Kiek kainuoja kelionė iš Amsterdamo į Lietuvą automobiliu? Vežame kasdien

Važiuojant iš Amsterdamo į Lietuvą savo automobiliu, reikia įvertinti ne tik degalų sąnaudas, bet ir laiko sąnaudas, kelių mokesčius bei nuovargį. Apie 1600–1700 kilometrų – ne juokas, ypač kai reikia pravažiuoti Vokietiją, kur greitkelių neribojama, bet kuras brangesnis. Dažnas lietuvis, gyvenantis Nyderlanduose, pagalvoja: gal geriau patikėti transportavimą profesionalams? Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie automobilių pervežimą maršrutu Amsterdamas–Lietuva, kainodarą, terminus ir visus niuansus, kurie išlenda, kai pradedi gilintis. Neslėpsiu – ne viskas taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Kainos – automobilių pervežimas iš Amsterdamo į Lietuvą

1. Kiek vidutiniškai kainuoja automobilio pervežimas iš Amsterdamo į Lietuvą?

Vidutinė kaina svyruoja nuo 450 iki 800 eurų, priklausomai nuo automobilio tipo, būklės ir pageidaujamo pristatymo termino. Mažas, važiuojantis automobilis – pigesnis variantas. Didelis visureigis arba nevažiuojanti transporto priemonė – brangesnė. Kai kurios įmonės skaičiuoja pagal kilometražą (apie 0,30–0,45 euro už kilometrą), kitos siūlo fiksuotą tarifą konkrečiam maršrutui. Svarbu gauti bent kelis pasiūlymus ir palyginti, nes skirtumai gali būti nemaži. Kartais pigiausias variantas nebūtinai geriausias – ypač kai kalba eina apie jūsų automobilį, kuris turi nuvažiuoti tūkstančius kilometrų. Būna atvejų, kai žmonės sutaupo 50 eurų, bet automobilis atvyksta su įbrėžimu.

2. Kas lemia kainos skirtumus tarp skirtingų vežėjų?

Keletas dalykų. Pirma – ar vežėjas naudoja atvirą ar uždarą autovežį. Atviras – pigiau, bet automobilis vežamas lauke, tarp kitų mašinų. Uždara – brangiau, bet apsauga nuo oro sąlygų, akmenų ir dulkių. Antra – draudimo apimtis. Trečia – ar įmonė turi nuolatinius maršrutus, ar veža tik tada, kai susirenka pilnas autovežis. Pastaruoju atveju gali tekti laukti ilgiau, bet kaina bus mažesnė. Dar vienas momentas – sezonas. Vasarą, kai dauguma grįžta atostogų, kainos šiek tiek kyla. Žiemą – ramesnis laikotarpis, galima rasti geresnių pasiūlymų.

3. Ar kaina skiriasi, jei automobilis nevažiuoja?

Taip, ir gana ženkliai. Nevažiuojantis automobilis reikalauja papildomos įrangos – keltuvo, specialių ratlankių arba velkamosios platformos. Tai užima daugiau laiko, reikia daugiau žmonių, kartais net specialaus transporto. Kaina gali pakilti 100–200 eurų, o jei automobilis visiškai „mirtas" – dar daugiau. Geriausia iš karto pasakyti vežėjui realią situaciją. Vienas mano pažįstamas nutylėjo, kad jo BMW neįsiveda – atvažiavę vairuotojai paprasčiausiai negalėjo jo užkrauti, teko tartis iš naujo ir mokėti brangiau. Tiesa sakant, tokie nesusipratimai nutinka dažniau nei galėtumėte pagalvoti.

4. Kiek kainuoja degalai važiuojant savarankiškai?

Jei nuspręstumėte patys važiuoti, degalai (benzininis automobilis, vidutinės sąnaudos 7–8 l/100 km) kainuotų apie 180–220 eurų. Dyzelinis – šiek tiek mažiau, gal 140–180 eurų. Bet tai tik degalai. Dar pridėkite kelių mokesčius Vokietijoje, Lenkijoje (galima rinktis mokamus arba nemokamus kelius – pastarieji lėtesni), maistą, galbūt nakvynę. Ir svarbiausia – jūsų laiką. Du vairuotojai gali nuvažiuoti per 16–18 valandų, bet vienas – tai jau dvi dienos. Vienas žmogus bandė vienu ypu – pasakė, kad daugiau taip nedarys.

5. Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima, bet ne visada verta. Mažos įmonės dažniau linkusios derėtis, ypač jei veža ne pirmą kartą arba jei galite palaukti, kol susidarys pilna partija. Didelės transporto kompanijos paprastai turi standartinius tarifus ir mažai juda. Bet jei turite kelis automobilius arba pažįstate kitų žmonių, kuriems reikia pervežimo – tai jau svertas. Kartą vienas klientas suorganizavo tris automobilius iš karto – gavo nuolaidą 15 procentų. Neblogas rezultatas, ar ne?

Terminai – automobilių gabenimas maršrutu Amsterdamas Lietuva

6. Kiek laiko trunka pervežimas iki Lietuvos?

Standartinis terminas – 3–5 darbo dienos. Tai priklauso nuo to, kaip greitai užsipildo autovežis. Jei jūsų automobilis paskutinis, kurio trūksta – vežama greitai. Jei ką tik išsiųsta partija – gali tekti palaukti. Yra ir express variantas, kai vežama tiesiai jūsų automobilį – tada 24–36 valandos, bet kaina atitinkamai aukštesnė. Vienas klientas skubėjo, nes reikėjo automobilio vestuvėms – sumokėjo daugiau, bet spėjo. Kitas laukė dvi savaites, nes pasirinko pigiausią variantą ir tada skundėsi. Realybė tokia – pigiau reiškia lėčiau.

7. Ar galima sekti, kur yra automobilis transportavimo metu?

Dauguma rimtų vežėjų siūlo GPS sekimą arba bent jau reguliarius pranešimus apie vietą. Kartais tai būna paprastas SMS pranešimas „išvykome iš Amsterdamo", „esame Vokietijos teritorijoje", „artėjame prie Lietuvos". Kitos įmonės turi online platformas, kuriose galite realiu laiku matyti autovežio maršrutą. Bet yra ir tokių, kurie nieko nepraneša – tiesiog paskambina, kai jau atvyko. Prieš užsakydami būtinai paklauskite, kokia komunikacijos sistema. Vienas žmogus man pasakojo, kad dvi savaites nežinojo, kur jo automobilis – gana nemalonus jausmas.

8. Kada geriausia užsisakyti pervežimą?

Kuo anksčiau, tuo geriau – bent 1–2 savaites iki norimos datos. Vasaros mėnesiais (birželis–rugpjūtis) užklausų daug, ir gali būti, kad laisvų vietų nebus artimiausiu metu. Rugsėjis ir spalis – taip pat gana aktyvus laikotarpis, nes studentai grįžta į mokslus. Žiemą paprasčiau, bet šventiniai laikotarpiai (Kalėdos, Naujieji metai) – vėl problema. Jei galite planuoti – planuokite. Jei ne, bent jau turėkite planą B, kad nereiktų skambinti paskutinę dieną ir mokėti dvigubai.

9. Ar vežama kiekvieną dieną, kaip skelbiama?

Teoriškai – taip, praktiškai – priklauso nuo užsakymų kiekio. „Vežame kasdien" dažnai reiškia, kad įmonė turi nuolatinį maršrutą ir galimybę vežti kasdien, bet ne tai, kad autovežis išvyksta kiekvieną rytą. Paprastai išvykstama, kai susirenka pakankamas kiekis automobilių. Tai gali būti kasdien, gali būti kas antrą dieną. Klausimas, kurį reikia užduoti tiesiai: „Kada artimiausias išvykimas?" Jei atsako „ryt" – puiku. Jei „gal po trijų dienų" – irgi gerai, bet bent žinosite.

