Į Amsterdamą gyvūnų vežimas, Vežame kiekvieną dieną

Kai draugas pirmą kartą paprašė padėti pervežti jo katiną iš Vilniaus į Amsterdamą, pagalvojau: „Na, ką čia sudėtingo – įdėsiu į dėžę ir nuvešiu“. Pasirodo, viskas ne taip paprasta. Dokumentai, skiepai, mikroschema, veterinarinė pažyma – sąrašas ilgas. O dar tas jausmas, kai supranti, kad veži ne daiktą, o gyvą būtybę, kuri tavimi pasitiki. Į Amsterdamą gyvūnų vežimas tapo mano kasdienybe, bet kiekviena kelionė vis kitokia.

Gyvūnų vežimas į Amsterdamą iš Lietuvos – tai ne tik transportas. Tai dokumentų tvarkymas, sveikatos patikrinimai, tinkamo transportavimo būdo pasirinkimas ir, svarbiausia, gyvūno komforto užtikrinimas. Maršrutas – apie 1600 kilometrų, kelionė trunka 16-18 valandų. Per tą laiką nutinka visko – nuo netikėtų spūsčių iki gyvūno pykinimo. Bet su tinkamu pasiruošimu viskas įveikiama.

Šiame tekste atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie gyvūnų vežimą šiuo maršrutu. Remiuosi ne tik teorija, bet ir realia patirtimi – tiek savo, tiek kolegų, kurie šią veiklą vykdo jau ne vienerius metus.

Pasiruošimas – į Amsterdamą gyvūnų vežimas

1. Kiek laiko reikia pradėti ruoštis gyvūno vežimui į Amsterdamą?

Rekomenduočiau pradėti bent 3-4 savaites prieš planuojamą išvykimą. Skamba daug? Galbūt, bet patikėkit – laiko reikia daugiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pirmiausia reikia susitvarkyti dokumentus: gyvūno pasą, mikroschemos registraciją, vakcinaciją nuo pasiutligės. Veterinarinė pažyma turi būti išduota ne anksčiau kaip prieš 10 dienų iki išvykimo, bet ir ne vėliau kaip prieš 24 valandas. Tad jei skubėsit, galit patekti į spąstus – dokumentas bus pasenęs arba dar negaliojantis. Be to, reikia laiko gyvūnui priprasti prie transportavimo dėžės, ypač jei jis niekada anksčiau nebuvo vežamas tolimu atstumu.

2. Ar gyvūnas turi būti specialiai paruoštas kelionei?

Taip, bet ne visada taip, kaip žmonės įsivaizduoja. Daugelis mano, kad reikia kažkokių ypatingų procedūrų – iš tiesų pagrindinis dalykas yra įpratinti gyvūną prie transportavimo dėžės. Jei šuo ar katinas niekada nebuvo uždarytas narve, 16 valandų kelionė bus tikras košmaras. Pradėkit nuo trumpų seansų – 10 minučių, paskui 20, paskui valandą. Įdėkit į dėžę mėgstamą pledą ar žaislą. Vienas mano pažįstamas vežė savo haskį be jokio pasiruošimo – šuo visą kelią staugė, o paskui dvi dienas nenorėjo išeiti iš po lovos. Nereikia to kartoti.

3. Kokius dokumentus reikia paruošti gyvūno vežimui į Nyderlandus?

Pagrinde reikia trijų dalykų: Europos gyvūno paso, mikroschemos (čipo) ir galiojančios vakcinacijos nuo pasiutligės. Pasas išduodamas bet kurioje veterinarijos klinikoje, kuri turi tam leidimą. Mikroschemos numeris turi būti įrašytas pase ir atitikti realų čipą. Vakcinacija nuo pasiutligės turi būti atlikta ne mažiau kaip prieš 21 dieną iki kelionės, jei tai pirmas skiepas. Jei gyvūnas skiepytas anksčiau ir turi galiojantį revakcinacijos įrašą – tuomet laukti nereikia. Beje, Nyderlandai reikalauja, kad gyvūnas būtų identifikuotas mikroschema pagal ISO 11784/11785 standartą. Senesni čipai kartais neatitinka šio reikalavimo – pasitikrinkit prieš kelionę.

