Šunų vežimas Denmark, Vežame kiekvieną dieną

Šunų vežimas į Denmark – tai paslauga, kurios prireikia vis daugiau žmonių. Ar kraustotės dirbti, ar perkate šuniuką iš Lietuvos veislyno, ar tiesiog norite, kad jūsų augintinis būtų šalia – mes galime padėti. Vežame kiekvieną dieną, tiesioginiu maršrutu, su visais reikalingais dokumentais. Dirbu šioje srityje jau ne vienerius metus ir žinau, kad kiekvienas šuo – skirtingas. Vienas ramiai sėdi dėžėje, kitas loja visą kelią, trečias miega kaip kūdikis. Svarbiausia – pasiruošti. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, kad galėtumėte ramiai patikėti savo šunį mums.

Paslaugos – šunų vežimas į Denmark kasdien

1. Ką reiškia, kad vežate kiekvieną dieną?

Tai reiškia, kad turime reguliarų grafiką – išvykstame iš Lietuvos kasdien arba kas antrą dieną, priklausomai nuo užsakymų. Nereikia laukti savaitėmis, kol susidarys grupė. Jei paskambinate pirmadienį, antradienį ar trečiadienį jūsų šuo jau gali būti kelyje. Žinoma, geriau užsisakyti iš anksto, bet suprantame, kad gyvenimas nenuspėjamas – kartais reikia greitai. Vienas klientas skambino ketvirtadienį, penktadienį paėmėme šunį, šeštadienį jis jau buvo Kopenhagoje. Greitai, bet saugiai.

2. Kokius šunis vežate – tik tam tikrų veislių ar visus?

Vežame visus šunis – nuo čihuahua iki vokiečių dogo. Veislė nesvarbi, svarbu, kad šuo būtų sveikas ir turėtų reikiamus dokumentus. Aišku, dideli šunys užima daugiau vietos, todėl kaina skiriasi. Bet atsisakyti dėl veislės – ne mūsų stilius. Turėjome ir kovinių veislių šunis, ir medžioklinius, ir dekoratyvinius. Visi keliavo saugiai. Svarbiau charakteris nei veislė – ramus rotveileris geriau už agresyvų taksą.

3. Ar vežate šunis, kurie dar neturi metų?

Taip, bet su tam tikromis sąlygomis. Jauni šuniukai turi būti paskiepyti pagal amžių – pasiutligės skiepas galimas nuo 12 savaičių, ir po jo turi praeiti 21 diena. Tai reiškia, kad mažiausiai 15 savaičių amžiaus šuniukas gali keliauti. Anksčiau – ne, taisyklės neleidžia. Bet jei šuniukas jau tinkamo amžiaus – vežame be problemų. Jauni šuniukai dažnai keliauja geriau nei suaugę – jie daugiau miega ir mažiau nervinasi.

4. Kuo skiriasi jūsų paslauga nuo paprasto pervežimo?

Skirtumas tame, kad mes specializuojamės gyvūnuose. Tai ne šiaip krovininis transportas, kuriame tarp dėžių pastatomas narvas su šunimi. Mūsų transportas pritaikytas gyvūnams – ventiliacija, temperatūros kontrolė, minkšti pagrindai, atskiros erdvės. Vairuotojai žino, kaip elgtis su šunimis, kada daryti pertraukas, kaip nuraminti išsigandusį gyvūną. Tai ne pigiausias variantas, bet saugiausias. O kai kalba eina apie jūsų šunį – saugumas svarbiau už kainą.

5. Ar galite paimti šunį iš namų Lietuvoje?

Taip, tai vadiname „nuo durų iki durų" paslauga. Atvažiuojame į jūsų namus, paimame šunį, vežame į Denmark, pristatome į nurodytą adresą. Patogu, ypač jei neturite galimybės patys atvežti šuns į mūsų surinkimo punktą. Aišku, tai kainuoja papildomai – priklauso nuo atstumo. Bet daugelis klientų sako, kad verta – nereikia sukti galvos dėl logistikos.

