Vežame gyvūnus Amsterdamas Lietuva kiekvieną dieną

Kai pirmą kartą reikėjo pervežti katę iš Amsterdamo į Vilnių, pats nežinojau nuo ko pradėti. Dokumentai, skiepai, narvai – atrodė, kad reikalų daugiau nei pervežant baldus. Bet tiesa ta, kad gyvūnų transportavimas tarp Lietuvos ir Nyderlandų vyksta kasdien, ir tai jau seniai nebe egzotika. Šunys, katės, kartais net šeškai ar triušiai keliauja šiuo maršrutu reguliariai. Žmonės kraustosi, grįžta namo, perka gyvūnus užsienyje – priežasčių begalė. Svarbu tik žinoti, kaip viskas veikia iš tikrųjų, o ne kaip rašoma oficialiuose puslapiuose. Nes praktikoje būna visko – nuo uždelstų dokumentų iki nesusipratimų dėl narvo dydžio.

Dokumentai - vežame gyvūnus Amsterdamas Lietuva kiekvieną dieną

1. Kokie dokumentai reikalingi vežant gyvūną iš Amsterdamo į Lietuvą?

Pirmiausia – gyvūno pasas (EU pet passport). Jį išduoda bet kuris Nyderlandų veterinarijos gydytojas, ir jame turi būti pažymėti visi skiepai, ypač pasiutligės. Be paso neįmanoma nieko. Antras dalykas – mikroschemos numeris (ISO 11784/11785 standartas), kuris turi būti įskaitomas ir suderintas su paso duomenimis. Trečias – pasiutligės antikūnų titro tyrimas, jei gyvūnas skiepytas pirmą kartą arba jei tarp skiepų buvo pertrauka. Šis tyrimas atliekamas sertifikuotoje laboratorijoje, ir rezultatai turi būti neigiami arba atitinkantys normą. Be šių dokumentų gyvūnas tiesiog nebus įleistas į Lietuvą, ir tai ne šiaip grasinimas – muitinėje tikrai patikrina.

2. Ar reikia veterinarinio pažymėjimo prieš kelionę?

Taip, bet čia dažnai painiojama. Yra EU gyvūno pasas, ir yra atskiras veterinarinis pažymėjimas (health certificate), kurį išduoda gydytojas likus ne daugiau nei 48 valandoms iki kelionės. Šis pažymėjimas patvirtina, kad gyvūnas sveikas ir tinkamas transportuoti. Nyderlanduose tai vadinama „verklaring van gezondheid", ir be jo kai kurios transporto įmonės tiesiog atsisako paimti gyvūną. Man teko situacija, kai šeimininkė pamiršo šį popierių – teko laukti papildomą dieną Amsterdame, kol veterinaras priėmė be eilės. Nemalonu, bet pasitaiko.

3. Kaip ilgai galioja pasiutligės skiepas kelionėms?

Pasiutligės skiepas galioja vienerius metus nuo paskutinio skiepijimo datos. Bet yra niuansas – jei gyvūnas skiepytas pirmą kartą, reikia palaukti 21 dieną po skiepo, kol jis taps „aktyvus" kelionėms. Tai reiškia, kad negalima nuskiepyti šuns pirmadienį ir vežti jį antradienį. Antra – jei skiepas buvo praleistas ir vėluota daugiau nei metus, laikoma, kad tai pirmas skiepas, ir vėl reikia laukti 21 dieną. Trečia – kai kurios šalys prašo antikūnų titro tyrimo, bet Lietuva ir Nyderlandai abu ES, tad paprastai užtenka paso su pažymėtu skiepu. Vis dėlto rekomenduoju pasitikrinti aktualius reikalavimus prieš kiekvieną kelionę, nes taisyklės kartais keičiasi be didelio triukšmo.

