Iš Olandijos į Lietuvą automobiliu

Kai pirmą kartą važiavau iš Olandijos į Lietuvą savo mašina, nežinojau pusės dalykų, kuriuos dabar žinau. Ir tai buvo prieš gerus dešimt metų. Per tą laiką esu pravažiavęs šitą maršrutą turbūt keliasdešimt kartų – kartais vienas, kartais su keleiviais, kartais vilkdamas priekabą. Kelias ilgas, bet visiškai įveikiamas. Tiesa, yra niuansų, kurių niekas neprisimena paminėti, kol pats nesusiduri. Pavyzdžiui, kad Vokietijos greitkeliuose naktį kartais būna tokie remonto ruožai, jog važiuoji 40 km/h pusvalandį. Arba kad Lenkijos degalinėse kava gerokai skiriasi nuo to, ką gausi Olandijoje. Šiame tekste surinkau visus klausimus, kuriuos žmonės man uždavinėja metų metus – nuo praktinių patarimų iki tų smulkmenų, kurios iš tikrųjų svarbu.

Pasiruošimas – automobilio paruošimas kelionei iš Olandijos

1. Ką reikia patikrinti prieš ilgą kelionę automobiliu?

Prieš kiekvieną ilgą važiavimą aš visada pradedu nuo padangų. Ne tik slėgio – pažiūriu ar protektorius dar tinkamas, ar nėra įtrūkimų šonuose. Paskui stabdžiai: jei jaučiu, kad diskai pradeda vibruoti, nevažiuoju toli. Alyvos lygis, aušinimo skystis, langų plovimo skystis – tai elementaru, bet žmonės pamiršta. Dar vienas dalykas, kurį dažnai ignoruoja – žibintai. Važiuosi per Vokietiją naktį, o ten greitkeliuose be apšvietimo ilgi ruožai. Jei vienas žibintas neveikia, ne tik bauda gresia – tiesiog pavojinga. Ir dar: patikrinkite atsarginį ratą arba remonto komplektą. Kartą draugui vidury Lenkijos pradūrė padangą, o remonto rinkinys pasirodė pasibaigęs. Teko laukti dvi valandas.

2. Ar reikia specialaus draudimo važiuojant per kelias šalis?

Europos Sąjungoje galioja jūsų įprastinis automobilio draudimas – privalomasis civilinės atsakomybės. Tai reiškia, kad Olandijoje išduota žalioji kortelė galios Vokietijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Bet aš visada rekomenduoju pasiimti ir papildomą draudimą – vadinamąjį „Assistance" arba „Europos pagalba kelyje". Kodėl? Nes jei sugenda mašina Vokietijoje, o tu neturi to draudimo, tralo paslauga iš greitkelio gali kainuoti 500-800 eurų. Su draudimu – dažniausiai nieko. Aišku, priklauso nuo draudimo bendrovės sąlygų. Dar vienas momentas: jei vežate ne savo automobilį, įsitikinkite, kad esate įrašytas kaip vairuotojas draudimo polise. Kitaip – problemos.

3. Kokių dokumentų reikia turėti su savimi?

Vairuotojo pažymėjimas – aišku. Techninės apžiūros dokumentas – irgi. Draudimo polisas arba žalioji kortelė – būtinai. Jei mašina ne jūsų – įgaliojimą. Ir čia aš noriu pabrėžti: įgaliojimas turi būti notariškai patvirtintas arba bent jau su savininko parašu ir aiškiai nurodytu leidimu vairuoti per ES šalis. Kartą pažįstamas važiavo su brolio mašina, o Vokietijos policija sustabdė – jokių dokumentų, kad leista vairuoti. Nieko baisaus neatsitiko, bet užtruko pusvalandį aiškinimų. Dar verta turėti asmens tapatybės kortelę arba pasą – nors Šengeno zonoje sienų kontrolės paprastai nebūna, bet pasitaiko atsitiktiniai patikrinimai, ypač prie Vokietijos-Lenkijos sienos.

