Vežu automobilius į Nyderlandus kiekvieną dieną

Kai prieš kelerius metus pradėjau vežti automobilius į Nyderlandus, net negalvojau, kad tai taps kasdieniu darbu. Tiesiog vienas pažįstamas paprašė – reikia nugabenti BMW iš Kauno į Roterdamą. Nuvežiau. Tada kitas paskambino. Ir taip, be jokio plano, susidėliojo maršrutai, kuriais važiuoju kone kasdien. Dabar jau sunku suskaičiuoti, kiek mašinų per tą laiką perkėliau per sieną. Žmonės dažnai klausia, kaip viskas vyksta, kiek kainuoja, ką reikia žinoti. Todėl nusprendžiau surašyti atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus – gal kam pravers.

Kainos – automobilių pervežimas į Nyderlandus

1. Kiek kainuoja automobilio pervežimas iš Lietuvos į Nyderlandus?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų – automobilio būklės, maršruto ir sezono. Paprastai lengvojo automobilio gabenimas iš Vilniaus ar Kauno į Amsterdamą kainuoja tarp 450 ir 700 eurų. Jei mašina nevažiuojanti, reikia kelti ant tralo – tada suma gali šoktelti iki 800 ar net 900 eurų. Vasarą, kai užklausų daugiau, kainos kyla. Žiemą – kiek ramiau, galima derėtis. Bet čia ne turgus, kur viskas per pusę. Realiai kiekvienas vežėjas skaičiuoja pagal savo išlaidas – degalai, keltas, laikas. Todėl vienas pasiūlys 500, kitas 650, ir abu gali būti teisūs.

2. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo automobilio tipo?

Taip, ir kartais labai ženkliai. Paprastas sedanas ar hečbekas – standartinė kaina. Bet jei veži visureigį, mikroautobusą arba sportinį automobilį su žemu priekiu, viskas keičiasi. Didesnis svoris reiškia daugiau degalų. Žemas automobilis reikalauja specialaus pakrovimo – negali tiesiog užvažiuoti ant tralo kaip su paprastu Golfu. Pernai vežiau vieną seną Mercedesą, kurio bamperis vos ne šaligatvį braukė – užtrukau gerą valandą, kol saugiai užkėliau. Tokiais atvejais kaina auga, nes rizika didesnė, o laiko sąnaudos – ne tos pačios.

3. Kada reikia mokėti – prieš ar po pervežimo?

Dažniausiai susitariame taip: dalis avansu, likusi suma – pristačius automobilį. Avansas paprastai būna 30–50 procentų. Tai normali praktika, nes vežėjas irgi rizikuoja – degalai, keltas, laikas. Bet jei kas prašo visos sumos iš anksto, siūlyčiau atsargiai. Yra buvę atvejų, kai žmonės sumokėjo, o vežėjas dingo. Ne dažnai, bet pasitaiko. Patikimiausia, kai mokėjimas dalinamas – tada abi pusės turi motyvaciją laikytis susitarimo. Grynais ar pavedimu – jūsų pasirinkimas, bet pavedimas palieka pėdsaką, kas praverčia, jei kas nors nesueina.

4. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos ne visi žino?

Būna. Pavyzdžiui, jei automobilį reikia paimti iš kažkokio užkampio, kur nėra normalaus privažiavimo – gali būti taikomas papildomas mokestis už nuvažiavimą. Arba jei mašina stovi užrakintoje aikštelėje, kur reikia derinti raktų perdavimą – tai irgi laikas. Dar vienas dalykas – muitinės dokumentai. Jei automobilis ne EU registracijos, reikia papildomų popierių, ir tai kainuoja. Kartais klientai pamiršta paminėti, kad mašina be techninės apžiūros ar su areštu – tada viskas komplikuojasi. Geriausia iš karto pasakyti viską atvirai, kad nebūtų staigmenų.