4. Kaip parinkti tinkamą transportavimo dėžę?

Dėžė turi būti pakankamai didelė, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Skamba paprastai, bet praktikoje žmonės dažnai perka per mažas dėžes – galvoja, kad mažesnė saugesnė. Iš tiesų per ankšta dėžė sukelia stresą. Šunims rekomenduojama, kad dėžė būtų bent 10 cm aukštesnė už gyvūną stovint. Katėms – kad būtų vietos kraiko dėžutei ir vandens indeliui. Dėžė turi būti su ventiliacijos angomis iš bent trijų pusių, tvirtomis sienelėmis ir saugiu užraktu. Pigios plastikinės dėžės iš prekybos centro dažnai neatlaiko ilgos kelionės – vieną kartą mačiau, kaip dėžės šoninė sienelė įskilo ties Vokietijos-Lenkijos siena. Nereikalingas stresas visiems.

5. Ar galima vežti gyvūną be specialaus pasiruošimo?

Techniškai galima, bet labai nerekomenduoju. Ypač jei gyvūnas pirmą kartą keliauja tolimą atstumą. Be pasiruošimo rizikuojat ne tik gyvūno komfortu, bet ir saugumu. Stresuotas gyvūnas gali bandyti ištrūkti iš dėžės, vemti, viduriuoti arba tiesiog patirti didžiulį emocinį šoką. O tai jau gali turėti ilgalaikių pasekmių elgesiui. Tad nors niekas neverčia ruoštis iš anksto, sveikas protas sako, kad verta skirti laiko.

Dokumentai – į Amsterdamą gyvūnų vežimas

6. Koks yra Europos gyvūno pasas ir kur jį gauti?

Europos gyvūno pasas – tai oficialus dokumentas, patvirtinantis gyvūno tapatybę, vakcinaciją ir sveikatos būklę. Jį išduoda licencijuotas veterinarijos gydytojas. Lietuvoje dauguma veterinarijos klinikų turi teisę išduoti šiuos pasus – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose. Pasas kainuoja apie 15-25 eurus, priklausomai nuo klinikos. Jame įrašomi gyvūno duomenys, mikroschemos numeris, vakcinacijų istorija, kraujo tyrimo rezultatai (jei reikia). Svarbu, kad pase būtų visi reikiami antspaudai ir parašai – be jų dokumentas negalioja. Kartą klientas atvežė šunį su pasu, kuriame trūko veterinaro parašo – teko grįžti į kliniką ir tvarkyti iš naujo. Smulkmena, bet sugaišina laiką.

7. Ar reikia papildomų dokumentų vežant gyvūną į Nyderlandus?

Priklauso nuo situacijos. Jei vežate savo augintinį asmeniniais tikslais – pakanka Europos gyvūno paso. Tačiau jei vežate gyvūną pardavimui, dovanojimui arba jei tai komercinis vežimas, reikalavimai griežtesni. Tokiu atveju reikia veterinarinio sertifikato, kurį išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Be to, jei vežate daugiau nei 5 gyvūnus, tai jau laikoma komerciniu vežimu ir taikomi papildomi reikalavimai. Nyderlandų muitinė gali paprašyti patvirtinti, kad gyvūnas nėra skirtas pardavimui – tad geriau turėti aiškų atsakymą, kam gyvūnas vežamas.

8. Ką daryti, jei gyvūno pasas pasenęs arba neteisingai užpildytas?

Reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją, kuris išdavė pasą, arba į bet kurią kitą licencijuotą kliniką. Jei pasas pasenęs – reikia naujo. Jei neteisingai užpildytas – galima pataisyti, bet tik su veterinaro parašu ir antspaudu. Negalima taisyti patiems – tai laikoma dokumento klastojimu. Vienas atvejis, kurį prisimenu: klientės katės pase buvo neteisingai įrašytas mikroschemos numeris – viena skaičių seka sumaišyta. Pasienyje to nepastebėtų, bet Nyderlandų veterinarijos tarnyba tikrina griežtai. Geriau sutvarkyti iš anksto, nei rizikuoti gyvūno konfiskavimu arba grąžinimu atgal.

9. Ar reikalingas kraujo tyrimas vežant gyvūną į Amsterdamą?

Paprastai ne, jei gyvūnas skiepytas nuo pasiutligės pagal nustatytą tvarką ir turi galiojančią vakcinaciją. Tačiau yra išimčių. Jei gyvūnas buvo skiepytas pirmą kartą ir nuo vakcinacijos nepraėjo 21 diena – reikia laukti. Jei kyla abejonių dėl vakcinos veiksmingumo – veterinaras gali rekomenduoti antikūnų titro tyrimą. Šis tyrimas atliekamas specializuotoje laboratorijoje ir kainuoja apie 80-120 eurų. Rezultatai gaunami per 2-4 savaites. Tad jei planuojate kelionę skubiai – tai gali tapti kliūtimi. Beje, kraujo tyrimas privalomas tik vežant gyvūnus iš trečiųjų šalių (ne ES), bet ne iš Lietuvos.

