Kačių pervežimas iš Roterdamo į Lietuvą

Kačių pervežimas iš Roterdamo į Lietuvą – tai paslauga, kurios prireikia vis dažniau. Žmonės grįžta gyventi į Lietuvą, keičia darbus, persikrausto su visa šeima, o katė – neatsiejama tos šeimos dalis. Pats keliavau su katinu iš Nyderlandų ne vieną kartą, ir žinau, kad tai nėra tiesiog „įsodinai į mašiną ir važiuoji". Yra dokumentai, yra taisyklės, yra dalykų, kuriuos reikia žinoti iš anksto, kitaip gali strigti pasienyje arba tiesiog stresuoti be reikalo. Šiame tekste atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie kačių pervežimą maršrutu Roterdamas–Lietuva. Remiuosi savo patirtimi ir tuo, ką išmokau dirbdamas šioje srityje.

Pasiruošimas – kačių pervežimas iš Roterdamo į Lietuvą

1. Kokių dokumentų reikia katei vežant iš Roterdamo į Lietuvą?

Pirmiausia – gyvūno pasas. Europos Sąjungoje tai privalomas dokumentas, be jo niekur. Pase turi būti pažymėti skiepai, ypač pasiutligės. Be to, katė turi būti sužymėta – mikročipas, atitinkantis ISO 11784/11785 standartą. Kartais žmonės nustemba, kad senesni mikročipai gali netikti, bet taip būna. Dar vienas dalykas – sveikatos pažymėjimas, kurį išduoda veterinarijos gydytojas. Jis galioja ribotą laiką, paprastai 10 dienų, todėl negalima jo pasidaryti prieš mėnesį. Tiesa, jei katė jau turi pasą su galiojančiais skiepais, procesas gerokai paprastesnis. Bet jei skiepai pasibaigę – teks skiepyti iš naujo ir laukti.

2. Ar reikia specialios transportavimo dėžės katėms?

Taip, ir ne bet kokios. Dėžė turi būti pakankamai didelė, kad katė galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Per maža dėžė – tai stresas gyvūnui, o per didelė – nesaugu važiuojant. Aš paprastai rekomenduoju kietas plastikines dėžes su metalinėmis grotelėmis priekyje. Jos tvirtesnės nei minkšti krepšiai, ypač jei kelionė ilga. Vienas klientas atvežė katę paprastoje kartoninėje dėžėje – tai tiesiog ne variantas. Dėžė turi būti saugi, su ventiliacija ir užraktu, kuris neatsidarytų kratant. Be to, rekomenduoju dėžę prieš kelionę palikti namuose atvirą, kad katė priprastų prie jos kvapo ir formos.

3. Kiek laiko trunka kelionė iš Roterdamo į Lietuvą?

Gryno važiavimo laiko – maždaug 18-20 valandų, priklausomai nuo maršruto ir eismo sąlygų. Bet tai teorinis skaičius. Praktiškai reikia skaičiuoti su sustojimais, nes gyvūnui reikia pertraukų. Mes paprastai darome kas 3-4 valandas – leidžiame katei išeiti iš dėžės (jei ji tam pasiruošusi ir saugu), duodame vandens, patikriname, ar viskas gerai. Vieną kartą važiavome per Vokietiją ir užtrukome 22 valandas dėl remonto darbų kelyje. Tokių dalykų nenumatysi. Todėl visada sakau klientams – planuokite su atsarga, nes katė ne žmogus, ji neklaus „ar jau atvažiavom?". Bet stresas ilgėja kiekvieną valandą.

