Kelionė iš Roterdamo į Lietuvą automobiliu

Kai pirmą kartą važiavau iš Roterdamo į Lietuvą, nežinojau, ko tikėtis. Kelias ilgas, mašina pilna daiktų, o navigacija rodo kažkokią nesąmonę per Belgiją. Dabar, po keliolikos tokių važiavimų, galiu pasakyti viena – pasiruošimas yra viskas. Ne tik dokumentai ar degalai, bet ir psichologiškai reikia nusiteikti, kad tai ne sekmadieninis pasivažinėjimas. Žmonės dažnai klausia, kiek trunka kelionė, kiek kainuoja, ar verta važiuoti vienam. Atsakymai nėra vienareikšmiai, nes kiekvienas važiavimas skiriasi. Vieną kartą viskas sklandžiai, kitą kartą stringi Vokietijos kamščiuose ir galvoji, gal reikėjo traukinį rinktis. Bet jei turi mašiną ir reikia ją parsigabenti – kitaip nebus.

Kelias – maršrutas iš Roterdamo į Lietuvą

1. Koks trumpiausias maršrutas iš Roterdamo į Lietuvą?

Trumpiausias kelias veda per Vokietiją – A2 iki Hanoverio, tada A7 link Berlyno, o iš ten jau per Lenkiją iki pasienio. Bendras atstumas apie 1400 kilometrų, priklausomai nuo to, kur Lietuvoje važiuoji. Jei tikslas Vilnius, pridėk dar porą šimtų nuo pasienio. Realiai, be sustojimų, tai 14-16 valandų kelio. Bet kas taip važiuoja? Reikia bent du kartus sustoti pailsėti, ypač jei vienas vairuoji. Aš asmeniškai mėgstu maršrutą per Osnabrücką ir Berlyną – kelias geras, greitkelių daug, ir Lenkijos atkarpa nuo Varšuvos iki Lietuvos jau pažįstama. Navigacija kartais siūlo trumpesnį kelią per Belgiją, bet ten mokami keliai ir daugiau miestų pravažiuoti reikia.

2. Ar verta važiuoti per Lenkiją ar geriau per Čekiją?

Per Čekiją važiavau tik kartą ir nesužavėjo. Keliai siauresni, greičio ribojimai dažni, o ir atstumas gaunasi ilgesnis. Lenkija, nors ir ne tobula, turi A2 greitkelį nuo Varšuvos iki pat pasienio su Lietuva. Aišku, Lenkijos keliai turi savo ypatumų – remontai, kartais duobės šonuose, bet pagrindiniai keliai tvarkingi. Vienas dalykas, kurį pastebėjau – Lenkijoje sunkvežimių labai daug, ypač penktadieniais. Jei gali, venk važiuoti savaitgalio pradžioje, nes kamščiai prie Poznanės ir Varšuvos gali pridėti porą valandų. Čekija tinka, jei turi reikalų Prahos pusėje, bet grynam tranzitui į Lietuvą – Lenkija paprasčiau.

3. Kiek laiko užtrunka kelionė iš Roterdamo į Vilnių?

Oficialiai navigacija rodo 13-14 valandų, bet realybė kitokia. Pridėk degalų pylimus, poilsį, gal kokį eismo įvykį kelyje – ir gaunasi 16-18 valandų. Aš asmeniškai skaidau kelionę į dvi dienas. Pirmą dieną nuvažiuoju iki Varšuvos arba Liublino, pernakvoju, o antrą dieną ramiai iki Lietuvos. Taip ir saugiau, ir mažiau streso. Yra buvę, kad vienu ypu bandžiau – išvažiavau 5 ryto iš Roterdamo, į Vilnių atvažiavau apie 11 vakaro. Baisiai pavargęs, akys pačios merkėsi paskutines dvi valandas. Daugiau taip nedarysiu. Sveikata brangiau nei sutaupyta nakvynė.