10. Kaip patikrinti, ar visi dokumentai tvarkingi prieš kelionę?

Geriausias būdas – nueiti pas veterinarijos gydytoją ir paprašyti, kad peržiūrėtų visus dokumentus. Jis patikrins, ar pasas galioja, ar vakcinacijos įrašai teisingi, ar mikroschemos numeris sutampa. Taip pat galima pasikonsultuoti su vežėju – dauguma profesionalių gyvūnų pervežimo įmonių patikrina dokumentus prieš įlaipinant gyvūną. Aš asmeniškai visada prašau klientų atsiųsti paso kopiją bent kelios dienos prieš kelionę – taip spėju pastebėti klaidas, kol dar yra laiko jas ištaisyti. Vieną kartą klientas atsiuntė paso nuotrauką, kurioje aiškiai matėsi, kad vakcinacijos data įrašyta neteisingai – vietoj 2023 parašyta 2032. Žmogiška klaida, bet gerai, kad pastebėjom laiku.

Transportas – į Amsterdamą gyvūnų vežimas

11. Kokiu transportu geriausia vežti gyvūną iš Lietuvos į Amsterdamą?

Yra keli variantai: asmeninis automobilis, specializuotas gyvūnų pervežimas mikroautobusu, krovininis transportas su specialia įranga, arba lėktuvas. Kiekvienas turi savo pliusų ir minusų. Asmeninis automobilis – patogiausia, bet ne visada įmanoma. Specializuotas pervežimas – brangiau, bet saugiau ir patogiau gyvūnui. Lėktuvas – greičiausia, bet daugiausia streso gyvūnui ir daugiausia dokumentų. Aš asmeniškai rekomenduoju specializuotą pervežimą mikroautobusu – ypač jei gyvūnas didelis arba jei neturite patirties vežant gyvūnus tolimus atstumus. Mikroautobusuose būna specialios ventiliacijos sistemos, temperatūros kontrolė ir minkštos pakrovimo vietos. Kelionė trunka ilgiau nei lėktuvu, bet gyvūnas patiria mažiau streso.

12. Kiek trunka kelionė iš Lietuvos į Amsterdamą su gyvūnu?

Priklauso nuo transporto rūšies ir maršruto. Automobiliu ar mikroautobusu – apie 16-18 valandų, priklausomai nuo sustojimų, eismo sąlygų ir sienos kirtimo laiko. Maršrutas paprastai eina per Lenkiją ir Vokietiją – Vilnius, Varšuva, Poznanė, Berlynas, Hanoveris, Osnabriukas, Enschede, Amsterdamas. Sustojimai reikalingi kas 3-4 valandas – gyvūnui reikia išeiti, atsigerti vandens, pasivaikščioti. Beje, vieną kartą teko stovėti 4 valandas prie Vokietijos-Lenkijos sienos dėl eilės – gyvūnams tai papildomas stresas. Tad visada rekomenduoju planuoti su laiko atsarga. Lėktuvu skrydis trunka apie 2,5 valandos, bet su pasiruošimu, registracija ir muitine – visa diena.

13. Ar galima vežti gyvūną kartu su keleiviais tame pačiame automobilyje?

Taip, bet su tam tikromis sąlygomis. Gyvūnas turi būti saugiai pritvirtintas – arba specialioje dėžėje, arba su saugos diržu, skirtu gyvūnams. Nyderlanduose ir Vokietijoje kelių eismo taisyklės reikalauja, kad gyvūnas netrukdytų vairuotojui ir būtų saugiai pritvirtintas. Laisvai važiuojantis gyvūnas automobilyje – ne tik pavojinga, bet ir baudžiama. Vokietijoje bauda gali siekti iki 75 eurų, Nyderlanduose – iki 140 eurų. Be to, jei įvyktų avarija, nepritvirtintas gyvūnas gali tapti pavojingu „sviediniu“. Tad nors gali atrodyti, kad šuo gražiai sėdi ant galinės sėdynės – geriau naudoti specialią transportavimo dėžę arba pet barrier.

14. Kokios sąlygos turi būti mikroautobuse, vežančiame gyvūnus?

Profesionaliame gyvūnų pervežimo mikroautobuse turi būti: ventiliacijos sistema, temperatūros kontrolė (optimaliai 18-22 laipsniai), minkštos ir stabilios transportavimo vietos, vandens tiekimo sistema, atskirtos erdvės skirtingiems gyvūnams (jei vežami keli), ir avarinio atidarymo galimybė. Taip pat mikroautobusas turi būti reguliariai valomas ir dezinfekuojamas. Deja, ne visi vežėjai laikosi šių standartų – mačiau mikroautobusų, kuriuose gyvūnai vežami tiesiog ant pliko grindų, be jokios ventiliacijos. Tokių vežėjų reikia vengti. Patikrinkite, ar įmonė turi licenciją gyvūnų vežimui, ar mikroautobusas atitinka ES reglamento 1/2005 reikalavimus.

