Gyvūnų vežimas į Amsterdamą, vežame kiekvieną dieną – viskas, ką reikia žinoti

Kai draugas paprašė padėti išvežti jo katę į Amsterdamą, supratau, kad dauguma žmonių net neįsivaizduoja, nuo ko pradėti. Gyvūnų vežimas į Amsterdamą, vežame kiekvieną dieną – tokį skelbimą matau internete nuolat, bet ką tai iš tikrųjų reiškia? Ar tikrai kiekvieną dieną? Kiek tai kainuoja? Kokie dokumentai reikalingi? Ir ar mano gyvūnas saugiai pasieks tikslą? Šie klausimai sukasi galvoje kiekvienam, kas pirmą kartą susiduria su tarptautiniu gyvūnų pervežimu. Aš dirbu šioje srityje jau kelerius metus ir galiu pasakyti – tai nėra taip sudėtinga, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, bet yra niuansų, kuriuos žino tik tie, kas tuo užsiima kasdien. Šiame tekste pasistengsiu atsakyti į visus klausimus, kuriuos girdžiu dažniausiai.

Paslaugos – gyvūnų vežimas į Amsterdamą vežame kiekvieną dieną

1. Ką reiškia gyvūnų vežimas į Amsterdamą, vežame kiekvieną dieną praktikoje?

Praktikoje tai reiškia, kad vežėjas turi nuolatinį maršrutą, kuris kartojasi kasdien arba beveik kasdien. Bet čia svarbus niuansas – „kiekvieną dieną" nereiškia, kad automobilis išvyksta kiekvieną rytą tuo pačiu laiku. Tai labiau reiškia, kad vežėjas turi pakankamai užsakymų, kad galėtų organizuoti reisus reguliariai. Jei užsakymų mažai – pavyzdžiui, vidury savaitės lapkričio mėnesį – gali būti, kad reisas perkeliamas viena ar dviem dienomis. Todėl aš visada sakau – neužsisakykite paskutinę minutę. Duokite vežėjui bent 3-4 dienas, kad galėtų suplanuoti maršrutą. Ypač jei vežate ne šunį ar katę, o egzotinį gyvūną – tada gali reikėti specialaus pasiruošimo.

2. Kokie gyvūnai gali būti vežami į Amsterdamą?

Dauguma vežėjų veža šunis, kates, triušius, šeškus. Tai standartiniai augintiniai, kuriems galioja tos pačios taisyklės – mikroschema, pasas, pasiutligės skiepas. Bet jei norite vežti paukštį, roplį ar žuvį – situacija kitokia. Paukščiams gali reikėti papildomų veterinarinių patikrinimų dėl paukščių gripo. Ropliams ir žuvims – kitokie reikalavimai, kartais netgi importo draudimas. Vienas mano klientas norėjo vežti iguaną – teko aiškintis pusę dienos, ar tai įmanoma. Pasirodo, galima, bet reikia CITES leidimo, nes iguana priskiriama saugomoms rūšims. Taigi – prieš užsakydami, pasitarkite su vežėju, ar jis gali vežti jūsų konkretų gyvūną.

3. Kiek kainuoja gyvūnų vežimas į Amsterdamą?

Kainų diapazonas platus. Mažas gyvūnas (katė, nykštukinis triušis) – nuo 100 iki 160 eurų. Vidutinis šuo – 180-280 eurų. Didelis šuo – 250-400 eurų. Jei vežate kelis gyvūnus – dažniausiai taikoma nuolaida antram ar trečiam. Individualus pervežimas (tik jūsų gyvūnas, be kitų) – 400-800 eurų, priklausomai nuo atstumo ir gyvūno dydžio. Bet čia reikia atkreipti dėmesį į tai, kas įskaičiuota į kainą. Vieni vežėjai įtraukia viską – pasiėmimą, dokumentų tvarkymą, draudimą. Kiti nurodo tik bazinę kainą, o paskui prideda mokesčius už viską papildomai. Aš mačiau sąskaitas, kur 150 eurų kaina išaugo iki 230, kai pridėjo visus „papildomus mokesčius". Todėl visada klauskite, kas įeina į kainą.

