Ko reikia vežant katę į Denmark? Vežame kasdien

Įvadas Kai pirmą kartą reikėjo gabenti savo rainąjį Murkį pas sesę į Kopenhagą, atrodė, kad reikalas paprastas – įsidėsiu į dėžę ir važiuosiu. Bet realybė pasirodė kiek kitokia. Dokumentai, skiepai, tinkamas narvas... Galva susisuko. Todėl dabar, kai jau ne pirmus metus dirbu su gyvūnų pervežimais, noriu pasidalinti tuo, ką sužinojau per klaidas ir sėkmes. Šis tekstas – ne vadovėlis, o mano patirties santrauka, kad jūsų keturkojui kelionė būtų kuo sklandesnė. Vežame gyvūnus kasdien, tad situacijų mačiau pačių įvairiausių.

Dokumentai – katinų pervežimas į Daniją

1. Ar katėms reikia paso?

Taip, bet ne bet kokio. Kalbu apie Gyvūno augintinio pasą, kurį išduoda veterinarijos gydytojas. Be jo net nebandykite važiuoti. Kartą klientas atvyko su paprastu veterinariniu pažymėjimu – tiesiog stovėjome sienos kontrolės punkte ir laukėme, kol jis gaus reikiamą dokumentą faksu. Užtruko dvi valandas. Pase turi būti žyma apie pasiutligės skiepą, galiojantį bent 21 dieną iki išvykimo. Taip pat reikia gyvūno identifikacijos – mikroschemos numerio. Patikrinkite, ar veterinaras įrašė jį teisingai, nes kartais būna klaidų.

2. Kokie skiepai privalomi?

Privalomas tik pasiutligės skiepas. Bet aš visada rekomenduoju pasidaryti ir standartinį kačių skiepų kompleksą (nuo kačių maro, rinotracheito ir pan.). Kodėl? Nes kelionės stresas gali paūmėti latentines ligas. Be to, Danijoje veterinarai kartais prašo pilnos skiepų istorijos. Vieną kartą katė, kurios šeimininkas padarė tik privalomą skiepą, kelionės metu pradėjo čiaudėti – ir Danijos veterinaras ilgai klausinėjo apie kitus skiepus. Geriau turėti pilną dokumentaciją.

3. Kada reikia pradėti ruošti dokumentus?

Ne vėliau kaip prieš mėnesį. Skiepas turi būti padarytas bent 21 dieną prieš išvykimą, o mikroschemos implantavimas – prieš skiepą. Jei katė jau turi mikroschemą, bet skiepas buvo padarytas seniai, reikia revakcinacijos. Viskas užima laiko. Ir dar – veterinaras turi užpildyti pasą lietuvių ir anglų kalbomis. Kartą klientė atnešė dokumentus tik lietuvių kalba – muitinėje kilo klausimų, kol vertėjas patvirtino, kad viskas tvarkoje. Planuokite laiką su atsarga.

4. Ar reikia sveikatos pažymėjimo?

Taip, bet jis galioja tik 48 valandas iki išvykimo. Tai reiškia, kad veterinaras turi apžiūrėti katę prieš pat kelionę. Skamba kaip papildomas stresas, bet tai privaloma. Aš visada sakau klientams: suplanuokite vizitą pas veterinarą prieš pat išvykimą, bet ne per anksti, kitaip pažymėjimas nebegalios. Vieną kartą šeimininkas gavo pažymėjimą ketvirtadienį, o mes išvykome tik sekmadienį – muitinėje pažymėjimas jau buvo negaliojantis. Teko ieškoti vietinio veterinaro prie sienos.

Kelionės sąlygos – vežame kates kasdien

5. Kokį narvą rinktis?

Narvas turi atitikti IATA reikalavimus. Tai reiškia, kad jis turi būti pakankamai didelis, kad katė galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Tvirtos konstrukcijos, su ventiliacijos angomis ir saugiu užraktu. Aš mačiau visko – nuo kartoninių dėžių (bloga idėja) iki prabangių narvų su įmontuotomis girdyklomis. Geriausia rinktis plastikinį narvą su metalinėmis grotelėmis. Ir dar – įdėkite į narvą savo marškinėlius su namų kvapu. Tai katę ramina. Vieną kartą bandėme vežti katę naujame narve be jokio pažįstamo daikto – ji miaukė visą kelią.