4. Kaip suplanuoti maršrutą iš Olandijos į Lietuvą?

Pagrindinis maršrutas eina per Vokietiją ir Lenkiją. Iš Amsterdamo ar Roterdamo – iki Liubeko, paskui per Berlyną, Poznanę, Varšuvą, o iš ten – iki Lietuvos sienos. Visa tai maždaug 1500-1700 kilometrų, priklausomai nuo to, kur Lietuvoje važiuojate. Aš asmeniškai naudoju Waze arba Google Maps, bet visada patikrinu maršrutą ir kitu šaltiniu. Kodėl? Nes kartą navigacija mane nusiuntė per kažkokį keliuką Vokietijos kaime, kur kelio danga buvo tokia prasta, kad važiavau 30 km/h. Kitas dalykas – planuokite sustojimus. Po 3-4 valandų vairavimo reikia bent 20 minučių pertraukos. Tai ne tik sveikatai gerai – ir koncentraciją išlaikyti svarbu.

5. Ar verta važiuoti naktį ar dieną?

Čia labai asmeninis dalykas. Aš mėgstu pradėti anksti ryte – kokį penktą valandą. Taip išvengiu Amsterdamo spūsčių, o Vokietijos greitkeliuose dar nėra tiek sunkvežimių. Bet pažįstu žmonių, kurie išvažiuoja vidurnaktį ir važiuoja iki ryto. Argumentas – mažiau eismo. Tačiau naktinis vairavimas pavargina daug greičiau, net jei atrodo, kad viskas gerai. Ypač Lenkijos keliuose, kur apšvietimo beveik nėra. Aš vieną kartą bandžiau važiuoti per naktį ir paryčiais vos neužmigau prie vairo. Nuo to laiko – tik dieną arba su ilga pertrauka viduryje. Saugumas svarbiau nei kelios valandos laiko.

Kelias – praktiniai patarimai ilgai kelionei

6. Kiek laiko užtrunka kelionė iš Olandijos į Lietuvą?

Realiai – nuo 16 iki 20 valandų, priklausomai nuo to, kur Lietuvoje važiuojate. Jei į Vilnių – ilgiau, jei į Klaipėdą ar Marijampolę – trumpiau. Bet tai beveik niekada nereiškia, kad atvažiuosite per vieną dieną. Bent jau aš to nerekomenduoju. Geriau padalinti į dvi dienas – pernakvoti kur nors Lenkijoje. Tai ne tik dėl nuovargio – tiesiog mėgautis kelione galima. O ir Lenkijoje viešbučiai pigūs, maistas geras. Kartą sustojau Lodzėje, radau nedidelį svečių namą už 150 zlotų – pusryčiai įskaičiuoti. Kitą rytą važiavau toliau pailsėjęs ir be streso.

7. Kokios degalinės geriausios Vokietijoje?

Vokietijoje yra didieji tinklai – Aral, Shell, Total, Jet. Visi panašūs kokybe, bet kainos skiriasi. Aš paprastai stojau Aral arba Tank & Rast – ten ir maistas neblogas, ir tualetai švarūs. Svarbu žinoti, kad Vokietijos greitkelių degalinės brangesnės nei tos, kurios yra už kelių šimtų metrų nuo greitkelio išvažiavimo. Skirtumas gali būti 10-15 centų už litrą. Jei planuojate, galite nusukti ir sutaupyti. Bet jei skubate – mokate daugiau. Dar vienas dalykas: dauguma degalinių priima korteles, bet visada turėkite grynųjų. Kartą man nepriėmė kortelės mažoje degalinėje – laimei, turėjau eurų.

