Veža gyvūnus į Roterdamą, Vežame kiekvieną dieną

Kai kas nors ieško, kas veža gyvūnus į Roterdamą, dažniausiai randa mus. Ne todėl, kad mes kažkaip ypatingai reklamuojamės – tiesiog važinėjam kasdien ir žmonės rekomenduoja vieni kitiems. Šitas straipsnis skirtas tiems, kuriems reikia suprast, kaip tas pervežimas veikia iš kitos pusės – iš Lietuvos į Roterdamą. Gal persikeliat gyvent, gal augintinį siunčiat pas naujus šeimininkus, gal tiesiog reikia nuvežt pas veterinarą Olandijoj. Priežasčių daug, bet procesas panašus. Aiškinsiu viską taip, kaip yra – be sudėtingų terminų, be tuščių pažadų.

Kainos – gyvūnų transportavimas į Roterdamą

1. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas iš Lietuvos į Roterdamą?

Priešingas maršrutas – ta pati logika, bet kaina gali šiek tiek skirtis. Paprastai tai 200–380 eurų už standartinį gyvūną. Priežastis, kodėl kartais brangiau nei atvirkščiai – rečiau vežam pilną mašiną link Olandijos. Daugiau gyvūnų grįžta į Lietuvą nei išvažiuoja. Todėl kartais tenka važiuot beveik tuščiai, o tai kelia savikainą. Bet jei užsakymas sutampa su kitais – kaina mažesnė. Vienas žmogus iš Kauno klausė, kodėl draugui vežėm už 250, o jam sakom 320. Atsakymas paprastas – draugo gyvūnas važiavo su dar trim, o jo – vienas. Logistika, ne godumas.

2. Ar yra skirtumas tarp kainos dideliems ir mažiems gyvūnams?

Žinoma. Mažas šuo ar katė telpa į kompaktišką narvą, neužima daug vietos. Didelis šuo – vokiečių dogas, mastifas – reikia beveik trečdalio mašinos. Ir svoris skiriasi. Yra tekę vežt anglų mastifą – 75 kilogramai. Vien užkelt į mašiną reikėjo dviejų žmonių. Kaina atitinkamai buvo didesnė, nes ne tik vieta, bet ir darbo jėga. Mažiems gyvūnams – jorkšyrai, čihuahua – kaina mažiausia. Kartais net įdedam du mažus gyvūnus į vieną didesnį narvą (jei jie pažįstami), ir tada kaina dar mažesnė. Bet tai tik su savininko leidimu. Negalim spręst už kitus.

3. Kaip sumažinti pervežimo kainą?

Yra keli būdai. Pirmas – lankstumas. Jei galit palaukt porą dienų, kol susirinks daugiau gyvūnų, kaina krenta. Antras – tinkamas narvas. Jei narvas per didelis, mokėsit už tuščią vietą. Trečias – kartojami klientai. Jei vežam antrą ar trečią kartą, visada duodam nuolaidą. Viena moteris iš Šiaulių vežė katę kas tris mėnesius – ji važinėjo pas sūnų į Roterdamą. Po trečio karto jau nebeklausėm kainos, tiesiog žinojom, kad susitarsim. Ir dar – jei galit atvežt gyvūną į mūsų maršruto tašką vietoj to, kad važiuotume specialiai pasiimt, tai irgi mažina kainą. Mažiau kilometrų – mažiau išlaidų.

Dokumentai – ką reikia turėti vežant į Nyderlandus

4. Kokie dokumentai reikalingi vežant gyvūną į Roterdamą?

Tie patys, kaip ir vežant atgal – Europos augintinių pasas, mikroschema, pasiutligės skiepas, veterinaro sveikatos pažymėjimas. Bet yra vienas svarbus niuansas – Nyderlandai turi papildomus reikalavimus kai kurioms veislėms. Pitbulterjerai, amerikiečių stafordšyro terjerai, bulterjerai – jie gali būt apriboti priklausomai nuo savivaldybės. Prieš vežant tokį gyvūną, rekomenduoju pasitikrint Roterdamo savivaldybės tinklalapyje. Vienas žmogus vežė stafordšyrą ir nežinojo, kad reikia specialaus leidimo. Pasienyje nebuvo problemų, bet Roterdamo policija sustabdė patikrinimui. Galiausiai viskas baigėsi gerai, bet streso užteko. Geriau pasidomėt iš anksto.

