Kaip vežti šunį į Daniją? Vežame kasdieną

Kartais klientai skambina ir klausia – ar galima šiandien išvežti šunį į Daniją? Trumpas atsakymas – taip. Ilgesnis – reikia pasiruošti. Mes vežame gyvūnus kasdien, tai įprastas maršrutas, bet kiekvienas augintinis turi savo istoriją, ir ne viskas vyksta kaip iš vadovėlio. Šuo turi turėti pasą, mikročipą, skiepus – tai pagrindas. O tada jau žiūrim, kada išvažiuojam, kokia mašina, ar šeimininkas kartu važiuoja, ar ne. Šitame straipsnyje surašiau visus klausimus, kuriuos klientai užduoda dažniausiai. Gal rasit atsakymą į savo situaciją, o gal – ne. Jei ne, skambinkit, paaiškinsim.

Dokumentai – šuns vežimas į Daniją

1. Kokių dokumentų reikia norint vežti šunį į Daniją?

Pirmiausia – Europos gyvūno augintinio pasas. Be jo niekur. Pase turi būti įrašas apie mikročipą (ISO standarto 11784/11785), galiojantis skiepas nuo pasiutligės. Be to, reikia gyvūno sveikatos sertifikato, kurį išduoda veterinarijos gydytojas prieš išvykimą. Danija turi savo reikalavimus – kartais prašo papildomų tyrimų, priklausomai nuo to, iš kurios šalies gyvūnas atvyksta. Lietuvai taikomi standartiniai ES reikalavimai, bet visada patikrinkit Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) puslapyje, ar kažkas nepasikeitė. Dokumentus geriau turėti popieriuje ir telefone – jei vienas dingsta, turėsit atsarginį.

2. Ar šuo turi būti mikročipuotas prieš vežimą?

Taip, mikročipas privalomas. Be jo Danijos pasienio kontrolė tiesiog neįleis. Čipas turi būti įdėtas prieš skiepą nuo pasiutligės – kitaip skiepas negalioja. Žinau, kad keistai skamba, bet taisyklė tokia. Jei čipas įdėtas po skiepo, reikia pakartotinai skiepyti šunį. Tai reiškia, kad reikia laukti 21 dieną, kol skiepas įsigalios. Vienas klientas sužinojo tai prieš pat išvykimo dieną – teko atidėti kelionę trims savaitėms. Nemalonu, bet kitaip neįmanoma. Mikročipo numerį visada patikrinkite pase – turi sutapti su tuo, kurį nuskaito veterinaras.

3. Kiek laiko turi galioti skiepas nuo pasiutligės?

Skiepas nuo pasiutligės turi būti galiojantis kelionės metu. Jei pirmas skiepas – jis turi būti padarytas ne mažiau kaip prieš 21 dieną iki kelionės. Revakcinacijos atveju, jei ji padaryta dar galiojant ankstesniam skiepui, 21 dienos laukti nereikia. Čia yra painoka dalis, tai pasikartosiu – pirmas skiepas reiškia 21 dieną, revakcinacija reiškia, kad galima važiuoti iškart. Veterinarai tai žino, bet pasitikrinkit prieš važiuojant. Kartais šeimininkai nežino, ar tai pirmas ar pakartotinis skiepas, ir tada prasideda aiškinimai. Geriau turėti visus veterinarinius įrašus su datomis.

4. Ar reikia pasienio veterinarijos patikros?

Danija yra ES šalis, tad iš Lietuvos važiuojantys gyvūnai ne visada privalo eiti per pasienio veterinarijos postą. Bet. Jei važiuojate per Lenkiją ir Vokietiją su persėdimais ar sustojimais, gali būti, kad kas nors patikrins. Ir dar – jei vežate ne vieną šunį, o, sakysim, tris ar keturis, jau skaitosi komercinis vežimas, o ne asmeninis. Tada reikalavimai visiškai kitokie. Reikia veterinarijos sertifikato, kurį išduoda VMVT, ir papildomų dokumentų. Šitą dalyką dažnai pamiršta – ypač veisėjai, kurie veža šuniukus į naujus namus Danijoje.

5. Ką daryti, jei dokumentai nebaigti, o kelionė jau suplanuota?

Nieko – reikia daryti dokumentus. Griežtai. Negalima vežti gyvūno be reikiamų dokumentų, net jei šeimininkas skubina. Mes patys ne kartą atsisakėm vežti, kai trūko dokumentų – ir tai normalu. Geriau atidėti kelionę savaitei, nei turėti problemų pasienyje ar Danijoje. Žinau vieną atvejį, kai šeimininkas bandavo pats vežti šunį be pasienio sveikatos sertifikato – Lenkijos pasienyje jo nepraleido. Šuo turėjo grįžti atgal. Stresas gyvūnui, stresas šeimininkui, papildomos išlaidos. Laikykitės taisyklių, jos yra dėl priežasties.