8. Ar Lenkijos keliai saugūs?

Lenkija pastaraisiais metais labai pagerino savo kelių infrastruktūrą. Autostrados iki Varšuvos – puikios, su moderniomis poilsio aikštelėmis. Bet už Varšuvos, ypač važiuojant link Lietuvos, keliai kartais prastesni. Ne visur keturių juostų, būna remonto ruožų. Aš visada rekomenduoju važiuoti dieną per Lenkiją – ne tik dėl apšvietimo, bet ir dėl to, kad kai kurie vairuotojai elgiasi... specifiškai. Lenkijos vairuotojai mėgsta agresyvų stilių – staigūs persirikiavimai, greičio viršijimas. Ne visi, žinoma, bet pakanka, kad būtum atidus. Laimei, policijos patrulių daug, ir tai drausmina eismą.

9. Kaip elgtis, jei sugenda automobilis Vokietijoje ar Lenkijoje?

Pirmas dalykas – įjungti avarinį signalą ir užsidėti liemenę. Vokietijoje ir Lenkijoje liemenė privaloma. Antras – pastumti automobilį į saugią vietą, jei įmanoma. Trečias – skambinti pagalbos tarnybai. Jei turite draudimą su pagalba kelyje – skambinate jiems. Jei ne – skambinate ADAC (Vokietijoje) arba vietinei pagalbos tarnybai. Lenkijoje – PZM (Polski Związek Motorowy). Svarbu: turėkite telefono numerius užsirašę popieriuje, ne tik telefone. Telefonas gali išsikrauti. Aš visada turiu lapelį su numeriais pirštinių dėžutėje. Skamba senamadiškai, bet veikia.

10. Ką daryti, jei pavargau vidury kelio?

Stok. Taip paprastai. Nevažiuok per jėgą. Aš žinau, kad skamba akivaizdžiai, bet žmonės tai daro nuolat – „dar 200 km iki tikslo, pravažiuosiu". Ir tada užmiega prie vairo. Lenkijoje yra daugybė poilsio aikštelių – ne tik degalinės, bet ir specialios aikštelės su suoliukais ir tualetais. Jei labai pavargęs – sustok, išlipk, pasivaikščiok 10 minučių, išgerk kavos. Jei reikia – prigulk automobilyje 20-30 minučių. Aš tai dariau ne kartą. Geriau atvykti valanda vėliau nei visai neatvykti. Ir dar: energiniai gėrimai nepadeda taip, kaip atrodo. Jie tik atideda nuovargį, o paskui jis užeina dvigubai.

Išlaidos – kiek kainuoja kelionė

11. Kiek kainuoja degalai važiuojant iš Olandijos į Lietuvą?

Priklauso nuo automobilio ir nuo degalų kainų, kurios pastoviai keičiasi. Bet paskaičiuokime. Maždaug 1600 km, vidutinės sąnaudos 7 litrai 100 km – tai apie 112 litrų. Olandijoje benzinas kainuoja apie 2 eurus už litrą, Vokietijoje panašiai, Lenkijoje pigiau – apie 1,5-1,6 euro. Jei didžiąją dalį degalų pripildysi Lenkijoje, sutaupysi. Bendrai – nuo 150 iki 200 eurų degalams. Dyzelinis automobilis kainuos mažiau, nes ir sąnaudos mažesnės, ir dyzelis Lenkijoje pigesnis. Aš važiuoju su dyzeliu ir paprastai išleidžiu apie 130-140 eurų. Bet tai be papildomų sustojimų ar nukrypimų nuo maršruto.

12. Kiek kainuoja keliai ir mokesčiai?

Vokietijoje – jokių mokesčių lengviesiems automobiliams. Tai didelis privalumas. Lenkijoje – yra mokamų autostrados ruožų. Pavyzdžiui, A2 autostrada iki Varšuvos turi kelis mokamus punktus – bendrai apie 30-40 zlotų (7-10 eurų). Jei važiuojate toliau link Lietuvos per S8 ar kitus kelius – ne visi mokami. Lietuvoje – lengviesiems automobiliams kelių mokesčio nėra. Taigi bendrai kelių mokesčiai – apie 10-15 eurų. Nedaug, palyginus su kitomis Europos šalimis. Aišku, jei važiuotumėte per Čekiją ar Austriją – ten visai kita istorija su vinjetėmis.

