Gyvūnų transportavimas į Roterdamą

Gyvūnų transportavimas į užsienį – procesas, kuris atrodo sudėtingas, kol nepradedi gilintis. Aš vežu gyvūnus jau ne vienerius metus, ir galiu pasakyti – dauguma problemų kyla ne dėl to, kad kažkas neįmanoma, o dėl to, kad žmonės nežino, nuo ko pradėti. Roterdamas yra vienas populiariausių maršrutų – Nyderlandai traukia lietuvius dėl darbo, studijų, gyvenimo kokybės. Ir augintiniai keliauja kartu. Šiame straipsnyje papasakosiu viską, ką reikia žinoti apie gyvūnų transportavimą į Roterdamą – nuo dokumentų iki smulkmenų, kurios gali sugadinti kelionę.

Dokumentai – gyvūnų transportavimas į Roterdamą

1. Kokie dokumentai būtini vežant gyvūną į Roterdamą?

Europos gyvūno pasas – numeris vienas. Be jo niekur. Pase turi būti mikroschemos numeris, pasiutligės skiepo įrašas, veterinaro parašas, gyvūno nuotrauka. Antras dokumentas – veterinarijos sveikatos pažyma, išduota ne anksčiau kaip prieš 48 valandas. Techniškai ES viduje ji ne visada privaloma, bet praktiškai – be jos gali kilti klausimų. Trečias dalykas – jei vežate ne savo gyvūną, reikia įgaliojimo. Ir dar – jei gyvūnas turi sveikatos problemų, veterinaro pažyma apie tai. Vieną kartą vežėme šunį su diabetu – be veterinaro pažymos apie insuliną būtume turėję problemų pasienyje.

2. Kaip gauti gyvūno pasą?

Einate pas veterinarą, kuris turi teisę išduoti ES gyvūno pasus. Ne kiekvienas veterinaras – tik registruotas. Pasas kainuoja apie 20-30 eurų. Veterinaras įveda mikroschemos numerį, įrašo skiepus, įklijuoja nuotrauką. Procesas trunka 15-20 minučių. Bet – svarbu – mikroschema turi būti įdiegta prieš pirmą skiepą. Jei pirmiau paskiepijote, o paskui įdėjote mikroschemą – skiepas negalioja. Reikia kartoti. Tai dažna klaida, ypač su vyresniais gyvūnais, kurie buvo skiepyti prieš mikroschemų erą. Patikrinkite prieš kelionę.

3. Kiek laiko galioja pasiutligės skiepas?

Pirmas skiepas – 1 metai. Vėlesni – priklauso nuo vakcinos. Dauguma vakcinų galioja 3 metus, bet yra ir kasmetinių. Svarbu – skiepas turi galioti kelionės metu. Jei skiepas pasibaigia birželio 1 dieną, o kelionė birželio 2 – negalioja. Reikia pakartoti ir palaukti 21 dieną. Taip, 21 dieną – tiek laiko reikia, kad susiformuotų imunitetas. Todėl ne paskutinę dieną skiepykitės. Planuokite bent mėnesį prieš kelionę. Vieną kartą klientas paskambino pirmadienį, norėjo vežti penktadienį. Šuo neskiepytas. Neįmanoma. Atidėjome trims savaitėms.

4. Ar reikia papildomų dokumentų konkrečioms veislėms?

Taip. Nyderlanduose galioja apribojimai tam tikroms veislėms. Pitbulterjerai, stafordšyro terjerai, bulterjerai – jiems reikalingas elgesio testas. Testas atliekamas Nyderlanduose, ne Lietuvoje. Tai reiškia, kad vežate šunį, o vietoje jį testuoja. Jei testas neigiamas – šuo gali būti konfiskuotas. Rizika didelė. Todėl prieš vežant tokią veislę, būtinai pasitarkite su specialistais Nyderlanduose. Mes galime padėti su transportavimu, bet teisiniai niuansai – jūsų atsakomybė. Geriau žinoti iš anksto, nei turėti problemų atvykus.