Procesas – kaip vyksta automobilių gabenimas

5. Kaip vyksta automobilio paėmimas iš Lietuvos?

Paprastai susitariame datą ir laiką. Atvažiuoju, apžiūriu automobilį, užfiksuojam būklę – nufotografuoju iš visų pusių. Tai svarbu, nes jei kelyje kas nors nutinka, turim įrodymų, kokia buvo pradinė būklė. Tada užkraunu ant tralo arba, jei mašina važiuojanti, kartais tiesiog pats nuvairuoju iki reikiamos vietos. Priklauso nuo situacijos. Dokumentus pasirašom – perdavimo aktą, kur nurodyta, kas, kam ir kada. Viskas paprasta, bet be popierizmo niekaip. Ypač jei vėliau kas nors pradeda aiškinti, kad bamperis buvo sveikas, o dabar įlenktas.

6. Kiek laiko užtrunka kelionė iki Nyderlandų?

Nuo Lietuvos iki Nyderlandų – maždaug 1400–1600 kilometrų, priklausomai nuo maršruto. Jei važiuoju tiesiai, be didelių sustojimų, užtrunka apie 16–18 valandų. Bet realiai taip niekas nedaro – reikia ilsėtis, yra taisyklės dėl vairuotojo darbo laiko. Paprastai viskas užtrunka 2–3 dienas. Jei vežu ne vieną, o kelis automobilius, maršrutas ilgėja, nes reikia pristatyti į skirtingas vietas. Kartais klientai skambina kas valandą – „ar jau atvažiavai?" Suprantu, kad neramu, bet kelyje visko būna. Vieną kartą Vokietijoje užstrigau trijų valandų kamštyje dėl avarijos – niekas to nesuplanuoja.

7. Ar automobilis vežamas ant tralo ar vairuojamas?

Priklauso nuo situacijos. Jei automobilis techniškai tvarkingas, turi draudimą ir galiojančią registraciją – kartais nuvairuoju. Tai pigiau klientui, nes nereikia tralo. Bet dažniausiai vežu ant tralo ar autovežio – saugiau, paprasčiau, mažiau rizikos. Ypač jei mašina brangi arba klientas nori, kad rida nekistų. Be to, ne visi automobiliai turi draudimą, galiojantį kitose šalyse – tada vairavimas keliu iš viso neįmanomas. Tralas – patikimiausias variantas, nors ir brangesnis. Bet už tai ramu – mašina guli, niekas nebraižo, nedaužo.

8. Kokius dokumentus reikia paruošti prieš pervežimą?

Mažiausiai reikia registracijos liudijimo ir asmens dokumento. Jei automobilis parduodamas – pirkimo-pardavimo sutartį. Jei vežate ne savo automobilį – įgaliojimą. Dar praverčia draudimo polisas, nors ne visada būtinas. Dėl muitinės – jei automobilis išvažiuoja iš EU, reikia eksporto deklaracijos. Bet Lietuva ir Nyderlandai – abi ES, tad paprastai be muitinės procedūrų. Vienintelis niuansas – jei automobilis registruotas ne Lietuvoje, gali prireikti papildomų dokumentų. Visada sakau klientams – susidėkite visus popierius į vieną aplanką, kad nereiktų paskutinę minutę ieškoti.

Sąlygos – kas svarbu žinoti

9. Kokios automobilio būklės reikalavimai?

Automobilis turi būti paruoštas transportavimui. Tai reiškia – išimti asmeninius daiktus, patikrinti, ar nėra laisvų detalių, kurios gali nulėkti. Jei vežu ant tralo, mašina turi riedėti – t.y., suktis ratai, veikti vairas. Jei nevažiuojanti – reikia specialaus įrangos pakrovimui. Dar vienas dalykas – kuras. Bako nereikia pildyti iki viršaus, bet ir tuščias neturi būti. Pusė bako – optimaliausia. Pernai vienas klientas atvežė automobilį su vos keliais litrais – vos užvažiavau ant tralo, ir baigėsi. Teko ieškoti degalinės su kanistru. Smulkmena, bet erzina.

10. Ar galima vežti automobilį su daiktais viduje?

Techniškai galima, bet nerekomenduoju. Pirma – svoris. Kiekvienas kilogramas papildomai – tai degalai ir galimi mokesčiai. Antra – atsakomybė. Jei vežu automobilį, aš atsakingas už jį, bet ne už jūsų daiktus viduje. Jei kas dingsta ar sudūžta – kas kaltas? Trečia – muitinė. Jei kertate ne ES ribą, asmeniniai daiktai gali sukelti papildomų klausimų. Geriausia viską išimti. Išskyrus, žinoma, būtiniausius dalykus – dokumentus, raktus. Bet dėžės su drabužiais ar įrankiais – palikite namie arba vežkite atskirai.

