Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Vežame gyvūnus iš Kopenhagos kiekvieną dieną
Ne tik vežame gyvūnus į Kopenhagą – vežame ir iš Kopenhagos. Žmonės grįžta į Lietuvą, persikelia kitur, o augintiniai keliauja kartu. Mūsų maršrutas veikia abiem kryptimis – kasdien. Šunys, katės, šeškai – visi gauna tą patį dėmesį ir priežiūrą, nesvarbu, kuria kryptimi važiuojame. Šiame straipsnyje atsakysiu į klausimus apie gyvūnų pervežimą iš Danijos sostinės atgal į Lietuvą. Jei planuojate grįžti su augintiniu – čia rasite visą reikalingą informaciją.
Grįžimas – gyvūnų vežimas iš Kopenhagos
1. Ką daryti, jei grįžtu iš Kopenhagos su gyvūnu?
Pirmiausia – patikrinkite dokumentus. Pasas turi galioti, skiepai turi būti atnaujinti. Jei gyvūnas Danijoje buvo ilgiau nei metus – gali reikėti papildomų skiepų ar patikrinimų. Antras žingsnis – susisiekti su vežėju. Mes važiuojame iš Kopenhagos kasdien, todėl galime pasiimti jūsų augintinį patogiu laiku. Trečias žingsnis – pasiruošti narvą. Jei neturite – galime padėti. Svarbiausia – pradėti ruoštis bent savaitę prieš išvykimą.
2. Ar reikia papildomų dokumentų vežant gyvūną iš Danijos?
Ne, jei grįžtate į Lietuvą – ES augintinio pasas galioja. Bet jei Danijoje buvo atlikti papildomi skiepai ar gydymas – tai turi būti įrašyta į pasą. Vienas klientas Danijoje skiepijo šunį nuo kitos ligos – veterinarijos gydytojas įrašė tai į pasą. Grįžtant į Lietuvą – jokių problemų. Svarbu, kad visi įrašai būtų aiškūs. Jei abejojate – parodykite pasą veterinarijos gydytojui prieš kelionę.
3. Ką daryti, jei gyvūno pasas baigė galioti Danijoje?
Kreipkitės į Danijos veterinarijos gydytoją. Jis gali išduoti naują pasą arba pratęsti esamą. Tai užtrunka kelias dienas. Jei skubate – pasakykite, kad reikia skubiai. Danijoje veterinarijos paslaugos brangesnės nei Lietuvoje – bet tai vienintelis būdas. Vienas klientas Danijoje mokėjo 80 eurų už naują pasą – Lietuvoje būtų kainavę 30. Bet ką padarysi – dokumentai privalomi. Geriau sutvarkyti Danijoje nei grįžti be paso.
4. Ar reikia veterinarinės patikros prieš išvykstant iš Kopenhagos?
Nereikalaujama, bet rekomenduojama. Ypač jei gyvūnas Danijoje sirgo ar buvo gydomas. Veterinarijos gydytojas gali patvirtinti, kad gyvūnas tinkamas kelionei. Vienas šuo Danijoje gydėsi ausų uždegimą – prieš kelionę veterinaras patikrino, kad viskas gerai. Tai ramina tiek mus, tiek savininką. Bet tai ne privaloma – jei gyvūnas sveikas, galite keliauti be papildomos pažymos.
5. Kaip užregistruoti gyvūną pervežimui iš Kopenhagos?
Tas pats procesas kaip vežant į Kopenhagą – skambinate arba rašote, nurodote gyvūno duomenis, pageidaujamą datą. Mes patvirtiname vietą ir laiką. Iš Kopenhagos paprastai išvykstame anksti ryte – 6-7 valandą – kad atvyktume į Lietuvą vakare. Bet galime tartis ir dėl kitokio laiko. Vienas klientas norėjo išvykti vidurdienį – sutikome, bet kelionė užtruko ilgiau dėl eismo. Lankstumas yra, bet geriausia laikytis pagrindinio grafiko.
Dokumentai – vežame gyvūnus iš Kopenhagos
6. Ką daryti, jei gyvūnas Danijoje buvo registruotas vietiniame registre?
Jei gyvūnas buvo registruotas Danijos augintinių registre – reikia pranešti apie išvykimą. Tai paprasta procedūra – užpildote formą internetu arba skambinate į registrą. Jei nepranešite – gyvūnas liks registruotas Danijoje, o tai gali sukelti painiavą ateityje. Vienas klientas pamiršto pranešti – po metų gavo laišką iš Danijos apie skiepų priminimą. Niekas baisaus, bet geriau viską sutvarkyti tvarkingai.