13. Ar verta nakvoti pakeliui?

Verta. Aš jau minėjau, bet pakartosiu – ne dėl to, kad reikia, o dėl to, kad maloniau. Lenkijoje nakvynė kainuoja 30-60 eurų už naktį, priklausomai nuo vietos. Varšuvoje brangiau, mažesniuose miestuose – pigiau. Aš mėgstu Booking.com arba tiesiog važiuoju ir ieškau užrašo „Pokoje" arba „Noclegi". Kartais randa geresnius variantus vietoje nei internete. Vieną kartą Lodzės centre radau butą už 120 zlotų – pilnai įrengtas, su virtuve. Pats išsiviriau vakarienę, pailsėjau, o ryte – toliau. Daug geriau nei važiuoti pavargusiam.

14. Kiek iš viso kainuoja kelionė automobiliu?

Suskaičiuokime: degalai – 150-200 eurų, kelių mokesčiai – 10-15 eurų, nakvynė – 30-60 eurų, maistas pakeliui – 20-30 eurų. Bendrai – apie 210-305 eurai. Aišku, galima ir pigiau – be nakvynės, su sumuštiniais iš namų. Tada – apie 170-220 eurų. Bet aš visada sakau: kelionė – tai ne tik nuvažiavimas iš taško A į tašką B. Tai ir patirtis. Jei gali sau leisti – mėgaukis. Sustok kur nors Poznanėje, suvalgyk normalių pietų, pasivaikščiok. Kelionė tampa ne kančia, o nuotykiu.

Teisiniai reikalavimai – ką reikia žinoti

15. Koks greitis leidžiamas skirtingose šalyse?

Olandijoje – 100 km/h greitkeliuose dieną, 130 km/h nuo 19:00 iki 6:00. Vokietijoje – rekomenduojamas 130 km/h, bet daugelyje ruožų nėra ribojimo. Tačiau atsargiai: jei sukelsi avariją važiuodamas 200 km/h, draudimas gali sumažinti išmoką. Lenkijoje – 140 km/h autostradose, 120 km/h greitkeliuose, 90 km/h užmiestyje, 50 km/h mieste. Lietuvoje – 130 km/h autostradose vasarą, 110 km/h žiemą, 90 km/h krašto keliuose, 50 km/h mieste. Svarbu: greičio matuoklių daug, ypač Lenkijoje. Aš vieną kartą gavau baudą Poznanėje – 200 zlotų už 15 km/h viršijimą. Nedaug, bet nemalonu.

16. Kokia bauda už greičio viršijimą užsienyje?

Kiekvienoje šalyje skirtinga. Vokietijoje – nuo 10 eurų už nedidelį viršijimą iki kelių šimtų už didelį. Lenkijoje – nuo 50 iki 500 zlotų, priklausomai nuo viršijimo. Olandijoje – griežčiau, nuo 30 eurų. Svarbu: jei baudą gauni kaip užsienio pilietis, ji gali ateiti paštu į tavo namus. Ypač Vokietija ir Olandija aktyviai siunčia baudas užsieniečiams. Nemokėjimas nepadės – bauda didės. Aš pažįstu žmogų, kuris gavo baudą Vokietijoje ir ignoravo – po metų suma padvigubėjo. Geriau mokėti iš karto.

17. Ar reikia žiemos padangų važiuojant žiemą?

Olandijoje žiemos padangos nėra privalomos, bet rekomenduojamos. Vokietijoje – privalomos, kai yra žiemos sąlygos (sniegas, ledas). Lenkijoje – neprivalomos, bet protinga turėti. Lietuvoje – privalomos nuo lapkričio 10 iki kovo 31 dienos. Taigi jei važiuojate žiemą, žiemos padangos būtinos. Aš visada važiuoju su žiemos padangomis nuo spalio iki balandžio – ne dėl įstatymų, o dėl saugumo. Kartą vasario mėnesį važiavau per Lenkiją ir užklupo pūga. Vasarinės padangos būtų buvusios tragedija. Su žieminėmis – nors ir lėtai, bet saugiai pravažiavau.