15. Kaip dažnai daromi sustojimai ilgoje kelionėje su gyvūnais?

Profesionalūs vežėjai paprastai stoja kas 3-4 valandas. Per sustojimą gyvūnai išvedami pasivaikščioti, gauna vandens, o prireikus – ir maisto. Sustojimai trunka apie 20-30 minučių. Svarbu, kad sustojimų vieta būtų saugi – toliau nuo greitkelio, su galimybe gyvūnui laisvai judėti. Vokietijoje yra specialios poilsiavietės su aptvertomis teritorijomis gyvūnams – labai patogu. Lenkijoje tokių vietų mažiau, bet didesnėse degalinėse paprastai būna žalių plotų. Asmeniškai aš visada rekomenduoju klientams pasiimti savo vandens buteliuką ir dubenėlį – ne visose sustojimų vietose yra tinkamas vanduo gyvūnams.

Saugumas – į Amsterdamą gyvūnų vežimas

16. Kaip užtikrinti gyvūno saugumą kelionės metu?

Saugumas prasideda nuo tinkamos transportavimo dėžės. Dėžė turi būti stabili, su saugiu užraktu ir pakankama ventiliacija. Jei vežate automobiliu – dėžę reikia pritvirtinti diržais arba specialiais laikikliais, kad ji neslidinėtų. Mikroautobusuose paprastai būna specialios tvirtinimo sistemos. Be to, svarbu, kad gyvūnas būtų identifikuotas – mikroschema ir antkaklis su kontaktine informacija. Jei gyvūnas pabėgtų (o taip nutinka), be identifikacijos jį surasti beveik neįmanoma. Dar vienas svarbus dalykas – pirmosios pagalbos rinkinys gyvūnams. Jį galima nusipirkti bet kurioje veterinarijos klinikoje arba gyvūnų prekių parduotuvėje.

17. Ką daryti, jei gyvūnas susirgo kelionės metu?

Pirmiausia – nepanikuoti. Dažniausios problemos kelionės metu yra streso sukeltas vėmimas, viduriavimas arba per didelis seilėtekis. Tai nemalonu, bet paprastai ne pavojinga. Sustokite, leiskite gyvūnui atsigauti, pasiūlykite vandens. Jei simptomai sunkesni – karščiavimas, traukuliai, kraujavimas – reikia ieškoti artimiausios veterinarijos klinikos. Vokietijoje ir Nyderlanduose veterinarijos klinikų daug, bet ne visos dirba visą parą. Tad prieš kelionę verta pasižymėti kelių klinikų kontaktus maršrute. Aš asmeniškai visada turiu sąrašą veterinarijos klinikų kelyje nuo Vilniaus iki Amsterdamo – jau du kartus teko juo pasinaudoti.

18. Ar saugu vežti gyvūną žiemos metu?

Taip, bet reikia papildomų atsargumo priemonių. Žiemą pagrindinis pavojus yra šaltis – ypač per sustojimus arba jei mikroautobuse sugestų šildymo sistema. Gyvūnai, ypač trumpaplaukiai, greitai sušąla. Transportavimo dėžėje reikia pakloti šiltą pledą, o per sustojimus gyvūną reikia laikyti kuo trumpiau lauke. Be to, žiemą keliai gali būti slidūs – tai ilgina kelionės laiką ir didina avarijų riziką. Vieną žiemą teko stovėti 6 valandas sniego pusnyje prie Magdeburgo – mikroautobuse buvo šilta, bet klientai labai jaudinosi dėl savo šuns. Viskas baigėsi gerai, bet tokios situacijos parodo, kad žiemos kelionėms reikia papildomo pasiruošimo.

19. Kaip elgtis, jei gyvūnas labai išsigandęs transportavimo metu?

Baimė – normali reakcija, ypač jei gyvūnas pirmą kartą keliauja. Svarbiausia – ramybė. Gyvūnai jaučia šeimininko emocijas, tad jei jūs nervinatės – jis nervinsis dar labiau. Kalbėkitės ramiai, glostykite (jei įmanoma), venkite staigių judesių ir garsių garsų. Transportavimo dėžę galima uždengti lengvu audiniu – tai sumažina vizualinius dirgiklius.