4. Kokios kelių sąlygos Vokietijoje?

Vokietijos greitkeliai – tai kitas lygis. Asfaltas lygus, žymėjimas aiškus, ir nėra greičio ribojimo daugumoje atkarpų. Bet tai nereiškia, kad gali važiuoti kiek nori. Yra atkarpų su ribojimais – 120 ar 130 km/h, ypač prie didesnių miestų ir remontuojamų ruožų. O remontų Vokietijoje netrūksta. Vasarą ypač – pusė greitkelių kažkur remontuojama. Vieną kartą prie Hamburgo užtrukau valandą, nes eismas nukreiptas per kažkokius kaimelius. Be to, Vokietijoje reikia žiūrėti į kelio ženklus, nes staiga gali atsirasti greičio ribojimas, o radarų pakankamai. Techniškai Autobahnas neribotas, bet praktiškai – reikia galvoti.

5. Kaip pravažiuoti Lenkiją be problemų?

Lenkija – tai šalis, kur reikia kantrybės. Kelių kokybė labai nevienoda. A2 greitkelis geras, bet kai kurios atkarpos mokamos – elektroninė vinjetė. Reikia iš anksto nusipirkti per internetą, kitaip bauda. Aš pamiršau vieną kartą, teko mokėti baudą vietoje – ne didelė, bet nemalonu. Be to, Lenkijoje daug radarų, ypač miesteliuose. Greitis kaimo vietovėse 90 km/h, bet dažnai sumažėja iki 50 pravažiuojant kaimus. Ir dar vienas dalykas – Lenkijos vairuotojai mėgsta lenkti pavojingose vietose. Būk atsargus, ypač naktį. Šviesos kartais prastai matosi, o priešpriešiniai ne visada įjungia tolimąsias laiku.

Dokumentai – reikalavimai kelionei

6. Kokių dokumentų reikia važiuojant iš Nyderlandų į Lietuvą?

Pirmiausia – asmens tapatybės kortelė arba pasas. Lietuvai ir Nyderlandams abi ES šalys, tai užtenka ID kortelės. Bet jei turi pasą – imk pasą, saugiau. Tada – vairuotojo pažymėjimas, aišku. Techninės apžiūros dokumentas, jei mašina registruota Nyderlanduose. Draudimas – privalomasis civilinis, galiojantis visoje ES. Jei mašina ne tavo, reikia įgaliojimo iš savininko. Aš vieną kartą važiavau su draugo mašina be įgaliojimo – Vokietijoje niekas netikrino, bet Lenkijos pasienyje būtų problemų. Dar rekomenduoju turėti žaliąją kortelę – tai tarptautinis draudimo patvirtinimas. Ne visada prašo, bet jei paprašo ir neturi – gali būti nemalonu.

7. Ar reikia tarptautinio vairuotojo pažymėjimo?

Jeigu turi ES išduotą vairuotojo pažymėjimą – ne, nereikia. Visose ES šalyse galioja tas pats pažymėjimas. Bet jei turi ne ES pažymėjimą – tada reikia tarptautinio. Pavyzdžiui, jei kas nors iš trečiųjų šalių gyvena Nyderlanduose ir turi savo šalies pažymėjimą – reikia pasidaryti tarptautinį arba išsikeisti į ES formatą. Aš pats turiu lietuvišką pažymėjimą – jis galioja visur ES be jokių papildomų dokumentų. Tik reikia žiūrėti, kad nebūtų pasibaigęs. Skamba kvailai, bet yra buvę, kad žmogus išvažiavo su pasibaigusiu pažymėjimu ir tik pasienyje pastebėjo. Tada jau kelionė baigiasi greitai.

8. Ką daryti, jei pasibaigia techninė apžiūra kelionės metu?

Tai rimta problema. Techninė apžiūra turi galioti visos kelionės metu. Jei baigiasi rytoj – nevažiuok, pasidaryk pirmiau. Nyderlanduose tai vadinama APK – periodinė techninė apžiūra. Jei jos neturi arba ji pasibaigusi, draudimas negalioja. O be draudimo – jokiu būdu nevažiuok. Vokietijoje už tai gali atimti mašiną, ne tik baudą. Aš pažįstu žmogų, kuris bandė važiuoti su pasibaigusia technine – Vokietijos policija sustabdė, mašiną nuvežė į aikštelę, teko skambinti draugams, kad atvežtų dokumentus. Galiausiai brangiau kainavo nei laiku pasidaryta apžiūra. Prieš kelionę visada patikrink datas – ir techninės, ir draudimo.

