Vežu gyvūnus į Kopenhagą kiekvieną dieną

Kai pirmą kartą reikėjo nuvežti katę pas draugus į Kopenhagą, nežinojau nuo ko pradėti. Dokumentai, narvai, maršrutai – viskas atrodė painu. Dabar, po kelių metų reguliarių pervežimų, galiu pasakyti, kad gyvūnų vežimas į Danijos sostinę yra visiškai įprastas dalykas. Važiuojame kiekvieną dieną, todėl viskas vyksta sklandžiai. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus – nuo dokumentų iki gyvūno patogumo kelionės metu. Jei planuojate siųsti savo augintinį į Kopenhagą, čia rasite visą reikalingą informaciją.

Dokumentai – gyvūnų pervežimas į Kopenhagą

1. Kokie dokumentai reikalingi vežant gyvūną į Kopenhagą?

Pirmiausia reikia gyvūno paso – tai ES augintinio pasas, kurį išduoda veterinarijos gydytojas. Jame pažymėti skiepai, mikroschema ir savininko duomenys. Be paso niekur – nei per sieną, nei į keltą. Dar reikia, kad gyvūnas būtų paženklintas mikroschema, kuri atitinka ISO 11784/11785 standartą. Be to, pasas turi būti išduotas ne anksčiau kaip prieš 21 dieną po pasiutligės skiepo. Kartais žmonės pamiršta, kad pasas turi galioti visą kelionės laiką. Jei dokumentai tvarkingi, jokių problemų kelyje nebus.

2. Ar reikia papildomų leidimų vežant gyvūną į Daniją?

Paprastai ne – jei vežate šunį, katę ar šešką iš ES šalies, užtenka augintinio paso. Tačiau yra niuansų. Pavyzdžiui, jei gyvūnas jaunesnis nei 12 savaičių, jo vežti negalima – Danija reikalauja, kad būtų atliktas pasiutligės skiepas, o skiepyti galima tik nuo 12 savaičių amžiaus. Dar vienas dalykas – jei vežate daugiau nei 5 gyvūnus, tai jau laikoma komerciniu pervežimu ir reikia papildomų dokumentų. Vieną kartą klientas bandė vežti šešis katinus vienu metu – teko aiškinti, kad tai jau kita kategorija. Taigi vienas ar du augintiniai – be jokių papildomų leidimų.

3. Ką daryti, jei gyvūno pasas pasibaigęs?

Jei pasas pasibaigęs, reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją dėl naujo paso išdavimo. Tai nėra sudėtinga procedūra, bet užtrunka. Veterinarijos gydytojas patikrins mikroschemą, atnaujins skiepų informaciją ir išduos naują dokumentą. Svarbu tai padaryti iš anksto – ne prieš pat kelionę. Vienas klientas skambino dieną prieš išvykimą su pasibaigusiu pasu – teko atidėti pervežimą kelioms dienoms. Geriausia pasitikrinti dokumentus bent savaitę prieš planuojamą kelionę. Taip išvengsite streso ir nereikalingo laukimo.

4. Ar reikia veterinarinės pažymos prieš kelionę?

Taip, rekomenduojama gauti veterinarinę pažymą, kad gyvūnas tinkamas kelionei. Tai nėra privaloma visais atvejais, bet praktiškai labai naudinga. Veterinarijos gydytojas patikrina bendrą gyvūno būklę, įvertina ar nėra ligos požymių. Ypač svarbu, jei gyvūnas vyresnis ar turi sveikatos problemų. Kartą vežėme vyresnį šunį su širdies problemomis – be veterinarinės pažymos būtume rizikavę. Be to, kai kurie vežėjai reikalauja tokios pažymos, net jei tai nėra oficialus reikalavimas. Pasitarkite su veterinaru – jis patars, ar jūsų augintiniui reikia papildomų tyrimų prieš kelionę.

5. Kaip užregistruoti gyvūną pervežimui?

Registracija paprasta – skambinate arba rašote vežėjui, nurodote gyvūno rūšį, dydį, svorį ir pageidaujamą datą. Mes paprastai prašome atsiųsti paso kopiją iš anksto – taip galime patikrinti ar viskas tvarkinga dar prieš atvykimą. Jei gyvūnas didelis, reikia pranešti iš anksto, nes vieta automobilyje ribota. Kartais žmonės pamiršta paminėti, kad veža ne vieną, o du gyvūnus – tada tenka perskirstyti vietą. Geriausia registruotis bent 2-3 dienas prieš planuojamą kelionę. Taip garantuojate sau vietą ir turite laiko sutvarkyti dokumentus.