4. Ar reikia muitinės deklaracijos vežant gyvūną?

Ne, jei tai nėra komercinis vežimas. Asmeninis augintinis – vienas ar du gyvūnai – muitinės deklaracijos nereikalauja. Bet jei vežate tris ar daugiau gyvūnų, muitinė gali tai traktuoti kaip komercinį vežimą, ir tada reikalavimai visiškai kitokie: veterinarinis sertifikatas iš oficialios valstybinės veterinarijos tarnybos, išankstinis pranešimas Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) Lietuvoje, kartais net karantino procedūros. Vienas mano pažįstamas bandė parsivežti tris kates iš prieglaudos Amsterdame – užtruko dvi savaites dokumentų tvarkymo. Taigi, du gyvūnai – paprasta. Trys – jau kita istorija.

Transportas - gyvūnų pervežimas Amsterdamas Lietuva

5. Kokiu transportu vežami gyvūnai maršrutu Amsterdamas Lietuva?

Yra keli variantai. Pirmas – specializuotos gyvūnų transporto įmonės, kurios važinėja reguliariais maršrutais. Jos turi specialiai įrengtus mikroautobusus su ventiliacija, temperatūros kontrole ir atskirais skyriais kiekvienam gyvūnui. Antras – bendro transporto įmonės, kurios veža ir siuntas, ir gyvūnus tame pačiame automobilyje, bet atskirose dalyse. Trečias – asmeninis transportas, kai pats vežate savo augintinį. Ketvirtas – lėktuvu, bet tai sudėtingiau ir brangiau, ypač jei gyvūnas didesnis. Populiariausias variantas – specializuotas transportas, nes jie žino procedūras, turi reikiamus leidimus ir gali padėti su dokumentais kelyje.

6. Kiek laiko trunka kelionė su gyvūnu iš Amsterdamo į Vilnių?

Gryno važiavimo laikas – maždaug 18-20 valandų, priklausomai nuo maršruto ir sustojimų. Bet realiai su gyvūnu viskas užtrunka ilgiau. Reikia daryti sustojimus kas 3-4 valandas, kad gyvūnas galėtų atsigerti, pasivaikščioti (jei šuo) ar tiesiog pailsėti nuo vibracijos. Vieną kartą vežiau šunį, kuris pirmas penkias valandas ramiai gulėjo, o paskui pradėjo inkšti – pasirodė, kad narvas per mažas ir jis negalėjo patogiai atsigulti. Teko daryti papildomą sustojimą ir ieškoti didesnio narvo. Taigi, reali kelionė su visais reikalais – 22-24 valandos. Geriau planuoti su atsarga, nei skubėti.

7. Ar gyvūnai vežami atskirai ar su kitais gyvūnais?

Priklauso nuo paslaugos. Specializuotos įmonės dažnai veža kelis gyvūnus vienu metu, bet kiekvienas turi atskirą erdvę – narvą arba skyrių su pertvara. Tai normali praktika, ir gyvūnai paprastai pripranta. Bet jei jūsų šuo agresyvus kitų gyvūnų atžvilgiu, reikia tai iš anksto pranešti. Mano patirtis rodo, kad katės dažniau problemų nei šunys – jos labiau stresuoja nuo svetimų kvapų ir garsų. Vienas vežėjas pasakojo, kad katė per visą keliaą praleido susisukusi į kamuoliuką ir neėdė – tiesiog stresas. Šunys dažniau adaptuojasi greičiau, ypač jei šeimininkas prieš kelionę duoda raminamųjų (tik veterinaro rekomenduotų, ne savavališkai).

8. Ką daryti, jei gyvūnas blogai jaučiasi kelionės metu?

Pirma – nestresuoti patiems, nes gyvūnas jaučia šeimininko nervus. Antra – turėti su savimi veterinaro kontaktą ir, jei įmanoma, vaistų nuo pykinimo ar raminamųjų. Trečia – pranešti vairuotojui, kad reikia papildomo sustojimo. Geros transporto įmonės turi pirmosios pagalbos rinkinį gyvūnams ir žino, ką daryti. Bet būna ir kitokių situacijų – pavyzdžiui, vienas šuo kelyje pradėjo vemti, ir pasirodė, kad šeimininkė prieš kelionę davė per daug maisto. Elementaru, bet pasitaiko. Svarbiausia – nebandyti gydyti patiems, o kuo greičiau kreiptis į profesionalą. Kelionėje tarp Amsterdamo ir Lietuvos yra ne viena veterinarijos klinika pakeliui.