9. Ar reikia deklaruoti daiktus vežant iš Nyderlandų?

Jeigu veži asmeninius daiktus – ne. ES viduje nėra muitinės, tai niekas neklausinės, ką veži. Bet yra ribojimų alkoholiui ir tabakui. Negali vežti, pavyzdžiui, 50 pakelių cigarečių ir 10 litrų stipraus alkoholio – tai jau ne asmeniniam naudojimui. Konkretūs limitai yra, bet paprastam žmogui, kuris veža butelį viskio ir dėžutę cigarų draugams – problemų nebus. Kita situacija – jei veži prekes pardavimui. Tada jau reikia dokumentų, PVM deklaracijos, viso to biurokratinio reikalo. Bet čia jau ne asmeninė kelionė, o komercinis pervežimas. Asmeniniams daiktams – ramu, niekas netikrina.

10. Ką daryti, jei prarandu dokumentus kelyje?

Pirma – ne panikuok. Antra – eik į policiją ir užregistruok praradimą. Trečia – susisiek su Lietuvos ambasada ar konsulatu. Artimiausias konsulatas Vokietijoje yra Berlyne, bet yra ir garbės konsulai kituose miestuose. Jie gali išduoti laikiną dokumentą grįžimui. Jei praradai tik vairuotojo pažymėjimą – gali važiuoti toliau, bet policijai reikės paaiškinti. Aš asmeniškai visada darau dokumentų kopijas telefone – paso, pažymėjimo, draudimo. Ne oficialus dokumentas, bet bent kažkas. Ir dar – saugok dokumentus atskirai nuo pinigų. Jei pavogs piniginę, bent dokumentai liks. Paprasta logika, bet daugelis viską vienoje vietoje laiko.

Išlaidos – kiek kainuoja kelionė

11. Kiek kainuoja degalai važiuojant iš Roterdamo į Lietuvą?

Priklauso nuo mašinos. Jei turi dyzelinį sedaną, kuris sunaudoja 6-7 litrus šimtui kilometrų – tai apie 1400 km reiškia maždaug 90-100 litrų. Nyderlanduose dyzelis kainuoja apie 1,80-1,90 euro už litrą, Vokietijoje panašiai, Lenkijoje pigiau – apie 1,40-1,50 euro. Jei pilsi visą baką Nyderlanduose ir papildysi Lenkijoje, bendra suma bus apie 150-170 eurų. Benzininė mašina brangiau – sunaudoja daugiau, o benzinas ne pigiau. Elektrinė? Kita istorija – reikia planuoti įkrovimo stoteles, o Lenkijoje jų mažiau. Aš važiuoju su dyzeliu ir visada pilu pilną baką prieš išvažiuojant iš Nyderlandų. Lenkijoje papildau prie Varšuvos, ir užtenka iki Lietuvos.

12. Kiek kainuoja keliai ir mokesčiai?

Vokietijoje greitkeliai nemokami lengviesiems automobiliams. Lenkijoje – A2 atkarpa nuo Vokietijos sienos iki Konino mokama, apie 20-25 eurai. Elektroninė vinjetė, perka internetu. Likusi Lenkijos dalis nemokama. Lietuvoje – keliai nemokami lengviesiems. Taigi bendrai kelių mokesčiai – apie 25 eurai. Bet yra ir kitų išlaidų – pavyzdžiui, jei nori greičiau, gali važiuoti per mokamus ruožus Vokietijoje, bet tai retai. Aš asmeniškai stengiuosi išvengti papildomų mokesčių. Vieną kartą per klaidą įvažiavau į mokamą tunelį Vokietijoje – 6 eurai už nieką. Dabar atidžiau žiūriu ženklus. Iš viso kelionės kelių mokesčiai – ne daugiau 30 eurų, jei viskas pagal planą.

