Gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Roterdamą, Vežame kiekvieną dieną

Kasdien gaunu skambučių iš žmonių, kurie nori pervežti savo augintinį iš Lietuvos į Roterdamą. Vieni kraustosi gyventi, kiti veža pas gimines, treti tiesiog pirko gyvūną Olandijoje ir reikia parvežti namo. Priežasčių daug, bet klausimai dažniausiai tie patys – kiek kainuoja, kiek trunka, kokių dokumentų reikia. Dirbu su gyvūnų pervežimu jau nemažai laiko ir matau, kad pagrindinė problema – žmonės nežino, nuo ko pradėti. Todėl nusprendžiau surašyti visus dažniausius klausimus vienoje vietoje. Taip, kaip atsakyčiau, jei skambintumėte man tiesiogiai.

Dokumentai – gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Roterdamą

1. Kokių dokumentų reikia vežant gyvūną iš Lietuvos į Roterdamą?

Pirmiausia – ES augintinio pasas. Be jo nei iš vietos. Pase turi būti pažymėti visi skiepai, mikroschemos numeris, gyvūno nuotrauka. Svarbiausias skiepas – pasiutligės. Jis turi būti galiojantis, padarytas ne mažiau kaip prieš 21 dieną iki kelionės. Antra – mikroschema. Gyvūnas turi būti suženklintas pagal ISO 11784/11785 standartą. Trečia – sveikatos pažymėjimas. Jį išduoda valstybinis veterinarijos gydytojas ne anksčiau kaip prieš 10 dienų iki išvykimo. Ketvirta – jei vežate ne pirmą kartą, patikrinkite paso galiojimą. Jis negali būti pasibaigęs. Ir dar – pasidarykite visų dokumentų kopijas. Vieną rinkinį pasilikite, kitą duokite vežėjui. Jei kas nors dingsta, turėsite atsarginį variantą.

2. Kur gauti sveikatos pažymėjimą?

VMVT – Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje. Ne pas bet kurį veterinarą, o pas valstybinį. Tai svarbus skirtumas. Paprastas veterinaras klinikoje gali išduoti pažymą apie gyvūno sveikatos būklę, bet ne veterinarijos sertifikatą tarptautiniam vežimui. Valstybinis veterinarijos gydytojas turi specialius įgaliojimus ir antspaudą. Jį galite rasti VMVT teritoriniame skyriuje – kiekvienoje apskrityje yra. Paskambinkite iš anksto, susitarkite dėl vizito. Kartais reikia atsinešti gyvūną apžiūrai, kartais pakanka dokumentų. Priklauso nuo situacijos. Ir dar – nepamirškite, kad pažyma galioja tik 10 dienų. Jei per tą laiką neišvykstate, reikia daryti naują. Vienas mano klientas pasidarė pažymą, paskui kelionė atidėjo dviem savaitėms – teko viską kartoti iš naujo.

3. Ar reikia papildomų dokumentų vežant šunį į Nyderlandus?

Šunims – paprastai ne, jei tai nėra draudžiama veislė. Nyderlandai neturi veislių draudimo, skirtingai nei kai kurios kitos šalys. Bet yra niuansų. Jei šuo skirtas veisimui ar pardavimui, reikia komercinio veterinarijos sertifikato – tai kitoks dokumentas nei nekomerciniam vežimui. Be to, jei šuo dalyvauja parodose ar varžybose, gali prireikti papildomų dokumentų – FCI kilmės dokumentų, registracijos pažymėjimų. Olandijoje šunys turi būti registruoti – tai vadinama "hondenbelasting" (šunų mokestis). Bet tai jau vietoje reikia tvarkyti, ne prieš kelionę. Svarbiausia – pasas, mikroschema, skiepai. Visa kita – detalės, kurios priklauso nuo konkrečios situacijos.

