Šunų pervežimas Denmark

Kai žmogus pirmą kartą susiduria su šuns pervežimu į Daniją, dažniausiai nežino, nuo ko pradėti. Atrodo paprasta – įdėjai šunį į mašiną ir važiuoji. Bet realybė kiek kitokia. Yra dokumentai, yra taisyklės, yra dalykų, kuriuos reikia žinoti prieš išvažiuojant. Aš dirbu su gyvūnų pervežimais jau kelerius metus ir galiu pasakyti – šunų pervežimas į Daniją turi savo specifiką. Ne todėl, kad Danija kažkokia ypatinga, bet todėl, kad kiekviena šalis turi savo reikalavimus, ir jei jų nežinai – gali turėti nemalonumų. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie šunų pervežimą į Daniją – nuo dokumentų iki kainų, nuo pasiruošimo iki tų situacijų, kai kažkas ne visai pagal planą.

Pasiruošimas – šunų pervežimas Denmark

1. Kokių dokumentų reikia vežant šunį į Daniją?

Pirmiausia – ES gyvūno augintinio pasas. Be jo niekur. Pase turi būti įrašyta mikroschemos numeris, pasiutligės skiepo data ir veterinaro antspaudas. Pasiutligės vakcina turi būti padaryta ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki kelionės. Tai svarbu – ne prieš 20, ne prieš 19, o prieš 21. Jei skiepas padarytas per vėlai – sienos neperkirsite. Be to, kai kurie vežėjai prašo papildomos sveikatos pažymos, išduotos ne anksčiau kaip prieš 48 valandas. Tai ne visada privaloma, bet geriau turėti. Aš pats turėjau atvejį, kai klientas atvažiavo su pasu, bet skiepas buvo padarytas prieš 18 dienų. Teko laukti tris dienas. Nemalonu, bet taisyklės yra taisyklės.

2. Ar šuo turi būti mikročipuotas?

Taip, tai privaloma. Mikroschema turi būti įskaitoma ir jos numeris turi sutapti su paso įrašais. Be mikroschemos pasas negalioja. Mikroschema turi atitikti ISO 11784/11785 standartą – tai 15 skaitmenų numeris. Jei jūsų šuo mikročipuotas senesnės technologijos mikroschema – gali būti problemų, nes skaitytuvai jos gali neįskaityti. Tokiu atveju reikia įdėti naują mikroschemą ir pažymėti tai pase. Ir dar – mikroschema turi būti įdėta prieš pasiutligės skiepą. Jei paskiepijote šunį, o tik po to įdėjote mikroschemą – skiepas negalioja. Reikia skiepyti iš naujo. Tai dažna klaida, ypač su senesniais šunimis, kurie buvo skiepyti prieš mikroschemos erą.

3. Kiek laiko užtrunka pasiruošimas dokumentams?

Jei šuo jau mikročipuotas ir paskiepytas – pasą veterinaras gali išduoti per vieną vizitą. Bet jei reikia skiepyti nuo pasiutligės – reikia laukti 21 dieną po skiepo. Tai reiškia, kad minimalus pasiruošimo laikas yra trys savaitės. Jei šuo nėra mikročipuotas – dar reikia laiko mikroschemos įdėjimui ir, jei reikia, pakartotiniam skiepijimui. Realiai – nuo nulio iki paruoštų dokumentų gali užtrukti mėnesį ar ilgiau. Todėl nepradėkite ruoštis prieš pat kelionę. Aš žinau žmogų, kuris paskambino vežėjui ir pasakė – noriu vežti šunį rytoj. Paklausiau, ar turi dokumentus. Atsakė – ne, bet veterinaras gali išduoti šiandien. Deja, taip neveikia. Planuokite iš anksto.

4. Ką daryti, jei šuns pasas prarastas?

Reikia kreiptis į veterinarą, kuris išdavė pasą, ir prašyti dublikato. Veterinaras turi duomenis savo sistemoje, todėl gali išduoti naują pasą su tais pačiais įrašais. Bet tai užtrunka – kartais kelias dienas, kartais savaitę. Jei veterinaras nebedirba arba negalite jo rasti – kreipkitės į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Jie turi duomenų bazę ir gali padėti. Bet tai dar ilgiau. Todėl – saugokite pasą. Aš rekomenduoju pasidaryti kopiją – nufotografuoti arba nuskenuoti visus puslapius. Jei prarasite originalą – bent turėsite duomenis. Ir dar – nešiokite pasą su savimi, ne palikite namuose. Kartais reikia parodyti netikėtai.