Kelionė – vežame šunį į Daniją

6. Kaip vyksta šuns vežimas į Daniją jūsų transportu?

Mūsų transportas specialiai pritaikytas gyvūnų vežimui – ventiliacija, temperatūros kontrolė, minkšti narvai arba erdvės, priklausomai nuo gyvūno dydžio. Šunys vežami saugiai, pritvirtinti, kad neslidinėtų. Kelionė iš Vilniaus į Kopenhagą trunka apie 12-14 valandų, priklausomai nuo eismo ir keltų. Sustojimai kas 3-4 valandas – šuo išvedamas, pagirdomas. Jei oras geras, duodam ir pasivaikščioti. Šeimininkai gauna pranešimus kelionės metu – nuotraukas, žinutes. Vienas šuo mėgsta miegoti visą kelią, kitas loja – bet abu saugiai pasiekia tikslą.

7. Ar galiu važiuoti kartu su savo šunimi?

Taip, galima. Mes kartais vežame šunį kartu su šeimininku – ypač kai gyvūnas nerimauja arba kai šeimininkas nori būti šalia. Bet reikia suprasti, kad vieta ribota. Jei šuo didelis, gali būti, kad reikės užsisakyti visą transportą, o ne tik vietą. Mažiems šunims paprasčiau – jie gali sėdėti ant kelių arba narvelyje šalia. Vienas klientas važiavo su savu vokiečių aviganiu – užsisakė visą mašiną, ir viskas vyko sklandžiai. Kitas atvejis – mergina su čihuahua, ji sėdėjo priekyje, šuo – krepšyje ant kelių. Abu variantai veikia.

8. Koks transportas naudojamas gyvūnų vežimui?

Naudojame specializuotus mikroautobusus, kurie pritaikyti gyvūnams. Tai nėra paprastas furgonas su narvu gale – kiekvienas kampas pagalvotas. Temperatūra reguliuojama automatiškai, yra ventiliacija, yra atskiros erdvės, kad šunys nesipyktų. Švarūs paklotai, vanduo visada prieinamas. Techninė pusė tvarkoje – autoservise prieš kiekvieną ilgą reisą tikrinam viską, nuo stabdžių iki kondicionieriaus. Gali skambėti kaip perteklinis rūpestis, bet kai veži kažkieno šeimos narį, negali sau leisti improvizuoti. Transportas turi būti patikimas, nes kitaip – kam visa tai.

9. Kiek laiko trunka kelionė iki Danijos?

Iš Vilniaus iki Kopenhagos – maždaug 12-14 valandų, jei važiuojame per Lenkiją ir Vokietiją su keltu. Tai priklauso nuo kelių sąlygų, eismo, keltų tvarkaraščių. Kartais viskas vyksta greičiau – 11 valandų, kartais – lėčiau, ypač žiemą, kai keliai slidūs. Mes nešokam per greitį – gyvūno komfortas ir saugumas svarbiau nei kelios valandos. Sustojimai kas 3-4 valandas, trumpi, bet reikalingi. Šuo turi galimybę atlikti reikalus, ištempti kojas, atsigerti. Ilgose kelionėse tai ne prabanga, o būtinybė. Ypač vyresniems šunims, kuriems ilgas sėdėjimas sunkus.

10. Ar kelionės metu šuo gali vaikščioti laisvai?

Ne. Šuo visada turi būti pritvirtintas – narve, bokse arba specialiu diržu. Laisvai vaikščioti negalima dėl saugumo – staigus stabdymas, posūkis, ir gyvūnas gali susižeisti. Arba vairuotojui trukdyti, kas pavojinga visiems. Sustojimų metu šuo išvedamas laukan, su pavadžiu, kontroliuojamas. Tada jau gali bėgioti, jei yra tam skirta saugi vieta. Viena šeimininkė norėjo, kad jos šuo važiuotų ant sėdynės be jokių apribojimų – atsisakėm. Ji supyko, bet saugumas yra saugumas. Vėliau pati pripažino, kad pagalvojusi – gal ir gerai, kad neleidom.