4. Ką daryti, jei gyvūnas neturi paso?

Eiti pas veterinarą ir gauti. Tai nėra sudėtinga, bet užtrunka. Veterinaras patikrins mikroschemą (jei nėra – įdės), pažymės skiepus (jei reikia – paskiepys), išduos ES augintinio pasą. Visa tai kainuoja – nuo 30 iki 80 eurų, priklausomai nuo klinikos ir to, kiek skiepų reikia. Bet tai būtina – be paso gyvūnas negali keliauti ES viduje. Ir dar – jei gyvūnas senas ir niekada nebuvo skiepytas, gali tekti laukti. Pasiutligės skiepas turi galioti 21 dieną prieš kelionę. Tai reiškia, kad negalite pasiskiepyti šiandien ir rytoj važiuoti. Reikia planuoti iš anksto. Todėl, jei žinote, kad reikės vežti gyvūną, pradėkite ruošti dokumentus bent mėnesį prieš tai.

Paruošimas – gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Roterdamą

5. Kaip paruošti gyvūną kelionei į Roterdamą?

Pirma – veterinaro patikra. Net jei gyvūnas sveikas, nueikite pas veterinarą prieš kelionę. Tegul patikrina širdį, plaučius, bendrą būklę. Ypač svarbu seniems gyvūnams ir brachicefalinėms veislėms. Antra – kirpimas. Jei ilgaplaukis gyvūnas – nukirpkite prieš kelionę. Karštyje ilgas kailis – papildomas stresas. Trečia – nagai. Nukirpkite, kad nesusižeistų narve. Ketvirta – maistas. Nemaitinkite likus 4-6 valandoms iki kelionės. Vandens duokite, bet ne per daug. Penkta – vaistai. Jei gyvūnas vartoja vaistus, turėkite pakankamai. Ir dar – jei gyvūnas linkęs į judesio ligą, pasitarkite su veterinaru dėl vaistų. Yra specialių tablečių, kurios padeda. Bet ne duokite savo nuožiūra – kiekvienas gyvūnas individualus.

6. Ką supakuoti gyvūnui kelionei?

Ne per daug, bet esminius dalykus. Vanduo – buteliukas su gertuve arba pritvirtintas indas narve. Paklotas – sugeriantis kilimėlis arba senas rankšluostis. Mėgstamas pledas ar žaislas – kvapas iš namų ramina. Vaistai – jei vartoja. Dokumentų kopija – atsarginė. Šiukšlių maišeliai – jei reikia valyti. Drėgnos servetėlės – valymui. Skanėstai – atlygiui po kelionės. Ir dar – nedidelis pirmosios pagalbos rinkinys: tvarstis, dezinfekantas, pincetas. Niekada nežinai, kas gali nutikti. Vieną kartą šuo susižeidė leteną degalinėje – stiklo šukė. Turėjau tvarstį, uždėjau, nuvažiavome pas veterinarą. Be to tvarsčio būtų buvę daugiau problemų.

7. Kaip pripratinti gyvūną prie narvo?

Palaipsniui. Pirmą dieną – tiesiog padėkite narvą kambaryje, atidarykite duris. Leiskite gyvūnui tyrinėti. Įdėkite skanėstų viduje. Antrą dieną – uždarykite duris kelioms minutėms, bet būkite šalia. Trečią dieną – ilgiau. Ketvirtą – uždarykite ir išeikite iš kambario. Penktą – neškite narvą su gyvūnu po namus. Šeštą – išneškite laukan. Septintą – įdėkite į automobilį. Aštuntą – trumpas pasivažinėjimas. Ir taip palaipsniui. Svarbiausia – neskubėti. Jei gyvūnas stresuoja, grįžkite žingsniu atgal. Geriau užtrukti ilgiau, nei turėti gyvūną, kuris panikuoja narve. Ir dar – niekada nenaudokite narvo kaip bausmės. Gyvūnas turi asocijuoti narvą su kažkuo teigiamu, ne su blogais dalykais.