Kelionė – gyvūnų transportavimas į Kopenhagą

6. Kiek trunka kelionė iš Lietuvos į Kopenhagą?

Priklauso nuo maršruto ir sustojimų. Paprastai nuo Vilniaus iki Kopenhagos – apie 12-14 valandų automobiliu. Jei važiuojame per Latviją ir Švediją keltu, kelionė gali užtrukti ilgiau – iki 16 valandų. Bet mes stengiamės važiuoti tiesiau, per Lenkiją ir Vokietiją, tada keltu iš Rostoko arba Sassnitz. Sustojame kas 3-4 valandas, kad gyvūnai galėtų atsigerti vandens ir prasimankštinti. Vienas šuo kartą taip susijaudino, kad teko daryti papildomą sustojimą – tiesiog reikėjo laiko nurimti. Kelionė ilga, bet su tinkamais sustojimais gyvūnai ištveria gerai.

7. Kaip paruošti gyvūną ilgai kelionei?

Pirmiausia – nešerkite gyvūno likus 4-6 valandoms iki kelionės. Pilnas skrandis + automobilis = blogas derinys. Vandens duokite, bet saikingai. Jei gyvūnas nepratęs prie automobilio, pradėkite pratinti prieš kelias savaites – trumpi pasivažinėjimai po miestą. Narvas turi būti pakankamai didelis, kad gyvūnas galėtų atsistoti ir apsisukti. Įdėkite į narvą pažįstamą pledą ar žaislą – tai ramina. Viena katė, kurią vežėme, buvo tokia rami, kad net užmigo po pirmos valandos. Kitas šuo – visą kelią lojo. Kiekvienas gyvūnas skirtingas, bet pasiruošimas labai padeda.

8. Ar gyvūnai vežami atskirai ar kartu su keleiviais?

Priklauso nuo situacijos. Jei savininkas kartu važiuoja, gyvūnas paprastai būna tame pačiame automobilyje. Jei vežame gyvūną be savininko – jis turi savo vietą, atskirai nuo kitų gyvūnų. Mes nekrauname skirtingų šeimininkų gyvūnų į vieną narvą – tai būtų nesaugu. Kiekvienas augintinis turi savo erdvę. Kartais būna, kad vienas šeimininkas veža du savo šunis – tada jie gali būti kartu, jei sutaria. Bet svetimi gyvūnai – visada atskirai. Saugumas pirmiausia, net jei tai reiškia mažiau vietos bagažui.

9. Ką daryti, jei gyvūnas blogai jaučiasi kelionės metu?

Stebime gyvūnus visos kelionės metu. Jei pastebime, kad gyvūnas vemuoja, dūsta ar elgiasi neįprastai – sustojame. Turime pirmosios pagalbos rinkinį gyvūnams, bet jei situacija rimta – ieškome artimiausios veterinarijos klinikos. Vieną kartą šuo pradėjo stipriai drebėti – pasirodo, buvo per karšta. Atvėsinome automobilį, davėme vandens, ir viskas susitvarkė. Svarbiausia – nepanikuoti. Dauguma gyvūnų tiesiog nervinasi, o tai praeina. Bet jei matote, kad kažkas negerai – sustokite, įvertinkite situaciją. Geriau prarasti valandą laiko nei rizikuoti gyvūno sveikata.

10. Ar reikia specialaus narvo gyvūnui vežti?

Taip, narvas privalo atitikti IATA reikalavimus – tai tarptautinė transporto asociacija, kurios standartai garantuoja saugumą. Narvas turi būti pakankamai didelis, tvirtas, su ventiliacija ir saugiu užraktu. Pigūs plastikiniai narvai iš prekybos centro dažnai neatitinka reikalavimų – vienas toks net sulūžo kelyje, laimei, gyvūnas nenukentėjo. Investuokite į kokybišką narvą – tai jūsų augintinio saugumas. Jei neturite tinkamo narvo, galime patarti kur įsigyti arba kartais turime atsarginių. Bet geriausia, kai savininkas pats pasirūpina tinkamu transportavimo būdu.