5. Ar reikia papildomų skiepų be pasiutligės?

Danija neprivalo reikalauti kitų skiepų be pasiutligės, bet tai nereiškia, kad jie nereikalingi. Įprasti skiepai – nuo maro, parvoviruso, hepatito – yra rekomenduojami bet kokiu atveju, ne tik dėl kelionės. Sveikas šuo yra saugus šuo. Be to, jei šuo susirgs kelionės metu, o skiepų neturės – bus ne tik nemalonu, bet ir brangu gydyti svetimoje šalyje. Aš pats rekomenduoju pasitikrinti, ar visi skiepai galioja, ir jei ne – atnaujinti prieš kelionę. Tai ne privaloma, bet protinga. Ypač jei šuo jaunas arba senas – abiem atvejais imuninė sistema silpnesnė.

Vežėjai – šunų pervežimas Denmark

6. Kas veža šunis į Daniją iš Lietuvos?

Yra keletas variantų. Specializuotos gyvūnų pervežimo įmonės – jos turi licencijas, patirtį, specialius automobilius. Tada yra pavieniai vežėjai, kurie skelbimuose siūlo paslaugas. Ir dar – kai kurie žmonės veža patys. Aš rekomenduoju pirmą variantą, nes ten bent jau žinai, kad vežėjas turi reikiamus dokumentus ir žino, ką daro. Su pavieniais vežėjais visko gali būti – vieni geri, kiti ne. Aš pats mačiau skelbimą, kur žmogus siūlė pervežti šunį už 80 eurų. Atrodė per gerai, kad būtų tiesa. Pasirodė – ir buvo. Šuo buvo vežamas be ventiliacijos, be vandens, be sustojimų. Klientas sužinojo tik atvykęs, kai šuo buvo išsekęs. Todėl – rinkitės atsargiai.

7. Kiek kainuoja šuns pervežimas į Daniją?

Kainos svyruoja. Mažas šuo – nuo 150 iki 250 eurų. Vidutinis – 200-350. Didelis – 300-450 ir daugiau. Priklauso nuo vežėjo, maršruto, sezono. Vasarą brangiau, nes paklausa didesnė. Žiemą galima rasti pigiau. Bet svarbu ne tik kaina, o tai, kas už ją gaunama. Ar vežėjas turi licenciją? Ar turi draudimą? Ar daro pertraukas? Ar turi ventiliaciją? Jei atsakymas „ne" bent į vieną klausimą – geriau ieškoti kito. Aš pats rekomenduoju ne rinktis pigiausią variantą, o rinktis patikimiausią. Skirtumas gali būti 50-100 eurų, bet ramybė verta daugiau. Ypač kai kalbama apie jūsų šunį.

8. Kaip pasirinkti vežėją šuns pervežimui?

Pirmiausia – paklauskite apie licenciją. Jei vežėjas jos neturi – ne. Antra – paklauskite apie transportą. Kokiu automobiliu veža? Ar yra ventiliacija? Ar yra atskiri skyriai? Trečia – paklauskite apie pertraukas. Kas kiek laiko? Kiek trunka? Ketvirta – paklauskite apie draudimą. Ar gyvūnas apdraustas kelionės metu? Penkta – pažiūrėkite atsiliepimus. Ne tik svetainėje, bet ir forumuose, grupėse. Šešta – pasikalbėkite telefonu. Jei žmogus nenori atsakyti į klausimus – kažkas negerai. Septinta – paklauskite, ką darys, jei kas nors nutiks. Jei atsako „nieko nenutiks" – tai ne atsakymas. Geras vežėjas turi planą B.

9. Ar galima keliauti kartu su šunimi?

Kai kurie vežėjai tai leidžia, kiti – ne. Priklauso nuo verslo modelio. Jei vežėjas veža kelis gyvūnus vienu metu – paprastai šeimininkai nekeliauja. Bet jei veža tik jūsų šunį – galima tartis. Tai brangiau, bet šuo jaučiasi saugiau su šeimininku. Aš pats manau, kad tai geriausias variantas, ypač jei šuo jautrus arba nepratęs prie ilgų kelionių. Bet suprantu, kad ne visada įmanoma – žmogus gali neturėti laiko arba galimybių. Svarbiausia – kad vežėjas būtų patikimas, net jei keliaujate be šuno. Ir kad turėtumėte galimybę susisiekti bet kuriuo metu – telefonu, žinute, bet kaip.