Transportas – gyvūnų transportavimas iš Lietuvos į Roterdamą

8. Koks transportas geriausias gyvūnui?

Priklauso nuo gyvūno ir situacijos. Automobilis – lanksčiausias variantas. Galite sustoti kada norite, reguliuoti temperatūrą, prižiūrėti gyvūną. Bet kelionė ilga – apie 16-18 valandų. Lėktuvas – greičiau, bet mažiau kontroliuojate situaciją. Gyvūnas keliauja atskirai nuo jūsų (jei krovinių skyriumi), negalite jo raminti. Traukinys – galimybė, bet sudėtinga su gyvūnais. Dauguma traukinių reikalauja, kad gyvūnas būtų narve arba su antsnukiu. Autobusas – pats blogiausias variantas. Ilgai, ankšta, karšta, gyvūnas stresuoja. Todėl dažniausiai rekomenduoju automobilį arba specializuotą gyvūnų pervežimo paslaugą. Taip, brangiau, bet gyvūnas patogiau ir saugiau.

9. Kiek trunka kelionė iš Lietuvos į Roterdamą?

Automobiliu – 16-18 valandų be sustojimų. Bet be sustojimų neįmanoma – gyvūnams reikia pertraukų. Realiai – 20-24 valandos, priklausomai nuo sustojimų skaičiaus ir trukmės. Mes paprastai darome 4-5 sustojimus – kas 3-4 valandas. Kiekvienas sustojimas trunka 20-30 minučių – gyvūnas išsivaikščio, atsigeria, kartais atlieka gamtinius reikalus. Lėktuvu greičiau – skrydis iš Vilniaus į Amsterdamą trunka apie 2,5 valandos. Bet reikia pridėti laiką registracijai (2-3 valandos prieš skrydį), patikroms, laukimui, kelionę iš Amsterdamo į Roterdamą (apie valandą). Iš viso – 7-9 valandos. Traukiniu – apie 20 valandų su persėdimais. Autobusu – 24-28 valandos. Pasirinkite pagal gyvūno poreikius ir savo biudžetą.

10. Ar galima vežti gyvūną viešuoju transportu?

Galima, bet sudėtinga. Lietuvoje – traukiniais galima vežti gyvūnus, bet su sąlygomis. Maži gyvūnai narve gali keliauti nemokamai arba už nedidelį mokestį. Dideli šunys – su pavadėliu ir antsnukiu, už bilietą. Autobusais – priklauso nuo vežėjo. Kai kurie leidžia, kiti ne. Tarptautiniais autobusais (FlixBus, Lux Express) – paprastai leidžia mažus gyvūnus narve, dideliems reikia atskiro bilieto. Nyderlanduose – traukiniais (NS) galima vežti gyvūnus, bet reikia atskiro bilieto („Dagkaart Hond"). Bet visa tai – stresas gyvūnui. Triukšmas, daug žmonių, svetimi kvapai. Jei įmanoma, geriau rinktis privatų transportą. Gyvūnas mažiau stresuos, o jūs turėsite daugiau kontrolės.

Kainos – gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Roterdamą

11. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas iš Lietuvos į Roterdamą?

Labai priklauso. Mažo gyvūno (katė, mažas šuo) pervežimas automobiliu – nuo 250 iki 450 eurų. Didelio šuns – 350-650 eurų. Lėktuvu – nuo 150 eurų (mažas gyvūnas kabinoje) iki 1000-1500 eurų (didelis šuo krovinių skyriuje). Specializuota gyvūnų pervežimo paslauga – 300-800 eurų, priklausomai nuo gyvūno dydžio ir paslaugų lygio. Bet tai tik transportas. Reikia pridėti: dokumentų tvarkymą (50-150 eurų), narvą (30-200 eurų, jei neturite), veterinaro išlaidas (30-100 eurų), draudimą (20-50 eurų). Iš viso gali gautis 400-2000 eurų. Plati skalė, bet ji atspindi realybę. Kiekvienas atvejis individualus. Geriausia – prašyti konkrečios kainos iš kelių vežėjų ir palyginti.