Dokumentai – šunų vežimui į Denmark reikalavimai

6. Kokie dokumentai būtini vežant šunį į Denmark?

Trys pagrindiniai dalykai: gyvūno pasas, mikročipas ir galiojantis pasiutligės skiepas. Be šių trijų dalykų – neįmanoma. Pase turi būti įrašyti visi skiepai, mikročipo numeris, šuns identifikacija. Veterinaras, kuris išduoda pasą, turi būti akredituotas – ne bet kuris veterinaras gali tai padaryti. Patikrinkite, ar jūsų veterinaras turi teisę išduoti ES gyvūno pasą. Jei ne – reikia ieškoti kito. Tai svarbu, nes neteisingas dokumentas gali sukelti problemų pasienyje.

7. Ką daryti, jei šuo paskiepytas, bet paso neturi?

Reikia nueiti pas veterinarą ir pasidaryti pasą. Tai užtrunka vieną vizitą – veterinaras patikrins mikročipą, įrašys skiepus, išduos pasą. Kaina nedidelė – apie 20-30 eurų. Bet svarbu, kad skiepai būtų galiojantys. Jei pasiutligės skiepas pasibaigęs – reikia skiepyti iš naujo ir laukti 21 dieną. Todėl visada sakau – patikrinkite paso galiojimą prieš mėnesį iki planuojamos kelionės. Ne prieš dieną – prieš mėnesį.

8. Ar reikia kirmino tyrimo prieš vežant šunį?

Į Denmark konkrečiai – ne, kirmino tyrimas nėra privalomas. Bet į kai kurias kitas šalis – taip. Tai dažnas nesusipratimas – žmonės skaito apie reikalavimus kitoms šalims ir painioja. Denmark pakanka pagrindinių dokumentų – pasas, mikročipas, pasiutligė. Bet jei planuojate keliauti toliau – pavyzdžiui, iš Denmark į Švediją – tada gali prireikti papildomų tyrimų. Visada klauskite konkrečiai apie savo maršrutą.

9. Kiek laiko galioja pasiutligės skiepas?

Priklauso nuo vakcinos. Dažniausiai – vienerius metus, bet yra vakcinų, kurios galioja trejus metus. Svarbu patikrinti datą pase. Jei skiepas pasibaigė – reikia skiepyti iš naujo ir laukti 21 dieną prieš kelionę. Vienas klientas atėjo su pasu, kuriame skiepas buvo pasibaigęs prieš dvi dienas – teko atidėti kelionę mėnesiui. Nemalonu, bet taisyklės yra taisyklės. Veterinarai kartais primena apie skiepus, bet ne visada – patys turite sekti.

10. Ar šuniukai iš veislyno turi visus reikiamus dokumentus?

Paprastai taip, bet ne visada. Geras veislynas išduoda šuniuką su pasu, mikročipu ir pirmaisiais skiepais. Bet būna, kad veislynas pamiršta mikročipą arba skiepas dar ne pilnas. Todėl visada prašau atsiųsti paso nuotrauką prieš kelionę – kad galėčiau patikrinti. Vieną kartą šuniukas atvyko be mikročipo – teko grįžti pas veterinarą. Po to visada tikrinu iš anksto. Geriau penkios minutės patikrinimo nei valandos problemų.

Kelionė – šunų transportavimas į Denmark procesas

11. Kaip atrodo jūsų transportas viduje?

Tai specialiai pritaikytas mikroautobusas. Viduje – atskiros sekcijos su minkštais pagrindais, ventiliacija kiekvienoje sekcijoje, temperatūros kontrolė. Šunys mato vienas kitą per grotas, bet negali pasiekti. Yra vieta vandeniui ir maistui. Priekyje – vairuotojas, kuris gali stebėti gyvūnus per veidrodį. Nėra prabangos, bet yra viskas, ko reikia saugiai kelionei. Vienas klientas, pamatęs vidų, pasakė – čia geresnės sąlygos nei mano biure. Gal ir taip.

12. Kiek šunų vežate vienu metu?

Paprastai 4-6, priklausomai nuo dydžio. Jei vežame didelius šunis – mažiau, jei mažus – daugiau. Stengiamės neperkrauti – kiekvienas šuo turi turėti pakankamai erdvės. Vieną kartą turėjome užsakymą vežti 8 mažus šunis – tilpo be problemų. Bet 8 dideli šunys – jau per daug. Tada daliname į dvi keliones arba naudojame antrą transportą. Svarbu, kad visi jaustųsi patogiai.