4. Ar katė gali keliauti be savininko?

Gali, bet tai sudėtingiau. Jei savininkas nevyksta kartu, reikia įgaliojimo – dokumento, kuriame nurodyta, kas atsakingas už gyvūną pervežimo metu. Be to, asmuo, kuris veža, turi turėti visus dokumentus su savimi. Esu turėjęs situaciją, kai moteris išvyko į Lietuvą anksčiau, o katę siuntė su draugu. Draugas neturėjo tinkamo įgaliojimo – pasienyje kilo klausimų. Viskas baigėsi gerai, bet užtruko papildomas valandas. Todėl rekomenduoju viską sutvarkyti iš anksto, ypač jei katė keliauja su kitu žmogumi. Geriau turėti per daug dokumentų nei per mažai.

5. Ką daryti, jei katė labai bijo kelionių?

Tai dažna problema. Ne visos katės mėgsta važiuoti. Pirmiausia – pasitarkite su veterinarijos gydytoju. Yra raminamieji preparatai, specialiai skirti gyvūnams, bet jie tinka ne kiekvienai katei. Viena katė, kurią vežiau, buvo tokia rami po raminamųjų, kad atrodė, jog miega visą kelią. Kita – priešingai, preparatas nesuveikė ir ji miaukė beveik iki pat Kauno. Be vaistų, padeda ir paprastesni dalykai – dėžėje patiestas pledas su namų kvapu, tyla mašinoje, mažiau staigių judesių. Negarantuotu, kad tai išspręs problemą, bet tikrai sumažins stresą.

Dokumentai – kačių pervežimas iš Roterdamo į Lietuvą

6. Kada reikia pradėti ruošti dokumentus?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Idealiu atveju – bent mėnesį prieš kelionę. Ypač jei katė neturi mikročipo arba skiepai pasibaigę. Mikročipavimas paprastas – užtrunka kelias minutes pas veterinarą. Bet skiepai – kita istorija. Po pasiutligės skiepo reikia laukti 21 dieną, kol gyvūnas laikomas tinkamu keliauti. Jei skiepijate paskutinę dieną – nevešite. Buvau atvejis, kai šeima suplanavo išvykti po savaitės, o katė nebuvo pasiskiepijusi. Teko atidėti kelionę. Todėl visada klausiu klientų apie skiepų datą pirmiausia – tai sutaupo daug nervų.

7. Ar reikia veterinarinio patikrinimo prieš kelionę?

Taip, tai privaloma. Veterinaras turi patikrinti, ar katė sveika, ar tinkama keliauti. Jis išduoda sveikatos pažymėjimą, kuris reikalingas pervežimui. Bet aš rekomenduoju ne tik formalų patikrinimą, o tikrą apžiūrą. Pasakykite veterinarui, kad keliausite ilgą kelią – jis gali patarti dėl maitinimo, skysčių, galbūt rekomenduos kažką papildomo. Vienas veterinaras Roterdame, su kuriuo dirbu, visada klausia, ar gyvūnas linkęs vemti važiuodamas. Jei taip – duoda specialių patarimų. Tai ne formalumas, o reali pagalba.

8. Kas nutinka, jei trūksta vieno dokumento?

Priklauso nuo to, kurio. Jei trūksta paso – nepraleis. Tai juoda ir balta. Jei trūksta sveikatos pažymėjimo – tas pats. Bet jei kažkas ne taip su skiepų įrašais, kartais galima išsisukti – priklauso nuo pareigūno. Aš asmeniškai nesiremčiau sėkme. Vieną kartą klientas pamiršo pasą namuose Roterdame. Važiavome atgal jo paimti. Tai pridėjo 4 valandas prie kelionės. Nuo tada visada keliu klientams klausimą – „ar turite visus dokumentus fiziškai su savimi, ne telefone, ne el. pašte, o popieriuje?"

9. Ar skiepų knygelė ir pasas yra tas pats?

Ne. Skiepų knygelė – tai paprastas dokumentas, kuriame veterinaras žymi skiepus. Pasas – oficialus ES gyvūno pasas su mikročipo numeriu, nuotrauka, visais įrašais. Lietuvoje kartais žmonės atneša skiepų knygelę ir sako „štai dokumentai". Bet tai netinka. Pasas turi būti išduotas ES šalyje, su visais reikiamais antspaudais. Jei katė atvyko iš ne ES šalies, procesas kitoks – reikia papildomų patikrinimų. Bet kadangi kalbame apie Roterdamą – Nyderlandai yra ES, todėl pasas yra standartas.