12. Kodėl kainos taip skiriasi?

Dėl daugelio priežasčių. Pirma – transporto tipas. Automobilis pigiau nei lėktuvas. Antra – gyvūno dydis. Didelis šuo užima daugiau vietos, reikia didesnio narvo, daugiau degalų. Trečia – papildomos paslaugos. Vienas vežėjas tiesiog nuveža iš taško A į tašką B. Kitas – paima iš namų, sutvarko dokumentus, pristato į duris. Ketvirta – sezoniškumas. Vasarą brangiau. Penkta – skubumas. Skubus pervežimas kainuoja daugiau. Šešta – vežėjo reputacija. Patyrę vežėjai su gerais atsiliepimais dažniausiai brangesni. Septinta – draudimas. Kuo platesnis draudimas, tuo brangiau. Ir dar – konkurencija. Kur daugiau vežėjų, ten kainos mažesnės. Lietuvoje konkurencija mažesnė nei, tarkime, Vokietijoje, todėl kainos gali būti aukštesnės.

13. Ar galima sutaupyti?

Galima, bet ne visada verta. Pirmas būdas – lankstumas. Jei galite palaukti, kol vežėjas surinks daugiau klientų tą pačia kryptimi, kaina bus mažesnė. Tai vadinama konsolidacija. Antras būdas – savarankiškas dokumentų tvarkymas. Užuot mokėjus vežėjui, galite patys nueiti pas veterinarą, gauti pažymą. Trečias būdas – turėti savo narvą. Jei jau turite tinkamą narvą, nereikia pirkti ar nuomotis. Ketvirtas būdas – ne sezono metu. Žiemą kainos mažesnės nei vasarą. Penktas būdas – palyginti pasiūlymus. Neimkite pirmo pasiūlymo – paprašykite bent trijų. Bet – netaupykite ant saugumo. Jei vežėjas siūlo įtartinai mažą kainą, kažkas negerai. Gal neturi draudimo, gal transportas prastas, gal neturi patirties. Gyvūno saugumas svarbiau nei sutaupyti 50 eurų.

Draudimas – gyvūnų transportavimas iš Lietuvos į Roterdamą

14. Ar būtinas draudimas?

Ne visada privalomas, bet labai rekomenduojamas. Pagrindinis transporto draudimas padengia avarijos atveju, bet ne gyvūno sveikatą. Jei gyvūnas susižeidžia, suserga arba, neduok Dieve, nugaišta pervežimo metu – kas mokės už veterinarą ar kompensaciją? Be draudimo – niekas. Arba vežėjas, jei tai jo kaltė. Bet įrodyti kaltę ne visada paprasta. Todėl geriau turėti atskirą draudimą. Yra kelionių draudimų, kurie apima ir augintinius. Kainuoja 20-50 eurų, priklausomai nuo sumos ir trukmės. Arba galite paprašyti, kad vežėjas įtrauktų gyvūno draudimą į kainą. Patikimi vežėjai tai daro. Ir dar – perskaitykite, ką draudimas dengia. Kartais atrodo, kad draudimas yra, bet iš tikrųjų jis dengia tik transporto priemonę, ne gyvūną.

15. Ką daryti, jei nutinka nelaimė?

Pirmiausia – išlikti ramiam. Antra – užtikrinti gyvūno saugumą. Jei avarija – patikrinti, ar gyvūnas sužeistas. Jei taip – kviesti veterinarą. Trečia – dokumentuoti viską. Nuotraukos, vaizdo įrašai, liudininkų kontaktai. Ketvirta – informuoti vežėją ir draudimo bendrovę. Penkta – saugoti visus čekius ir kvitus – veterinaro, vaistų, papildomų išlaidų. Šešta – jei reikia, kreiptis į teisininką. Bet tikiuosi, kad to neprireiks. Dažniausiai viskas baigiasi gerai. Per visą mano darbo praktiką rimtų incidentų buvo vienetai. Dažniausios problemos – vėmimas, viduriavimas, nedideli sužeidimai. Nemalonu, bet ne katastrofa. Svarbiausia – būti pasiruošusiam ir žinoti, ką daryti.