13. Ar šunys gali keliauti kartu, jei jie nepažįsta vienas kito?

Taip, bet stebime jų elgesį. Prieš kelionę leidžiame šunims susipažinti – uostytis, apžiūrėti vienas kitą. Jei matome agresiją – dedame toliau. Dauguma šunų po pradinio susidomėjimo tiesiog ignoruoja vienas kitą. Bet būna išimčių – vienas rotveileris taip „įsimylėjo" mažą jorkšyrą, kad visą kelią sėdėjo šalia jo dėžės ir saugojo. Šeimininkai juokėsi, kai papasakojome.

14. Ką darote, jei šuo vemja kelionės metu?

Sustojame, išvalome, patikriname, ar šuo gerai. Vėmimas kelionėje – dažnas dalykas, ypač jei šuo nepratęs prie transporto. Turime valymo priemonių ir atsarginių paklotų. Svarbu, kad šuo po vėmimo atsigertų vandens. Jei vėmimas kartojasi – galbūt šuo serga, tada reikia veterinaro. Bet vienkartinis vėmimas – nieko baisaus. Kaip žmonėms – kartais tiesiog supykina.

15. Kaip dažnai šunys gauna vandens kelionės metu?

Vanduo visada prieinamas – kiekvienoje sekcijoje yra tvirtas indas su vandeniu. Be to, per kiekvieną sustojimą siūlome papildomai atsigerti. Vasarą, kai karšta, sustojame dažniau ir duodame daugiau vandens. Dehidratacija – rimtas dalykas, ypač ilgose kelionėse. Vienas šuo atsisakė gerti iš mūsų indo – pasirodė, kad jis pripratęs gerti iš čiaupo. Po to nešiojome vandenį iš čiaupo – gėrė be problemų.

Pasiruošimas – kaip paruošti šunį kelionei į Denmark

16. Ką daryti dieną prieš kelionę?

Pirma – patikrinti dokumentus. Antra – paruošti transportavimo dėžę, jei naudosite savo. Trečia – nekeisti maisto ar rutinos. Ketvirta – ilgiau pavedžioti šunį vakare, kad pavargtų. Penkta – paruošti maišelį su šuns daiktais – pledas, vanduo, maistas, vaistai, jei vartoja. Ir svarbiausia – nesinervinti. Šunys jaučia šeimininko emocijas. Jei jūs nerimaujate – šuo nerimaus dvigubai. Ramus šeimininkas – ramus šuo.

17. Ar reikia maitinti šunį prieš kelionę?

Lengvas maistas likus 4-5 valandoms prieš kelionę – taip. Pilna porcija prieš pat kelionę – ne. Šunys, kaip ir žmonės, gali vemti, jei keliauja su pilnu skrandžiu. Geriau duoti mažiau, bet kokybiško maisto. Po to – jokio maisto iki pirmo sustojimo. Vienas šeimininkas davė šuniui didelį kaulą prieš kelionę – šuo visą kelią bandė jį slėpti ir nervinosi. Po to supratome – maistas kelionėje tik trukdo.

18. Ką daryti, jei šuo vartoja vaistus?

Praneškite mums iš anksto. Nurodykite, kokių vaistų reikia, kada ir kiek. Mes pasirūpinsime, kad šuo gautų vaistus laiku. Svarbu, kad vaistai būtų supakuoti su aiškiomis instrukcijomis – ne visi moka atskirti tabletes. Vienas šuo vartojo vaistus kas 8 valandas – suderinome grafiką su sustojimais, viskas pavyko. Bet jei nepranešate – mes nežinome, ir šuo gali praleisti dozę.

19. Ar šuo turi būti nupraustas prieš kelionę?

Nebūtina, bet rekomenduojama. Švarus šuo – mažiau kvapų, mažiau purvo transporto viduje. Bet jei šuo bijo maudytis – neverčiame. Svarbiau, kad šuo būtų sveikas nei švarus. Vienas šuo atvyko visas purvinas – pasirodė, kad prieš kelionę išsimaudė baloje. Šeimininkė atsiprašinėjo, bet mes nesijaudinome – išvalėme, viskas gerai. Gyvenimas yra gyvenimas.

20. Kaip paruošti šunį, kuris niekada nebuvo transportavimo dėžėje?

Reikia laiko. Idealu – pradėti treniruotis prieš dvi savaites. Pastatyti dėžę namuose, įdėti skanėstą, leisti šuniui savanoriškai įeiti. Palaipsniui ilginti laiką dėžėje. Pirmą dieną – 5 minutės, antrą – 10, ir taip toliau. Negalima versti – tai sukels baimę. Vienas šuo taip įsimylėjo savo dėžę, kad šeimininkė sakė – jis ten miega net namie. Tai idealus rezultatas. Bet jei laiko nėra – mes padedame, tiesiog reikia kantrybės.