Sąlygos – vežu gyvūnus į Kopenhagą

11. Kokia temperatūra palaikoma automobilyje vežant gyvūnus?

Stengiamės palaikyti 18-22 laipsnių temperatūrą – tai patogiausia daugumai gyvūnų. Vasarą naudojame kondicionierių, žiemą – šildymą. Bet svarbu ne tik temperatūra, o ir oro cirkuliacija – automobilyje visada būna pravertos ventiliacijos angos. Vieną vasarą buvo 35 laipsniai karščio – teko daryti dažniau sustojimus ir leisti gyvūnams atvėsti. Žiemą atvirkščiai – stengiamės, kad nebūtų skersvėjų. Katės paprastai mėgsta šilčiau, šunys – vėsiau. Bandome rasti aukso vidurį, bet jei žinote, kad jūsų augintinis turi specifinių poreikių – praneškite iš anksto.

12. Kaip dažnai daromi sustojimai ilgos kelionės metu?

Kas 3-4 valandas – tai mūsų standartas. Sustojimo metu gyvūnai gali atsigerti vandens, o jei savininkas pageidauja – trumpai pasivaikščioti (šunys). Sustojimai trunka apie 15-20 minučių. Ilgesni sustojimai būna pietų metu – tada skiriame daugiau laiko. Vienas klientas prašė sustoti kas 2 valandas, nes jo šuo turėjo sveikatos problemų – žinoma, sutikome. Kiekvienas gyvūnas skirtingas, ir mes tai suprantame. Svarbiausia, kad gyvūnas nekentėtų ilgiau nei reikia. Geriau dažniau sustoti nei rizikuoti gyvūno komfortu.

13. Ar galima vežti gyvūną be narvo?

Ne, tai nesaugu ir neleistina. Gyvūnas visada turi būti narve arba specialioje transportavimo dėžėje. Atviras gyvūnas automobilyje – pavojus tiek jam, tiek vairuotojui. Staigus stabdymas, posūkis – gyvūnas gali susižeisti arba blaškyti vairuotoją. Vieną kartą klientas norėjo, kad jo šuo sėdėtų ant galinės sėdynės be narvo – teko atsisakyti. Saugumas yra ne diskusijų klausimas. Be to, Danijos įstatymai reikalauja, kad gyvūnai transporto priemonėje būtų tinkamai pritvirtinti. Narvas – geriausias sprendimas visiems.

14. Ką daryti, jei gyvūnas bijo narvo?

Tai dažna problema – ypač jei gyvūnas anksčiau nebuvo narve. Rekomenduojame pradėti pratinti bent savaitę prieš kelionę. Padėkite narvą namuose, įdėkite ten skanėstų, leiskite gyvūnui laisvai įeiti ir išeiti. Palaipsniui uždarykite duris trumpam – 5 minutės, 10 minučių, pusvalandis. Viena katė, kurią vežėme, buvo taip pripratusi prie narvo, kad pati ten lįsdavo. Kitas atvejis – šuo, kuris kaukė visą kelią. Bet po kelių kelionių priprato. Kantrybė ir pasiruošimas – tai viskas, ko reikia.

15. Ar vežate egzotinius gyvūnus – roplius, paukščius?

Tai priklauso nuo situacijos. Šunis, kates ir šeškus vežame reguliariai – tai mūsų pagrindinis darbas. Egzotiniai gyvūnai – sudėtingiau. Paukščiams reikia specialių narvų, ropliams – tinkamos temperatūros. Vieną kartą skambino žmogus norėdamas vežti iguaną – teko atsisakyti, nes neturėjome tinkamų sąlygų. Tačiau mažiems graužikams ar triušiams – galime padėti. Geriausia skambinti ir aptarti konkrečią situaciją. Kiekvienas gyvūnas turi savo poreikius, ir mes ne visada galime visus patenkinti. Sąžiningumas svarbiau nei pažadai.