5. Ką daryti, jei dokumentai prancūzų kalba, ne olandų?

ES gyvūno pasas yra standartinis visoje Europos Sąjungoje – jis daugiakalbis. Jame yra informacija keliomis kalbomis, įskaitant olandų. Taigi problema neturėtų kilti. Bet jei turite papildomą veterinaro pažymą lietuvių kalba – geriau turėti ir vertimą. Nebūtinai notariškai patvirtintą – paprastas vertimas su veterinaro parašu pakanka. Svarbu, kad informacija būtų suprantama. Vieną kartą pasienyje kilo klausimas dėl vaistų pavadinimo – lietuviškas pavadinimas nieko nesakė olandų veterinarui. Po to visada prašome, kad veterinaras rašytų tarptautinį vaistų pavadinimą.

6. Ar reikia deklaruoti gyvūną muitinėje?

ES viduje muitinės nėra, bet veterinarinė kontrolė gali būti. Ypač pasienyje tarp Lenkijos ir Vokietijos, arba Vokietijos ir Nyderlandų. Retkarčiais tikrina – ar dokumentai tvarkingi, ar gyvūnas sveikas, ar narvas tinkamas. Dažniausiai praleidžia be patikros, bet pasitaiko. Vieną kartą Vokietijoje sustabdė ir tikrino kiekvieną gyvūną – buvo kažkoks protrūkis kaimyniniame regione. Užtrukome papildomą valandą. Nemalonu, bet suprantama. Svarbu, kad dokumentai būtų tvarkingi – tada patikra greita.

Transportas – gyvūnų gabenimas į Roterdamą

7. Kokiu transportu vežami gyvūnai į Roterdamą?

Specializuotais automobiliais. Ne paprastais mikroautobusais, o pritaikytais gyvūnų vežimui. Oro kondicionierius, ventiliacija, minkšta pakaba, tvirtinimo sistema narvams. Mūsų automobiliai turi vietos iki 15 narvų, priklausomai nuo dydžio. Kiekvienas narvas atskirai, kad gyvūnai nesikontaktuotų, jei to nenori. Yra vieta maistui, vandeniui, pirmosios pagalbos rinkiniui. Automobiliai reguliariai tikrinami – techninė būklė, švara, dezinfekcija. Tai ne verslas, kur galima taupyti ant saugumo.

8. Kaip dažnai vyksta reisai į Roterdamą?

Kasdien. Vienas arba du reisai, priklausomai nuo užsakymų. Paprastai išvykstame anksti ryte – 5-6 valandą, kad pasiektume Roterdamą kitos dienos rytą arba pietums. Savaitgaliais mažiau užsakymų, bet yra. Jei reikia skubiai, galime organizuoti papildomą reisą, bet tai kainuoja brangiau. Geriausia užsisakyti bent 3-4 dienas iš anksto. Ypač vasarą – birželį, liepą, rugpjūtį – visi veža augintinius atostogoms, ir vietos greitai užsipildo. Vieną rugpjūčio savaitę turėjome atsisakyti penkių užsakymų – tiesiog nebeturėjome vietos.

9. Koks maršrutas iš Lietuvos į Roterdamą?

Paprastai važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, tada į Nyderlandus. Konkretus maršrutas priklauso nuo to, kur paimame gyvūnus. Iš Vilniaus – per Suvalkus, Varšuvą, Poznanę, Berlyną, Hanoverį, Osnabriuką, tada į Roterdamą. Iš Kauno – panašiai, gal kiek trumpiau. Iš Klaipėdos – galima per Latviją arba per Lenkiją. Pasirenkame optimaliausią variantą, atsižvelgdami į kelio būklę, eismą, orą. Žiemą, kai Lenkijos keliai apledėję, gali tekti važiuoti lėčiau. Vasarą – remontai. Visada planuojame su atsarga.