18. Ką daryti, jei gauni baudą užsienyje?

Mokėti. Rimtai. Nėra prasmės ginčytis dėl mažų sumų. Jei bauda didelė ir manai, kad neteisinga – gali skųstis, bet procesas ilgas ir sudėtingas. Ypač jei kalba ne tavo. Aš asmeniškai moku iš karto – internetu, jei įmanoma. Vokietijoje dažnai gali sumokėti per jų sistemą internete. Lenkijoje – kai kuriais atvejais vietoje policijai (bet reikalauk kvito). Olandijoje – tik pavedimu arba per jų portalą. Svarbu: saugokite kvitus. Kartą gavau baudą Vokietijoje, sumokėjau, o po pusmečio atėjo priminimas – kadangi turėjau kvitą, išsprendžiau per vieną skambutį.

Praktiniai patarimai – smulkmenos, kurios svarbu

19. Ką vežtis į kelionę automobiliu?

Be standartinių dalykų (dokumentai, pinigai, telefonas), aš visada vežuosi: atsarginį telefono įkroviklį, butelį vandens, užkandžių, tualetinio popieriaus (rimtai – kartais degalinėse nebūna), liemenę, atšvaitą, vaistinėlę, žibintuvėlį. Dar – lengvą antklodę, jei reikia prigulti automobilyje. Ir popierinį žemėlapį. Taip, 2024 metais. Bet navigacija gali nulūžti, telefonas gali išsikrauti. Popierinis žemėlapis niekada nenuvilia. Skamba juokingai, bet aš vieną kartą Lenkijoje praradau ryšį, telefonas išsikrovė, ir tik popierinis žemėlapis išgelbėjo.

20. Kaip išvengti spūsčių?

Spūsčių išvengti visiškai neįmanoma, bet galima sumažinti tikimybę. Olandijoje – išvažiuok prieš 7:00 arba po 9:30. Vokietijoje – venk penktadienio popietės ir sekmadienio vakaro, kai visi grįžta iš savaitgalio išvykų. Lenkijoje – spūstys dažniausiai tik prie didžiųjų miestų (Varšuva, Poznanė). Planuok taip, kad pravažiuotum pro didmiesčius ne piko metu. Aš naudoju Waze – jis rodo realiu laiku spūstis ir siūlo alternatyvius maršrutus. Kartais tas alternatyvus kelias sutaupo valandą. Bet kartais – ne. Reikia vertinti situaciją.

21. Ar galima važiuoti su Lietuvos numeriais Olandijoje?

Taip, žinoma. ES šalyse galioja visų ES valstybių numeriai be jokių papildomų leidimų. Jokių problemų. Vienintelis dalykas – jei mašina registruota Lietuvoje, bet ilgą laiką naudojama Olandijoje (daugiau nei 6 mėnesius), pagal taisykles reikėtų perregistruoti. Bet tai daugiau teorinis dalykas – praktiškai niekas to netikrina, nebent sukeli įtarimą. Aš pažįstu žmonių, kurie metaus važinėja su lietuviškais numeriais Olandijoje – jokių problemų. Bet jei norite būti švarūs – perregistruokite.

22. Ką daryti, jei pavėlavau į keltą ar susitikimą?

Pirma – nesinervink. Stresas prie vairo yra blogiausias dalykas. Antra – pranešk žmonėms, kurie tavęs laukia. Trečia – jei pavėlavai į keltą, dažniausiai gali persiregistruoti kitam, bet gali tekti primokėti. Aš kartą pavėlavau į keltą Roterdame – pusvalandis spūsčių, nieko nepadarysi. Persiregistravau kitam, primokėjau 30 eurų, ir viskas. Niekas nemirė. Svarbiausia – nevažiuoti per greitai bandant atsigauti laiką. Tai kelia pavojų. Geriau pavėluoti nei sukelti avariją.