Kaina – gyvūnų pervežimas į Kopenhagą

16. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas į Kopenhagą?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų – gyvūno dydžio, maršruto, ar savininkas kartu važiuoja. Paprastai vieno mažo gyvūno pervežimas kainuoja nuo 150 iki 300 eurų. Dideli šunys – brangiau, nes užima daugiau vietos. Jei vežate gyvūną be savininko, kaina gali būti didesnė, nes reikia papildomos priežiūros. Bet tai tik orientaciniai skaičiai – kiekvieną atvejį vertiname individualiai. Kartais būna nuolaidų, jei vežate daugiau nei vieną gyvūną arba jei tai reguliarus klientas. Skambinkite, pasikalbėsime – rasime abiem pusėms tinkamą variantą.

17. Ar kaina skiriasi vežant didelį ir mažą gyvūną?

Taip, skiriasi. Dideli gyvūnai užima daugiau vietos automobilyje, reikia didesnio narvo, kartais – daugiau sustojimų. Mažas šuo ar katė telpa į standartinį narvą, didelis šuo – reikia specialaus, erdvesnio. Be to, dideli gyvūnai dažniau turi specifinių poreikių – pavyzdžiui, daugiau vandens, dažnesni sustojimai. Vienas dogas, kurį vežėme, užėmė tiek vietos, kiek du maži šunys. Natūralu, kad kaina atitinkamai skiriasi. Bet nesijaudinkite – visada stengiamės rasti protingą sprendimą. Svarbiausia, kad gyvūnas keliautų saugiai ir patogiai.

18. Kada reikia mokėti – prieš ar po pervežimo?

Paprastai prašome avanso – apie 30-50 procentų sumos – registruojantis. Likusi dalis mokama pristatymo metu. Tai standartinė praktika, nes turime padengti kelionės išlaidas – kuras, keltas, mokesčiai. Bet suprantame, kad ne visi gali mokėti iš anksto – galime tartis. Vienas klientas prašė mokėti tik po kelionės, nes bijojo apgavystės – supratome jo nerimą ir sutikome. Pasitikėjimas svarbus. Galime atsiųsti sutartį, sąskaitą – viskas oficialiai. Svarbiausia, kad abi pusės jaustųsi patogiai.

19. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos reikia žinoti?

Stengiamės viską pasakyti iš anksto, kad nebūtų staigmenų. Pagrindinė kaina apima transportavimą, gyvūno priežiūrą kelionės metu ir dokumentų patikrinimą. Papildomi mokesčiai gali būti už kelto bilietą (jei važiuojame jūra), už specialius reikalavimus (pavyzdžiui, dažnesni sustojimai) arba už gyvūno paėmimą iš specifinės vietos. Vieną kartą klientas norėjo, kad paimtume gyvūną iš kaimo, kur nebuvo normalaus kelio – teko imti papildomą mokestį už degalus. Bet tai išimtys, ne taisyklė. Visada aiškiai pasakome kainą prieš kelionę.

20. Ar galima gauti sąskaitą už pervežimą?

Taip, žinoma. Išrašome sąskaitą faktūrą – tai oficialus dokumentas, kurį galite naudoti buhalterijoje arba kaip garantiją. Sąskaitoje nurodyta paslaugos kaina, PVM (jei taikomas) ir visi rekvizitai. Kai kurie klientai prašo sąskaitos, nes gyvūno pervežimas susijęs su persikėlimu į kitą šalį dėl darbo – tada darbdavys kompensuoja išlaidas. Mes visada išrašome sąskaitą, jei to prašoma. Net jei nereikia – galime atsiųsti patvirtinimą apie atliktą paslaugą. Viskas skaidriai ir tvarkingai.

Specialūs atvejai – vežu gyvūnus į Kopenhagą

21. Ką daryti, jei gyvūnas serga ar vartoja vaistus?

Būtinai praneškite iš anksto. Jei gyvūnas vartoja vaistus, nurodykite dozę ir vartojimo laiką. Mes pasirūpinsime, kad vaistai būtų duoti laiku. Bet jei gyvūnas serga – tai jau sudėtingiau. Priklauso nuo ligos. Peršalimas – vienas dalykas, infekcinė liga – visai kitas. Vieną kartą klientas bandė vežti šunį su viduriavimu – teko atidėti kelionę, nes tai būtų buvę nesaugu tiek gyvūnui, tiek kitiems. Sveikatos problemos – ne gėda, bet svarbu būti sąžiningam. Geriau atidėti kelionę kelias dienas nei rizikuoti.