Pasiruošimas – šuns vežimas į Daniją

11. Kaip paruošti šunį ilgai kelionei?

Geriausias patarimas – nešerti stipriai prieš kelionę. Lengvas maistas porą valandų prieš, o ne pilna lėkštė pusvalandį prieš išvykimą. Šuo gali vemti, viduriuoti – nemalonu visiems. Vanduo visada. Jei šuo važiuoja pirmą kartą, galima pabandyti trumpą pasivažinėjimą iš anksto – kad priprastų prie mašinos. Ne visiems reikia, bet kai kuriems padeda. Ramūs šunys paprastai pripranta greitai. Nervingiems kartais veterinarai pataria raminamuosius – bet tik su receptu, ne savo nuožiūra. Ir dar – nuovargis prieš kelionę padeda. Geras pasivaikščiojimas, žaidimas – šuo pavargsta ir kelionėje ramiau miega.

12. Ką įdėti į šuns krepšį kelionės metu?

Vandens buteliukas (arba dvi), dubenėlis, maistas porai dienų – jei kas nutiktų ir kelionė pailgėtų. Pavadėlis, antkaklis, nuotrauka šuns – jei atsitiktų blogiausias scenarijus. Žaislas, jei šuo turi mėgstamą. Paklotai, servetėlės – net ir geriausiai dresiruotas šuo gali susivelti. Veterinarijos pasas, dokumentai – bet tai turbūt akivaizdu. Vaistų, jei šuo ką nors vartoja – su receptu arba veterinaro pažyma. Vaistinėlė – pleistrai, dezinfekantas. Skamba kaip persikraustymas, bet geriau turėti ir nereikia, nei reikia ir neturėti. Patikėkit, mačiau visko.

13. Ar reikia specialios transportavimo dėžės?

Standartui – ne, bet rekomenduojama. Dėžė (arba boksas) turi būti pakankamai didelė, kad šuo galėtų atsistoti, atsisukti, atsigulti. IATA standarto dėžės yra geriausios – jos sukurtos specialiai gyvūnų vežimui, su ventiliacija, saugiomis durimis. Pigios dėžės iš prekybos centro kartais neatlaiko – durelės atsidaro, plastikas lūžta. Tai nėra vieta, kur taupyti. Žinau atvejį, kai pigus narvas kelionės metu susilankstė – šuo nenukentėjo, bet streso buvo visiems. Gera dėžė kainuoja, bet ji tarnauja metais. O ir šuo įpranta prie jos – kaip prie savo namų.

14. Kaip elgtis, jei šuo bijo važiuoti automobiliu?

Pirma – nespausti. Jei šuo labai bijo, reikia laiko. Lėtas pripratymas – pirmiausia sėdi mašinoje neįjungus variklio, paskui trumpi pasivažinėjimai, paskui ilgesni. Tai gali užtrukti savaites ar mėnesius. Negalima tiesiog įmesti baigiančio iš baimės šunį į mašiną ir važiuoti 14 valandų. Veterinarai kartais skiria raminamuosius – bet tik kraštutiniais atvejais. Yra ir natūralių priemonių – feromonų apykaklės, raminantys papildai. Vienas mūsų klientas naudojo Adaptil – feromonų purškalą – ir sakė, kad padėjo. Kitam nepadėjo niekas, tik laikas. Kiekvienas šuo skirtingas.

15. Ar šuo gali vemti kelionės metu?

Deja, taip. Tai dažna problema, ypač jauniems šunims arba tiems, kurie retai važiuoja. Jei žinot, kad jūsų šuo linkęs vemti – nešerkite bent 4 valandas prieš kelionę. Veterinaras gali duoti vaistus nuo pykinimo (Cerenia, pavyzdžiui) – jie veikia gerai. Mes patys turim maišų, servetėlių, dezinfekantų – nes kartais būna visko. Vienas šuo vėmė visą kelią iš Vilniaus iki Kauno, o paskui užmigo ir viskas baigėsi gerai. Kitas – nevėmė niekada, bet viduriavo. Organizmai skirtingi. Svarbiausia – nebausti šuns už tai, ką jis negali kontroliuoti. Tai ne jo kaltė.

Atvykimas – įvežimas į Daniją

16. Kas laukia atvykus į Daniją?

Danijoje nėra griežto pasienio patikrinimo kiekvienam gyvūnui, bet kontrolė vyksta atsitiktinai. Jei dokumentai tvarkingi – problemų nebūna. Šuo gali būti patikrintas – mikročipo nuskaitymas, dokumentų peržiūra. Tai vyksta greitai, paprastai 10-15 minučių. Po to – šeimininkas arba mes pristatome gyvūną į nurodytą vietą. Danija draugiška šunims – daug parkų, daug viešų vietų, kur šunys leidžiami. Bet yra ir taisyklių – pavyzdžiui, draudžiamų veislių sąrašas. Apie tai žemiau. Bendrai – Danijoje su šunimis gyventi lengviau nei Lietuvoje, bent jau infrastruktūros prasme.