10. Ką daryti, jei automobilis vėluoja?

Pirma – išsiaiškinti priežastį. Gali būti techninis gedimas, muitinės patikrinimas, eismo įvykis arba paprasčiausiai logistinis vėlavimas. Antra – susisiekti su vežėju ir prašyti konkrečios informacijos. Trečia – jei vėlavimas viršija sutartą terminą daugiau nei 3–5 dienas, galite prašyti kompensacijos arba nuolaidos. Turėkite sutartį su aiškiai nurodytais terminais – tai jūsų pagrindinis dokumentas. Vienas atvejis: automobilis vėlavo 10 dienų, nes autovežis sugedo Lenkijoje. Nemalonu, bet nutinka. Svarbiausia – kad komunikacija būtų.

Kelias – maršrutas nuo Amsterdamo iki Lietuvos

11. Kokiu keliu vežami automobiliai?

Dažniausias maršrutas: Amsterdamas – Vokietija (A1/A2 greitkeliai) – Berlynas – Poznanė – Varšuva – Augustavas – Lietuvos siena – Kaunas/Vilnius. Tai greičiausias kelias, apie 1600 kilometrų. Yra ir alternatyvus – per Čekiją, bet jis ilgesnis. Autovežiai paprastai naudoja tuos pačius maršrutus, nes tai patogiausia dėl kelio sąlygų ir poilsio aikštelių. Vokietijos greitkeliuose greitis neribojamas, bet autovežiai riboja save iki 80–90 km/h dėl saugumo. Lenkijoje – 80 km/h leistinas greitis sunkvežimiams, tai irgi įtakoja bendrą laiką.

12. Ar automobilis vežamas per muitinę? Kokie dokumentai reikalingi?

Taip, jei automobilis registruotas Nyderlanduose ir bus registruojamas Lietuvoje, reikės eksporto dokumentų. Pagrindiniai: registracijos liudijimas, pirkimo–pardavimo sutartis arba dovanojimo aktas, techninė apžiūra (jei reikalinga). ES viduje muitinės procedūros supaprastintos – nereikia deklaruoti prekės, bet transporto priemonė turi būti išregistruota iš Nyderlandų sistemos. Kartais žmonės pamiršta išregistruoti – tada atsiranda problemų su draudimu ir mokesčiais. Geriausia viską sutvarkyti prieš vežant, ne po to.

13. Kokiais keliais važiuoja autovežiai Lenkijoje?

Dauguma naudoja mokamus greitkelius (A2), nes jie greitesni ir saugesni sunkvežimiams. Mokestis už A2 atkarpą nuo Vokietijos sienos iki Varšuvos – apie 25–35 eurai sunkvežimiams. Bet yra ir nemokamų alternatyvų – senieji keliai, kurie vingiuoja per miestus ir kaimus. Autovežiai su pilna krova paprastai renkasi greitkelius, nes laikas – pinigai. Vienas vežėjas man sakė, kad kartais, kai eismas intensyvus, jie važiuoja naktį – mažiau automobilių, mažiau streso. Logiškas sprendimas.

14. Ar saugu vežti automobilį per Lenkiją?

Apskritai – taip. Lenkijos keliai gerėja kiekvienais metais, A2 greitkelis – europinio lygio. Bet pasitaiko incidentų – vagystės iš stovinčių sunkvežimių poilsio aikštelėse, nors tai reta. Autovežiai paprastai turi signalizaciją ir draudimą. Didžiausia rizika – ne vagystė, o eismo įvykiai, ypač žiemą, kai keliai slidūs. Profesionalūs vairuotojai žino, kaip elgtis, bet visko pasitaiko. Praėjusį rudenį vienas autovežis Lenkijoje susidūrė su staigia liūtimi – automobiliai sušlapo, bet rimtos žalos nebuvo. Oro sąlygų nenumatysi.