4. Ar galima vežti kelis gyvūnus vienu metu?

Galima, ir tai netgi pigiau nei vežti kiekvieną atskirai. Bet yra apribojimų. Pagal ES taisykles, vienas asmuo gali vežti ne daugiau kaip 5 gyvūnus. Jei daugiau – tai jau komercinis pervežimas su kitokiais reikalavimais. Be to, gyvūnai turi būti vežami atskiruose narvuose, nebent jie priklauso tai pačiai rūšiai ir yra įpratę būti kartu. Pavyzdžiui, dvi katės iš tos pačios šeimos gali keliauti viename narve, jei jis pakankamai didelis. Bet katė ir šuo – tikrai ne. Ir dar vienas dalykas – jei vienas gyvūnas serga arba agresyvus, vežėjas gali atsisakyti jį vežti kartu su kitais. Tai suprantama – niekas nenori, kad kelionės metu kiltų problemų.

Dokumentai – gyvūnų vežimas į Amsterdamą vežame kiekvieną dieną

5. Kokie dokumentai reikalingi gyvūnų vežimas į Amsterdamą, vežame kiekvieną dieną atveju?

Pagrinde trys dalykai. Pirma – Europos augintinio pasas. Jį išduoda licencijuotas veterinarijos gydytojas, ir jame nurodyta visa informacija apie gyvūną: veislė, amžius, mikroschemos numeris, skiepų įrašai. Antra – mikroschema. Ji turi būti ISO 11784/11785 standarto, 15 skaitmenų. Jei gyvūnas paženklintas senesnio standarto mikroschema, gali tekti perskaityti specialiu skaitytuvu, ir ne visi vežėjai jį turi. Trečia – pasiutligės skiepas, kuris galioja ne trumpiau kaip 21 dieną po skiepijimo. Tai reiškia, kad jei gyvūnas skiepytas pirmą kartą, negalite jo vežti iš karto – reikia palaukti. Be šių pagrindinių dokumentų, gali prireikti ir kitų – priklausomai nuo gyvūno rūšies ir sveikatos būklės.

6. Ar reikia veterinarinio pažymėjimo prieš kelionę?

Tai priklauso nuo situacijos. Jei vežate augintinį asmeniniais tikslais ir turite Europos augintinio pasą su galiojančiais skiepais – papildomo pažymėjimo nereikia. Bet jei vežate gyvūną pirmą kartą arba jei gyvūnas turi sveikatos problemų, rekomenduoju pasidaryti veterinarinę apžiūrą prieš kelionę. Veterinaras patikrins bendrą būklę, įvertins, ar gyvūnas tinkamas kelionei, ir gali išduoti pažymėjimą, kad gyvūnas sveikas. Tai nėra privaloma, bet naudinga – ypač jei kyla klausimų pasienyje. Be to, kai kurie vežėjai reikalauja tokio pažymėjimo, kad apsidraustų nuo rizikos. Vieną kartą vežėme šunį, kuris turėjo odos ligą – veterinarinis pažymėjimas padėjo išvengti nereikalingų klausimų.

7. Ką daryti, jei gyvūno pasas pasibaigęs?

Nieko negalima daryti – reikia susitvarkyti naują pasą. Tai užtrunka 1-3 dienas, priklausomai nuo veterinarijos klinikos. Naujas pasas išduodamas remiantis senais įrašais, jei jie yra. Jei įrašų nėra – teks daryti viską iš naujo: mikroschemos nuskaitymą, skiepus, apžiūrą. Ir tada dar 21 diena laukti po pasiutligės skiepo. Tai reiškia, kad jei supratote, kad pasas pasibaigęs, likus savaitei iki kelionės – kelionė neįvyks. Todėl visada patikrinkite paso galiojimą bent mėnesį prieš planuojamą išvykimą. Ypač jei skiepai buvo daryti prieš metus ar ilgiau – gali būti, kad reikia revakcinacijos, o tai vėlgi reiškia 21 dienos laukimą.

8. Ar skirtingoms gyvūnų rūšims reikia skirtingų dokumentų?

Taip, ir tai dažnai painioja žmones. Šunims, katėms ir šeškams galioja standartinė tvarka – pasas, mikroschema, pasiutligės skiepas. Triušiams pasiutligės skiepas nereikalingas, bet mikroschema ir pasas – taip. Paukščiams reikalingas veterinarinis sertifikatas ir kartais paukščių gripo tyrimas. Ropliams – CITES leidimas, jei rūšis saugoma. Graužikams (jūrų kiaulytėms, žiurkėms) – paprastai užtenka veterinarinės apžiūros, bet ES taisyklės jiems nėra taip griežtai reglamentuotos. Žuvims – priklauso nuo rūšies, bet dažniausiai reikia sveikatos sertifikato. Ir dar – kiekviena šalis gali turėti savo papildomus reikalavimus. Nyderlandai, pavyzdžiui, draudžia importuoti tam tikras gyvačių rūšis.