11. Ką daryti, jei automobilis turi techninių problemų?

Reikia pasakyti iš anksto. Visada. Jei mašina nevažiuoja, jei neužsiveda, jei stabdžiai neveikia – tai informacija, kuri keičia viską. Nevažiuojantis automobilis reiškia specialų tralą arba papildomą įrangą. Tai kainuoja daugiau ir užtrunka ilgiau. Yra buvę, kad klientas sako „važiuoja puikiai", o atvažiuoju – raktelis sukasi, bet variklis nekvėpuoja. Tada prasideda derinimai, skambučiai, papildomi mokesčiai. Geriau iš karto pasakyti tiesą – mes vis tiek sugebėsim nugabenti, tik kitomis sąlygomis. Melas čia nepadeda niekam.

12. Ar draudimas galioja pervežimo metu?

Tai priklauso nuo to, kokį draudimą turite. Paprastas civilinis draudimas galioja tik tam tikroje teritorijoje. Kasko – priklauso nuo sąlygų. Bet kai automobilis gabenamas ant tralo, jis laikomas kroviniu, ir čia jau vežėjo atsakomybė. Aš turiu krovinio draudimą, kuris dengia žalą transportavimo metu. Bet ribotas – iki tam tikros sumos. Jei vežate labai brangų automobilį, verta pasitarti dėl papildomo draudimo. Kartais klientai nori sutaupyti ir atsisako – jų pasirinkimas. Bet jei kas nutinka, tada jau aiškinamės, kas ką turėjo apdrausti.

Laikas – terminai ir planavimas

13. Kaip anksti reikia užsisakyti pervežimą?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Bent savaitę iš anksto – idealu. Bet gyvenimas ne visada leidžia planuoti. Yra tekę vežti skubiai – paskambina ryte, o vakare jau turiu būti vietoje. Įmanoma, bet kainuoja daugiau ir streso daugiau. Vasarą, ypač liepą-rugpjūtį, užsakymų daug – tada geriausia bent dvi savaites prieš. Žiemą paprasčiau, bet ir kelių sąlygos prastesnės. Jei turite lankstumo dėl datos, pasakykite – galėsiu suderinti su kitais maršrutais ir pasiūlyti geresnę kainą.

14. Ar vežate automobilius savaitgaliais?

Taip, bet ne visada. Savaitgaliais keliai tuštesni, kas yra pliusas. Bet ir poilsio reikia – negaliu važinėti septynias dienas per savaitę be sustojimo. Paprastai šeštadieniais dar dirbu, o sekmadieniais – rečiau. Jei labai reikia, galima tartis. Tik nepamirškit, kad savaitgaliais kai kurios paslaugos neveikia – pavyzdžiui, keltai gali turėti kitokį grafiką, arba registracijos įstaigos uždarytos. Tad jei reikia kažką sutvarkyti iš karto atvykus, geriau planuoti darbo dieną.

15. Ką daryti, jei vėluojate pristatyti automobilį?

Jeigu matau, kad vėluosiu – skambinu iš karto. Ne po valandos, ne rytoj, o iš karto. Pasakau, kas nutiko, kiek maždaug vėluosiu. Taip elgiuosi visada, nes pats nemėgstu nežinomybės. Vėluoti gali dėl daugybės priežasčių – kamščiai, gedimai, orai, dokumentų problemos. Vieną kartą Vokietijos pasienyje užtrukau tris valandas, nes kažkokia sistema neveikė. Nieko negalėjau padaryti. Svarbiausia – komunikacija. Jei vežėjas tyli ir neatsiliepina – blogas ženklas. Aš visada atsiliepiu, net jei naujienos nėra geros.