5. Ar skiepai turi būti padaryti prieš tam tikrą laiką?

Taip. Pasiutligės skiepas turi būti padarytas ne mažiau kaip prieš 21 dieną iki kelionės. Jei skiepas pirmas – reikia laukt 21 dieną. Jei pakartotinis ir padarytas laiku – galima iškart. Dauguma žmonių tai žino, bet pasitaiko, kad pamiršta. Vienas klientas skambino antradienį, sakė, kad nori vežt ketvirtadienį. Paklausiau, kada skiepas. Atsakė – vakar. Teko paaiškint, kad reikia laukt tris savaites. Jis nelabai patikėjo, bet paskambino veterinarui, kuris patvirtino. Supykęs buvo, bet ką padarysi – taisyklės ne mūsų sugalvotos. Veterinarai kartais pamiršta pacientams pasakyt apie šitą terminą, tai rekomenduoju patiems pasitikrint.

6. Ar reikia papildomų dokumentų vežant gyvūną verslo tikslais?

Jei vežate ne savo augintinį, o, tarkim, parduodate ar dovanojate – taip, reikia daugiau dokumentų. Komerciniam gyvūnų pervežimui taikomi griežtesni reikalavimai. Reikia TRACES sistemos registracijos, veterinarijos sertifikato ir kartais importo leidimo. Tai nėra mūsų specializacija – mes vežam augintinius, ne prekes. Bet yra buvę, kad žmogus skambino ir sakė, kad veža "dovanojamą" šuniuką. Pasirodo, tai buvo veislynas, ir jie norėjo apeit taisykles. Mes atsisakėm. Ne todėl, kad nenorim padėt, bet todėl, kad tokie dalykai baigiasi blogai visiems. Jei vežat verslo tikslais – kreipkitės į specializuotas įmones.

Gyvūno paruošimas – paskutiniai žingsniai prieš kelionę

7. Kaip paruošti katę kelionei į Roterdamą?

Katės – patys sudėtingiausi keleiviai. Jos nekenčia pokyčių ir naujų vietų. Rekomenduoju pradėt pratint prie narvo likus bent dviem savaitėm. Palikt narvą atvirą kambary, įdėt ten skanėstų, leist katei patirt narvą kaip saugią vietą, o ne kaip bausmę. Dieną prieš kelionė – nešert, arba tik labai mažai. Keliaujanti katė gali vemt, ir tuščias skrandis sumažina tą riziką. Vienos katės šeimininkė padarė klaidą – davė pilną dubenį maisto prieš kelionę, nes "gaila buvo palikt alkana". Rezultatas – visa narvo viduje, katinas, mašina. Švelniai tariant, nemalonu. Vandens užtenka, maisto – minimaliai.

8. Ką daryti, jei šuo nekenčia narvo?

Tai dažna problema, ypač jei šuo anksčiau nebuvo dresuotas narve. Yra keli metodai. Vienas – teigiamas asociacijavimas. Kiekvieną dieną įdėkit į narvą skanėstą, bet neuždarykit durų. Po kelių dienų uždarykit trumpam – 5 minutes, paskui 10, paskui pusvalandį. Kitas metodas – maitint narve. Padėkit dubenį su maistu viduj, tegu šuo įeina pats. Po savaitės jis susies narvą su kažkuo maloniu. Olandų dresuotojai šitą metodą labai mėgsta. Vienas mūsų klientas per savaitę pripratino savo haskį, kuris anksčiau urzgdavo vien pamačius narvą. Reikia kantrybės, bet veikia geriau nei bet kokie raminamieji.