13. Ar brangu nakvoti pakeliui?

Jeigu nori taupyti – nakvok Lenkijoje. Viešbutis Varšuvoje ar Liubline kainuoja 30-50 eurų už naktį, geras kambarys. Vokietijoje brangiau – 60-100 eurų už paprastą viešbutį. Aš mėgstu užsisakyti per Booking arba tiesiog sustoti autostrados viešbutyje – Ibis, B&B Hotels, panašūs. Patogu, nereikvažiuoti nuo maršruto. Yra ir pigesnių variantų – hosteliai, Airbnb, bet su mašina reikia galvoti apie parkingą. Varšuvoje parkingas prie viešbučio gali kainuoti 10-15 eurų parai. Jei važiuoji dviese ar trise – išlaidos pasidalina ir tampa visai padorios. Vienam brangiau, bet saugiau nei vairuoti išsekusiam.

14. Kiek bendrai kainuoja kelionė automobiliu?

Suskaičiuokim: degalai – 160 eurų, kelių mokesčiai – 25 eurai, nakvynė – 50 eurų, maistas pakeliui – 20-30 eurų. Gaunasi apie 255-265 eurai vienam žmogui. Jei važiuoji dviese – po 130-140 eurų. Palyginimui, lėktuvo bilietas iš Amsterdamo į Vilnių – 100-200 eurų, bet tada mašinos neturi. O jei reikia mašinos Lietuvoje – tai kita istorija. Aš skaičiavau, kad vežti mašiną pervežimo paslauga kainuoja 500-800 eurų, priklausomai nuo mašinos. Tai jei gali pats vairuoti – pigiau. Bet jei laikas brangesnis už pinigus – gal ir ne. Kiekvienas turi pats pasverti.

15. Ar yra paslėptų išlaidų, apie kurias nežinau?

Yra. Pirmiausia – mašinos nusidėvėjimas. 1400 kilometrų tai ne juokas – padangos, stabdžių trinkelės, variklio apkrova. Antra – draudimas. Jei kas nors atsitinka kelyje, franšizė gali būti 200-500 eurų. Trečia – baudos. Lenkijos radarai nejuokauja, o Vokietijos greičio viršijimas brangus. Ketvirta – mašinos gedimas kelyje. Vieną kartą man sugedo generatorius Vokietijoje – remontas 300 eurų, dar nakvynė, kol taisė. Penkta – parkavimas. Jei palieki mašiną Roterdame ilgesniam laikui, parkingas brangus. Šitie dalykai nėra „paslėpti" – tiesiog žmonės apie juos negalvoja, kol neprireikia. Planuojant kelionę, visada pridėk 20% rezervą nenumatytoms išlaidoms.

Saugumas – ką žinoti prieš važiuojant

16. Ar saugu važiuoti vienam naktį?

Techniškai – taip, bet aš nerekomenduoju. Ypač Lenkijos ruože nuo Poznanės iki Lietuvos – tamsu, keliai ne visada apšviesti, o pavargęs vairuotojas yra pavojingas vairuotojas. Aš bandžiau vieną kartą – išvažiavau iš Roterdamo 14 valandą, tikėjausi pasiekti Vilnių iki ryto. Apie 3 valandą nakties, kur nors prie Suvalkų, pradėjau snausti prie vairo. Sustojau degalinėje, miegojau mašinoje dvi valandas. Nuo to karto – jokio naktinio vairavimo. Geriau išvažiuoti anksti ryte, 5-6 valandą, ir važiuoti iki vakaro. Arba skaidyti į dvi dienas. Saugumas svarbiau nei greitis. Ir dar – naktį Lenkijoje kai kurios degalinės užsidaro, tai gali likti be degalų.

17. Ką daryti, jei sugenda mašina Vokietijoje ar Lenkijoje?

Pirma – įjunk avarinį signalą, pastatyk trikampį. Antra – skambink savo draudimo kompanijai. Dauguma draudimų turi pagalbą kelyje – vadinasi assistance. Jie atsiųs evakuatorių, nuveš mašiną į servisą. Jei neturi assistance – skambink ADAC (Vokietijoje) arba vietinei pagalbos tarnybai. Kainuos, bet padės. Trečia – jei mašina nebevažiuoja, o tu toli nuo namų – galvok apie alternatyvą. Traukiniu iki Lietuvos, o mašiną palik servise. Aš taip dariau – mašina liko Berlyno servise, pats traukiniu iki Varšuvos, tada autobusu iki Vilniaus. Mašiną draugas atsiėmė po savaitės. Nepatogu, bet gyvenimas nesustoja.