Kelionė – gyvūnų vežimas į Amsterdamą vežame kiekvieną dieną

9. Kaip paruošti gyvūną ilgai gyvūnų vežimas į Amsterdamą, vežame kiekvieną dieną kelionei?

Priklauso nuo gyvūno. Šunims – nešerti 4-6 valandas prieš kelionę, išvesti pasivaikščioti, įdėti pažįstamą daiktą į narvą. Katėms – panašiai, bet katės paprastai labiau stresuoja nei šunys. Todėl rekomenduoju katę pratinti prie narvo bent savaitę prieš kelionę – tegul paguli, paėda narve, pripranta. Triušiams – įdėti šieno ir vandens buteliuką, nes triušiai turi nuolat ką nors kramtyti. Šeškams – panašiai kaip katėms, bet šeškai labiau linkę į stresą, todėl kartais veterinarai skiria lengvus raminamuosius. Bendra taisyklė – kuo mažiau pokyčių prieš kelionę. Nekeiskite maisto, neperstatykite narvo, nekvieskite svečių dieną prieš išvykimą.

10. Kiek laiko trunka kelionė su gyvūnu iki Amsterdamo?

Iš Vilniaus – apie 16-20 valandų, priklausomai nuo sustojimų ir eismo. Iš Kauno – panašiai, gal 30 minučių mažiau. Iš Klaipėdos – ilgiau, nes reikia važiuoti per visą Lietuvą, paskui per Lenkiją. Jei vežėjas daro nakvynę – kelionė išsitempia iki dviejų dienų, bet gyvūnas mažiau pavargsta. Aš asmeniškai manau, kad ilgiau nei 12 valandų be ilgesnio poilsio yra per daug bet kokiam gyvūnui. Ypač vasarą, kai karšta. Todėl renkuosi vežėjus, kurie daro bent vieną ilgesnį sustojimą – 1-2 valandas – kad gyvūnas galėtų išeiti iš narvo, pasivaikščioti, atsigerti. Tai svarbu ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai.

11. Kaip dažnai daromi sustojimai kelionės metu?

Geras vežėjas daro sustojimus kas 3-4 valandas. Per kiekvieną sustojimą gyvūnas išimamas iš narvo (jei tai saugu), gali atsigerti, atlikti reikalus. Šunys vedžiojami ant pavadėlio, katės – rečiau, nes katės gali pabėgti. Triušiai ir šeškai paprastai lieka narve, bet jiems pakeičiamas vanduo ir patikrinama būklė. Sustojimai trunka 15-30 minučių, priklausomai nuo poreikio. Jei gyvūnas stresuoja arba serga – sustojimai gali būti dažnesni. Ir atvirkščiai – jei gyvūnas ramiai miega, vežėjas gali pravažiuoti ilgiau be sustojimo. Bet tai turi būti derinama su gyvūno savininku – ne visi sutinka, kad jų augintinis būtų vežamas 5 valandas be pertraukos.

12. Ar gyvūnas gali keliauti be narvo?

Pagal taisykles – ne. Visi gyvūnai turi būti vežami tinkamuose transportavimo konteineriuose. Tai saugumo reikalavimas – tiek gyvūno, tiek vairuotojo, tiek kitų gyvūnų. Atviras gyvūnas automobilyje yra pavojus visiems. Bet yra išimčių – pavyzdžiui, šuo, kuris dėl savo dydžio netelpa į jokį standartinį narvą. Tada gali būti naudojamas specialus transportavimo boksas arba gyvūnas pritvirtinamas saugos diržu. Tai retai, bet pasitaiko. Mano patirtis – vieną kartą vežėme Danų dogą. Jam reikėjo specialaus narvo, pagaminto pagal užsakymą, nes standartiniai tiesiog per maži. Kainavo papildomai, bet kitaip neįmanoma.

Saugumas – gyvūnų vežimas į Amsterdamą vežame kiekvieną dieną

13. Kaip užtikrinamas gyvūnų vežimas į Amsterdamą, vežame kiekvieną dieną saugumas kelionės metu?

Saugumas priklauso nuo kelių dalykų. Pirma – automobilis turi būti techniškai tvarkingas, su veikiančiu kondicionieriumi ir šildymu. Antra – narvai turi būti tvirtai pritvirtinti, kad nesislinktų staigiai stabdant. Trečia – vairuotojas turi turėti patirties su gyvūnais – žinoti, kaip elgtis, jei gyvūnas pradeda stresuoti, vemti arba agresyviai elgtis. Ketvirta – automobilyje turi būti pirmosios pagalbos rinkinys gyvūnams. Penkta – vežėjas turi turėti draudimą, kuris apima gyvūnų pervežimą. Be draudimo – jokia atsakomybė. Ir dar – GPS sekimas. Dauguma rimtų vežėjų leidžia sekti automobilio vietą realiu laiku, kad žinotumėte, kur yra jūsų gyvūnas.