Specialios situacijos – ką daryti retais atvejais

23. Kaip vežti gyvūną automobiliu per sieną?

Gyvūnui reikia paso – tai vadinamasis „gyvūno pasas" (EU pet passport). Jame turi būti žymės apie skiepus, ypač pasiutligės. Be to, gyvūnas turi būti paženklintas mikroschema. Tai galioja šunims, katėms ir šeškams. Kitų gyvūnų taisyklės gali skirtis. Aš vežiau savo šunį iš Olandijos į Lietuvą – viskas paprasta, niekas netikrino. Bet Lenkijoje kartais būna patikrinimai prie sienos, ypač jei veži daugiau nei vieną gyvūną. Pasiruoškite dokumentus iš anksto. Ir dar – gyvūnas turi būti transportuojamas saugiai: narve arba su specialiu diržu.

24. Ar galima vežti alkoholį ir tabaką per sieną?

ES viduje – taip, bet yra kiekio ribos, nors jos skirtos ne draudimui, o mokesčių klausimams. Asmeniniam naudojimui: iki 800 cigarečių, 10 litrų stipriųjų gėrimų, 90 litrų vyno, 110 litrų alaus. Tai labai dideli kiekiai – realiai niekas netikrina, nebent veži akivaizdžiai komercinį kiekį. Aš kartą vežiau dėžę olandiško alaus draugams Lietuvoje – jokių problemų. Bet jei vežate dešimt dėžių – gali kilti klausimų. Svarbu: ribos galioja visai kelionei, ne kiekvienai šaliai atskirai.

25. Ką daryti, jei praradai dokumentus kelyje?

Pirmiausia – neprarask vilties. Jei praradai vairuotojo pažymėjimą, gali važiuoti toliau – policija gali patikrinti tavo duomenis sistemoje. Bet geriau turėti kopiją telefone. Jei praradai pasą arba asmens tapatybės kortelę – reikia kreiptis į Lietuvos ambasadą arba konsulatą. Artimiausias nuo maršruto bus Varšuvoje arba Berlyne. Jei praradai draudimo dokumentus – skambink draudimo bendrovei, jie atsiųs kopiją el. paštu. Aš visada turiu visų dokumentų skaitmenines kopijas telefone ir debesyje. Tai užtrunka 10 minučių pasidaryti, bet gali išgelbėti situaciją.

26. Kaip elgtis, jei policija sustabdė užsienyje?

Ramiai. Parodyk dokumentus, bendrauk mandagiai. Vokietijoje policija profesionali ir šalta – ne asmeniškai. Lenkijoje – kartais mažiau draugiški, bet jei esi mandagus – viskas gerai. Olandijoje – labai draugiški, dažnai kalba angliškai. Svarbu: jei nesupranti kalbos, prašyk vertėjo arba naudok vertimo programą. Niekada nesiginčyk vietoje – jei nesutinki su bauda, sumokėk ir skųskis vėliau. Aš vieną kartą bandžiau aiškinti lenkų policininkui, kad neviršijau greičio – nepadėjo. Sumokėjau, nuvažiavau, pamiršau. Ginčytis kelyje – laiko švaistymas.

Išvada

Kelionė iš Olandijos į Lietuvą automobiliu – tai visiškai įveikiamas maršrutas, kurį daugelis žmonių daro reguliariai. Svarbiausia – pasiruošimas: patikrinkite automobilį, susidėkite dokumentus, suplanuokite maršrutą ir sustojimus. Nevažiuokite per jėgą, klausykite savo kūno. Jei pavargote – stokite. Geriau atvykti vėliau nei rizikuoti. Kelionė gali būti ne tik būdas nuvykti iš taško A į tašką B, bet ir maloni patirtis – su gražiais vaizdais, skaniu maistu Lenkijoje ir naujais įspūdžiais. Saugios kelionės.