Sauga – šunų vežimo į Denmark taisyklės

21. Kaip elgiatės su agresyviais šunimis?

Atsargiai. Pirmiausia – prašome šeimininko įspėti apie agresiją iš anksto. Antra – naudojame papildomas apsaugas – storesnės grotos, atstumas nuo kitų šunų. Trečia – vairuotojas turi patirties su agresyviais šunimis, žino, kaip elgtis. Bet jei šuo kelia realią grėsmę – atsisakome vežti. Tai nemalonu, bet saugumas svarbiau. Vienas šuo buvo toks agresyvus, kad net šeimininkas negalėjo jo suvaldyti – patarėme kreiptis į trenerį prieš kelionę.

22. Ar šunys yra pririšami ar tik dėžėse?

Dėžėse, bet dėžės yra pritvirtintos prie transporto grindų. Jos neslidinėja, nevirsta. Šuo dėžėje – tai saugiausia vieta avarijos atveju. Be dėžės – šuo gali susižeisti arba išlėkti pro langą. Todėl visada reikalaujame dėžės. Net jei šuo ramus ir paklusnus – dėžė būtina. Vienas klientas sakė, kad jo šuo „nemėgsta" dėžės – atsakiau, kad geriau nemėgti dėžės nei susižeisti.

23. Ką darote, jei šuo loja visą kelionę?

Kantriai dirbame. Bandome nuraminti – ramus balsas, švelnus prisilietimas. Kartais padeda muzika – grojame ramią klasikinę muziką. Jei lojimas netrukdo kitų šunų – tiesiog toleruojame. Bet jei vienas šuo loja ir kiti pradeda – tada reikia atskirti. Vienas kokerspanielis lojo 6 valandas iš eilės – po to užmigo ir miegojo likusią kelionės dalį. Išsekino save. Šeimininkė sakė, kad jis toks – loja, kol pavargsta.

24. Ar turite pirmosios pagalbos priemonių šunims?

Taip, turime. Pirmosios pagalbos rinkinys, skirtas gyvūnams – tvarsčiai, dezinfekantas, termometras, vaistai nuo skausmo (tik veterinarui leidus). Be to, turime kontaktus veterinarų pakeliui – Lenkijoje, Vokietijoje, Denmark. Jei kas nors nutinka – žinome, kur kreiptis. Bet turiu pasakyti – per visus metus rimtų atsitikimų buvo labai mažai. Dažniausiai tai smulkmenos – susižeidęs nagas, nedidelis viduriavimas.

Laikas ir grafikas – šunų vežimas į Denmark

25. Kada tiksliai atvykstate į Denmark?

Priklauso nuo maršruto ir eismo. Iš Vilniaus į Kopenhagą – apie 12-14 valandų. Iš Kauno – 11-13 valandų. Iš Klaipėdos – trumpiau, jei plaukiame keltu. Bet niekada nežadu tikslaus laiko – kelyje gali nutikti visko. Spūstys, remontai, orai. Visada duodu intervalą – pavyzdžiui, tarp 18 ir 20 valandos. Geriau atvykti anksčiau nei vėluoti. Klientai tai vertina.

26. Ar galima pasirinkti išvykimo laiką?

Iš dalies. Turime pagrindinį grafiką – išvykstame anksti ryte. Bet jei yra specialus poreikis – pavyzdžiui, šuo turi gauti vaistus tam tikru laiku – stengiamės prisitaikyti. Vienas klientas prašė išvykti popiet, nes ryte veterinaras skiepijo šunį – sutikome. Bet tai išimtis, ne taisyklė. Dažniausiai laikomės savo grafiko – tai efektyviau visiems.

Išvada

Šunų vežimas į Denmark – tai kasdienis mūsų darbas, ir mes jį darome su meile. Kiekvienas šuo, kurį vežame, tampa mūsų laikinu keleiviu, ir mes rūpinamės juo kaip savo. Jei planuojate vežti šunį – skambinkite, klauskite, pasitarkime. Nėra kvailų klausimų, yra tik neatsakyti. Laukiame jūsų skambučio.