10. Ką daryti, jei vežėjas vėluoja?

Vėlavimai nutinka. Kamščiai, gedimai, orai – visko būna. Geras vežėjas praneša apie vėlavimą iš anksto, ne tada, kai jau turėjo būti. Jei vežėjas tyli – skambinkite patys. Aš pats turėjau situaciją, kai vežėjas vėlavo tris valandas dėl avarijos kelyje. Pranešė, paaiškino, atsiprašė. Normalu. Bet buvo ir kita situacija – vežėjas neatvažiavo nustatytu laiku, neatsakė į skambučius, o po penkių valandų parašė, kad „užtruko". Tai jau negerai. Todėl – prieš pasirinkdami vežėją, paklauskite, kaip jis elgiasi vėlavimo atveju. Jei atsako neaiškiai – ieškokite kito.

Šuns paruošimas – prieš kelionę

11. Kaip paruošti šunį ilgai kelionei?

Pirmiausia – pripratinkite prie narvo. Ne prieš kelionę, o bent savaitę ar dvi prieš tai. Padėkite narvą namuose, leiskite šuniui ten įeiti, užmigti, priprasti. Antra – nešerkite sunkiai prieš kelionę. Lengvas maistas likus 3-4 valandoms, o ne dubuo prieš pat išvažiavimą. Trečia – pasivaikščiokite prieš kelionę, kad šuo išsikrautų energiją. Ketvirta – pasiimkite pažįstamą daiktą – pledą, žaislą, kažką, kas kvepia namais. Penkta – jei šuo labai jautrus, pasitarkite su veterinaru. Bet ne duokite raminamųjų patys, be konsultacijos. Aš mačiau, kaip žmogus davė šuniui „kažką nuo streso" ir šuo visą kelionę buvo apsnūdęs. Veterinaras vėliau pasakė, kad dozė buvo per didelė. Tai pavojinga.

12. Kokio dydžio narvas reikalingas?

Narvas turi būti toks, kad šuo galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti be problemų. Ne per mažas, ne per didelis. Per mažame šuo jausis įkalintas, per dideliame – slys ir jausis nesaugiai. Matuokite šunį: nuo nosies galiuko iki uodegos pagrindo – tai ilgis. Nuo grindų iki galvos viršaus – tai aukštis. Pridėkite 10-15 cm abiem matmenims – tai minimalus narvo dydis. Ir dar – narvas turi būti tvirtas, su ventiliacija iš visų pusių, su saugiu užraktu. Dugnas turi būti neperšlampamas arba su sugeriančiu paklotu. Aš rekomenduoju IATA standarto narvus – jie brangesni, bet saugesni. Ypač jei vežate didelį šunį.

13. Ką dėti į narvą kartu su šunimi?

Mažiau yra daugiau. Pledą arba kilimėlį, ant kurio šuo miega namuose. Mažą vandens gertuvę, pritvirtintą prie narvo. Galbūt vieną mėgstamą žaislą, bet ne tokį, kurį galima praryti. Jokių laisvai mėtosių daiktų. Ir jokio maisto laisvai – tai kviečia problemas. Vienas vežėjas man pasakojo, kad klientas į narvą pridėjo visko – maisto, vandens dubenėlį, tris žaislus, dar kažkokį kaulą. Pusiaukelėje vanduo išsipylė, maistas išsibarstė, šuo viską sumaišė. Gražus vaizdas. Taigi – minimaliai, bet kokybiškai. Pledas, vanduo, vienas žaislas. Ir viskas. Šuo turi jaustis patogiai, bet ne būti apkrautas daiktais.