6. Kaip paruošti katę kelionei?

Nemaitinkite katės 4-6 valandas prieš kelionę. Vanduo – taip, bet ne pilna gertuvė, nes drebėjimas gali sukelti pratekėjimą. Aš rekomenduoju naudoti drėgną kempinę pritvirtintą prie narvo grotelių. Ir dar – prieš kelionę pažaiskite su kate, kad ji pavargtų. Pavargusi katė dažniausiai miega. Bet neperlenkite lazdos – per didelis aktyvumas gali sukelti stresą. Vieną kartą šeimininkė prieš kelionę surengė intensyvų žaidimų seansą, katė buvo tokia pavargusi, kad veterinaras prieš išvykimą pagalvojo, jog ji serga.

7. Ką dėti į narvą?

Sugeriantį paklotą apačioje – tai privaloma. Tada kažką minkšto ir pažįstamo – pledą, ant kurio katė miega namuose. Jokių žaislų su smulkiomis detalėmis, kurias galima praryti. Ir jokio kraiko dubenėlio – kelionės metu jis tiesiog išsibarstys. Geriau naudoti kraiko įklotus, pritvirtintus prie pakloto. Vieną kartą klientas įdėjo visą kraiko dėžę – po valandos kelio visas narvas buvo pilnas granulių, o katė atrodė labai nepatenkinta.

8. Ar galima duoti raminamųjų?

Tik veterinaro rekomenduotus ir tik po bandomojo naudojimo namuose. Aš mačiau, kaip raminamieji veikia priešingai – katė tampa hiperaktyvi arba labai apsnūdusi. Vieną kartą šeimininkas davė katės raminamąjį vaistą, skirtą šunims (draugas davė „patikrintą“ variantą). Kelionės viduryje katė pradėjo vemti. Sustojome, ieškojome veterinaro. Tai buvo labai nemaloni situacija. Jei jūsų katė labai nerimsta, pasitarkite su veterinaru dėl natūralių raminamųjų priemonių – feromonų purškalo arba natūralių papildų.

Procedūros pasienyje – gyvūnų pervežimas kasdien

9. Kokia tvarka kertant sieną?

Tai priklauso nuo maršruto. Jei važiuojate per Lenkiją, sienos kontrolė paprastai vyksta greitai – pareigūnai patikrina dokumentus, pažiūri į gyvūną ir leidžia važiuoti. Bet jei keliaujate per kitas šalis, gali būti kitaip. Vieną kartą važiavome per Čekiją, kur veterinaras paprašė atidaryti narvą ir patikrinti mikroschemą skaitytuvu. Užtruko 20 minučių. Visada turėkite dokumentus po ranka, ne lagamine. Ir dar – muitinės deklaracijoje būtinai nurodykite, kad vežate gyvūną, kitaip gali kilti klausimų.

10. Ką daryti, jei dokumentai netinka?

Nepanikuokite. Dažniausia problema – pasibaigęs sveikatos pažymėjimas arba neteisingai įrašytas mikroschemos numeris. Tokiu atveju reikia kreiptis į vietinį veterinarą šalyje, kurioje esate. Jis gali išduoti naują pažymėjimą arba patvirtinti esamus dokumentus. Tai kainuoja papildomai, bet kitaip nepraleis. Aš visada sakau: turėkite atsarginį planą – žinokite, kur yra artimiausias veterinaras prie sienos. Vieną kartą mums teko važiuoti atgal 30 km iki mažo miestelio veterinarijos klinikos, nes veterinaras Lietuvoje buvo neteisingai įrašęs skiepo datą.

11. Ar reikia mokėti kokius mokesčius?

Už patį gyvūną – ne. Bet jei vežate komerciniais tikslais (parduoti ar dovanoti), tada taip. Asmeniniam pervežimui mokesčių nėra. Tačiau gali būti administracinis mokestis už veterinarinę kontrolę pasienyje. Jis nedidelis – apie 10-20 eurų. Vieną kartą klientas labai nustebo, kai paprašėme sumokėti 15 eurų už veterinarinę apžiūrą Danijos pusėje. Jis manė, kad viskas jau apmokėta. Ne visada viskas įskaičiuota.