7. Ar Danijos veterinarijos pažyma galioja Lietuvoje?
Taip, ES veterinarijos pažymos galioja visoje Sąjungoje. Jei Danijos veterinarijos gydytojas išdavė pažymą – ji galioja ir Lietuvoje. Svarbu, kad pažyma būtų užpildyta teisingai, su parašu ir antspaudu. Vienas klientas turėjo pažymą danų kalba – Lietuvoje veterinaras suprato be problemų. Nereikia vertimo. Bet jei pažyma neaiški ar sugadinta – gali kilti klausimų. Geriau turėti aiškų, tvarkingą dokumentą.
8. Ką daryti, jei gyvūnas Danijoje buvo operuotas?
Įsitikinkite, kad operacijos duomenys įrašyti į pasą. Veterinarijos gydytojas turėjo tai padaryti. Be to, reikia veterinarinės pažymos, kad gyvūnas tinkamas kelionei – ypač jei operacija buvo neseniai. Vienas šuo Danijoje buvo operuotas dėl auglio – grįžo po trijų savaičių su veterinarine pažyma. Viskas tvarkoje. Svarbu, kad Lietuvos veterinarijos gydytojas žinotų gyvūno istoriją – tai padeda tolesniam gydymui.
9. Ar reikia deklaruoti gyvūną grįžtant į Lietuvą?
Ne, ES viduje nėra gyvūnų deklaravimo. Lietuva ir Danija – abi ES narės, tad jokių muitinės procedūrų. Bet turėkite pasą su savimi – kartais būna atsitiktiniai patikrinimai. Vienas klientas buvo sustabdytas Lenkijos pasienyje – parodydė pasą, viskas tvarkoje, užtruko 5 minučių. Jokių problemų. Svarbu, kad dokumentai būtų tvarkingi ir prieinami.
10. Ką daryti, jei gyvūnas Danijoje gavo naują mikroschemą?
Jei gyvūnui Danijoje buvo implantuota nauja mikroschema – tai turi būti įrašyta į pasą. Senosios mikroschemos numeris turi būti panaikintas, naujasis – įrašytas. Be to, jei mikroschema pakeista – reikia naujo pasiutligės skiepo ir 21 dienos laukimo. Vienas klientas Danijoje pakeitė mikroschemą – teko laukti tris savaites prieš kelionę. Tai ne mūsų reikalavimas, o ES taisyklė. Patikrinkite pasą – ar mikroschemos numeris teisingas.
Kelionė – gyvūnų transportavimas iš Kopenhagos
11. Kiek laiko užtrunka kelionė iš Kopenhagos į Lietuvą?
Tas pats kaip ir į Kopenhagą – 12-16 valandų. Maršrutas panašus – per Švediją arba Vokietiją, priklausomai nuo pasirinkto kelto. Stengiamės neviršyti 14 valandų. Vieną kartą dėl keltų vėlavimo kelionė užtruko 17 valandų – tai buvo nemalonu, bet gyvūnai ištvėrė. Svarbu planuoti su buferiniu laiku – niekada nežinai, kas nutiks kelyje.
12. Kaip dažnai daromi sustojimai grįžtant iš Kopenhagos?
Kas 3-4 valandas, kaip ir įprastai. Sustojimų metu gyvūnai gali atsigerti vandens, prasimankštinti. Ilgesnis sustojimas būna pietų metu. Vienas šuo grįžtant iš Kopenhagos buvo labai ramus – miegojo beveik visą kelią. Kitas – inkštė kiekvieną valandą. Kiekvienas gyvūnas skirtingas, bet sustojimų grafikas tas pats. Svarbu išlaikyti rutiną – gyvūnai mėgsta nuspėjamumą.
13. Ar galima vežti gyvūną iš Kopenhagos naktį?
Retai, bet galima. Naktinis važiavimas turi privalumų – mažiau eismo, vėsiau vasarą. Bet ir trūkumų – vairuotojas pavargsta, matomumas prastesnis. Paprastai iš Kopenhagos išvykstame anksti ryte. Bet jei klientas prašo – galime išvykti vakare ir važiuoti per naktį. Vienas klientas norėjo, kad gyvūnas atvyktų anksti ryte – išvykome 10 vakaro. Viskas praėjo gerai, bet tai ne standartinis variantas.
