Gyvūnų vežimas iš Denmark į Lietuvą

Dažniausiai vežame gyvūnus iš Lietuvos į Denmark. Bet yra ir kita kryptis – iš Denmark į Lietuvą. Žmonės grįžta atostogų, persikrausto, perka gyvūną Danijoje, paveldi močiutės katiną. Priežasčių daug, principas tas pats: dokumentai, narvas, pasiruošimas. Tik reikia Danijos veterinaro, ne lietuviško. Ir ten viskas šiek tiek kitaip – skandinaviškas punktualumas, kitokie įkainiai, kitokia tvarka. Šiame tekste (ne straipsnyje, o paaiškinime) papasakosiu, kaip vežame gyvūnus iš Denmark atgal į Lietuvą. Nes tai ne mažiau svarbu nei pirmoji kryptis.

Dokumentai – gyvūnų vežimas iš Denmark

1. Kokie dokumentai reikalingi vežant gyvūną iš Denmark į Lietuvą?

Tie patys, kaip ir vežant į Denmark – tik iš kitos pusės. ES gyvūno pasas, mikročipas, pasiutligės skiepas. Bet pasą turi išduoti arba patvirtinti Danijos veterinaras. Jei gyvūnas turi lietuvišką pasą, jis galioja – bet Danijos veterinaras turi patvirtinti, kad gyvūnas tinkamas kelionei. Tai vadinama sveikatos patikra. Be to – echinokokozės gydymas, atliktas 1-5 dienas prieš kelionę. Danijos veterinarai tai daro greitai, bet reikia išankstinės registracijos. Be registracijos – niekas nepriims. Taip, Danijoje viskas pagal grafiką.

2. Kaip rasti veterinarą Danijoje?

Paprasčiausias būdas – „Dyrlæge" paieška Google. „Dyrlæge" – tai veterinaras danų kalba. Didžiuosiuose miestuose – Kopenhagoje, Oahruse, Odense – klinikų daug. Mažesniuose miestuose – mažiau, bet yra. Rekomenduoju skambinti bent prieš savaitę, nes Danijoje veterinarai užimti. Ypač vasarą, kai visi nori keliauti. Vienas klientas skambino pirmadienį, norėjo vizito antradienį. Atsakymas: „galime penktadienį". Danijoje taip – viskas pagal grafiką, jokių išimčių. Net jei labai skubu.

3. Kiek kainuoja veterinaro paslaugos Danijoje?

Daugiau nei Lietuvoje. Sveikatos patikra – 50-100 eurų. Echinokokozės gydymas – 30-60 eurų. Sveikatos sertifikatas – 40-80 eurų. Iš viso – 120-240 eurų, priklausomai nuo klinikos ir gyvūno. Lietuvoje tas pats kainuotų 50-80 eurų. Bet Danija – brangi šalis, ir veterinarai čia ne išimtis. Galima bandyti rasti pigiau mažesniuose miestuose, bet skirtumas nedidelis. Geriau mokėti daugiau ir būti tikram, kad viskas padaryta teisingai. Pigus veterinaras kartais reiškia prastą darbą. O prastas darbas pasienyje – brangus.

4. Ar Danijos veterinarai skiriasi nuo lietuviškų?

Taip, šiek tiek. Danijos veterinarai labai punktualūs – jei užsirašėte 10 valandą, būkite 9:55. Vėluosite 5 minutes – gali tekti laukti kitos dienos. Rimtai. Be to, jie labai kruopščiai pildo dokumentus. Kiekvienas įrašas, kiekvienas antspaudas – vietoje. Lietuvoje kartais veterinarai pamiršta įrašyti echinokokozės gydymą. Danijoje – taip nenutinka. Bent jau mūsų patirtis tokia. Gal todėl, kad Danijoje baudos už klaidas didesnės. Arba tiesiog mentalitetas kitoks.