Specialūs atvejai – gyvūnų vežimas iš Lietuvos į Roterdamą

16. Kaip vežti šuniuką ar kačiuką?

Atsargiai. Jauni gyvūnai jautresni nei suaugę. Pirmiausia – amžius. Jaunesni nei 4 mėnesių gyvūnai negali keliauti, nes negali būti paskiepyti nuo pasiutligės (skiepas leidžiamas nuo 12 savaičių, o po to reikia laukti 21 dieną). Antra – dydis. Maži gyvūnai telpa į mažesnį narvą, bet jiems reikia daugiau šilumos. Trečia – maitinimas. Jauni gyvūnai dažniau valgo. Reikia daryti dažnesnius sustojimus. Ketvirta – stresas. Jauni gyvūnai labiau stresuoja, nes dar nėra pripratę prie transporto. Penkta – imunitetas. Jaunų gyvūnų imuninė sistema silpnesnė. Jie lengviau suserga. Todėl – jei įmanoma, atidėkite kelionę, kol gyvūnas paaugs. Bet jei reikia vežti dabar – pasirūpinkite, kad viskas būtų kuo patogiau ir saugiau.

17. Kaip vežti kelis gyvūnus vienu metu?

Kiekvienas atskirai. Kiekvienas gyvūnas turi turėti savo narvą. Negalima dviejų gyvūnų dėti į vieną narvą, nebent jie labai maži ir pripratę būti kartu. Net ir tada – rizikuojate. Stresas gali pakeisti gyvūnų elgesį – paprastai draugiški gyvūnai gali pradėti kovoti. Be to, jei vienas suserga, kitas gali užsikrėsti. Atskiri narvai – saugiau. Bet tai reiškia daugiau vietos, daugiau svorio, didesnes išlaidas. Jei vežate automobiliu, įsitikinkite, kad visi narvai saugiai pritvirtinti. Jei lėktuvu – kiekvienam gyvūnui atskira rezervacija. Ir dar – jei gyvūnai nepažįsta vienas kito, nepristatykite jų prieš kelionę. Tai tik padidins stresą. Geriau tegul susipažįsta ramioje aplinkoje, ne prieš ilgą kelionę.

18. Ar galima vežti gyvūną su sveikatos problemomis?

Galima, bet tik pasitarus su veterinaru. Pirmiausia – veterinaro pažyma, kad gyvūnas tinkamas transportavimui. Antra – vaistai. Turėkite pakankamai visai kelionei plius atsargos. Trečia – specialus narvas. Sergantiems gyvūnams gali reikėti minkštesnio pakloto, papildomos šilumos. Ketvirta – dažnesni sustojimai. Penkta – veterinaro kontaktas maršrute. Jei kas nutiktų, žinotumėte, kur kreiptis. Ir dar – būkite realistai. Jei gyvūnas labai serga, gal geriau atidėti kelionę? Arba ieškoti veterinaro Roterdamoje, kuris galėtų prižiūrėti gyvūną atvykus. Kartais geriau palikti gyvūną pas veterinarą, kol pasveiks, nei vežti sergantį.

Laikas – gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Roterdamą

19. Kada geriausia vykti?

Pavasarį (balandis-gegužė) arba rudenį (rugsėjis-spalis). Temperatūra optimali – ne per karšta, ne per šalta. Vasarą (birželis-rugpjūtis) per karšta – ypač jei vežate automobiliu. Net su kondicionieriumi, sustojimų metu karštis gali būti pavojingas. Žiemą (gruodis-vasaris) per šalta – nors transporto priemonėje šilta, lauke gyvūnas gali sušalti per sustojimus. Be to, žiemą keliai gali būti slidūs, kelionė trunka ilgiau. Kalbant apie savaitės dieną – geriau ne penktadienį ar sekmadienį. Tai populiariausios dienos, keliuose daugiau automobilių. Pirmadienis-ketvirtadienis – geriausia. Ir dar – išvykite anksti ryte, kad pasiektumėte Roterdamą dienos šviesoje. Naktinis važiavimas pavojingesnis, o ir gyvūnams nemalonu.

