Naminių gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Amsterdamą, Vežame kiekvieną dieną

Kartais gyvenimas pasisuka taip, kad reikia persikelti gyventi kitur – o su tavimi yra ir keturkojis draugas. Nesvarbu, ar tai būtų šuo, katė ar net triušis – klausimas „kaip jį nugabenti iš Lietuvos į Amsterdamą?" iškyla gana greitai. Galvoji apie savarankišką kelionę automobiliu, bet atstumas nemažas, o ir dokumentai gąsdina. Tada pradedi ieškoti, kas galėtų padėti. Mes užsiimame būtent tuo – naminių gyvūnų pervežimu maršrutu Lietuva–Amsterdamas. Važiuojame kiekvieną dieną, todėl visada galime rasti jums tinkamą variantą. Žemiau atsakome į dažniausiai užduodamus klausimus – nuo dokumentų iki gyvūno paruošimo kelionei.

Kainos – naminių gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Amsterdamą

1. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas į Amsterdamą?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų – kokio dydžio gyvūnas, kokį narvą reikia ir ar važiuosite kartu ar ne. Mažesniems gyvūnams, tokiems kaip katės ar maži šunys, kaina paprastai prasideda nuo 150–200 eurų. Didesniems šunims gali kainuoti ir 300 eurų ar daugiau. Visada geriau paskambinti ir pasitarti – mes ne visada galime iš karto pasakyti tikslią sumą, nes reikia atsižvelgti į konkrečias aplinkybes. Pavyzdžiui, vienas klientas prašė vežti labradorą, bet pamiršė paminėti, kad šuo bijo mašinų – teko ieškoti papildomos įrangos, kas šiek tiek padidino kainą. Taigi, skambinkite, pakalbėsime.

2. Ar kainą keičia tai, kada važiuojame?

Taip, nors ne dramatiškai. Sezono metu – vasarą ar prieš Kalėdas – užklausų daugiau, todėl gali tekti mokėti šiek tiek daugiau. Ypač jei norite konkrečios datos. Žiemą paprastai paprasčiau derinti ir kainos draugiškesnės. Bet tai nereiškia, kad vasarą neįmanoma rasti normalios kainos – tiesiog reikia planuoti anksčiau. Vienu metu buvome užsikrovę tiek, kad teko vieną gyvūną perkelti į kitą dieną – nemalonu, bet kartais taip nutinka.

3. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos ne iš karto sužinosiu?

Stengiamės to išvengti. Pagrindiniai dalykai, kurie gali padidinti kainą: specialaus narvo nuoma (jei neturite savo), papildomi dokumentai, kuriuos reikia tvarkyti, arba jei gyvūnui reikia sustoti pakeliui dėl sveikatos. Bet visa tai aptariame prieš kelionę. Vienas atvejis buvo, kai žmogus prašė vežti jūrų kiaulytę – pasirodo, reikėjo ne standartinio narvo, o kažko specialaus. Tokius dalykus geriau aptarti iš anksto, kad paskui nebūtų siurprizų. Šiaip stengiamės būti skaidrūs.

4. Kaip apskaičiuojama kaina dideliam šuniui?

Dideli šunys užima daugiau vietos, reikia tvirtesnio narvo, o kartais ir papildomų saugos priemonių. Todėl kaina natūraliai didesnė. Įprastai vokiečių aviganio ar panašaus dydžio šuns pervežimas kainuoja apie 250–350 eurų, priklausomai nuo maršruto ir datos. Jei šuo labai didelis – na, tas atvejis, kai vežėme bernardiną – tai gali būti ir brangiau. Svarbu žinoti tikslų svorį ir ūgį, kad galėtume pasiruošti tinkamą narvą. Beje, jei turite savo narvą – tai gali sumažinti kainą.

5. Ar galima mokėti dalimis?

Paprastai prašome avanso – apie 30 procentų – likusią sumą sumokant prieš kelionę arba jos dieną. Bet jei situacija sudėtingesnė – tarkim, žmogus persikrausto ir negali visko sumokėti iš karto – galime tartis. Esame susidūrę su tokiomis situacijomis, kai šeima kraustėsi dėl darbo ir ne viskas buvo sutvarkyta finansiškai. Tada randame bendrą kalbą. Svarbu tik apie tai kalbėti atvirai, o ne dingti paskutinę dieną. Beje, už paslaugas galima atsiskaityti ir pavedimu, ir grynais – kaip patogiau.