Pasiruošimas – gyvūnų vežimas iš Denmark į Lietuvą

5. Kada pradėti ruoštis?

Mažiausiai prieš dvi savaites. Pirmas žingsnis – susirasti veterinarą Danijoje ir užsiregistruoti. Antras – patikrinti, ar gyvūno pasas galioja. Jei ne – reikia naujo arba atnaujinimo. Trečias – susisiekti su mumis dėl transporto. Mes vežame abiem kryptimis, bet grafikas gali skirtis. Iš Denmark į Lietuvą vežame rečiau – 2-3 kartus per savaitę, ne kasdien. Taigi, reikia derinti datas. Pradėkite anksti, ne paskutinę savaitę. Žinau, kad kartojauosi, bet tai svarbu.

6. Kaip paruošti gyvūną kelionei atgal?

Taip pat, kaip kelionei į priekį. Pasivaikščiojimas prieš kelionę, nešėrimas 4-6 valandas, vanduo visada. Narvas – tas pats, jei gyvūnas prie jo pripratęs. Jei ne – pripratinkite. Kvapas – įdėkite drabužį ar pledą su namų kvapu. Ypač svarbu, jei gyvūnas Danijoje praleido ilgą laiką – jis gali būti pripratęs prie naujų namų, o kelionė atgal gali sukelti stresą. Vienas šuo Danijoje gyveno metus – grįžtant į Lietuvą lojo 6 valandas. Šeimininkė sakė, kad jis „ilgisi Danijos". Gal. O gal tiesiog nepatiko mikroautobusas.

7. Ką daryti, jei gyvūnas Danijoje susirgo?

Pirma – veterinaras. Antra – palaukti, kol pasveiks. Negalima vežti sergančio gyvūno. Jei liga užkrečiama – negalima ir teisiškai. Jei lėtinė ir kontroliuojama – galima, bet su veterinaro pažyma. Danijos veterinarai išduoda pažymas greitai, bet reikia vizito. Vieną kartą šuo Danijoje susirgo dieną prieš kelionę. Atšaukėme, palaukėme savaitę, vežėme, kai pasveiko. Klientas suprato – sveikata svarbiau nei grafikas. Visada.

8. Ar reikia papildomų dokumentų grįžtant į Lietuvą?

Ne, jei gyvūnas turi ES gyvūno pasą. Pasas galioja visose ES šalyse, įskaitant Lietuvą. Bet jei gyvūnas Danijoje buvo ilgiau nei 4 mėnesius, rekomenduoju pasitikrinti, ar skiepai vis dar galioja. Pasiutligės skiepas galioja 1-3 metus, bet kiti skiepai – kasmet. Jei pasibaigę – reikia naujų. Geriau sužinoti Danijoje, ne Lietuvoje. Lietuvos veterinarai gali paprašyti atnaujinti skiepus, o tai užtrunka. Planuokite iš anksto.

Kelionė – gyvūnų vežimas iš Denmark į Lietuvą

9. Kiek trunka kelionė iš Denmark į Lietuvą?

12-16 valandų, priklausomai nuo maršruto. Iš Kopenhagos iki Vilniaus – ilgiau, iki Klaipėdos – trumpiau. Maršrutas paprastai eina per Vokietiją, Lenkiją. Yra alternatyva per Švediją ir keltą, bet tai brangiau ir ilgiau. Mes renkamės sausumos kelią – patikimiau. Sustojame 3-4 kartus, kaip ir į priekį. Vairuotojai keičiasi – ne tas pats žmogus važiuoja pirmyn ir atgal. Per daug valandų, per daug pavojinga. Saugumas – prioritetas. Net jei tai reiškia ilgesnę kelionę.

10. Ar gyvūnai vežami atskirai nuo kitų?

Priklauso. Jei vežame tik jūsų gyvūną – atskirai. Jei su kitais – kartu, bet kiekvienas savo narve. Mes vertiname, ar gyvūnai suderinami. Vieną kartą vežėme katę iš Denmark ir šunį iš Lietuvos – tame pačiame mikroautobuse, bet skirtinguose skyriuose. Katė net nežinojo, kad šuo ten. Šuo – taip pat. Abu ramiai miegojo. Atskyrimas – raktas. Ir gera garso izoliacija.