10. Kiek laiko galioja sveikatos pažymėjimas?

10 dienų nuo išdavimo datos. Tai reiškia, kad negalite pasidaryti pažymėjimo prieš mėnesį ir ramiai laukti. Jis turi būti „šviežias". Aš paprastai rekomenduoju jį gauti likus 2-3 dienoms iki kelionės – taip turite atsargą, jei kas nors nepavyktų, bet ne per daug, kad nesibaigtų galiojimas. Vieną kartą klientas gavo pažymėjimą, bet kelionė užtruko ilgiau nei planuota, ir dokumentas pasibaigė kelionės metu. Lietuvoje nekilo problemų, bet tai buvo sėkmė. Geriau tokių dalykų nebandyti.

Kelionė – kačių pervežimas iš Roterdamo į Lietuvą

11. Kaip paruošti katę kelionės dieną?

Ryte neduokite daug maisto. Skrandis tuščias – mažiau tikimybės vemti. Vandens – taip, bet ne per daug iš karto. Dėžę patieskite sugeriančiu audiniu arba specialiu įklotu, nes nutinka visko. Prieš įdedant katę į dėžę, patikrinkite, ar užraktas veikia. Skamba elementariai, bet mačiau, kaip katė ištrūko iš dėžės mašinoje – tai buvo chaosas. Dar vienas dalykas – nesimatuokite naujų kvepalų tą dieną. Katės jautriai reaguoja į kvapus. Ir dar – jei katė mėgsta kokį nors žaislą, įmeskite jį į dėžę. Pažįstamas daiktas ramina.

12. Kada geriausia išvykti – ryte ar vakare?

Aš asmeniškai mėgstu išvykti anksti ryte, apie 5-6 valandą. Tada didžioji kelionės dalis praeina dieną, o vakare jau būname arčiau tikslo. Be to, ryte eismas Roterdame ramesnis. Bet yra ir kita logika – kai kurie vežėjai išvyksta vakare, kad katė didžiąją dalį kelionės pramiegotų. Tai irgi veikia, ypač jei katė raminamųjų įtakoje. Nėra vieno teisingo atsakymo. Svarbiau – kad kelionė būtų sklandi, o ne kada prasideda.

13. Ką daryti, jei katė pradeda vemti kelionės metu?

Nustoti važiuoti, jei saugu. Išimti katę iš dėžės (jei ji leidžiasi), išvalyti dėžę, pakeisti įklotą. Duoti šiek tiek vandens. Ir tada laukti, kol katė nurims. Negalima važiuoti toliau, jei gyvūnas akivaizdžiai blogai jaučiasi. Vieną kartą važiavome per Vokietiją, katė vėmė tris kartus per pirmas penkias valandas. Sustojome ilgesnei pertraukai, leidome jai pabūti ramiai, ir likusi kelionė praėjo gerai. Kartais tiesiog reikia laiko adaptuotis.

14. Ar galima vežti dvi kates vienoje dėžėje?

Nerekomenduoju. Net jei jos gerai sutaria namie, kelionė – kitokia situacija. Stresas gali sukelti agresiją, o mažoje erdvėje jos neturės kur pasitraukti. Geriau atskiros dėžės. Suprantu, kad tai užima daugiau vietos, bet saugumas svarbiau. Be to, jei vienai katei reikia sustoti dėl sveikatos, kita netrukdoma gali likti dėžėje. Paprasčiau visais atžvilgiais.