17. Ar Danijoje yra draudžiamų šunų veislių?

Yra. Danija turi vadinamąjį „Pit Bull" sąrašą – jame yra 13 draudžiamų veislių, tarp jų: Pit Bull Terrier, American Staffordshire Terrier, Tosa Inu, Fila Brasileiro, Dogo Argentino ir kitos. Šių veislių įvežti į Daniją negalima. Yra išimčių – jei šuo atvyksta laikinai (paroda, tranzitas), gali būti leidžiama su specialiu leidimu. Bet nuolat gyventi su draudžiama veisle Danijoje negalima. Tai griežta, bet taip yra. Prieš vežant bet kokį šunį, patikrinkit veislę – net jei jūsų šuo „panašus" į leistiną veislę, gali būti ginčų. Geriau išvengti.

18. Ką daryti, jei Danijos pusėje atsisako priimti šunį?

Tai nutinka retai, bet nutinka – dažniausiai dėl netvarkingų dokumentų. Jei taip nutiktų, mes padedam išspręsti situaciją – kartais reikia susisiekti su veterinaru vietoje, kartais – su VMVT Lietuvoje. Blogiausiu atveju šuo turi grįžti atgal, bet tai kraštutinė priemonė. Vieną kartą turėjome situaciją – veterinaro sertifikatas buvo pasirašytas ne to gydytojo, kuris turėjo jį pasirašyti. Skamba kvailai, bet taip nutinka. Užtruko dvi dienas, kol viską sutvarkėm. Šuo miegojo mūsų automobilyje, mes skambinom į Lietuvą, aiškinomės. Galiausiai viskas baigėsi gerai, bet nervų kainavo.

19. Kiek laiko galima laikyti šunį Danijoje be papildomų procedūrų?

Jei šuo atvyksta su visais reikiamais dokumentais ir tai asmeninis augintinis (ne komercinis vežimas), jis gali būti Danijoje neribotą laiką – kol jo dokumentai galioja. Skiepas turi būti atnaujintas, pasas galiojantis. Jei šuo lieka ilgiau nei planuota, reikia pasirūpinti vietinio veterinarijos gydytojo paslaugomis – profilaktiniais patikrinimais, kirminų gydymu. Danijoje veterinarijos paslaugos brangesnės nei Lietuvoje, tai faktas. Bet kokybė – gera. Šeimininkai dažnai pamiršta apie pakartotinį kirminų gydymą – Danijoje jis rekomenduojamas kas 3 mėnesius.

20. Ar reikia deklaruoti šunį atvykus į Daniją?

Ne, kaip atskiro mokesčio ar deklaracijos nereikia. Šuo atvyksta kaip augintinis, su dokumentais, ir tiek. Bet. Jei gyvensite Danijoje ilgiau nei 3 mėnesius, rekomenduojama užregistruoti šunį pas vietinį veterinarą – tai susiję su draudimu ir priežiūra. Kai kurios savivaldybės turi savo taisykles – kai kur prašoma registruoti šunį pas savivaldybės veterinarą. Tai neprivaloma pagal įstatymą, bet praktiškai naudinga. Ypač jei šuo pabėgs arba nutiks kažkas neplanuoto – turėsite dokumentus, kad gyvūnas priklauso jums. Paprasta procedūra, užtrunka 15 minučių.

Specialūs atvejai – šuns vežimas į Daniją

21. Ką daryti, jei šuo serga lėtine liga?

Šuo su lėtine liga gali keliauti, bet reikia pasiruošti. Veterinaro pažyma apie būklę, vaistai visam kelionės laikui (ir dar kelioms dienoms atsargai), instrukcijos, ką daryti, jei blogėtų. Mes patys klausiam apie sveikatą prieš kiekvieną kelionę – ne iš smalsumo, o kad žinotume, ką daryti. Vienas šuo su epilepsija važiavo į Daniją – jo šeimininkė davė vaistus, instrukcijas ir savo numerį. Kelionė praėjo sklandžiai. Kitas šuo – su širdies liga – keliavo lėčiau, dažniau sustojom, bet irgi pasiekė tikslą. Svarbu ne slėpti, o pasakyti tiesą apie sveikatą.