14. Ar galima vežti šunį su raminamaisiais?

Galima, bet tik su veterinaro rekomendacija. Ne su savo sprendimu, ne su draugo patarimu, ne su interneto receptu. Veterinaras turi įvertinti šuns sveikatą, svorį, amžių ir tik tada skirti tinkamą preparatą bei dozę. Yra skirtumas tarp natūralių raminamųjų (feromonai, žolelių preparatai) ir stipresnių vaistų. Pirmieji dažniausiai nekenksmingi, antrieji gali turėti šalutinį poveikį. Ir dar – kai kurie vežėjai atsisako vežti šunis, kurie yra stipriai raminami, nes negali stebėti jų būklės. Tai suprantama – jei šuo miega kaip negyvas, sunku pastebėti, kad kažkas negerai. Aš pats esu už tai, kad šuo keliautų be vaistų, jei tik įmanoma. Bet kiekvienas atvejis individualus.

15. Kaip elgtis, jei šuo bijo automobilių?

Tai dažna problema. Pirmiausia – pradėkite nuo trumpų kelionių. 5 minutės, 10 minučių, pusvalandis. Palaipsniui ilginkite. Antra – darykite keliones malonias. Po kiekvienos kelionės – pasivaikščiojimas, skanėstas, pagyrimas. Trečia – neverskite. Jei šuo labai bijo – geriau kreiptis į elgesio specialistą, ne bandyti patiems. Ketvirta – transportavimo metu narvas turi būti stabilus, kad neslidinėtų. Penkta – kai kurie šunys bijo ne automobilio, o narvo. Tada reikia pripratinti prie narvo pirmiau. Aš pats mačiau šunį, kuris automobilyje elgėsi puikiai, bet narve – panikavo. Pasirodo, anksčiau buvo uždarytas narve ilgam laikui ir dabar asocijuoja narvą su kažkuo blogu. Tokiais atvejais reikia kantrybės ir specialisto pagalbos.

Kelionės metu – kas vyksta

16. Kaip dažnai daromos pertraukos kelionės metu?

Geras vežėjas daro pertraukas kas 3-4 valandas. Pertraukos metu šuo išvedamas, girdomas, kartais šeriamas. Trukmė – 15-20 minučių, priklausomai nuo situacijos. Jei kelionė ilga – o į Daniją ji tokia ir yra – gali būti ir ilgesnė pertrauka, kad šuo pailsėtų. Bet yra vežėjų, kurie taupo laiką ir daro pertraukas rečiau. Tai nėra gerai. Šuo negali sėdėti narve 8 valandas be pertraukos. Tai ne tik nepatogu, bet ir nesaugu. Aš pats rekomenduoju prieš kelionę paklausti vežėjo, koks jo pertraukų grafikas. Jei atsako miglotai arba sako „pagal poreikį" – tai reiškia, kad gali būti ir be pertraukų. Geriau konkrečiai.

17. Ką daryti, jei šuo susirgo kelionės metu?

Patyręs vežėjas turi pirmosios pagalbos rinkinį ir žino, kur yra veterinarijos klinikos pakeliui. Jei šuo pradeda vemti, viduriuoti arba elgtis neįprastai – reikia stabdyti ir vertinti situaciją. Kartais tai tik stresas, kartais – kažkas rimčiau. Aš žinau atvejį, kai šuo kelionės metu pradėjo dusti – pasirodo, alerginė reakcija į kažką. Vežėjas laiku pastebėjo, nuvežė į artimiausią kliniką, viskas baigėsi gerai. Bet jei vežėjas nekreipia dėmesio arba neturi patirties – gali būti blogai. Todėl dar kartą – rinkitės vežėją, kuris žino, ką daro. Ir pasakykite vežėjui apie bet kokias sveikatos problemas prieš kelionę. Alergijas, lėtines ligas, vaistus. Kuo daugiau informacijos, tuo geriau.

18. Ar šuo vežamas atskirai nuo šeimininko?

Paprastai taip. Dauguma vežėjų veža šunis be šeimininkų – tai jų verslo modelis. Jūs atiduodate šunį Lietuvoje, gaunate jį Danijoje. Tarpinėje stadijoje vežėjas rūpinasi. Bet yra ir kitokių variantų – kai kurie vežėjai leidžia keliauti kartu, ypač jei veža tik vieną šunį. Tai brangiau, bet šeimininkas gali stebėti, rūpintis, raminti. Aš pats manau, kad tai geriau, ypač jei šuo jautrus. Bet ne visada įmanoma – vežėjas gali neturėti vietos, maršrutas gali būti sudėtingas. Svarbiausia – kad vežėjas būtų patikimas, net jei keliaujate be šuns. Ir kad turėtumėte galimybę susisiekti bet kuriuo metu.