20. Kiek iš anksto reikia rezervuoti?

Mažiausiai 2-3 savaites. Dokumentų tvarkymas užtrunka – veterinaras, VMVT, skiepai. Jei reikia naujo skiepo, reikia laukti 21 dieną. Tai jau savaime reiškia mėnesį. Be to, patikimi vežėjai turi užimtus grafikus. Vasarą – dar užimtesnius. Jei skambinate paskutinę minutę, gali nebūti vietos. Lėktuvui – dar anksčiau. Vietų gyvūnams ribotas skaičius, ypač vasarą. Rezervuokite bent mėnesį prieš. Ir dar – jei vežate pirmą kartą, duokite sau daugiau laiko. Gali būti nenumatytų kliūčių – dokumentai netvarkingi, veterinaras užimtas, vežėjas atšaukė. Geriau turėti laiko rezervo, nei skubėti paskutinę minutę.

21. Ką daryti, jei kelionė atšaukiama?

Priklauso nuo priežasties. Jei vežėjas atšaukė – prašykite pinigų grąžinimo arba alternatyvios datos. Patikimi vežėjai turi atšaukimo politiką – perskaitykite ją prieš mokėdami. Jei jūs atšaukiate – priklauso nuo to, kiek iš anksto pranešate. Dauguma vežėjų grąžina visą sumą, jei atšaukiate bent 7 dienas prieš. Mažiau nei 7 dienos – gali negrąžinti visos sumos. Jei atšaukiate paskutinę minutę – greičiausiai prarasite visą sumą. Todėl – jei abejojate, geriau rezervuoti vėliau, bet tvirčiau. Ir dar – turėkite planą B. Jei vežėjas atšaukia, ką darysite? Ieškosite kito vežėjo? Atidėsite kelionę? Geriau apie tai pagalvoti iš anksto.

Veislių ypatumai – gyvūnų transportavimas iš Lietuvos į Roterdamą

22. Ar skirtingoms veislėms reikia skirtingo pasiruošimo?

Taip, ir labai. Brachicefalinės veislės (buldogai, mopsai, pekinai) – jautriausios. Jie turi kvėpavimo problemų, todėl karštis ir stresas pavojingesni. Jiems reikia vėsesnės temperatūros, dažnesnių sustojimų, kartais net deguonies kaukės. Didelių veislių šunys (vokiečių aviganiai, labradorai) – reikia didesnių narvų, daugiau vietos, daugiau maisto. Mažos veislės (čihuahua, jorkšyro terjerai) – jautresni šalčiui, reikia papildomos šilumos. Ilgaplaukės veislės (kolis, šeltis) – karštyje kenčia labiau, reikia kirpimo. Trumpaplaukės (dogas, bokseris) – jautresni šalčiui. Kiekviena veislė turi savo ypatumus. Prieš kelionę pasidomėkite savo veislės specifika. Ir dar – ne visos veislės gali skristi. Brachicefalinės veislės draudžiamos daugumoje aviakompanijų.

23. Kaip vežti kovinę veislę?

Atsargiai ir su visais dokumentais. Pirmiausia – patikrinkite, ar veislė nėra draudžiama Roterdamoje ar Nyderlanduose. Paprastai nėra, bet kai kurie draudimai gali galioti konkrečiuose rajonuose. Antra – snukis. Net jei šuo draugiškas, viešose vietose snukis būtinas. Trečia – stiprus narvas. Plastikinis narvas gali neužlaikyti stipraus šuno. Reikia metalinio arba sustiprinto. Ketvirta – draudimas. Būtinai. Kovinių veislių draudimas brangesnis, bet būtinas. Penkta – vežėjo informavimas. Pasakykite iš anksto, kokios veislės šuo. Ne visi vežėjai sutinka vežti kovines veisles. Ir dar – elgesys. Jei šuo agresyvus, apsvarstykite profesionalaus trenerio pagalbą prieš kelionę. Stresas gali pabloginti elgesį.