18. Kaip apsisaugoti nuo vagių stovėjimo aikštelėse?

Nieko ypatingo – tiesiog būk protingas. Nedėk vertingų daiktų matomoje vietoje. Nešiojamas kompiuteris, telefonas, rankinė – viskas bagažinėje arba pasiimk su savimi. Stovėk apšviestose vietose, geriau prie degalinės ar viešbučio, kur yra kameros. Lenkijoje yra buvę atvejų, kai išdaužia langą ir paima, kas matyti. Aš visada užrakinu mašiną, net jei einu tik minutę į degalinę. Skamba paranojiškai, bet vieną kartą mačiau, kaip žmogui pavogė krepšį iš mašinos per tą laiką, kol jis mokėjo už degalus. Vokietijoje saugiau, bet ir ten pasitaiko. Svarbiausia – nekviesti likimo.

19. Ar reikia žieminės įrangos žiemą?

Taip, ir tai ne pasirinkimas. Vokietijoje nuo spalio iki balandžio rekomenduojamos žieminės padangos, o esant slidžiai kelio dangai – privalomos. Lenkijoje panašiai. Lietuvoje – privalomos nuo lapkričio iki balandžio. Jei važiuoji žiemą su vasarinėmis padangomis – rizikuoji bauda ir, svarbiau, savo saugumu. Aš pats keičiu padangas Roterdame spalio pradžioje. Be to, žiemą reikia turėti grandines – bent jau bagažinėje. Vokietijos kalnuotose vietovėse kartais reikia, nors ir retai. Ir dar – sniego šepetėlį, ledo grandiklį. Paprasti dalykai, bet be jų žieminė kelionė tampa košmaru. Ypač jei užklumpa pūga Lenkijoje – tada viskas sustoja.

Praktiniai patarimai – kas palengvina kelionę

20. Kada geriausia išvažiuoti iš Roterdamo?

Anksti ryte. Aš stengiuosi išvažiuoti 5-6 valandą, kad iki piko pravažiuočiau Roterdamo aplinkkelius. Ryte eismas mažesnis, ir Vokietijos greitkeliuose dar nėra tų baisių kamščių. Blogiausias laikas – penktadienio popietė. Tada pusė Europos važiuoja savaitgalio link, ir kamščiai garantuoti. Šeštadienio rytas irgi neblogai, bet tada Lenkijoje daugiau eismo. Sekmadienį – ramu, bet kai kurios degalinės ir parduotuvės uždarytos. Aš asmeniškai mėgstu išvažiuoti trečiadienio ar ketvirtadienio rytą – mažiausiai eismo, ramiausia. Jei gali rinktis – venk švenčių dienų, ypač Vokietijoje, nes tada visi keliauja.

21. Ką pasiimti į kelionę?

Be akivaizdžių dalykų – dokumentai, telefonas, įkroviklis – yra keletas dalykų, kuriuos aš visada turiu. Vandens butelis – bent du litrai. Užkandžiai – riešutai, vaisiai, sumuštiniai. Ne todėl, kad negalėčiau nusipirkti, bet kartais degalinėse maistas prastas arba brangus. Tada – gera muzika ar podcast'as. 14 valandų kelionės be audio – tai kankynė. Aš turiu kelis mėgstamus podcast'us, kurie padeda neprarasti budrumo. Dar – patogūs drabužiai. Ne džinsai, o kažkas laisvesnio. Ir geros ausinės, jei keliauji su keleiviu, kuris nori miegoti. Maži dalykai, bet daro skirtumą. Ir dar – atsarginiai akiniai, jei nešioji. Aš pamiršau vieną kartą – baisu.