19. Kaip vežėjas užtikrina šuns saugumą?

Profesionalus vežėjas turi transporto priemonę, pritaikytą gyvūnams – su ventiliacija, temperatūros kontrole, saugiais tvirtinimais. Narvai turi būti pritvirtinti, kad neslidinėtų. Šunys neturi būti vežami laisvai – tai pavojinga ir draudžiama. Be to, vežėjas turi stebėti šunis, ypač ilgose kelionėse. Tai reiškia, kad jis turi matyti, kas vyksta, ir reaguoti, jei kažkas negerai. Yra vežėjų, kurie turi kameras – tai papildomas saugumas. Ir dar – draudimas. Patikimas vežėjas turi draudimą, kuris apima ir gyvūnus. Jei kas nors nutinka – yra kas kompensuoja. Be draudimo – jūs rizikuojate. Ir ne tik pinigais, bet ir šuns sveikata.

Atvykus į Daniją – kas toliau

20. Ką daryti atvykus į Daniją su šunimi?

Pirmiausia – leiskite šuniui atsigauti. Ilga kelionė, stresas, nauja aplinka. Duokite vandens, pasivaikščiokite, leiskite užuosti naują vietą. Antra – susiraskite veterinarijos kliniką, jei reikia. Ypač jei pastebite kokių nors sveikatos pokyčių. Trečia – Danijoje šunys turi būti registruoti per 4 savaites nuo atvykimo. Tai daroma per „Det Centrale Hunderegister" – centrinį šunų registrą. Ketvirta – susipažinkite su vietinėmis taisyklėmis: kur galima vedžioti, kur ne, ar reikia antsnukio, ar ne. Kiekvienas miestas gali turėti savo specifiką. Penkta – jei ketinate ilgiau gyventi Danijoje, pasidomėkite apie šuns draudimą. Tai ten įprasta ir naudinga.

21. Ar Danijoje reikia registruoti atvežtą šunį?

Taip, per 4 savaites nuo atvykimo. Registracija nemokama, bet privaloma. Jei neregistruosite ir kas nors nutiks – pavyzdžiui, šuo pabėgs – turėsite problemų. Be to, Danijoje yra draudžiamų veislių sąrašas. Jei jūsų šuo priklauso tai veislei – negalėsite jo atsivežti. Tai svarbu žinoti prieš kelionę, ne po jos. Aš žinau žmogų, kuris atsivežė šunį, nežinodamas apie draudimą, ir turėjo jį išsiųsti atgal. Brangu, nemalonu, beprasmiška. Taigi – pasitikrinkite prieš veždami. Danijos veterinarijos tarnyba (Fødevarestyrelsen) turi informaciją savo svetainėje. Ir dar – registracija paprasta, bet reikia paso ir mikroschemos numerio.

22. Ką daryti, jei šuo atvyko sužeistas arba susirgęs?

Pirmiausia – kreipkitės į vežėją. Jei turite draudimą arba vežėjas turi draudimą – pradėkite pretenzijos procesą. Antra – eikite pas veterinarą ir gaukite oficialų vertinimą. Be veterinaro išvados negalėsite nieko įrodyti. Trečia – fotografuokite, rašykite, fiksuokite viską. Kada atvyko, kokia būklė, ką pastebėjote. Kuo daugiau įrodymų, tuo geriau. Aš pats mačiau atvejį, kai šuo atvyko su įbrėžimais ant snukio – pasirodo, narvas buvo per mažas ir šuo bandė ištrūkti. Klientas pastebėjo tik po kelių valandų, nes buvo pavargęs po kelionės. Vežėjas sakė, kad „taip jau buvo". Be nuotraukų ir veterinaro išvados – nieko neįrodysi. Todėl – patikrinkite šunį iš karto, kai gaunate.