10. Kiek sustojimų daroma kelionės metu?

Mažiausiai 4-5. Gyvūnai turi gauti vandens, kartais maisto, reikia pravėdinti narvus. Sustojame kas 4-5 valandas. Kiekvieno sustojimo metu tikriname gyvūnus – ar viskas gerai, ar nereikia papildomo dėmesio. Ilgesnis sustojimas – po 10-12 valandų kelionės – tada leidžiame šunis pasivaikščioti (jei šeimininkas leidžia ir saugu). Bet ne visi šunys gali būti paleisti – agresyvūs, bailūs arba tiesiog per maži. Sustojimai trunka 15-30 minučių, priklausomai nuo poreikio. Ilgiau negalime – turime grafiką.

11. Ar gyvūnai maitinami kelionės metu?

Paprastai ne. Kelionės dieną geriau nešerti – pilnas skrandys + automobilis = problemos. Vanduo – taip, nuolat. Bet maistas – ne. Išimtis – ilgos kelionės (daugiau nei 24 valandos) arba gyvūnai su specialiais poreikiais (diabetas, pavyzdžiui). Tada maitiname pagal veterinaro nurodymus. Šeimininkai turi pateikti maistą kartu su gyvūnu – mes neperkame. Ir dar – nekeičiame maisto. Jei šuo ėdė vieną maistą, duodame tą patį. Staigus maisto pakeitimas + stresas = viduriavimas. Nereikia to.

12. Ką daryti, jei kelionė užtrunka ilgiau nei planuota?

Informuojame klientą. Visada. Jei stringame kamštyje, jei automobilis sugedo, jei oras blogas – skambiname. Vieną kartą Vokietijoje užstrigome 5 valandas dėl avarijos. Visi klientai gavo žinutes su nauju numatomu atvykimo laiku. Nemalonu, bet taip nutinka. Svarbiausia – komunikacija. Jei žinote, kad vėluosime, galite planuoti savo laiką. Ir dar – gyvūnai per tą laiką gauna vandens, papildomą dėmesį, kartais pasivaikščiojimą. Mes ne tik vežame – mes rūpinamės. Tai skirtumas tarp transporto ir tikro rūpesčio.

Saugumas – gyvūnų vežimas į Nyderlandus

13. Kaip užtikrinamas gyvūnų saugumas kelionės metu?

Keliais būdais. Pirma – tinkamas narvas. Antra – tvirtinimas automobilyje. Trečia – reguliarus stebėjimas. Ketvirta – vairuotojo patirtis. Mūsų vairuotojai turi ne tik vairuotojo pažymėjimą, bet ir gyvūnų priežiūros patirties. Jie žino, kaip elgtis su išsigandusiu šunimi, kaip pastebėti sveikatos problemų požymius, kaip reaguoti ekstremalioje situacijoje. Be to, automobilyje yra pirmosios pagalbos rinkinys – gyvūnams skirtas. Ne tas pats, kas žmonėms. Ir dar – draudimas. Mūsų transportas apdraustas, ir gyvūnai taip pat. Jei kas nutinka – esame pasiruošę.

14. Ar gyvūnai gali susižeisti kelionės metu?

Gali, bet retai. Dažniausios traumos – nagų nusilaužimas bandant ištrūkti iš narvo, arba streso sukeltas vėmimas. Rimtesnių traumų – lūžių, žaizdų – pasitaiko labai retai. Vieną kartą šuo bandė pragraužti narvo grotas ir susižeidė dantenas. Sustojome, sutvarkėme, informavome šeimininką. Veterinaras Roterdame patikrino – viskas gerai. Bet tai išimtis. Dauguma kelionių praeina be jokių incidentų. Svarbu – tinkamas narvas ir ramus vairavimas. Be to, mes neleidžiame gyvūnams laisvai vaikščioti automobilyje – tai pavojinga.

15. Ką daryti, jei gyvūnas pabėga kelionės metu?

Tai blogiausias košmaras, bet esame tam pasiruošę. Pirmiausia – sustojame. Nebėgame paskui – tai tik pablogina. Stojame, ramiai kviečiame, naudojame skanėstus. Turime papildomą pavadėlį ir antkaklį. Be to, prieš kiekvieną kelionę patikriname, kad narvas tvirtai uždarytas. Vieną kartą šuo ištrūko ne dėl mūsų kaltės – šeimininkas blogai uždarė narvą prieš atiduodamas. Laimei, sustojome aikštelėje, ne autostradoje. Užtruko 15 minučių, bet pagavome. Dabar visada patikriname narvą prieš išvykstant – net jei šeimininkas sako, kad viskas tvarkoje.

