tai nebėra juokinga). Žiemą kelionė gali užtrukti ilgiau dėl kelių sąlygų – sniegas, ledas, sumažintas greitis.

14. Ar vežate šunis vasarą?

Taip, bet karščiausiomis dienomis – su atsargumu. Transportas turi oro kondicionierių, bet jei lauke +35, viduje vis tiek karšta. Stengiamės važiuoti anksti ryte arba vakare, vengiame piko karščio. Vandens duodame daugiau. Ir stebime šunį – jei pradeda ležuvioti per daug, tai perkaitimo požymis. Su trumpaveidžių veislių šunimis (buldogai, mopsai) vasarą ypač atsargūs – jie labiau linkę į perkaitimą.

15. Ką daryti, jei šuo pabėga sustojimo metu?

Labai retas atvejis, bet nutinka. Pirmiausia – ramybė. Šuo, pabėgęs nepažįstamoje vietoje, paprastai nubėga ne toliau nei 100 metrų ir sustoja. Geriau stovėti vietoje ir laukti, nei bėgti paskui ir gąsdinti dar labiau. Mes turime pavadėlių ir skanėstų – lėtai prisiartiname, pasiūlome maisto, uždedame pavadėlį. Pagrindinė taisyklė: nesukelti panikos. Prieš kelionę visada tikriname, ar narvas tvirtai uždarytas – po vieno incidento pradėjome naudoti dvigubus užraktus.

Atvykimas – šuns transportavimas į Naršus

16. Kas laukia šuns atvykus į Nyderlandus?

Pirmiausia – savininkas. Mes pristatome šunį tiesiai jam, nes šuo po ilgos kelionės nori pažįstamo žmogaus. Veterinarijos patikra gali būti, bet ne visada – priklauso nuo atsitiktinės patikros. Jei viskas tvarkinga – praėjimas greitas. Tada šuo išeina iš narvo, apuosto aplinką, o savininkas jį ramina. Tai gražus momentas – net po tiek metų darbo, visada smagu matyti susitikimą. (Ypač kai šuo taip džiaugiasi, kad pradeda vizginti uodegą dar prieš pamatant savininką).

17. Kaip padėti šuniui adaptuotis naujoje vietoje?

Kantrybė ir pastovumas. Pirmą dieną neperkraukite šuns įspūdžiais. Leiskite jam tyrinėti naujus namus savo tempu. Neveskite į triukšmingas vietas, nesutikite su daugybe naujų žmonių iš karto. Pažįstamas vandens dubuo, lova, žaislai – tai padeda. Maitinimas tuo pačiu maistu, tuo pačiu laiku. Jei šuo slepiasi po lova – normalu. Jei nevalgo pirmą dieną – taip pat normalu. Po 3-5 dienų viskas turėtų grįžti į normalų ritmą.

18. Ką daryti, jei šuo atvykęs atsisako vaikščioti?

Ilgas sėdėjimas narve gali sukelti laikiną sustingimą. Šuo gali atrodyti silpnas arba nenorėti eiti – tai normalu po ilgos kelionės. Duokite jam laiko. Iš pradžių paleiskite ramioje vietoje, leiskite apsiprasti. Po kelių valandų ar kitos dienos šuo paprastai pradeda vaikščioti normaliai. Jei po 24 valandų vis dar problemų – kreipkitės į veterinarą. Bet dažniausiai tai laikinas dalykas. (Vienas šuo po kelionės atsisakė judėti 4 valandas – savininkas jau panikavo, bet kitą rytą lakstė kaip pamišęs).

19. Ar reikia registruoti šunį Nyderlanduose?

Tai priklauso nuo to, ar gyvensite ten ilgą laiką. Jei taip – taip. Nyderlanduose šunų registracija privaloma, ir tai susiję su šunų mokesčiu. Kiekvienas savivaldybė turi savo taisykles, bet bendrai – šuo turi būti užregistruotas per kelias savaites po atvykimo. Mikročipas jau turėtų būti, bet gali tekti jį perkelti į Nyderlandų registrą. Informacija prieinama savivaldybės svetainėje arba tiesiog nuėjus į biurą.