22. Kaip vežti agresyvų šunį?

Atvirai – sunkiau. Agresyvus šuo turi būti antsnukyje, tvirtai pritvirtintas, su apsaugomis, kad nieko nepasiektų. Mes tokius vežame atskiroje erdvėje – kad negalėtų prieiti prie kitų gyvūnų ar žmonių. Ir būtinai reikia perspėti iš anksto – kad pasiruoštume. Vienas kartas buvo sunkus – šuo bandė kąsti per narvo grotas, lojo visą kelią. Šeimininkas sakė, kad jis „tiesiog nervinasi", bet nervinimasis atrodė pavojingai. Atvykus iki Danijos, šuo nurimo, bet kelionė buvo įtempta. Rekomenduojame – jei šuo agresyvus, pasitarkite su elgesio specialistu prieš kelionę. Kartais vienas vizitas pakeičia viską.

23. Ar vežate šunis su negalia?

Taip, vežame. Šunys be kojos, aklieji šunys, kurčiai šunys – visi gali keliauti. Tiesiog reikia pasakyti iš anksto, kad pasiruoštume tinkamai. Šuo be kojos turi turėti specialų paklotą, kad neslidinėtų. Aklas šuo – ramią aplinką, kad nesinervintų. Kiekvienas atvejis individualus. Viena moteris vežė savo aklą labradorą pas dukrą į Kopenhagą – ji davė mums jo pledą, žaislą, ir mes viską padarėme, kad kelionė būtų kuo mažiau stresinė. Šuo miegojo didžiąją dalį kelionės. Kartais sunkiau su šeimininkais – jie labiau jaudina nei gyvūnas. Suprantama, bet šuo jaučia nerimą.

24. Ar galima vežti šuniukus iki 4 mėnesių?

Techniškai – ne. Šuniukai iki 4 mėnesių negali būti vakcinuoti nuo pasiutligės, o be šio skiepo negalima keliauti tarp ES šalių. Yra retos išimtys – bet jos taikomos labai specifiniais atvejais ir reikalauja specialaus leidimo. Realiai, vežti mažą šuniuką į Daniją be skiepo yra rizikinga ir dažniausiai neįmanoma. Geriau palaukti iki 4 mėnesių, paskiepyti, palaukti 21 dieną, ir tada vežti. Žinau, kad norisi greičiau – ypač kai perkate šuniuką Danijoje ir norite jį parsivežti namo. Bet taisyklės yra taisyklės, jų neaplenksi.

25. Ką daryti, jei kelionės metu šuo suserga?

Jeigu važiuojate su mumis – mes sustojam, vertiname situaciją, skambiname veterinarijos gydytojui. Turime kontaktus veterinarų maršrute – Lenkijoje, Vokietijoje. Kartais užtenka sustoti, leisti šuniui atsigauti, atsigerti. Kartais reikia profesionalios pagalbos. Vieną kartą šuo pradėjo dusti – pasirodo, alerginė reakcija į vabzdžio įkandimą. Sustojom, iškvietėm veterinarą, sušvirkštė vaistus. Šeimininkai atvažiavo iš Lietuvos kitą dieną, bet šuo jau buvo stabilus. Tokios situacijos retos, bet jos nutinka. Svarbu – ne panikuoti, o veikti. O mes visada vežame ir vaistinėlę su pagrindiniais dalykais.

26. Ar vežate šunis iš Danijos atgal į Lietuvą?

Žinoma. Kelionė atgal – tas pats procesas, tik kitu maršrutu. Dokumentai turi galioti, skiepas atnaujintas. Dažnai vežame šunis, kurie praleido vasarą pas senelius Danijoje, arba keliaujančius šeimininkus, kurie grįžta namo. Vienas mūsų klientas – lietuvis, gyvenantis Kopenhagoje – veža savo šunį pas tėvus į Lietuvą kiekvieną Kalėdoms. Jau tradicija. Šuo žino maršrutą, žino mūsų automobilį, atpažįsta mus. Tai vienas tų atvejų, kai darbas tampa kažkuo daugiau. Grįžtant iš Danijos paprastai važiuojame kitu keliu – per Švediją ir Latviją, jei leidžia laikas. Gražus maršrutas.

Išvada. Vežti šunį į Daniją nėra sudėtinga, bet reikalauja pasiruošimo. Dokumentai, skiepas, mikročipas – tai pagrindas be kurio nieko nebus. Mes vežame kasdien, žiname kiekvieną posūkį, kiekvieną keltą, kiekvieną veterinarą maršrute. Bet svarbiausia – jūsų šuo turi jaustis saugiai. Jei turite abejonių, skambinkit. Pasikalbėsim, paaiškinsim, o tada jau spręsim kartu. Šuo ne krovinys – tai šeimos narys, ir mes tai suprantam.