16. Ar vežant gyvūnus yra draudimas?

Taip. Mūsų transportas apdraustas, ir kiekvienas gyvūnas papildomai apdraustas kelionės metu. Draudimas dengia veterinarines išlaidas, jei gyvūnas susižeidžia ar suserga kelionės metu. Taip pat – praradimą ar mirtį, nors tai labai retai. Bet svarbu suprasti – draudimas negalioja, jei šeimininkas nutylėjo sveikatos problemą arba pateikė neteisingus dokumentus. Sąžiningumas abiem pusėm. Mes pasitikime jumis, jūs pasitikite mumis. Be pasitikėjimo niekas neveikia.

17. Kaip dažnai tikrinami gyvūnai kelionės metu?

Kas 2-3 valandas. Vairuotojas žvilgteli į kiekvieną narvą – ar gyvūnas ramus, ar turi vandens, ar narvas tvarkingas. Jei kas nors ne taip – sustoja ir sprendžia. Be to, vairuotojas turi telefoną su kamera – gali nusiųsti nuotrauką šeimininkui, jei šis prašo. Mes suprantame nerimą – jūsų augintinis keliauja su nepažįstamais žmonėmis. Todėl stengiamės būti kuo skaidresni. Nuotraukos, žinutės, skambučiai – kiek reikia. Geriau per daug komunikacijos nei per mažai.

Paruošimas – gyvūnų transportavimas maršrutu Lietuva–Roterdamas

18. Kaip paruošti gyvūną kelionei?

Pradėkite nuo narvo. Pirkite tinkamą dydį – gyvūnas turi laisvai atsistoti, apsisukti, atsigulti. Palikite narvą namuose atvirą – tegul augintinis pripranta. Įdėkite mėgstamą žaislą ar pledą. Prieš kelionę – nešerkite 12 valandų. Tik vandenį. Jei gyvūnas linkęs į stresą, pasitarkite su veterinaru dėl raminamųjų. Bet ne patys duokite – veterinaras turi įvertinti. Ir dar – pasivaikščiokite prieš kelionę. Pavargęs gyvūnas ramiau keliauja. Paprasta, bet veiksminga.

19. Ką dėti į narvą kartu su gyvūnu?

Mėgstamą žaislą, pledą su namų kvapu, vandens buteliuką (ne pilną, kad neišsilietų). Maistą – atskirame maiše, su instrukcijomis. Vaistus – jei reikia, su veterinaro paaiškinimu. Ir dar – popierinį rankšluostį, jei gyvūnas vemtų arba nusišlapintų. Bet ne per daug – narve turi būti vietos gyvūnui. Vieną kartą klientas pridėjo tiek daiktų, kad šuo vos tilpo. Teko dalį palikti. Svarbiausia – gyvūno patogumas, ne daiktų kiekis.

20. Ar reikia maudyti gyvūną prieš kelionę?

Nebūtinai. Bet jei gyvūnas purvinas – geriau išmaudyti. Ne dėl mūsų, o dėl gyvūno – švarus kailis geriau kvėpuoja, mažiau karšta. Bet ne kelionės dieną – dieną prieš. Šlapias kailis + automobilis = nemalonu. Ir dar – nekirpkite nagų kelionės dieną. Jei nukirpsite per trumpai, gyvūnas gali kraujuoti, o stresas sustiprina kraujavimą. Geriau tai padaryti prieš kelias dienas. Smulkmenos, bet svarbu.

21. Ką daryti, jei gyvūnas serga prieš kelionę?

Nevežkite. Paprasta. Jei gyvūnas viduriuoja, vemia, karščiuoja, kosti – atidėkite kelionę. Mes ne veterinarai, o kelyje negalėsime suteikti reikiamos pagalbos. Vieną kartą klientas nutylėjo, kad katė viduriuoja. Po 8 valandų kelionės narvas buvo... suprasite. Sustojome, valėme, keitėme kraiką. Nemalonu visiems. Ir dar – katė dehidratavo. Teko ieškoti veterinaro. Jei būtų pasakę iš anksto, būtume atidėję kelionę. Sveikata svarbiau nei bet koks terminas.