20. Ką daryti, jei Nyderlanduose šuo susirgo?

Ieškote veterinarijos klinikos – jų daug ir jos geros. Nyderlandai turi aukštą veterinarijos standartą. Jei turite šuns dokumentus su visais skiepais, veterinarui bus lengviau suprasti situaciją. Išlaidos gali būti nemažos – Nyderlanduose veterinarai brangesni nei Lietuvoje. Todėl rekomenduojame pasidomėti gyvūnų draudimu, kuris veiktų Nyderlanduose. Tai gali sutaupyti nemažai pinigų, jei kas nors nutinka.

Problemų sprendimai – šuns pervežimas į Nyderlandus

21. Ką daryti, jei dokumentai netvarkingi?

Priklauso nuo to, kada tai paaiškėja. Prieš kelionę – dar galima susitvarkyti. Kelionės metu – blogiau. Pasienyje – blogiausia. Jei trūksta kokių nors dokumentų, gali tekti grįžti atgal arba laukti, kol viskas bus sutvarkyta. Mes visada prašome dokumentus prieš kelionę ir kruopščiai tikriname. Bet kartais klaidos pasitaiko – mikročipo numeris pasąnėra nesutampa su realiu, skiepo data neteisinga. Tokiais atvejais skambiname veterinarui, bandome išsiaiškinti. Svarbiausia – ne panikuoti.

22. Ką daryti, jei šuo sužaloja save narve?

Įvertiname situaciją. Nedidelė žaizda – dezinfekuojame, stebime. Rimtesnis sužalojimas – ieškome veterinarijos klinikos. Dažniausiai šunys susižeidžia bandydami išeiti iš narvo – drasko, kandžioja grotas. Todėl rekomenduojame nagus trumpinti prieš kelionę. Ir narvą patikrinti – ar nėra aštrių briaunų. Mes savo narvus tikriname reguliariai, bet viskas gali nutikti. (Vienas šuo išlaužė narvo duris – po to pradėjome naudoti metalines, ne plastikines).

23. Ar galima atšaukti šuns pervežimą?

Galima, bet su tam tikromis sąlygomis. Jei likus savaitei ar daugiau – paprastai grąžiname visą sumą arba didžiąją dalį. Jei likus parai – jau sunkiau, nes maršrutas suplanuotas, kitų gyvūnų vietos užimtos. Bet esame lankstūs – jei priežastis rimta (liga, ekstremali situacija), visada randame sprendimą. Svarbu pranešti kuo anksčiau. Vienas vyras atšaukė dėl to, kad šuo susirgo paskutinę dieną – grąžinome avansą be jokių klausimų.

24. Kas nutinka, jei šuo neatpažįsta savininko?

Tai atsitinka, ypač jei šuo labai pabūgo kelionės. Atvykęs gali būti sutrikęs, išsigandęs – neatpažįsta savininko, slepisi, urzgia. Tai laikina. Duokite laiko. Kalbėkite ramiai, parodykite pažįstamą daiktą – žaislą, antklodę. Po kelių valandų ar kitos dieno žmogus paprastai atpažįstamas. Bet suprantu, kad tai skaudu savininkui – jis laukė susitikimo, o šuo bijo. (Viena moteris pravirko, kai jos katinas neatpažino – bet kitą dieną jau gulėjo ant kelių).

Išvada

Šuns vežimas į Nyderlandus – procesas, kuriam reikia pasiruošimo, bet neįmanomo. Svarbiausia trys dalykai: dokumentai, sveikata ir tinkamas narvas. Visa kita – techniniai dalykai, kuriuos mes išsprendžiame. Jei planuojate vežti savo šunį, pradėkite ruoštis dabar – net jei kelionė po mėnesio. Klauskite, jei nežinote – geriau paklausti per daug, nei praleisti kažką svarbaus. O šuo jums padėkos – ne žodžiais, bet uodegos vizgėjimu, kai pagaliau pasieks naujus namus.