14. Ką daryti, jei gyvūnas grįžtant vemuoja?
Tas pats kaip bet kurioje kelionėje – sustoti, išvalyti narvą, pakeisti pledą, duoti vandienos. Jei vėmimas kartojasi – galbūt gyvūnas judesio ligos. Vienas katinas grįžtant iš Kopenhagos vėmė du kartus – paskui nurimo. Kitas šuo – visą kelią. Svarbu turėti pakankamai šluosčių ir atsarginį pledą. Ir kantrybės. Vėmimas nemalonus, bet ne pavojingas (jei ne per dažnas).
15. Ar skiriasi kelionės sąlygos grįžtant iš Kopenhagos?
Ne, sąlygos tos pačios – temperatūra, sustojimai, priežiūra. Vienintelis skirtumas – kryptis. Kartais grįžtant būna daugiau eismo, ypač sekmadieniais vakare – tada visi grįžta namo. Bet tai vienintelis skirtumas. Gyvūnai gauna tą patį dėmesį, tą patį komfortą. Nesvarbu, kuria kryptimi važiuojame – standartas tas pats.
Adaptacija – gyvūnų vežimas iš Kopenhagos
16. Kaip padėti gyvūnui adaptuotis grįžus į Lietuvą?
Pirmos kelios dienos – adaptacijos laikotarpis. Gyvūnas gali būti vangus, mažiau ėsti, slėptis. Tai normalu. Leiskite jam tyrinėti namus – net jei tai tie patys namai, kuriuose jis gyveno prieš išvykstant. Kvapai pasikeitė, aplinka pasikeitė. Vienas šuo grįžęs iš Kopenhagos tris dienas slėpės po lova – ketvirtą dieną pradėjo elgtis kaip anksčiau. Kantrybė ir ramybė – geriausi vaistai.
17. Ką daryti, jei gyvūnas grįžęs elgiasi agresyviai?
Tai gali būti streso požymis. Gyvūnas pervargęs, išsigandęs, nežino kur yra. Duokite laiko – ramia aplinką, mažiau triukšmo, mažiau lankytojų. Jei agresija tęsiasi ilgiau nei kelias dienas – kreipkitės į veterinarijos gydytoją arba elgesio specialistą. Vienas šuo grįžęs urzgė ant visų – po savaitės nurimo. Tiesiog reikėjo laiko. Bet jei agresija pavojinga – nesitaisykite patys, kreipkitės į specialistą.
18. Ar reikia naujo sveikatos patikrinimo grįžus į Lietuvą?
Nereikalaujama, bet rekomenduojama. Ypač jei gyvūnas Danijoje sirgo ar buvo gydomas. Lietuvos veterinarijos gydytojas gali peržiūrėti Danijos įrašus ir tęsti gydymą, jei reikia. Vienas šuo grįžo su Danijoje pradėtu gydymu – Lietuvos veterinaras tęsė tą patį. Svarbu, kad gydymas nenutrūktų. Be to, veterinaras gali patikrinti ar kelionė nepadarė žalos.
19. Kaip elgtis, jei gyvūnas grįžęs atsisako ėsti?
Pirmą dieną – tai normalu. Gyvūnas pavargęs, stresavęs, gali nenorėti ėsti. Bet jei atsisako ėsti ilgiau nei 24 valandas – tai jau problema. Pabandykite kitą maistą – galbūt tas, kurį valgė Danijoje, skiriasi nuo to, kurį duodate namie. Viena katė grįžusi atsisakė ėsti dvi dienas – pasirodo, Danijoje gavo kitą maistą ir priprato. Pakeitėme – pradėjo ėsti. Kartais sprendimas paprastas.
20. Ką daryti, jei gyvūnas grįžęs pradeda žymėti teritoriją?
Tai dažna problema, ypač katėms. Gyvūnas grįžta į „savo" teritoriją, bet ji kvepia kitaip – reikia iš naujo pažymėti. Pirmiausia – valykite su enziminiu valikliu, kuris pašalina kvapus. Antra – duokite laiko. Trečia – jei problema tęsiasi, kreipkitės į veterinarijos gydytoją. Vienas katinas grįžęs iš Kopenhagos žymėjo visą savaitę – paskui sustojo. Tiesiog reikėjo laiko adaptuotis. Bet jei tai tęsiasi – gali būti sveikatos problema.