22. Ar galima vežti nėščią gyvūną?

Nerekomenduoju. Kelionė – stresas, ir tai gali sukelti priešlaikinį gimdymą. Jei gyvūnėlis nėščia, geriau palaukti, kol atsives, ir tada vežti su jaunikliais (jei reikia). Bet jei situacija skubi – pavyzdžiui, gyvūnas persikelia gyventi, ir nėra kitos išeities – galime tartis. Tik būtinai pasitarkite su veterinaru, ir praneškite mums. Mes pritaikysime maršrutą – daugiau sustojimų, atsargesnis vairavimas. Bet rizika išlieka. Geriau vengti, jei įmanoma.

Kaina – gyvūnų transportavimo kaina į Roterdamą

23. Kiek kainuoja gyvūno transportavimas į Roterdamą?

Priklauso nuo gyvūno dydžio, narvo dydžio, maršruto. Mažas gyvūnas (katinas, mažas šuo) – nuo 180 iki 280 eurų. Vidutinis šuo – 250-350. Didelis šuo – 350-450. Tai orientacinės kainos – tikslią pasakysime, kai žinosime jūsų situaciją. Jei vežate kelis gyvūnus iš to paties šeimininko – nuolaida. Jei reikia skubiai – papildomas mokestis. Jei maršrutas neįprastas – taip pat. Bet visa tai aptariame iš anksto. Nėra paslėptų mokesčių.

24. Kas įskaičiuota į kainą?

Transportas, vairuotojo darbas, degalai, draudimas, sustojimai, vanduo gyvūnui. Tai pagrindas. Neįskaičiuota – maistas (jei reikia maitinti), veterinarinės išlaidos (jei kas nutinka), specialūs reikalavimai (pvz., papildomas žmogus, kad prižiūrėtų agresyvų šunį). Visa tai aptariame prieš kelionę. Kaina, kurią pasakome pradžioje, paprastai ir galioja. Išimtis – jei pasikeičia maršrutas dėl nenumatytų aplinkybių (kelių remontas, pavyzdžiui). Bet tai retai.

25. Ar galima mokėti dalimis?

Galima tartis. Paprastai prašome 30-50 procentų avanso, likusi dalis – pristačius. Bet jei tai didelė suma ir jums patogiau mokėti dalimis – kalbamės. Svarbu, kad avansas būtų sumokėtas prieš kelionę – be jo negalime rezervuoti vietos. Likusi dalis gali būti sumokėta per kelias savaites po pristatymo. Bet tai išimtis, ne taisyklė. Kiekvieną situaciją vertiname individualiai.

26. Kada geriausia užsisakyti transportą?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Bent savaitę iš anksto – optimalu. Dvi savaitės – dar geriau. Ypač vasarą ir prieš Kalėdas – tada visi veža augintinius, ir vietos greitai užsipildo. Jei reikia skubiai – galime bandyti, bet negarantuojame. Ir kaina bus didesnė. Planavimas sutaupo pinigus ir nervus. Paskambinkite, pasakykite datą, ir mes pasiūlysime variantą. Paprasta.

Išvada

Gyvūnų transportavimas į Roterdamą – tai ne tik nuvežti iš taško A į tašką B. Tai rūpestis, atsakomybė, pasitikėjimas. Mes tai suprantame ir elgiamės atitinkamai. Dokumentai, paruošimas, kelionė, pristatymas – kiekvienas etapas svarbus. Jei pasiruošiate iš anksto, bendradarbiaujate su mumis, ir esate sąžiningi apie savo augintinį – kelionė praeis sklandžiai. Mes vežame kiekvieną dieną, turime patirties su įvairiais gyvūnais. Jūsų augintinis nusipelno saugios ir patogios kelionės – ir mes tai užtikrinsime.