Maršrutai – keliai ir logistika

16. Kokiu maršrutu vežate automobilius?

Dažniausiai važiuoju per Lenkiją, Vokietiją ir tada į Nyderlandus. Yra keli variantai – per Berlyną arba per Hanoverį. Priklauso nuo to, kur reikia pristatyti. Jei Amsterdamas – vienas maršrutas, jei Eindhovenas ar Maastrichtas – kitas. Kartais važiuoju per Belgiją, bet rečiau. Maršrutą renkuosi pagal eismo sąlygas, kelių kokybę ir, tiesą pasakius, pagal tai, kur yra geros degalinės su dušu. Ilgose kelionėse tai svarbu. Dar vienas faktorius – kelių mokesčiai. Vokietijoje jų nėra lengviesiems, bet sunkvežimiams – taip. Tad jei vežu ant didelio tralo, skaičiuoju ir tai.

17. Ar naudojatės keltais?

Retai, bet pasitaiko. Ypač jei reikia į Jungtinę Karalystę – tada be kelto niekaip. Bet Lietuva–Nyderlandai – tai sausumos kelias, tad keltas nebūtinas. Nebent norėtumėte sutrumpinti kelią per Baltijos jūrą, bet tai nepraktiška – laiko prarandate daugiau nei laimite. Vienintelė išimtis – jei vežu iš Švedijos ar Danijos, tada keltas logiškas. Šiaip keltai – atskira tema su savo grafikais, rezervacijomis ir kainomis. Kartais pigiau apvažiuoti, nei laukti kelto.

18. Kiek kartų sustojate kelionės metu?

Priklauso nuo atstumo ir nuovargio. Pagal taisykles, vairuotojas privalo daryti pertraukas – 45 minutės po 4,5 valandų vairavimo. Aš laikausi šių taisyklių, nes pavargęs vairuotojas – pavojingas vairuotojas. Paprastai per 16 valandų kelionę sustoju 3–4 kartus. Ne tik dėl taisyklių – reikia ir pačiam pailsėti, kavos išgerti, kojas pramankštinti. Nakvynė – būtinai. Nežinau, kaip kiti sugeba važiuoti be miego, bet man tai neįmanoma. Miegas – geriausias draugas kelyje.

Dokumentai – teisiniai aspektai

19. Ar reikia deklaruoti automobilį Nyderlanduose?

Jei automobilis lieka Nyderlanduose ilgiau nei tam tikrą laiką – taip. Nyderlandų taisyklės griežtos – jei gyvenate ten, turite registruoti automobilį per tam tikrą terminą. Tiksliai kiek – reikia tikrinti, nes taisyklės keičiasi. Bet jei tik pristatau automobilį, o jis toliau keliauja arba yra sandėlyje – tai jau ne mano reikalas. Aš pristatau, perduodu dokumentus, ir mano darbas baigtas. Ką klientas daro toliau – jo reikalas. Nors kartais paklausia, ir aš patariu, ką žinau.

20. Ką daryti, jei automobilis be dokumentų?

Be dokumentų – be kelio. Paprasta. Negaliu vežti automobilio, kurio negaliu identifikuoti. Registracijos liudijimas – būtinas. Jei praradote – reikia gauti dublikatą iš „Regitros". Tai užtrunka, bet kitaip niekaip. Yra buvę, kad žmogus sako „dokumentai vėliau, vežk dabar" – ne, taip neveikia. Be dokumentų automobilis gali būti vogtas, areštuotas, neaiškios kilmės. Aš neisiu į riziką dėl to. Tad prieš skambindami vežėjui, susitvarkykite popierius. Tai sutaupys laiko ir nervų abiem pusėms.

21. Ar reikalingas įgaliojimas, jei automobilis ne mano?

Taip, jei automobilis registruotas ne jūsų vardu – reikia įgaliojimo. Net jei tai jūsų tėvo, brolio ar draugo mašina. Įgaliojimas gali būti notarinis arba paprastas raštiškas – priklauso nuo situacijos. Svarbu, kad būtų aiškiai nurodyta, kas kam ką leidžia. Be įgaliojimo aš negaliu oficialiai perimti automobilio – ir jei kelyje sustabdo policija, bus klausimų. Vieną kartą vežiau automobilį be įgaliojimo – niekas nestabdė, bet visą kelią jaučiausi nejaukiai. Dabar to nebedarau.