22. Ar vežate nėščias gyvūnus?

Paprastai ne, ypač jei liko mažiau nei dvi savaitės iki numatomo gimdymo. Kelionės stresas gali sukelti komplikacijas, ir mes nenorime rizikuoti. Jei gyvūna nėščia ankstyvoje stadijoje ir veterinarijos gydytojas patvirtina, kad kelionė saugi – galime tartis. Bet reikia veterinarinės pažymos. Vieną kartą vežėme nėščią katę – viskas praėjo gerai, bet buvome labai atsargūs. Dažniau pasitaiko, kad žmonės nežino, jog jų gyvūna nėščia – tada tenka improvizuoti. Svarbiausia – gyvūno saugumas, ne patogumas.

23. Kaip elgtis, jei gyvūnas pabėga sustojimo metu?

Tai blogiausias košmaras, bet pasitaiko. Pirmiausia – nepanikuokite. Gyvūnas paprastai nebėga toli, ypač jei nepažįsta aplinkos. Stenkitės jį vilioti ramiu balsu, skanėstais. Mes turime atsarginį pavadėlį ir papildomą antkaklį automobilyje. Vieną kartą katė iššoko iš narvo sustojimo metu – užtruko 20 minučių, kol ją pagavome, bet viskas baigėsi gerai. Po to ėmėmės papildomų atsargumo priemonių – dvigubi užraktai narvuose. Svarbiausia – neleisti gyvūnui pabėgti, bet jei jau taip nutiko – elgtis ramiai ir sistemingai.

24. Ar galima vežti agresyvų gyvūną?

Tai priklauso nuo agresijos lygio. Jei gyvūnas tiesiog bijo žmonių ir urzgia – tai vienas dalykas. Jei jis puola ir kanda – visai kitas. Mes neatsakome už įkandimus ar sužalojimus, jei gyvūnas yra žinomai agresyvus. Bet dažniausiai „agresyvūs" gyvūnai tiesiog bijo – ir su tinkamu požiūriu nurimsta. Vienas rotveileris, kurį vežėme, atrodė baisiai, bet iš tiesų buvo didelis meškinas. Kita pusė – mažas taksas, kuris įkando man į ranką. Dydis ne visada atspindi charakterį. Svarbu žinoti, ko tikėtis, ir pasiruošti.

25. Ką daryti, jei kelionė vėluoja dėl eismo ar kitų priežasčių?

Taip nutinka – kamščiai, kelių remontai, orai. Mes visada informuojame klientą, jei kelionė vėluoja. Paprastai turime buferinį laiką – planuojame kelionę su papildoma valanda ar dviem. Bet kartais viskas susidėlioja blogai. Vieną kartą užstrigome Vokietijoje dėl avarijos – kelionė užtruko 4 valandomis ilgiau. Gyvūnai buvo gerai, bet savininkai nerimavo. Dabar visada siunčiame atnaujinimus realiu laiku – nuotraukas, vietą, prognozuojamą atvykimo laiką. Komunikacija išsprendžia daug problemų.

26. Ar galima sekti gyvūno kelionę realiu laiku?

Taip, naudojame GPS sekimo sistemą, kuri leidžia matyti automobilio vietą realiu laiku. Nuorodą atsiunčiame klientui prieš kelionę – taip galite stebėti, kur yra jūsų augintinis. Be to, reguliariai siunčiame nuotraukas ir atnaujinimus. Viena mama, kurios katę vežėme pas dukrą į Kopenhagą, kas valandą prašė nuotraukos – suprantame tokį nerimą. Dabar tai standartinė mūsų paslaugos dalis. Jūsų gyvūnas – jūsų šeimos narys, ir jūs turite teisę žinoti, kad viskas gerai.

Išvada

Gyvūnų pervežimas į Kopenhagą – tai ne tik logistika, bet ir atsakomybė. Kiekvienas augintinis nusipelno saugios ir patogios kelionės. Mes važiuojame kiekvieną dieną, todėl galime pasiūlyti lankstų grafiką ir individualų požiūrį. Jei turite klausimų – skambinkite. Geriau paklausti per daug nei per mažai. Jūsų gyvūnas, jūsų ramybė – mūsų prioritetas.