Kaina - gyvūnų vežimas Amsterdamas Lietuva

9. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas iš Amsterdamo į Lietuvą?

Kainos svyruoja gana stipriai. Mažas gyvūnas (katė, mažas šuo) – nuo 150 iki 300 eurų. Vidutinis šuo – 250-400 eurų. Didelis šuo – 350-500 eurų. Šios kainos galioja specializuotoms transporto įmonėms, kurios veža reguliariais maršrutais. Jei reikia individualaus vežimo (tik jūsų gyvūnas, jūsų laikas), kaina gali išaugti iki 600-800 eurų. Lėktuvu – dar brangiau, ypač jei gyvūnas didesnis ir turi keliauti krovinių skyriuje. Plius reikia pridėti dokumentų tvarkymo išlaidas – veterinarinis pažymėjimas Nyderlanduose kainuoja apie 50-80 eurų, pasas – 20-30 eurų. Bendra suma gali nustebinti, ypač jei neplanavote biudžeto.

10. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo gyvūno dydžio?

Taip, ir tai logiška. Didelis šuo užima daugiau vietos, reikia didesnio narvo, daugiau degalų dėl svorio. Maža katė telpa į standartinį nešioklį ir neužima daug vietos. Bet yra ir kitų faktorių – pavyzdžiui, ar gyvūnas ramus, ar reikia papildomos priežiūros. Viena įmonė man sakė, kad jie taiko papildomą mokestį už „problematiškus" gyvūnus – tuos, kurie loja visą keliaą arba bando pabėgti iš narvo. Tai skamba keistai, bet suprantama – vairuotojas turi sutelkti dėmesį į kelią, o ne raminti gyvūną kas penkias minutes. Taigi, kaina priklauso ne tik nuo dydžio, bet ir nuo „charakterio".

11. Kas įeina į gyvūnų pervežimo kainą?

Paprastai kaina apima transportą, narvą (jei neturite savo), sustojimus kelionės metu, pagrindinę priežiūrą (vanduo, kartais maistas). Dokumentų tvarkymas dažniausiai neįeina – tai atskiras mokestis. Draudimas taip paprastai neįeina, bet kai kurios įmonės siūlo jį kaip papildomą paslaugą už 20-50 eurų. Kas neįeina – veterinaro išlaidos kelyje (jei kas atsitinka), specialus maistas (jei gyvūnas turi dietą), papildomi sustojimai pageidaujamose vietose. Vienas mano klientas norėjo, kad sustotume prie jo mamos namų Lenkijoje – tai kainavo papildomus 30 eurų. Smulkmena, bet geriau žinoti iš anksto, kad nėra viskas įskaičiuota.

12. Ar galima derėtis dėl pervežimo kainos?

Kartais taip, ypač jei vežate ne vieną gyvūną arba jei tai ne pirmas kartas su ta pačia įmone. Nuolaidos dažniausiai taikomos pastoviems klientams arba grupiniams užsakymams. Bet nesitikėkite didelių nuolaidų – maržos šiame versle nėra didelės, ir įmonės dažnai dirba ant ribos. Vienas vežėjas man atvirai pasakė: „Jei nori pigiau, vežk pats." Ir jis teisus – savikaina, kai veži savo gyvūną savo automobiliu, yra mažesnė, bet tada viską darai pats: dokumentus, sustojimus, riziką. Taigi, derėtis galima, bet realiai kainos rinka gana standartinės. Išimtys – ne sezono metu (žiemą) arba jei įmonė turi laisvų vietų.