15. Kaip dažnai reikia stabdyti kelionėje?

Kas 3-4 valandas, kaip minėjau. Bet tai ne taisyklė, o gairė. Jei katė ramiai miega – nebūtinai reikia ją žadinti. Jei nerimauja, miaukia – galbūt reikia stabdyti anksčiau. Svarbu stebėti gyvūną. Per ilgas sustojimas irgi nėra gerai – katė pripranta prie laisvės ir sunkiau grįžta į dėžę. 15-20 minučių sustojimui paprastai pakanka. Vanduo, tualetas (jei katė naudoja kraiką), šiek tiek ramybės – ir pirmyn.

Sąlygos – kačių pervežimas iš Roterdamo į Lietuvą

16. Kokia temperatūra turi būti mašinoje?

Patogi – nei per karšta, nei per šalta. 18-22 laipsniai – optimalu. Vasarą tai reiškia, kad reikia veikiančio kondicionieriaus. Žiemą – šildymo. Skamba akivaizdžiai, bet esu matęs vežėjų, kurie taupo degalus ir nejungia kondicionieriaus. Katės labai jautrios karščiui – perkaitimas gali būti pavojingas. Jei vežate patys, nepamirškite, kad saulė kaitina mašinos vidų net pro langus. Uždenkite dėžę nuo tiesioginių saulės spindulių.

17. Ar katė turi būti dėžėje visą kelionę?

Ne visą, bet didžiąją dalį – taip. Ypač važiuojant. Atidaryta katė mašinoje – rizika. Ji gali pulti po pedalais, po sėdynėmis, įsipainioti. Tai pavojinga ir jai, ir vairuotojui. Per sustojimus galima leisti išeiti, bet tik saugioje vietoje – ne šalia kelio, ne atvirose stovėjimo aikštelėse. Uždara erdvė – geriausia. Katės mėgsta slėptis, kai bijo, ir mašinos salonas – ne tam skirta vieta.

18. Ką daryti, jei katė pabėga kelionės metu?

Tai košmaras, bet nutinka. Pirmiausia – nepanikuoti. Uždaryti duris, langus. Negaudyti katės jėga – ji tik labiau išsigąs. Geriau palaukti, kol nurims, ir pamažu vilioti atgal. Turėkite skanėstų po ranka. Vieną kartą katė iššoko iš dėžės per sustojimą Vokietijoje – užtruko 40 minučių, kol ją sugavome. Po to visada tikrinu dėžės užraktą dukart. Prevencija geriau nei sprendimas.

19. Ar galima vežti katę lėktuvu iš Roterdamo?

Roterdame nėra didelio tarptautinio oro uosto, bet netoliese yra Amsterdamo Schiphol. Iš ten – taip, galima. Bet tai kitokia patirtis. Katė keliauja krovinių skyriuje arba, jei maža, po sėdyne. Yra svorio ir dydžio apribojimai. Be to, skrydžiui reikia papildomų dokumentų ir specialios transportavimo dėžės, atitinkančios IATA reikalavimus. Tai brangiau ir sudėtingiau. Dauguma žmonių, su kuriais dirbu, renkasi sausumos transportą – paprasčiau, pigiau, mažiau streso gyvūnui.

20. Ką daryti, jei kelionė užtrunka ilgiau nei planuota?

Turėti atsargos. Papildomo maisto, vandens, kraiko. Ir kantrybės. Vieną kartą dėl avarijos Vokietijos autostradoje stovėjome 3 valandas. Katė jau buvo nerami, bet nieko negalėjome padaryti. Tokiais atvejais svarbu išlaikyti ramybę – gyvūnas jaučia jūsų emocijas. Jei jūs nervinatės, jis nervinsis dvigubai. Kartais tiesiog reikia priimti, kad kelionė užtruks ilgiau, ir adaptuotis.