6. Ką daryti, jei neturiu pinigų visai sumai iš karto?

Na, tai priklauso nuo situacijos. Jei tai skubus atvejis – pavyzdžiui, žmogus išvyksta dirbti ir negali palikti gyvūno – bandome padėti. Bet mes irgi negalime dirbti nuostolingai, tai suprantama. Geriausia paskambinti, paaiškinti situaciją ir pamatysime, ką galime padaryti. Kartais žmonės prašo vežti augintinį, o patys atskrenda lėktuvu – tada deriname datas ir mokėjimo terminus. Viskas įmanoma, jei kalbamės.

Dokumentai – pervežimas gyvūnų į Amsterdamą

7. Kokių dokumentų reikia vežant gyvūną į Olandiją?

Pagrindas – gyvūno pasas (Europos gyvūnų augintinių pasas), kurį išduoda veterinarijos gydytojas. Jame turi būti pažymėta, kad gyvūnas paskiepytas nuo pasiutligės. Be to, gyvūnas turi būti sužymėtas mikroschema. Olandija, kaip ES narė, laikosi standartinių reikalavimų, bet kartais pasitaiko niuansų – pavyzdžiui, jei gyvūnas skiepytas seniau nei prieš 21 dieną iki kelionės, bet ne anksčiau nei prieš metus. Vienas klientas buvo supainiojęs datas ir beveik liko be kelionės – laimei, spėjome viską sutvarkyti. Taigi, pasitikrinkite pasą prieš skambindami.

8. Ar reikia veterinarinio pažymėjimo be paso?

Taip, rekomenduojama turėti ir veterinarinį sveikatos pažymėjimą, išduotą ne anksčiau kaip prieš 10 dienų iki kelionės. Tai nėra visada privaloma, bet Olandijos pusėje kartais prašo. Ypač jei gyvūnas vežamas pirmą kartą arba jei yra kokios nors sveikatos problemos. Kartą vežėme katiną su alergija – veterinaras parašė išsamią pažymą apie vaistus ir būklę. Tai padėjo kitoje pusėje, nes muitinėje klausinėjo. Geriau turėti daugiau dokumentų nei per mažai.

9. Ką daryti, jei pasas pasibaigęs arba jo nėra?

Tai problema, bet ne pasaulio pabaiga. Reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad išduotų naują pasą arba atnaujintų seną. Tai užima laiko – kartais kelias dienas, kartais savaitę. Todėl neverta laukti paskutinės minutės. Esame turėję atvejį, kai moteris paskambino ir sakė, kad rytoj nori vežti šunį, bet pasas pasibaigęs prieš pusmetį. Teko atidėti kelionę, kol ji sutvarkė dokumentus. Nemalonu visiems. Planuokite iš anksto – tai išvengsite streso.

10. Ar skiepai turi būti specifiniai?

Būtinas pasiutligės skiepas – be jo niekaip. Be to, rekomenduojama, kad gyvūnas būtų paskiepytas nuo kitų ligų – šunims tai dažniausiai ir kitos standartinės vakcinos, katėms – panleukopenija, rinotracheitas ir pan. Olandijoje rimtai žiūri į gyvūnų sveikatą. Vienas dalykas, kurį reikia žinoti – skiepo data turi būti įrašyta tiksliai paso duomenyse. Jei veterinaras padarė klaidą rašydamas datą, gali kilti problemų. Todėl patikrinkite paso įrašus iš karto po vizito pas veterinarą.

11. Kaip tvarkomi dokumentai, jei gyvūnas vežamas ne pirmą kartą?

Jei gyvūnas jau turi galiojantį pasą ir visi skiepai švieži, procesas paprastesnis. Tiesiog reikia naujo veterinarinio pažymėjimo. Bet jei nuo paskutinės kelionės praėjo daug laiko – pasitikrinkite paso galiojimą ir skiepų datas. Yra buvę, kad žmogus manė, jog viskas tvarkoje, bet skiepas jau nebegaliojo. Tokiu atveju reikia skiepyti iš naujo ir laukti 21 dieną. Taisyklės yra taisyklės – net jei tai erzina. Mes negalime to apeiti, bet galime padėti suprasti, ko reikia.