Specifiniai klausimai – vežame gyvūnus iš Kopenhagos
21. Ar vežate gyvūnus iš Kopenhagos į kitas Lietuvos miestus?
Taip, ne tik į Vilnių. Važiuojame į Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį – bet kur Lietuvoje. Maršrutas derinamas pagal užsakymus. Jei gyvūnas turi būti pristatytas į mažesnį miestą – galime tartis. Vienas klientas prašė pristatyti šunį į Druskininkus – važiavome papildomą valandą, bet padarėme. Lankstumas yra mūsų privalumas. Svarbu pranešti iš anksto, kad galėtume suplanuoti maršrutą.
22. Ką daryti, jei gyvūnas Kopenhagoje susirgo prieš kelionę?
Atidėkite kelionę. Nėra prasmės vežti sergantį gyvūną. Kreipkitės į Danijos veterinarijos gydytoją, gaukite gydymą, palaukite kol pasveiks. Tada keliaukite. Vienas šuo susirgo viduriavimu likus dienai iki kelionės – teko atidėti savaitei. Nemalonu, bet sveikata svarbiau. Mes suprantame – galime perkelti datą be papildomo mokesčio, jei pranešate laiku.
23. Ar galima vežti gyvūną iš Kopenhagos su tarpiniais sustojimais?
Tai priklauso nuo maršruto. Paprastai važiuojame tiesiai, su standartiniais sustojimais. Bet jei klientas prašo – galime sustoti tam tikroje vietoje. Pavyzdžiui, jei gyvūną reikia paimti ne iš Kopenhagos centro, o iš priemiesčio. Vienas klientas prašė sustoti Roskildėje – 30 km nuo Kopenhagos. Padarėme. Bet ilgų tarpinių sustojimų paprastai nedarome – tai pailgina kelionę ir didina stresą gyvūnams.
24. Ką daryti, jei gyvūnas iš Kopenhagos vežamas pirmą kartą?
Jei gyvūnas niekada nebuvo ilgoje kelionėje – tai gali būti stresas. Rekomenduojame pasiruošti iš anksto – pratinti prie narvo, trumpi pasivažinėjimai. Bet kartais tai neįmanoma – gyvūnas Danijoje atsidūrė netikėtai ir reikia grįžti. Tokiu atveju – tiesiog važiuojame ir stengiamės, kad būtų kuo patogiau. Vienas šuo pirmą kartą sėdėjo automobilyje – 14 valandų kelionės iš Kopenhagos. Ištvėrė, bet buvo sunku. Kiekvienas gyvūnas skirtingas.
25. Ar vežate gyvūnus iš Kopenhagos žiemą?
Taip, žiemą važiuojame taip pat. Šildymas automobilyje veikia, narvai uždengti nuo skersvėjų. Bet žiema turi savo iššūkių – slidūs keliai, trumpesnės dienos, šaltis. Stengiamės važiuoti dieną, kad būtų saugiau. Vieną kartą gruodį užstrigome sniege Vokietijoje – laukėme dvi valandas, kol atvyko pagalba. Gyvūnai buvo gerai – šildymas veikė. Bet tai buvo pamoka – žiemą reikia daugiau buferinio laiko.
26. Kaip dažnai vežate gyvūnus iš Kopenhagos?
Kasdien, kaip ir į Kopenhagą. Mūsų maršrutas veikia abiem kryptimis. Kartais vežame daugiau gyvūnų į Kopenhagą, kartais – iš Kopenhagos. Priklauso nuo sezono. Vasarą daugiau žmonių grįžta į Lietuvą – tada daugiau užsakymų iš Kopenhagos. Žiemą – atvirkščiai. Bet grafikas stabilus – kasdien, be išimčių. Jei jums reikia – mes važiuojame.
Išvada
Vežame gyvūnus iš Kopenhagos kiekvieną dieną – tai mūsų įprastas darbas. Nesvarbu, ar grįžtate namo, ar persikeliate kitur – mes galime padėti. Dokumentai, pasiruošimas, kelionė – viskas gali būti sutvarkyta. Svarbiausia – pradėti laiku ir bendrauti. Jūsų augintinis nusipelno saugios kelionės, ir mes tai užtikriname. Skambinkite, klauskite – esame čia, kad padėtume.