Atvykimas – kačių pervežimas iš Roterdamo į Lietuvą

21. Ką daryti atvykus į Lietuvą?

Pirmiausia – leisti katei adaptuotis naujoje vietoje. Ne iš karto paleisti po visus namus. Paruoškite vieną kambarį su vandeniu, maistu, kraiko dėže. Leiskite jai išeiti iš dėžės savo tempu. Negalima traukti jėga arba nešioti po visus kambarius. Katė turi pati tyrinėti. Pirmos dienos gali būti sunkios – katė gali slėptis, nevalgyti, miaukti. Tai normalu. Po kelių dienų, kartais savaitės, ji pripras. Būkite kantrūs.

22. Ar reikia registruoti katę Lietuvoje?

Taip, bet tai paprasta. Mikročipas jau yra – tereikia užregistruoti jį Lietuvos gyvūnų augintinių registre. Tai galima padaryti internetu arba per veterinarijos gydytoją. Registracija nemokama arba labai pigi. Svarbu tai padaryti, nes jei katė pasiklystų, pagal mikročipą galima ją surasti. Be registracijos mikročipas – tik skaičius be prasmės.

23. Ką daryti, jei katė atvykus serga?

Eiti pas veterinarą. Nedelsiant. Jei katė vemia, viduriuoja, atsisako maisto ilgiau nei parą – tai signalas. Gali būti stresas, bet gali būti ir kažkas rimčiau. Turėkite su savimi veterinaro kontaktus iš anksto. Lietuvoje yra daug gerų klinikų – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Svarbu ne laukti „gal praeis". Su gyvūnais geriau per anksti nei per vėlai.

24. Ar katė ilgai prisitaiko prie naujų namų?

Priklauso nuo katės. Vienos – per kelias dienas, kitos – per kelias savaites. Amžius irgi svarbu – jaunesnės katės greičiau adaptuojasi. Bet net ir vyresnė katė galiausiai pripranta. Svarbiausia – stabilumas. Tie patys žmonės, tas pats maistas, panašus dienos ritmas. Jei viskas keičiasi iš karto – nauji namai, nauji žmonės, naujas maistas – adaptacija ilgėja. Duokite laiko. Katės yra stebėtinai atsparūs gyvūnai, kai gauna pakankamai kantrybės.

25. Kiek kainuoja kačių pervežimas iš Roterdamo į Lietuvą?

Kainos skiriasi priklausomai nuo vežėjo, sezono ir papildomų paslaugų. Paprastai tai svyruoja nuo 150 iki 350 eurų už vieną gyvūną. Jei vežate patys – pigiau, bet reikia savo transporto ir laiko. Jei samdote vežėją – brangiau, bet patogiau. Yra ir bendro pervežimo variantai, kai vienu metu vežami keli gyvūnai – tada kaina mažesnė. Svarbu ne tik kaina, bet ir patikimumas. Pigus vežėjas, kuris nesirūpina gyvūnais – ne pasirinkimas.

26. Kaip išsirinkti patikimą vežėją?

Klauskite rekomendacijų. Skaitykite atsiliepimus. Klauskite vežėjo apie jo patirtį, apie transporto sąlygas, apie tai, kaip jis elgiasi su gyvūnais. Patikimas vežėjas atsakys į visus klausimus be problemų. Jei jis vengia atsakyti arba atsako miglotai – tai raudona vėliava. Dar geriau – paprašykite nuotraukų iš transporto priemonės. Ar yra ventiliacija? Ar dėžės tvirtai pritvirtintos? Ar yra vanduo? Šie dalykai pasako daugiau nei gražūs žodžiai svetainėje.

Išvada

Kačių pervežimas iš Roterdamo į Lietuvą – tai procesas, kuriam reikia pasiruošimo, bet jis nėra neįveikiamas. Svarbiausia – dokumentai, patogi transportavimo dėžė ir kantrybė. Kelionė ilga, bet su tinkamu požiūriu ir pasiruošimu ji gali būti sklandi. Jei turite klausimų – klauskite. Geriau paklausti per daug nei per mažai. O svarbiausia – nepamirškite, kad katė jaučia jūsų būseną. Jei jūs ramus, ji ramesnė. Sėkmės kelyje.