Sąlygos - gyvūnų gabenimas Amsterdamas Lietuva

13. Kokios sąlygos transportuojant gyvūną ilgą atstumą?

Gyvūnas turi būti narve arba nešioklėje, kuri atitinka IATA reikalavimus – tai tarptautinė standartas. Narvas turi būti pakankamai didelis, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Transporto priemonėje turi būti ventiliacija, temperatūros kontrolė (ne mažiau 15°C, ne daugiau 25°C), ir gyvūnai negali būti vežami bagažo skyriuje be priežiūros. Be to, reikalingas vanduo visą keliaą ir maistas kas 12 valandų. Skamba griežtai, bet praktikoje ne visos įmonės laikosi šių taisyklių šimtu procentų. Todėl svarbu rinktis patikimą vežėją, o ne pigiausią variantą.

14. Ar galima vežti gyvūną be narvo?

Pagal taisykles – ne. Gyvūnas privalo būti uždarytas narve arba specialioje transportavimo dėžėje. Bet realybėje mačiau visko – šunys, kurie sėdi ant galinės sėdynės be jokio apribojimo, katės, kurios laisvai vaikšto po automobilį. Tai pavojinga ir nelegalu. Avarijos atveju nepririštas gyvūnas tampa pavojingu „sviediniu" salone. Be to, jei policija sustabdo ir mato laisvą gyvūną – bauda. Nyderlanduose bauda gali siekti iki 350 eurų, Lietuvoje – mažiau, bet vis tiek nemalonu. Taigi, nors kai kurie vežėjai leidžia gyvūnui būti be narvo, tai nėra nei saugu, nei teisinga.

15. Kaip paruošti gyvūną ilgai kelionei?

Pradėkite nuo narvo – leiskite gyvūnui jame pabūti namie kelias dienas prieš kelionę, kad priprastų. Antra – nešerkite sunkiai 4-6 valandas prieš kelionę, kad išvengtumėte pykinimo. Trečia – pasivaikščiokite su šuniu prieš įlipant, kad jis pavargtų ir ramiau keliautų. Ketvirta – įdėkite į narvą pažįstamą daiktą – pledą ar žaislą su namų kvapu. Penkta – jei gyvūnas linkęs į stresą, pasitarkite su veterinaru dėl raminamųjų. Bet ne duokite savavališkai – netinkamas vaistas gali pakenkti. Vienas šeimininkas davė savo šuniui žmogišką raminamąjį – šuo miegojo dvi dienas. Laimei, viskas baigėsi gerai, bet rizika buvo reali.

16. Ką daryti, jei gyvūnas serga kelionės metu?

Pirmas žingsnis – įvertinti situaciją. Jei gyvūnas tiesiog stresuoja (drebėja, seilėjasi), tai normalu ir praeis. Jei vemja ar viduriuoja – gali būti stresas arba per daug maisto prieš kelionę. Bet jei gyvūnas sunkiai kvėpuoja, alpsta arba kraujuoja – reikia skubios veterinarinės pagalbos. Geros transporto įmonės turi sąrašą veterinarijos klinikų pakeliui – tarp Amsterdamo ir Vilniaus yra klinikų Vokietijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Svarbu turėti gyvūno dokumentus su savimi, kad veterinaras galėtų greitai susipažinti su istorija. Ir dar – turėkite pinigų grynais, ne visos klinikos priima korteles, ypač mažesniuose miestuose.

Laikas - gyvūnų vežimas kasdien Amsterdamas Lietuva

17. Kaip dažnai vyksta gyvūnų pervežimai maršrutu Amsterdamas Lietuva?

Kasdien. Bent jau tos įmonės, kurios specializuojasi šiame maršrute, siūlo kasdienius reisus. Paprastai išvykstama vakare iš Amsterdamo, ir kitą vakarą arba naktį pasiekiama Lietuva. Atgal – panašiai. Bet ne visos įmonės veža gyvūnus kiekvieną dieną – kai kurios turi tik 2-3 reisus per savaitę, priklausomai nuo paklausos. Vasarą ir prieš Kalėdas paklausa didesnė, tad reisų daugiau. Žiemą – mažiau. Jei jums reikia konkrečios datos, geriau užsisakyti bent savaitę iš anksto, ypač jei tai populiari įmonė. Spontaniški užsakymai galimi, bet ne visada.