Sąlygos – automobilių transportavimas Amsterdamas Lietuva

15. Kokias draudimo garantijas teikia vežėjai?

Standartinis draudimas apima transportavimo metu padarytą žalą – įbrėžimus, dūžius, vagystę. Bet suma ribota – dažniausiai 50 000–100 000 eurų visam autovežiui, o ne kiekvienam automobiliui atskirai. Jei jūsų automobilis vertingesnis – prašykite papildomo draudimo. Ir būtinai fotografuokite automobilį prieš pakrovimą iš visų pusių. Vienas žmogus pastebėjo įbrėžimą po pristatymo, bet neturėjo nuotraukų „prieš" – ginčas baigėsi niekuo. Kitas turėjo nuotraukas – gavo kompensaciją per savaitę. Skirtumas akivaizdus.

16. Ar vežama su pilnu draudimu ar tik privalomuoju?

Dauguma vežėjų turi bendrąjį draudimą (CMR draudimas), kuris privalomas pagal tarptautinę teisę. Tai minimali apsauga. Pilnas draudimas – jau papildomas pasirinkimas, už kurį dažniausiai reikia mokėti atskirai (50–150 eurų). Rekomenduoju – ypač jei automobilis brangesnis nei 10 000 eurų. Taip, tai papildomos išlaidos, bet ramybė verta daugiau. Ypač kai pagalvoji, kad kelyje nutinka visko – nuo akmenuko, atšokusio nuo priekyje važiuojančio sunkvežimio, iki pavogto veidrodėlio poilsio aikštelėje.

17. Kokios automobilių būklės priimamos transportavimui?

Priimami ir važiuojantys, ir nevažiuojantys automobiliai. Bet būtina informuoti apie realią būklę. Jei automobilis nevažiuoja – reikia specialios įrangos. Jei trūksta ratų – reikia papildomos įrangos. Jei automobilis turi avarinę žalą (sulenktas bamperis, išdužęs stiklas) – gali būti, kad atsisakys vežti atviru autovežiu dėl saugumo. Tada tik uždara platforma. Vienas klientas atvežė automobilį be priekinio stiklo – teko ieškoti specializuoto vežėjo. Užtruko, bet išsprendė. Svarbiausia – nuoširdumas apie būklę.

18. Kokie dažniausi apribojimai dėl automobilio matmenų?

Standartiniai automobiliai – jokių problemų. Bet jei turite ilgą furgoną, aukštą visureigį su stogo bagažine arba specializuotą transportą (kemperį, priekabą) – gali būti papildomų mokesčių arba apskritai atsisakymas. Autovežiai turi standartines vietas – kai krovinys išeina už ribų, reikia specialių leidimų. Maksimalus leistinas autovežio aukštis – 4 metrai, plotis – 2,55 metro. Viskas, kas viršija – papildomas mokestis už „oversize". Geriau išmatuoti iš anksto, nei stebėtis vietoje.

19. Ar galima vežti automobilį su asmeniniais daiktais viduje?

Techniškai – ne. Pagal taisykles, vežama tik transporto priemonė, ne jos turinys. Bet praktikoje dauguma vežėjų leidžia nedidelį kiekį asmeninių daiktų – dokumentai, keletas maišų, lengvi daiktai. Sunkūs arba vertingi daiktai – draudžiami, nes papildo svorį ir kelia riziką. Ir svarbu – jei automobilis su daiktais bus patikrintas, viskas, kas neprivaloma automobiliui, gali būti konfiskuota. Vienas žmogus bandė vežti keturis padangų komplektus bagažinėje – teko išimti.

Paruošimas – pasiruošimas automobilio pervežimui iš Amsterdamo

20. Kaip paruošti automobilį transportavimui?

Pirma – išvalyti vidų ir išorę. Ne dėl grožio, bet kad būtų galima pastebėti esamus pažeidimus. Antra – nufotografuoti iš visų pusių, su data. Trečia – patikrinti padangų slėgį (autovežyje automobilis stovės, ne važiuos, bet per mažas slėgis gali deformuoti padangas ilgą laiką). Ketvirta – išjungti signalizaciją arba palikti instrukciją, kaip ją išjungti. Penkta – palikti raktus ir registracijos dokumentus. Penki paprasti žingsniai, bet kiekvienas svarbus.