22. Kaip elgtis, jei pavargsti kelyje?

Sustok. Taip paprasta. Kiekvienoje autostradoje yra poilsio aikštelės – stotelės su tualetais, suoliukais, kartais kavinėmis. Sustok, išlipk, pasivaikščiok 10 minučių. Išgerk kavos, nusiprausk veidą šaltu vandeniu. Jei jauti, kad akys merkiasi – nemeluok sau, kad „dar valandą pavažiuosiu". Tai pavojingiausia, ką gali padaryti. Aš turiu taisyklę – kas dvi valandos sustojimas. Net jei nejaučiu nuovargio. Ir dar – jei važiuoji su keleiviu, keiskitės. Vienas vairuoja, kitas ilsisi. Jei vienas – tada dvi dienos kelionė be jokių diskusijų. Pavargęs vairuotojas yra ne mažiau pavojingas nei girtas. Tai ne pokštas – statistika nemeluoja.

23. Ar vežtis mašiną ar geriau ją parduoti Roterdame?

Priklauso nuo situacijos. Jei mašina gera, brangi, ir tau jos reikia Lietuvoje – vežkis. Jei mašina sena, brangiai remontuojama, ir nežinai, ar išlaikys kelionę – gal geriau parduoti. Aš pats vežiausi, nes mašina palyginti nauja ir man jos reikia darbui Lietuvoje. Bet pažįstu žmonių, kurie pardavė Roterdame ir Lietuvoje nusipirko kitą – kartais net pigiau. Ypač jei mašina turi defektų, kurių remontas Nyderlanduose brangus. Lietuvoje remontas pigiau, bet ir mašinos naudotos ne visada patikimos. Reikia skaičiuoti – kelionės kaina, mašinos vertė, poreikis. Nėra vieno teisingo atsakymo.

24. Ką daryti, jei kelionės metu prasideda sveikatos problemos?

Europos sveikatos draudimo kortelė – EHIC. Jei turi ją, gali kreiptis į bet kurią ES ligoninę ir gauti būtinąją pagalbą. Nyderlandai išduoda tokią kortelę, jei esi draustas. Be jos – mokėsi iš savo kišenės, o tai gali būti brangu. Aš visada turiu EHIC ir papildomą kelionių draudimą. Jei pasijunti blogai kelyje – sustok, iškviesk greitąją. Vokietijoje numeris 112, Lenkijoje – tas pats, Lietuvoje – irgi. Negalvok, kad „praeis". Ypač jei skauda krūtinę, svaigsta galva, arba jauti, kad kažkas negerai. Sveikata svarbiau nei bet kokia kelionė. Ir dar – turėk vaistų nuo skausmo, nuo alergijos, jei vartoji. Paprasta, bet svarbu.

25. Ar verta važiuoti su augintiniu?

Galima, bet reikia pasiruošti. Augintinis turi turėti pasą – gyvūno pasą išduoda veterinaras. Jame – skiepų įrašai, ypač pasiutligės. Be to, augintinis turi būti paženklintas mikroschema. Vokietijoje ir Lenkijoje gyvūnai leidžiami, bet viešbučiuose ne visada. Reikia iš anksto patikrinti, ar viešbutis priima gyvūnus. Aš vežiausi katę vieną kartą – baisiai stresavo, verkė visą kelią. Dabar palieku pas draugus. Šunys geriau ištveria kelionę, bet reikia daryti dažnesnes pertraukas – kad galėtų pabėgioti, atsigerti. Ir dar – karštomis dienomis nepalik augintinio mašinoje. Net minutėms. Tai gali būti mirtina. Jei nežinai, ar verta – gal geriau palikti namie.

Kelionė iš Roterdamo į Lietuvą automobiliu – tai ne tik atstumo įveikimas. Tai pasiruošimas, kantrybė ir sveikas protas. Kelyje nutinka visko – kamščiai, gedimai, nuovargis. Bet su tinkamu planavimu ir realistiniais lūkesčiais tai visiškai įveikiama užduotis. Svarbiausia – nebandyti visko padaryti vienu ypu, jei nesi tam pasiruošęs. Dvi dienos kelionės yra protingas pasirinkimas. Ir dar – klausyk savo kūno. Jei pavargai – sustok. Lietuva niekur nedings.