14. Ką daryti, jei gyvūnas susirgo kelionės metu?

Geras vežėjas turi kontaktus su veterinarais maršrute. Jei gyvūnas pradeda vemti, viduriuoti arba elgtis neįprastai – vežėjas sustoja artimiausioje veterinarijos klinikoje. Tai gali užtrukti, bet sveikata svarbiau nei laikas. Jei situacija rimta – vežėjas praneša savininkui ir kartu sprendžia, ką daryti. Gali tekti nutraukti kelionę ir grąžinti gyvūną. Arba palikti jį klinikoje, kol savininkas atvyks. Svarbu, kad vežėjas turėtų jūsų kontaktinį numerį ir kad jūs būtumėte pasiekiamas kelionės metu. Vieną kartą katė pradėjo dusti kelionės metu – pasirodo, alerginė reakcija į kažką. Vežėjas sustojo, nuvežė į kliniką, katė gavo vaistų ir viskas baigėsi gerai. Bet be greitos reakcijos – galėjo būti kitaip.

15. Ar gyvūnas gali pabėgti kelionės metu?

Teoriškai – taip, praktiškai – labai retai. Dažniausiai pabėgimai nutinka per sustojimus, kai atidaromos durys. Todėl geras vežėjas turi taisyklę – prieš atidarant duris, visi gyvūnai turi būti narvuose. Jei gyvūnas vedžiojamas – tik ant pavadėlio ir toliau nuo kelio. Bet nutinka ir kitokių situacijų. Pavyzdžiui, vienas vežėjas pasakojo, kad jo kliento šuo sugebėjo atsidaryti narvo duris – pasirodo, užraktas buvo sugedęs, ir šuo tiesiog stumtelėjo. Laimei, tai nutiko stovint degalinėje, ne važiuojant. Po to vežėjas visada patikrina užraktus du kartus. Kitas atvejis – katė iššoko pro langą, kuris buvo praviros. Nuo to laiko langai užrakinami.

Specialūs – gyvūnų vežimas į Amsterdamą vežame kiekvieną dieną atvejai

16. Ar galima vežti gyvūnų vežimas į Amsterdamą, vežame kiekvieną dieną sergantį gyvūną?

Galima, bet atsargiai. Pirmiausia – reikia veterinaro leidimo. Veterinaras turi įvertinti, ar kelionė nepablogins būklės. Antra – vežėjas turi žinoti apie ligą, kad galėtų tinkamai pasiruošti. Trečia – gali tekti vežti atskirai, kad neužkrėstų kitų gyvūnų. Ketvirta – reikia turėti vaistus ir veterinaro kontaktą Amsterdame, jei prireiktų pagalbos atvykus. Aš mačiau atvejų, kai žmonės slėpė, kad jų gyvūnas serga – tai labai blogai. Vieną kartą vežėme šunį, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, turėjo infekcinę ligą. Užsikrėtė kitas šuo tame pačiame automobilyje. Po to teko aiškintis ilgai ir nemaloniai. Todėl – visada būkite sąžiningi apie gyvūno sveikatą.

17. Kaip vežti nėščią gyvūną?

Nėščią gyvūną vežti galima, bet tik ankstyvoje nėštumo stadijoje. Dauguma veterinarų rekomenduoja nevežti gyvūno, kuris yra paskutiniame nėštumo trečdalyje. Priežastis paprasta – stresas gali sukelti priešlaikinį gimdymą, o tai kelionės metu labai pavojinga. Be to, jei gyvūnas gimdo automobilyje – tai ne tik stresas jam, bet ir vežėjui, ir kitiems gyvūnams. Jei vis dėlto reikia vežti nėščią gyvūną – būtinai pasitarkite su veterinaru, turėkite jo pažymėjimą, informuokite vežėją. Ir pasirinkite vežėją, kuris turi patirties su tokiais atvejais. Ne kiekvienas vairuotojas žinos, ką daryti, jei katė pradeda gimdyti vidury Lenkijos.