Sveikata ir sauga – vežame kates į Daniją

12. Kaip elgtis, jei katei bloga kelionės metu?

Sustokite kuo greičiau, bet saugioje vietoje. Atidarykite narvą (tik uždaroje patalpoje arba automobilyje!) ir leiskite katei atsigauti. Jei ji vemia, nuvalykite ir pakeiskite paklotą. Jei atrodo labai prastai – skambinkite veterinarui. Aš visada turiu telefone kontaktus veterinarijos klinikų pagrindiniuose maršruto miestuose. Vieną kartą katė pradėjo sunkiai kvėpuoti – pasirodė, kad tai buvo ne stresas, o alerginė reakcija į naują kraiką. Laimei, buvome netoli Varšuvos, kur veterinaras greitai padėjo.

13. Ką daryti, jei katė pabėga?

Blogiausias košmaras. Bet nutinka. Pirmiausia – nepanikuokite ir nešaukite. Katė išsigąs ir bėgs toliau. Atidarykite automobilio duris, padėkite narvą su atviru langu netoli ir palaukite. Kartais katė grįžta pati. Jei ne – ieškokite ramiai, kvieskite vietinius gyventojus. Aš visada rekomenduoju ant antkaklio turėti kontaktinį numerį su tarptautiniu kodu. Vieną kartą katė pabėgo degalinėje Lenkijoje. Valandą ieškojome, kol vietinis berniukas ją rado pasislėpusią po priekaba. Nuo to laiko visada naudojame papildomą petnešą su GPS sekikliu.

14. Kaip sumažinti stresą kelionės metu?

Kalbėkite su kate ramiai. Grokite tylią muziką (klasikinė ar speciali muzika katėms). Darykite reguliarias pertraukas kas 2-3 valandas – ne tam, kad katė išeitų (to daryti negalima!), bet kad patikrintumėte, ar viskas tvarkoje, ir pakeistumėte vandenį. Ir dar – nekeiskite temperatūros automobilyje staiga. Katės nemėgsta skersvėjų. Vieną kartą vairuotojas įjungė stiprų kondicionierių, nes jam pačiam buvo karšta. Katė pradėjo čiaudėti ir purtytis. Temperatūra turi būti pastovi.

Praktiniai patarimai – vežame kasdien

15. Kada geriausia išvykti?

Vakare arba labai anksti ryte. Mažiau eismo, vėsiau (jei vasara), o katė dažniausiai miega natūraliu ritmu. Aš mėgstu išvykti apie 18-19 valandą – tada didžiąją kelionės dalį katė pramiega. Bet tai priklauso nuo jūsų katės įpročių. Jei ji naktinė, tada geriau rytą. Svarbiausia – ne piko metu, kai stovėsite kamščiuose. Vieną kartą išvykome penktadienio popietę – užtrukome papildomas 3 valandas Lenkijos keliuose dėl eismo. Katė buvo labai nervinga.

16. Kiek laiko trunka kelionė?

Iš Vilniaus iki Kopenhagos – apie 12-14 valandų, priklausomai nuo maršruto ir sustojimų. Bet neplanuokite tiesioginės kelionės. Reikia daryti pertraukas, galbūt net pernakvoti, jei katė labai blogai toleruoja kelionę. Aš visada sakau: geriau važiuoti lėčiau ir saugiau, nei skubėti. Vieną kartą klientas norėjo nuvažiuoti per 10 valandų – beveik be sustojimų. Katė buvo tokia išsekusi, kad Danijoje veterinaras rekomendavo parą stebėjimo.

17. Ką daryti, jei sugenda automobilis?

Turėkite kelių pagalbos numerį su tarptautiniu aptarnavimu. Ir svarbiausia – neleiskite katei išeiti iš automobilio, kol neatvyks pagalba. Jei reikia palikti automobilį, uždėkite antkaklį su pavadėliu ir laikykite katę ant rankų. Aš visada turiu papildomą transportavimo krepšį (ne narvą) tokiems atvejams. Vieną kartą mūsų mikroautobusas užklimpo purve Lenkijos kaime. Laukėme valandą, kol atvyko traktorius. Katė sėdėjo narve, mes – šalia. Nelabai linksma, bet saugu.

Atvykimas į Daniją – vežame kates kasdien

18. Ką daryti iš karto atvykus?

Pirmiausia – ramiai. Neatidarykite narvo iškart. Leiskite katei adaptuotis naujoje aplinkoje 15-20 minučių. Tada atidarykite narvo duris, bet neverskite išeiti. Padėkite vandenį ir maistą šalia. Dažniausiai katė išeis pati, kai pasijus saugi. Ir dar – patikrinkite, ar naujoje vietoje nėra pavojingų vietų, kur katė galėtų pasislėpti ir įstrigti. Vieną kartą katė iš karto įlindo po spinta ir praleido ten 6 valandas. Šeimininkė labai išsigando.