18. Kada geriausia užsisakyti gyvūno pervežimą?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Bent 5-7 dienas iki planuojamos kelionės. Tai leidžia laiko pasiruošti dokumentus, susitarti dėl detalių ir, jei reikia, pakeisti planus. Bet būna ir skubių situacijų – pavyzdžiui, žmogus staiga gauna darbą Amsterdame ir turi persikelti per tris dienas. Tokiais atvejais kai kurios įmonės gali padėti, bet kaina bus didesnė ir ne visada bus laisvų vietų. Mano patarimas – jei tik įmanoma, planuokite bent dvi savaites į priekį. Tai duoda laiko ne tik transportui, bet ir dokumentams, veterinarui, psichologiniam pasiruošimui (tiek gyvūno, tiek jūsų).

19. Ar galima sekti gyvūno buvimo vietą kelionės metu?

Kai kurios įmonės siūlo GPS sekimą – gaunate nuorodą, kuria galite matyti, kur tuo metu yra transporto priemonė. Tai ramina, ypač pirmą kartą vežant gyvūną. Kitos įmonės siunčia pranešimus SMS arba per WhatsApp – „išvykome iš Amsterdamo", „sustojome Berlyne", „artėjame prie Lietuvos". Trečios – nieko nesiunčia, ir jūs tiesiog laukiate skambučio, kad gyvūnas pristatytas. Prieš užsakydami, būtinai paklauskite, kokia komunikacijos forma. Viena moteris man skundėsi, kad visą parą nežinojo, kur jos katė – įmonė neatsakė į skambučius. Stresas buvo didesnis nei pačiai katei, spėju.

Veislės - gyvūnų transportavimas Amsterdamas Lietuva

20. Ar visos gyvūnų veislės gali būti vežamos?

Dauguma – taip, bet yra išimčių. Brachicefalinės veislės (buldogai, mopsai, persų katės) – jie turi kvėpavimo problemų, ir ilgos kelionės jiems pavojingos. Kai kurios transporto įmonės atsisako vežti šias veisles, ypač vasarą. Kitas dalykas – draudžiamos veislės. Nyderlanduose ir Lietuvoje draudžiama importuoti kai kuriuos kovinius šunis (pvz., pitbulterjerus, jei jie neregistruoti). Be to, egzotiniai gyvūnai – ropliai, vorai, dideli paukščiai – turi atskirus reikalavimus, kartais net CITES leidimus. Taigi, jei vežate ne standartinį šunį ar katę, būtinai pasitarkite su vežėju iš anksto.

21. Kaip vežti šuniuką, kuris dar neturi visų skiepų?

Šuniukas iki 12 savaičių negali būti skiepytas nuo pasiutligės, ir be šio skiepo negalima keliauti tarp šalių. Tai griežta taisyklė, ir jos apeiti neįmanoma. Jei perkate šuniuką Amsterdame ir norite jį parsivežti į Lietuvą, turite palaukti, kol jam sueis 12 savaičių, paskiepyti, palaukti 21 dieną, ir tik tada vežti. Tai reiškia mažiausiai 5-6 savaičių laukimą. Alternatyva – jei šuniukas jau turi pasiutligės skiepą (kai kurie veisėjai skiepija anksčiau), bet tai retas atvejis. Mano nuomone, geriau palaukti ir padaryti viską teisingai, nei rizikuoti ir turėti problemų pasienyje.