18. Ar galima vežti jauniklius gyvūnus?

Priklauso nuo amžiaus. Pagal ES taisykles, gyvūnai turi būti ne jaunesni kaip 15 savaičių, kad galėtų keliauti tarp šalių. Priežastis – pasiutligės skiepas. Jis skiriamas ne anksčiau kaip 12 savaičių amžiaus, ir po skiepo reikia palaukti 21 dieną. Taigi – 12 savaičių + 21 diena = 15 savaičių. Jei gyvūnas jaunesnis – jo negalima vežti, net jei jis sveikas. Yra išimčių – pavyzdžiui, jei gyvūnas keliauja su motina, kuri turi galiojantį pasiutligės skiepą. Bet tai retai taikoma praktikoje. Todėl, jei ką tik nusipirkote šuniuką Amsterdame ir norite jį parsivežti į Lietuvą – palaukite, kol jam sueks 15 savaičių. Arba ieškokite vežėjo, kuris žino išimtis.

Sezoniškumas – gyvūnų vežimas į Amsterdamą vežame kiekvieną dieną

19. Kaip gyvūnų vežimas į Amsterdamą, vežame kiekvieną dieną skiriasi vasarą ir žiemą?

Vasarą – didžiausia paklausa ir didžiausia rizika. Paklausa todėl, kad žmonės atostogauja, persikrausto, studijuoja. Rizika todėl, kad karštyje gyvūnai gali perkaisti. Automobilyje be kondicionieriaus temperatūra gali pakilti iki 40-50 laipsnių per 30 minučių, net jei lauke tik 25. Todėl vasarą reikia ypač atidžiai rinktis vežėją – ar jis turi veikiantį kondicionierių, ar daro dažnus sustojimus, ar neveža per pačią karščiausią dienos dalį. Žiemą – kita problema. Šaltis, slidūs keliai, trumpas šviesos paros laikas. Kelionė gali užtrukti ilgiau dėl oro sąlygų. Bet gyvūnams žiema dažniau saugesnė nei vasara – mažiau rizikos perkaisti.

20. Koks geriausias metų laikas vežti gyvūną?

Mano nuomone – pavasaris (balandis-gegužė) arba ruduo (rugsėjis-spalis). Oras optimalus – ne per karšta, ne per šalta. Mažiau užsakymų – reiškia, daugiau dėmesio jūsų gyvūnui. Kainos normalios – ne kaip vasarą, kai viskas brangsta. Ir dar – gyvūnai pavasarį ir rudenį paprastai būna aktyvesni, geriau toleruoja kelionę. Vasarą dauguma gyvūnų miega nuo karščio, žiemą – nuo šalčio. Pavasarį ir rudenį – optimali temperatūra ir energija. Bet, aišku, ne visada galima rinktis. Jei persikraustote gyventi – tai priklauso nuo nuomos sutarties datos, ne nuo oro.

21. Ar šventinėmis dienomis veža gyvūnus?

Kai kurie vežėjai veža, bet ne visi. Per Kalėdas ir Naujus metus – dauguma nedirba arba dirba su dideliais antkainiais. Velykų savaitgalį – panašiai. Jei reikia vežti per šventes – užsakykite labai anksti ir būkite pasiruošę mokėti 30-50% daugiau. Kitas dalykas – veterinarai. Per šventes jie nedirba, o jei reikia skubiai pasidaryti dokumentą – gali tekti ieškoti budinčios klinikos. Amsterdame per šventes irgi viskas lėčiau – jei gyvūnas turi būti pristatytas konkrečią dieną, įsitikinkite, kad gavėjas bus vietoje. Aš vieną kartą vežiau šunį gruodžio 31 dieną – viskas pavyko, bet buvo daug streso, nes pusė įstaigų jau nedirbo.

Teisiniai – gyvūnų vežimas į Amsterdamą vežame kiekvieną dieną aspektai

22. Kokie teisiniai reikalavimai gyvūnų vežimas į Amsterdamą, vežame kiekvieną dieną?

Pagrinde – ES reglamentas 576/2013. Jis nustato pagrindines taisykles: mikroschema, pasas, pasiutligės skiepas. Be to, kiekviena šalis gali turėti savo papildomus reikalavimus. Nyderlandai, pavyzdžiui, draudžia importuoti tam tikras šunų veisles be specialaus leidimo. Taip pat reikalauja, kad visi gyvūnai būtų deklaruoti pasienyje – nors Šengeno zonoje fizinės sienos nėra, veterinarinė kontrolė gali būti atliekama. Jei vežate gyvūną komerciniais tikslais (parduodate, dovanojate), reikia atskiro veterinarinio sertifikato, kurį išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Asmeniniam vežimui – užtenka paso. Bet pasienyje gali paprašyti įrodyti, kad vežate savo augintinį, o ne prekę.