Kelionė – gyvūnų transportavimas iš Lietuvos į Amsterdamą

12. Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Amsterdamą?

Gryno kelionės laiko – apie 16–18 valandų, priklausomai nuo maršruto ir eismo. Bet mes darome sustojimus – gyvūnams reikia išgerti vandens, kartais prasibėgti. Todėl bendrai kelionė gali užtrukti ir 20 valandų. Stengiamės neperkrauti gyvūno – jei matome, kad jis pavargęs, sustojame ilgiau. Kartą vežėme nervų sistemos sutrikimų turintį šunį – teko daryti dažnesnius sustojimus, bet galiausiai viskas gerai baigėsi. Svarbiausia – gyvūno komfortas, o ne greitis.

13. Ar gyvūnas vežamas kartu su kitais gyvūnais?

Taip, dažniausiai vienu metu vežame kelis gyvūnus – bet jie būna atskiruose narvuose ir nesimaišo. Jei jūsų gyvūnas agresyvus ar labai bailus, apie tai reikia pasakyti iš anksto. Tada galime ieškoti būdų, kaip jį izoliuoti arba vežti atskirai (kas gali kainuoti daugiau). Vienas atvejis – katinas, kuris tiesiog neperneša kitų kačių. Teko jį vežti atskiroje dalyje, bet viskas pavyko. Kiekvienas gyvūnas skirtingas, todėl ir požiūris skiriasi.

14. Kaip gyvūnas vežamas – narve, ant sėdynės?

Gyvūnai vežami specialiuose transportuose, pritaikytuose gyvūnų pervežimui – su ventiliacija, temperatūros kontrole ir tvirtais narvais. Mažesni gyvūnai gali būti vežimo dėžėse, didesni – erdvesniuose narvuose. Ne ant sėdynės, ne bagažinėje – tam yra speciali transporto priemonės dalis. Kartais žmonės klausia, ar galima gyvūną vežti priekyje – atsakymas ne, dėl saugumo. Mes turime atsakingai žiūrėti į tai, ką vežame – gyvūnas yra jautrus krovinys.

15. Ar gyvūnas kelionės metu gauna vandens ir maisto?

Žinoma. Vanduo visada yra prieinamas – specialūs gertuvės prie narvų. Maistas priklauso nuo kelionės ilgumo – jei kelionė trumpesnė, kartais gyvūnai neėda, nes stresuoja. Bet mes visada turime maisto atsargų. Ilgesnėms kelionėms darome pertraukas, kurių metu gyvūnai gali pavalgyti ir atsigerti ramiai. Vienas šuo, kurį vežėme, atsisakė ėsti visą kelionę – bet kai tik atvyko į Amsterdamą, iš karto pradėjo ėsti. Stresas daro savo.

16. Kas nutinka, jei gyvūnas susirgs kelionės metu?

Turime pirmosios pagalbos rinkinį gyvūnams ir žinome, kaip elgtis dažniausiai pasitaikančiais atvejais. Jei situacija rimtesnė – stabdome ir ieškome veterinarijos klinikos pakeliui. Tai retai atsitinka, bet pasitaiko. Vieną kartą katei prasidėjo vėmimas – pasirodo, ji buvo jautri kelionei. Sustojome, palaukėme, kol ji nurimo, ir tęsėme. Svarbiausia – neignoruoti simptomų. Jei pastebime, kad kažkas negerai, reaguojame iš karto. Gyvūno sveikata svarbiau už bet kokį grafiką.

17. Ar galiu važiuoti kartu su savo gyvūnu?

Tai priklauso nuo situacijos. Kartais taip – ypač jei gyvūnas labai pripratęs prie savininko ir be jo labai stresuoja. Bet ne visada tai praktiška, nes transporto priemonė gali būti pilna kitų gyvūnų. Jei labai norite važiuoti kartu – pasakykite iš anksto, pamatysime, ką galime padaryti. Viena šeima važiavo kartu su savo kalyte – jie sėdėjo priekyje, kalytė gale savo narve. Visi buvo patenkinti. Bet tai ne standartinis variantas.