22. Ar galima vežti nėščią gyvūną?

Techniškai – galima, bet nerekomenduojama. Ilga kelionė, stresas, vibracija – visa tai gali sukelti priešlaikinį gimdymą ar komplikacijas. Dauguma transporto įmonių prašo veterinaro pažymėjimo, kad gyvūnas tinkamas transportuoti, ir veterinaras gali atsisakyti duoti tokį pažymėjimą nėščiam gyvūnui. Be to, jei kas atsitiktų kelyje – kas atsakingas? Įmonė? Šeimininkas? Veterinaras? Teisiškai situacija neaiški, ir įmonės to vengia. Mano patarimas – jei žinote, kad gyvūnas nėščias, atidėkite kelionę arba raskite kitą sprendimą. Rizika tiesiog per didelė, ir ne tik finansine prasme.

Problemos - vežame gyvūnus Amsterdamas Lietuva reguliariai

23. Ką daryti, jei gyvūnas pabėga kelionės metu?

Tai retas, bet realus scenarijus. Paprastai nutinka per sustojimą – šeimininkas atidaro narvą, kad gyvūnas pasivaikščiotų, ir šis pabėga. Pirmas dalykas – ne panikuoti. Antras – pranešti visiems aplinkui, parodyti gyvūno nuotrauką. Trečias – paskambinti į vietinę policiją ir gyvūnų prieglaudą. Ketvirtas – grįžti į tą vietą, kur gyvūnas pabėgo, ir laukti. Šunys dažnai grįžta į tą pačią vietą, ypač jei bijo. Katės – kita istorija, jos slepiasi. Vienas vežėjas pasakojo, kad šuo pabėgo Lenkijos degalinėje ir buvo rastas po 6 valandų – sėdėjo prie tos pačios degalinės durų. Laimei. Bet ne visada taip pasiseka.

24. Ar gali būti atsisakyta vežti gyvūną?

Taip, ir tai nutinka dažniau nei galvojate. Priežastys: netinkami dokumentai, agresyvus gyvūnas, per didelis gyvūnas transporto priemonei, ligos požymiai, per karšta ar per šalta orai. Vienas atvejis – šuo buvo toks didelis, kad netilpo į jokį standartinį narvą, ir įmonė neturėjo specialaus. Kitas atvejis – katė buvo tokia agresyvi, kad veterinaras atsisakė ją apžiūrėti, o be veterinarinio pažymėjimo negalima vežti. Trečias – savininkas atvyko be paso, tik su skiepų knygele, ir manė, kad užteks. Neužteko. Taigi, prieš atvykstant būtinai patikrinkite, ar turite visus dokumentus ir ar gyvūnas atitinka reikalavimus.

25. Ką daryti, jei gyvūnas neatvyksta numatytu laiku?

Pirmiausia – susisiekti su transporto įmone. Vėlavimai nutinka dėl eismo, muitinės patikrinimų, oro sąlygų ar techninių problemų. Normalus vėlavimas – 2-4 valandos. Jei ilgiau – reikalauti paaiškinimo. Jei įmonė neatsako – tai blogas ženklas, ir reikia imtis veiksmų: skambinti, rašyti, ieškoti alternatyvų. Bet panikuoti nereikia – dažniausiai vėlavimas yra tiesiog vėlavimas, o ne kažkas blogiau. Vienas mano pažįstamas laukė savo šuns 8 valandas ilgiau nei planuota – pasirodė, kad mikroautobusas sugedo Vokietijoje ir teko laukti techninės pagalbos. Nemalonu, bet nutinka. Svarbiausia – turėti vežėjo kontaktą ir nebijoti skambinti.

Išvada

Gyvūnų pervežimas tarp Amsterdamo ir Lietuvos – kasdienė paslauga, kurią teikia dešimtys įmonių. Svarbiausia – pasiruošti dokumentus iš anksto, rinktis patikimą vežėją ir neskubėti. Gyvūnas nėra siunta – jis jaučia stresą, baimę, ir mūsų, kaip šeimininkų, pareiga padaryti kelionę kuo sklandesnę. Kainos svyruoja, sąlygos skiriasi, bet esmė ta pati – saugus ir patogus transportavimas. Jei abejojate, klauskite. Jei nežinote – ieškokite informacijos. Ir nepamirškite – po kelionės gyvūnui reikės laiko adaptuotis naujoje vietoje. Būkite kantrūs.