23. Kas atsako už gyvūno saugumą pervežimo metu?

Pagal Civilinį kodeksą, vežėjas atsako už krovinio (šiuo atveju – gyvūno) saugumą pervežimo metu. Bet atsakomybė ribota – vežėjas atsako tik už tą žalą, kuri atsirado dėl jo kaltės. Jei gyvūnas susirgo dėl jau esamos ligos – vežėjas nekaltas. Jei gyvūnas susižeidė, nes narvas buvo netinkamai pritvirtintas – vežėjo atsakomybė. Todėl svarbu pasirašyti sutartį, kurioje aiškiai nurodyta, kas atsako už ką. Be sutarties – sunku ką nors įrodyti. Ir dar – visada fotografuokite gyvūną prieš kelionę ir po jos. Jei atsiranda sužalojimų, turėsite įrodymą. Vienas mano pažįstamas vežė savo šunį, ir šis grįžo su nutrinta letena – nuotraukos padėjo gauti kompensaciją.

24. Ar reikia mokėti muito mokesčius vežant gyvūną?

Ne, jei vežate savo augintinį asmeniniais tikslais. Muito mokesčiai taikomi tik komerciniais atvejais – pavyzdžiui, jei vežate veislinį šunį pardavimui. Tada reikia ne tik muito mokesčių, bet ir PVM, ir veterinarinio sertifikato, ir dar daugybės dokumentų. Asmeniniam vežimui – jokių mokesčių. Bet reikia turėti dokumentus, įrodančius, kad tai jūsų augintinis. Tai reiškia – paso su jūsų vardu, mikroschemos registracijos, skiepų įrašų. Jei vežate ne savo gyvūną – turėkite įgaliojimą arba laišką iš savininko. Būna, kad žmonės veža draugo gyvūną, ir pasienyje kyla klausimų – kam priklauso šis gyvūnas? Aišku, tai retai, bet nutinka.

Alternatyvos – gyvūnų vežimas į Amsterdamą vežame kiekvieną dieną

25. Kokios gyvūnų vežimas į Amsterdamą, vežame kiekvieną dieną alternatyvos?

Yra kelios. Lėktuvas – greičiausias variantas, bet brangiausias. Maži gyvūnai gali keliauti kabinoje, didesni – krovinių skyriuje. Kaina – nuo 200 iki 600 eurų. Traukinys – pigiau, bet ilgiau ir sudėtingiau su persėdimais. Keltas – jei pradedate kelionę iš Klaipėdos, galite plaukti į Vokietiją, o iš ten važiuoti automobiliu. Asmeninis automobilis – jei turite laiko ir noro, galite vežti patys. Bet reikia žinoti taisykles, turėti dokumentus ir būti pasiruošus ilgai kelionei. Dar viena alternatyva – specializuotos gyvūnų transportavimo įmonės, kurios turi licenciją ir patirtį. Jos brangiau nei paprasti vežėjai, bet saugiau.

26. Ar verta vežti gyvūną pačiam?

Priklauso nuo situacijos. Jei turite patirties, laiko ir tinkamą automobilį – galite pabandyti. Bet reikia žinoti, kad tai nėra taip paprasta, kaip atrodo. Pirmiausia – reikia susitvarkyti visus dokumentus patiems. Antra – reikia žinoti maršrutą, sustojimų vietas, veterinarijos klinikų adresus pakeliui. Trečia – reikia būti pasiruošus bet kokiai situacijai: gyvūno ligai, automobilio gedimui, blogam orui. Ketvirta – 16-20 valandų vairavimo yra daug, ypač jei dar reikia rūpintis gyvūnu. Mano nuomone, jei tai pirmas kartas – geriau samdyti profesionalą. Antrą kartą, jau žinant, kas laukia – galima ir pačiam. Bet kiekvienas sprendžia pats.

Galiausiai, gyvūnų vežimas į Amsterdamą nėra raketų mokslas, bet reikalauja pasiruošimo. Pradėkite nuo dokumentų, išsirinkite patikimą vežėją, paruoškite gyvūną. Ir nepamirškite – jūsų augintinis jaučia jūsų stresą, todėl kuo ramiau jūs, tuo ramiau jis. Sėkmės kelyje.