19. Kaip padėti katei adaptuotis?

Skirkite laiko. Pirmas kelias dienas leiskite katei pažinti vieną kambarį, tada palaipsniui – kitus. Naudokite feromonų difuzorių (Feliway) – jis tikrai padeda. Ir būkite kantrūs. Katė gali pradėti žymėti teritoriją arba neįprastai elgtis. Tai normalu. Vieną kartą katė Danijoje tris dienas atsisakė eiti į dėžutę su kraiku – pasirodė, kad kraikas buvo kitokios rūšies nei namuose. Pakeitėme – problema išspręsta.

20. Ar reikia registruoti katę Danijoje?

Ne, asmeniniam augintiniui nereikia. Bet jei planuojate likti ilgiau nei 3 mėnesius, rekomenduoju pasidaryti vietinį veterinarinį įrašą. Tai padės, jei prireiks veterinarinės pagalbos. Be to, Danijoje galioja kitokios taisyklės dėl laisvai lakstančių kačių – kai kuriose savivaldybėse reikia, kad katė būtų su antkakliu ir identifikacijos žyme. Pasidomėkite vietinėmis taisyklėmis.

Probleminės situacijos – vežame kasdien

21. Ką daryti, jei katė susirgo po kelionės?

Nedelsiant kreipkitės į veterinarą. Ir būtinai parodykite kelionės dokumentus – veterinaras norės žinoti skiepų istoriją ir bet kokius vaistus, duotus kelionės metu. Dažniausios problemos po kelionės – virškinimo sutrikimai (dėl streso) arba kvėpavimo takų infekcijos (dėl temperatūros pokyčių). Vieną kartą katė po kelionės pradėjo viduriuoti – veterinaras sakė, kad tai tipinė streso reakcija. Bet geriau patikrinti.

22. Kaip elgtis, jei dingsta dokumentai?

Turėkite elektronines kopijas telefone ir debesyje. Jei praradote popierinius dokumentus, susisiekite su veterinaru, kuris išdavė pasą – jis gali išduoti dublikatą. Tai užima laiko, bet įmanoma. O jei esate jau Danijoje – kreipkitės į vietinį veterinarą su mikroschemos numeriu. Jis gali patikrinti duomenis sistemoje ir išduoti vietinį dokumentą. Vieną kartą šeimininkė prarado pasą traukinyje. Užtruko dvi dienas, kol gavo dublikatą iš Lietuvos.

23. Ką daryti, jei katė atsisako valgyti?

24 valandas nevalgymas dar nėra katastrofa. Bet jei tai trunka ilgiau – reikia veterinaro. Dažniausiai katės atsisako maisto dėl streso. Pabandykite pašildyti maistą (kvapas tampa intensyvesnis) arba duokite kažką labai skanaus – konservų, kurių paprastai negauna. Vieną kartą katė nevalgė 36 valandas. Veterinaras davė apetitą skatinančių vaistų ir patarė maitinti iš rankų. Po dienos viskas grįžo į normą.

24. Kaip išvengti dažniausių klaidų?

Planuokite iš anksto, bet būkite lankstūs. Turėkite atsarginį planą. Ir svarbiausia – stebėkite katę, ne dokumentus. Gyvūnas visada svarbiau už grafiką. Aš mačiau, kaip žmonės taip susikoncentruoja į dokumentus, kad pamiršta pačią katę. Ji gali būti ištroškusi, išsigandusi ar serganti, o šeimininkas vis dar tikrina paso įrašus. Būkite dėmesingi. Tai pagrindinis patarimas.

Išvada Vežti katę į Daniją nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pradžių. Svarbiausia – pasiruošimas, kantrybė ir lankstumas. Dokumentai, tinkamas narvas, reguliarios pertraukos ir ramus elgesys – tai pagrindiniai dalykai. Ir nepamirškite, kad kiekviena katė yra individuali. Kas tinka vienai, gali netikti kitai. Stebėkite savo augintinį, pasitarkite su veterinaru ir nebijokite klausti patarimo tų, kurie jau tai darė. Sėkmės kelyje!