Rizikos – kas gali nutikti

22. Kas nutinka, jei automobilis sugenda kelionės metu?

Priklauso nuo gedimo. Jei smulkmena – pavyzdžiui, pradūriau padangą – keičiu ir važiuoju toliau. Jei rimčiau – ieškau artimiausio serviso. Bet jei vežu ant tralo, o tralas genda – tada jau sudėtingiau. Reikia kito tralo, pagalbos kelyje, laukimo. Tokiais atvejais informuoju klientą ir ieškau sprendimo. Yra tekę laukti pusdienį, kol atvažiavo techninė pagalba. Nemalonu, bet gyvenimas. Svarbiausia – automobilis saugus, niekur nedingsta. Tik laikas stringa.

23. Ar atsakote už automobilio sugadinimą pervežimo metu?

Taip, jei žala atsirado dėl mano kaltės. Tam ir yra draudimas, tam ir yra nuotraukos prieš pakrovimą. Bet jei automobilis jau buvo su defektais, o klientas to nepaminėjo – tai kita istorija. Todėl visada fotografuoju, visada surašau būklę. Kartais klientai bando priskirti senus įbrėžimus naujam pervežimui – tada nuotraukos išgelbsti. Ne dėl to, kad nepasitikiu, bet dėl to, kad noriu aiškumo. Abu pusės turi jaustis saugiai.

24. Ką daryti, jei automobilis dingo arba pavogtas?

Tai kraštutinumas, bet teoriškai įmanoma. Jei automobilis ant tralo – praktiškai neįmanoma pavogti, nebent kartu su tralu. Bet jei vairuoju – taip, rizika yra. Todėl visada stengiuosi nakvoti saugiose vietose, neužmiršti užrakinti. Jei kas nors nutiktų – iš karto policija, draudimas, klientas. Turėčiau visus dokumentus, nuotraukas, maršrutą. Bet sąžiningai – per visą darbo praktiką niekas nedingo. Gal man pasisekė, gal atsargumas padeda. Tiesiog stengiuosi elgtis su kiekvienu automobiliu kaip su savo.

Papildomos paslaugos

25. Ar padedate su automobilio registracija Nyderlanduose?

Tiesiogiai – ne, bet galiu nukreipti pas tinkamus žmones. Nyderlanduose yra įmonės, kurios specializuojasi automobilių registracijoje užsieniečiams. Jos žino procedūras, kalba vietine kalba, turi patirties. Aš galiu pristatyti automobilį iki jų durų, o toliau jie perima. Kartais klientai prašo viską sutvarkyti – bet aš ne tarpininkas, aš vežėjas. Geriau daryti vieną dalyką gerai, nei dešimt prastai. Tad registracija – ne mano sritis, bet patarti galiu.

26. Ar galite išvežti automobilį iš aikštelės ar serviso?

Taip, tai įprasta mano darbo dalis. Dažnai automobiliai stovi aikštelėse, servisuose ar net privačiuose garažuose. Svarbu, kad būtų aišku, kas turi raktus, kaip patekti, ar yra privažiavimas tralui. Kartais tenka derinti su aikštelės savininkais, serviso darbuotojais. Vieną kartą automobilis stovėjo rūsyje – tralas netilpo, teko ieškoti kitokio sprendimo. Bet paprastai viskas išsprendžiama. Tik reikia iš anksto pasakyti, kur mašina stovi, kad galėčiau įvertinti situaciją.

Išvada

Automobilių pervežimas į Nyderlandus – tai ne tik kelionė iš taško A į tašką B. Tai pasitikėjimas, atsakomybė ir daugybė smulkmenų, kurios gali atrodyti nereikšmingos, bet iš tikrųjų lemia sėkmę. Kiekvienas automobilis – tai kažkieno turtas, investicija ar net svajonė. Todėl stengiuosi elgtis su kiekvienu kaip su savo. Jei turite klausimų – klauskite. Geriau paklausti per daug nei per mažai. O jei nuspręsite patikėti savo automobilį man – padarysiu viską, kad jis saugiai pasiektų tikslą.