9. Ar galima vežti gyvūną, kuris yra rujojimo metu?

Galima, bet rekomenduoju informuot mus. Rujojanti patelė gali pritraukt dėmesio iš kitų gyvūnų, jei mašinoj yra daugiau gyvūnų. Be to, ji gali būt neramesnė nei įprastai. Veterinarai kartais pataria atidėt kelionę, bet ne visada tai įmanoma. Vienas atvejis – katė rujojo, šeimininkė turėjo skrist iš Vilniaus, katė turėjo atsidurt Roterdame pas mamą. Negalėjom laukt, nes skrydis buvo kitą dieną. Vežėm, katė spiegė pirmas keturias valandas, paskui nutilo. Šeimininkė jaudinosi, bet mes ramiai – žinojom, kad tai normalu. Svarbu – atskirt rujojančią patelę nuo kitų gyvūnų, jei tokių yra.

Kelionės eiga – kas vyksta kelyje

10. Kiek trunka kelionė iš Lietuvos į Roterdamą?

Apie 20–24 valandas, priklausomai nuo to, iš kurios Lietuvos vietos. Iš Vilniaus – maždaug 20 valandų, iš Klaipėdos – gal kiek ilgiau dėl papildomų kilometrų. Važiuojam per Lenkiją, Vokietiją, tada į Nyderlandus. Žiemą Lenkijos keliai gali būt prasti – sniegas, ledas, kartais net uždaromi kai kurie ruožai. Vieną kartą vasario mėnesį užstrigom netoli Varšuvos, nes pūga. Stovėjom tris valandas. Gyvūnai buvo gerai, mašinoje šilta, bet laikas ėjo. Šeimininkas Roterdame jaudinosi, bet ką daryt – gamta ne mūsų paklusnume. Pagaliau prasivalė keliai ir važiavom toliau. Tokių atvejų nevaldom, bet esam pasiruošę.

11. Kaip dažnai stabdote kelionės metu?

Kas 4–5 valandas, kartais dažniau. Šunys turi pasivaikščiot, atlikt reikalus, atsigert vandens. Katėms to nereikia tiek daug, bet vandenį duodam reguliariai. Stojam degalinėse, kurios turi aptvertas teritorijas šunims. Lenkijoj tokių yra nemažai, Vokietijoj – dar daugiau. Vienas dalykas, kurį pastebėjom – šunys, kurie važiuoja pirmą kartą, dažnai nenori išeit iš mašinos. Jie bijo svetimos aplinkos. Tada neverčiam, tiesiog palaukiam, kol pats išeis. Vienas labradoras pirmą stojimą atsisakė išeit, o antrame jau bėgiojo laimingas. Reikia laiko priprast. Mes jo turim.

12. Ar gyvūnai gali susitikt kelionės metu?

Ne. Kiekvienas gyvūnas lieka savo narve visos kelionės metu. Ir geras priežastis – net draugiški gyvūnai gali pasikeist dėl streso. Šuo, kuris namie draugiškas su visais, kelionėj gali tapt agresyvus. Arba atvirkščiai – bailus šuo gali pult kitą iš baimės. Turim taisyklę – vienas narvas, vienas gyvūnas. Išimtys tik mažiems kačiukams ar šuniukams iš tos pačios vados, ir tik su savininko leidimu. Vienas klientas prašė, kad jo du šunys važiuotų kartu, nes "jie neatskiriami". Paaiškinom, kodėl geriau atskirai. Jis sutiko. Pabaigoj šunys buvo atskirai, bet sveiki ir ramūs. Geriau saugiau nei patogiau.

Roterdamas – ką žinoti apie atvykimą

13. Kur Roterdamoje perduodate gyvūną?

Priklauso nuo kliento pageidavimų. Dažniausiai tiesiai į namus arba prie sutartos vietos. Roterdamas didelis miestas, bet mes jo nebijom – važiuojam ten reguliariai, žinom gatves, žinom, kur patogu stot. Kartais žmonės prašo atvežt į uosto rajoną, nes ten dirba. Kartais – į priemiestį, kur gyvena. Vienas lietuvis dirbo Maassluis, tai atvežėm ten. Ne problema. Svarbu – kad būtų aiški adresa ir kontaktinis numeris. Kartą klientas davė neteisingą gatvės numerį, važinėjom pusvalandį, kol suradom. Dabar visada prašom patvirtint adresą išvakarėse. Maža detalė, bet sutaupo daug nervų.