Problemos – gyvūnų vežimas iš Lietuvos į Roterdamą

24. Ką daryti, jei gyvūnas serga kelionės metu?

Sustoti ir įvertinti situaciją. Jei vėmimas ar viduriavimas – dažniausiai judesio liga arba stresas. Sustokite, leiskite gyvūnui atsigauti, pasiūlykite vandens. Jei simptomai praeina per 30-60 minučių, galite tęsti kelionę. Jei ne – ieškokite veterinaro. Turėkite veterinarų kontaktus maršrute – ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose. Yra programėlė „VetFinder" – ji rodo artimiausius veterinarus pagal GPS. Jei karščiavimas, kraujavimas, sunkus kvėpavimas – nedelsiant veterinaras. Tai gali būti rimta. Ir dar – turėkite pirmosios pagalbos rinkinį. Tvarstis, dezinfekantas, termometras. Niekada nežinai, ko prireiks. Vieną kartą šuo susirgo viduriavimu Vokietijoje – sustojome, veterinaras davė vaistų, po valandos viskas gerai. Bet be tų vaistų būtų buvę blogai.

25. Ką daryti, jei vežėjas neatvyksta?

Skambinti. Jei neatsako – skambinti dar kartą. Jei vis tiek neatsako – ieškoti alternatyvos. Turėkite atsarginį vežėją arba planą B. Gal draugas gali pavežti? Gal galite patys? Arba galite atidėti kelionę? Svarbiausia – nepanikuoti. Taip, nemalonu, bet ne katastrofa. Ir dar – dokumentuokite viską. Jei vežėjas neatvyksta ir neatsako, turite teisę reikalauti pinigų grąžinimo. Sutartis, mokėjimo kvitai, susirašinėjimas – viskas padės. Ir dar – palikite atsiliepimą. Kiti žmonės turi žinoti, kad vežėjas nepatikimas. Tai vienintelis būdas išvalyti rinką nuo prastų vežėjų.

Patarimai – gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Roterdamą

26. Kokie pagrindiniai patarimai?

Pradėkite anksti – bent mėnesį prieš kelionę. Patikrinkite dokumentus – pasas, skiepai, mikroschema. Pasirinkite patikimą vežėją – skaitykite atsiliepimus, klauskite rekomendacijų. Paruoškite gyvūną – pratinkite prie narvo, prie automobilio. Supakuokite esminius dalykus – vanduo, paklotas, vaistai, dokumentų kopija. Turėkite planą B – kas bus, jei kas nors nepavyks. Būkite ramūs – gyvūnai jaučia jūsų emocijas. Ir svarbiausia – neskubėkite. Geriau važiuoti lėčiau ir daryti daugiau sustojimų, nei rizikuoti gyvūno sveikata. Kelionė yra laikinas dalykas. Svarbiausia, kad gyvūnas saugiai pasiektų Roterdamą.

Gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Roterdamą – tai ne tik transportas iš taško A į tašką B. Tai procesas, kuris prasideda gerokai prieš kelionę – dokumentais, pasiruošimu, planavimu. Ir baigiasi ne atvykus, o kai gyvūnas jaučiasi saugiai naujoje vietoje. Jei ruošiatės iš anksto, turite visus dokumentus, pasirinkote patikimą vežėją – viskas bus gerai. O jei kas nors nepavyks – ne pasaulio pabaiga. Svarbu išlikti ramiam ir spręsti problemas, kai jos kyla. Sėkmės jums ir jūsų augintiniui.