23. Kokių veislių šunys draudžiami Danijoje?

Danija draudžia 13 šunų veislių ir jų mišrūnų. Tai: Pitbull Terrier, Tosa Inu, American Staffordshire Terrier, Fila Brasileiro, Dogo Argentino, American Bulldog, Boerboel, Kangal, Central Asian Ovtcharka, Caucasian Ovtcharka, South Russian Ovtcharka, Tornjak ir Sarplaninac. Jei jūsų šuo priklauso vienai iš šių veislių – negalėsite jo atsivežti į Daniją. Ir dar – jei šuo yra mišrūnas ir atrodo kaip viena iš draudžiamų veislių – taip pat gali būti problemų. Danijoje yra atvejų, kai šunys buvo konfiskuoti dėl išvaizdos, net jei dokumentuose kita veislė. Tai nepatogus niuansas, bet jis egzistuoja. Todėl – jei abejojate, pasitarkite su Danijos veterinarijos tarnyba prieš kelionę.

Specialūs atvejai – ne standartinės situacijos

24. Kaip vežti seną šunį į Daniją?

Seni šunys reikalauja daugiau dėmesio. Pirmiausia – veterinaro patikra prieš kelionę. Senas šuo gali turėti sveikatos problemų, apie kurias nežinote. Antra – rinkitės vežėją, kuris turi patirties su vyresniais gyvūnais. Trečia – pasirūpinkite patogiu narvu su minkštu paklotu. Ketvirta – pasiimkite vaistus, jei šuo vartoja. Penkta – praneškite vežėjui apie bet kokias sveikatos problemas. Aš pats vežiau 12 metų šunį – jis turėjo sąnarių problemų, todėl reikėjo dažniau sustoti, kad galėtų pajudėti. Vežėjas suprato ir pritaikė maršrutą. Bet ne kiekvienas vežėjas tai darys. Todėl – kalbėkite iš anksto, paaiškinkite situaciją, raskite vežėją, kuris supranta.

25. Ar galima vežti agresyvų šunį?

Galima, bet su papildomomis atsargumo priemonėmis. Pirmiausia – praneškite vežėjui. Nenuostabinkite jo su agresyviu šunimi. Antra – užtikrinkite, kad narvas būtų pakankamai tvirtas. Trečia – apsvarstykite antsnukį, jei šuo gali ką nors įkasti. Ketvirta – jei šuo labai agresyvus, galbūt geriau vežti atskirai, ne kartu su kitais gyvūnais. Penkta – kai kurie vežėjai atsisako vežti agresyvius šunis. Tai jų teisė. Aš pats mačiau situaciją, kai šuo, kuris namuose buvo ramus, transportavimo metu tapo agresyvus dėl streso. Vežėjas nebuvo pasiruošęs. Nemalonu visiems. Todėl – jei žinote, kad jūsų šuo gali būti agresyvus stresinėje situacijoje – pasirūpinkite iš anksto.

26. Ką daryti, jei vežėjas prarado šunį?

Tai baisiausias scenarijus, bet jis nutinka. Retai, bet nutinka. Pirmiausia – reikalaukite iš vežėjo informacijos: kur paskutinį kartą matė šunį, kada pastebėjo dingimą, ką daro ieškodamas. Antra – kreipkitės į policiją ir vietines gyvūnų prieglaudas. Trečia – jei turite draudimą – praneškite draudimo bendrovei. Ketvirta – skleiskite informaciją socialiniuose tinkluose, vietinėse grupėse. Penkta – reikalaukite kompensacijos iš vežėjo. Jei jis turi draudimą – turėtų būti lengviau. Jei neturi – teks bylinėtis. Aš pats pažįstu žmogų, kurio šuo dingo pervežimo metu. Po dviejų dienų rado jį pasienio miestelyje – pasirodo, narvas atsidarė ir šuo išbėgo. Laimei, kažkas pagavo. Bet tai buvo dvi dienos košmaro. Todėl – saugus narvas, patikimas vežėjas, draudimas.

Išvada

Šuns pervežimas į Daniją – tai procesas, kuris reikalauja pasiruošimo. Dokumentai, vežėjo pasirinkimas, šuns paruošimas – viskas svarbu. Svarbiausia – neskubėkite, pasitikrinkite informaciją, pasirinkite patikimą vežėją. Ir atminkite – jūsų šuo negali pats pasirūpinti savimi kelyje. Tai jūsų atsakomybė. Jei padarysite viską teisingai – kelionė bus sklandi, o šuo saugiai pasieks tikslą. Jei turite klausimų – kreipkitės, klauskite, domėkitės. Geriau vienu klausimu daugiau, nei viena problema daugiau. Sėkmės kelyje.