14. Ar reikia karantino atvykus į Nyderlandus?

Paprastai ne. Jei gyvūnas turi visus reikiamus dokumentus – pasas, skiepai, sveikatos pažymėjimas – karantinas netaikomas. ES viduje gyvūnai juda laisvai, su tam tikrom sąlygom. Bet yra išimčių. Jei gyvūnas atvyksta iš šalies, kurioje yra pasiutligės protrūkis – tada gali būti papildomų reikalavimų. Lietuva nėra tokia šalis, taigi mūsų klientams tai negalioja. Bet, pavyzdžiui, vežant iš Rumunijos ar Bulgarijos – gali būt kitaip. Mūsų atveju – ne. Veterinarai Roterdamoje priima gyvūnus be problemų, jei dokumentai tvarkingi. Tik rekomenduoju pasidaryt kopiją visų dokumentų – vieną pasilikti, kitą atiduot kartu su gyvūnu.

15. Ką daryti, jei gyvūnas atvykęs elgiasi keistai?

Kelionės stresas. Tai normalu. Gyvūnas gali būt apatiškas, neėsti, slėptis. Katės dažniausiai praleidžia pirmą dieną po lova ar spintoje. Šunys gali būt neramūs, daugiau lot arba atvirkščiai – tylėt. Po 2–3 dienų viskas grįžta į normalias vėžes. Bet jei simptomai išlieka ilgiau nei savaitė – kreipkitės pas veterinarą. Vienas šuo po kelionės neėdė penkias dienas. Šeimininkas jaudinosi, skambino mums. Pasirodo, šuo tiesiog buvo įsižeidęs, kad buvo paliktas svetimoj vietoj. Po savaitės pradėjo ėst, po dviejų jau lakstė kieme kaip niekur nieko. Gyvūnai turi savo psichologiją, ir kartais reikia tiesiog palaukt.

Rizikos – ką reikia žinoti apie galimas problemas

16. Ką daryti, jei gyvūnas susižeidė kelionės metu?

Turim pirmosios pagalbos rinkinį. Nedidelės žaizdos – subraižymai, įkandimai nuo narvo grotų – gydom vietoj. Rimtesni atvejai – lūžiai, gilūs įkandimai – stabdom ir vežam pas artimiausią veterinarą. Yra buvę tik kartą, kai šuo susilaužė nagą bandydamas išlįst pro narvo tarpą. Skausminga, bet ne pavojinga. Sustojom, veterinaras Lenkijoj sutvarkė, važiavom toliau. Šeimininkas net nesužinojo iki pat atvykimo – nenorėjom jaudint, kai situacija suvaldyta. Po to pasakėm, davėm veterinaro pažymą. Jis padėkojo, kad nekėlėm panikos. Kartais tylėjimas yra geriausia, kai viskas kontroliuojama.

17. Ar nutinka, kad gyvūnas nepriimamas dėl netinkamų dokumentų?

Nutinka, bet retai. Dažniausiai mes patikrinam dokumentus prieš kelionę, todėl tokios situacijos išvengiam. Bet yra buvę vienas atvejis – klientas atsiuntė dokumentus elektroniniu paštu, viskas atrodė gerai. Pasienyje paaiškėjo, kad veterinaras suklydo įrašydamas mikroschemos numerį – viena skaitmuo ne ta. Teko grįžt į artimiausią miestą, ieškot veterinaro, kuris galėtų išduot pataisytą sertifikatą. Užtrukom keturias valandas. Klientas Roterdame supyko, bet mes paaiškinom, kad tai ne mūsų klaida. Veterinaras, kuris išdavė dokumentą, vėliau atsiprašė. Dabar visada prašom ne tik elektroninės, bet ir popierinės dokumentų versijos – lengviau pastebėt klaidas.