21. Kokių klaidų reikėtų vengti prieš transportavimą?

Didžiausia klaida – nenufotografuoti automobilio prieš pakrovimą. Be nuotraukų bet koks ginčas dėl žalos bus sunkus. Kita klaida – nenuimti nuimamų detalių (antena, laisvų dalių bagažinėje). Jos gali nulūžti arba dingti. Trečia – palikti degalus bake (didesnį nei ketvirtadalio bako). Autovežiui nereikia jūsų degalų, o tai papildomas svoris ir rizika. Ketvirta – pamiršti pranešti apie techninius gedimus. Penkta – nepatikrinti draudimo sąlygų. Šios penkios klaidos sudaro 90 procentų visų nusiskundimų.

22. Ar reikia išregistruoti automobilį iš Nyderlandų prieš vežant?

Neprivaloma prieš transportavimą, bet rekomenduojama. Nyderlandų sistema leidžia išregistruoti internetu per RDW (Rijksdienst voor het Wegverkeer) portalą. Išregistravus automobilį, sustabdomas kelių mokesčių (MRB) ir draudimo mokėjimas. Jei neišregistruosite – mokesčiai ir toliau kapsės, net jei automobilis jau Lietuvoje. Vienas pažįstamas pamiršto – po trijų mėnesių gavo sąskaitą už kelių mokestį, kurio nemokėjo. Nemalonu. Geriau viską sutvarkyti iš karto.

Pristatymas – automobilio gavimas Lietuvoje

23. Kur Lietuvoje pristatomas automobilis?

Dauguma vežėjų pristato į didžiuosius miestus – Vilnių, Kauną, Klaipėdą. Tai pagrindiniai logistikos centrai. Bet galima tartis ir dėl pristatymo į kitus miestus – Šiaulius, Panevėžį, Alytų. Tik reikia suprasti, kad kuo toliau nuo pagrindinio maršruto, tuo brangiau. Kartais pigiau atsiimti Kaune nei mokėti už pristatymą į mažesnį miestą. Kai kurios įmonės siūlo pristatymą iki durų – bet tai jau premium paslauga su atitinkama kaina.

24. Kaip atliekamas automobilio priėmimas Lietuvoje?

Atvykus autovežiui, pirmiausia reikia apžiūrėti automobilį kartu su vairuotoju. Palyginti su nuotraukomis, kurias padarėte prieš pakrovimą. Patikrinti, ar nėra naujų įbrėžimų, dūžių, ar veidrodėliai vietoje, ar ratai sveiki. Jei viskas gerai – pasirašote priėmimo–perdavimo aktą. Jei kažkas ne taip – iš karto pažymėti akte ir fotografuoti. Vėliau skųstis bus daug sunkiau. Vienas atvejis: automobilis atvažiavo su įlenktu sparnu, bet klientas pasirašė be pastabų – teko ilgai įrodinėti, kad žala atsirado transportavimo metu.

25. Ką daryti, jei automobilis atvyko su pažeidimais?

Pirmas žingsnis – nieko nepasirašyti „be pastabų". Antras – nufotografuoti pažeidimus. Trečias – susisiekti su vežėju ir pranešti. Ketvirtas – pateikti pretenziją raštu (el. paštu, kad liktų įrašas). Penktas – jei vežėjas neatsako arba atsisako kompensuoti – kreiptis į draudimo bendrovę (jei turite papildomą draudimą) arba Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Procesas gali užtrukti, bet jei turite nuotraukų „prieš" ir „po" – šansai geri. Neskubėkite su pasirašymu.

Automobilio pervežimas iš Amsterdamo į Lietuvą – gana dažna paslauga, ir dauguma vežėjų tai daro profesionaliai. Bet kaip ir bet kurioje srityje, pasitaiko nesklandumų. Raktas į sėkmę – pasiruošimas, dokumentacija ir aiški komunikacija su vežėju. Nepagailėkite laiko pasirinkimui, užduokite klausimus, fotografuokite ir skaitykite sutartį. Tada kelionė nuo Amsterdamo iki Lietuvos bus sklandi, o jūsų automobilis atvyks ten, kur ir turi būti.