18. Kas nutinka, jei užsakymas atšaukiamas paskutinę minutę?

Žiūrim situaciją. Jei mes jau išvažiavom arba specialiai pritaikėm maršrutą – prašom kompensacijos už patirtas išlaidas. Jei atšaukiat likus parai ar daugiau – paprastai baudos nėra. Bet yra buvę, kad žmogus atšaukė, kai mes jau buvom prie jo namų. Šuo buvo sukrautas, narvas uždarytas, ir staiga – "žinot, persigalvojom". Tai ne tik mūsų laiko švaistymas, bet ir streso gyvūnui sukėlimas. Šuo jau buvo įsitempęs, ir tada vėl iškraunam, nešam atgal. Tokiais atvejais prašom 50 proc. avanso, kuris negrąžinamas. Ne iš piktybės, bet tam, kad žmonės rimtai vertintų savo sprendimus.

Specialūs pasiūlymai – kas dar siūloma

19. Ar teikiate papildomas paslaugas – maisto pirkimą, veterinaro vizito organizavimą?

Kartais. Jei klientas prašo, galim nupirkt maisto ar reikmenų kelionei. Bet tai ne mūsų pagrindinė veikla, todėl prašom aiškiai nurodyt, ko reikia. Veterinaro vizitą galim suorganizuot, jei reikia skubios pagalbos kelyje – turim kontaktus Lenkijoj ir Vokietijoj. Bet dėl paprastų dalykų – skiepų, dokumentų – geriau susitvarkyt patiems prieš kelionę. Vienas klientas prašė, kad nupirktume specialaus šunų maisto Roterdamoje ir atvežtume kartu su šuniu. Sutikom, nupirkom, atvežėm. Bet tai išimtis, ne taisyklė. Jei visi prašytų tokių dalykų, nebeturėtume laiko vežt gyvūnų.

20. Ar galima stebėti gyvūną kelionės metu?

Galima. Turim galimybę siųst nuotraukas arba trumpus video kelionės metu. Dažniausiai siunčiam kiekvieną stojimą – kad šeimininkas matytų, jog viskas gerai. Viena moteris prašė siųst kas valandą. Tai jau per daug – mes ne auklės, o vairuotojai. Bet supratom, kad ji labai jaudinosi, tai siuntėm dažniau nei įprastai. Po kelionės ji parašė ilgą padėkos žinutę. Kartais žmonės prašo GPS nuorodą – galim duot, bet ne realiu laiku. Tiesiog pasakom, kur esam. "Lenkija, netoli Poznanės" arba "Vokietija, prie Hanoverio". Užtenka, kad žmogus žinotų, jog judam.

Dažniausios klaidos – ko vengti

21. Kokia dažniausia klaida, kurią daro klientai?

Nepatikrina dokumentų prieš kelionę. Bent pusė skambučių prasideda nuo "aš turiu visus dokumentus", o paskui paaiškėja, kad kažko trūksta arba kažkas pasibaigė. Skiepas pasenęs, mikroschemos numeris neteisingas, veterinaro antspaudas ne toks. Tai ne pasaulio pabaiga, bet užtrunka sutvarkyt. Vienas žmogus iš Vilniaus atvežė gyvūną į sutartą vietą, mes pažiūrėjom dokumentus – pasas nebegalioja. Teko siųst atgal pas veterinarą. Jis grįžo po dviejų valandų, mes laukėm. Ne mūsų problema, bet laiko gaila. Prašom – patikrinkit dokumentus prieš skambindami. Sutaupysit laiko visiems.

22. Ar žmonės dažnai pateikia neteisingą informaciją apie gyvūną?

Dažniau, nei norėtųsi. Pavyzdžiui, sako, kad šuo "mažas", o atveža vokiečių aviganį. Arba kad katė "labai rami", o ji iš tikrųjų turi agresijos problemų. Vienas atvejis – žmogus pasakė, kad jo šuo sveria 15 kg. Atvažiavom, šuo sveria 30 kg. Pasirodo, jis svėrė prieš metus, o per tą laiką priaugo. Tokiais atvejais kaina keičiasi, ir tai sukelia nepatogumų. Todėl prašom – būkit sąžiningi. Nėra gėdos pasakyt, kad šuo didelis arba kad katė nemėgsta žmonių. Mes vis tiek vežam, tik galbūt kitokiom sąlygom. Melas apie gyvūną kenkia visiems, ypač pačiam gyvūnui.

23. Ką klientai dažniausiai pamiršta?

Vandenį. Arba pavadėlį. Arba veterinaro kontaktą, jei reiktų skubios pagalbos. Kartais pamiršta net gyvūno mėgstamą žaislą, kuris padėtų nurimt. Vienas šeimininkas pamiršo pavadėlį, tai teko stot Lenkijoj ir pirkt degalinėj. Ne pats kokybiškiausias, bet užteko. Dabar prieš kiekvieną kelionę siunčiam priminimų sąrašą – kas turi būt paruošta. Vanduo, maistas, dokumentai, pavadėlis, narvo kilimėlis, veterinaro kontaktai. Paprastas sąrašas, bet labai padeda. Viena moteris iš Klaipėdos sakė, kad be to sąrašo būtų pamiršusi pusę dalykų. Geriau turėt priminimą nei po to gailėtis.

Ilgalaikiai maršrutai – persikraustymas su gyvūnais

24. Ar padedate persikraustantiems su gyvūnais?

Taip, tai gana dažnas atvejis. Žmonės persikelia iš Lietuvos į Nyderlandus ir negali patys vežt augintinio – skrenda lėktuvu, o gyvūną siunčia su mumis. Tokiais atvejais reikia daugiau koordinavimo. Pavyzdžiui, gyvūną paimam iš senų namų, nuvežam į naujus. Kartais šeimininkas jau Roterdame laukia, o gyvūnas atvažiuoja po kelių dienų. Viena šeima persikraustė iš Kauno – tėvai skrido, vaikas liko su močiute, o šuo važiavo su mumis. Tris dienas gyvūnas buvo tarp namų. Streso daugiau nei įprastai, bet viskas baigėsi gerai. Svarbu – aiškiai susitart, kas ir kada paims gyvūną. Kuo mažiau nežinomybės, tuo geriau visiems.

25. Ką daryti, jei persikraustymas atšaukiamas?

Nutinka. Žmogus užsako pervežimą, o paskui gauna žinią, kad darbas Nyderlanduose neįvyks, arba buto nuomotojas atšaukė sutartį. Tokiais atvejais – jei mes dar neišvažiavom – atšaukiam be baudos. Jei jau kelyje – situacija sudėtingesnė. Vienas atvejis – žmogus skambino, kai mes jau buvom Lenkijoj, ir sakė, kad persikraustymas atšauktas. Teko sukt atgal. Gyvūnas grįžo namo po 10 valandų kelionės. Šeimininkas sumokėjo už abu kelius – tai sąžininga, nes mes jau investavom laiką ir degalus. Nemalonu visiems, bet taip jau būna. Gyvenimas nenuspėjamas, mes tai suprantam.

26. Ar vežate gyvūnus iš Roterdamo į kitus Lietuvos miestus, ne tik Vilnių?

Vežam į bet kurį Lietuvos miestą. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys – viskas mūsų maršrute. Net mažesnius miestelius galim pasiekt, jei reikia. Vienas vyriausias žmogus gyveno Utenoj – mažas miestas, toli nuo pagrindinių kelių. Nuvežėm be problemų, tiesiog reikėjo papildomo pusvalandžio. Kaina atitinkamai šiek tiek didesnė, bet ne dramatiškai. Svarbu – kad būtų aiškus adresas ir kad kas nors lauktų. Jei gyvūnas atvyksta į tuščius namus – tai papildomas stresas. Todėl visada prašom, kad kas nors būtų vietoj. Net jei tai kaimynas ar draugas. Svarbu, kad gyvūnas iškart patektų į saugią aplinką.

Gyvūnų pervežimas į Roterdamą – tai kasdienybė mums, bet kiekvienam klientui tai ypatingas įvykis. Suprantam tai ir elgiamės atitinkamai. Jei reikia vežt – skambinkit, viską sutarsim.