11. Kokia temperatūra kelionės metu?

18-22 laipsniai. Žiemą šildome, vasarą vėsiname. Temperatūra tikrinama kas valandą. Yra buvę, kad žiemą Lenkijoje lauke buvo -20, o šildytuvas veikė puikiai. Gyvūnai net nežinojo, kad šalta. Vasarą – kitas reikalas. Vokietijoje kartais būna 35+ laipsnių. Kondicionierius dirba pilnu pajėgumu, bet vis tiek karšta. Sustojame dažniau, duodame daugiau vandens. Vasara – sunkiausias metų laikas gyvūnų transportui. Bet išgyvename.

12. Ar vairuotojai žino maršrutą?

Taip, visi mūsų vairuotojai žino maršrutą mintinai. Jie žino, kur sustoti, kur yra veterinarijos klinikos, kur geriausios poilsio aikštelės. Vienas vairuotojas važiuoja šiuo maršrutu jau 7 metus. Jis žino kiekvieną posūkį, kiekvieną duobę. Kartais net per daug – pernelyg pasitiki savimi ir nežiūri navigacijos. Bet kol kas viskas gerai. Nenuklydo. Dar.

Atvykimas – gyvūnų vežimas iš Denmark

13. Kas nutinka Lietuvos pasienyje?

Paprastai – nieko. ES viduje nėra muitinės patikros, tik atsitiktiniai sustojimai. Veterinarijos kontrolė reta – Lietuva ne tokia griežta kaip Danija. Bet dokumentus visada turėkite. Kartą Lietuvos pasieniečiai sustabdė mikroautobusą ir paprašė parodyti gyvūnų dokumentus. Parodėme – viskas tvarkoje. Jie nustebo, kad turime viską. Matyt, ne visi vežėjai pasiruošę. Mes esame. Tai ne pasigyrimas, o faktas.

14. Ar reikia registruoti gyvūną Lietuvoje?

Šunys turi būti registruoti Agroinformo sistemoje. Tai galima padaryti internetu arba pas veterinarą. Nemokama. Katės – neprivaloma, bet rekomenduojama. Jei gyvūnas jau registruotas Lietuvoje ir grįžta iš Denmark – nieko daryti nereikia. Jei pirmą kartą atvyksta į Lietuvą – reikia registruoti. Paprasta procedūra, trunka 10 minučių. Veterinaras padaro, arba galite patys per Agroinformą.

15. Kaip perduodate gyvūną Lietuvoje?

Asmeniškai. Vairuotojas susitinka su savininku ar gavėju, perduoda gyvūną su dokumentais. Pasirašomas perdavimo aktas. Jei savininkas negali atvykti – galime pristatyti iki durų. Papildomas mokestis, bet įmanoma. Mes visada prašome telefono numerio, kad galėtume pranešti apie atvykimą. Kartą gavėjas gyveno kaime, kur navigacija neveikė. Vairuotojas klaidžiojo valandą. Bet rado. Visada randame.

Kainos – gyvūnų vežimas iš Denmark į Lietuvą

16. Kiek kainuoja gyvūno gabenimas iš Denmark?

Šiek tiek daugiau nei į priekį. Mažas gyvūnas – 250-400 eurų. Vidutinis – 350-500 eurų. Didelis – 450-650 eurų. Priežastis: mažiau užsakymų šia kryptimi, todėl mikroautobusas dažniau važiuoja ne visiškai pilnas. Be to, Danijos veterinaro paslaugos brangesnės. Dokumentų tvarkymas – papildomai 100-150 eurų (brangiau nei Lietuvoje). Draudimas – įskaičiuotas. Konkrečią kainą sakome prieš kelionę.

17. Ar kaina skiriasi nuo vežimo į priekį?

Taip, šiek tiek. 10-20 procentų brangiau. Priežastys: mažiau užsakymų, brangesnės veterinaro paslaugos Danijoje, ilgesnis tuščio važiavimo atstumas (jei mikroautobusas grįžta be gyvūnų). Bet skirtumas nedidelis. Jei vežate reguliariai – kalbamės individualiai. Nuolaidos galimos. Mes vertiname lojalumą, ne vienkartinius užsakymus.

18. Kaip mokėti?

Banko pavedimu arba grynaisiais. Avansas – 30 procentų. Sąskaitą išrašome. Galima mokėti eurais arba Danijos kronomis – pagal pageidavimą. Vienas klientas mokėjo kronomis, nes neturėjo eurų. Sutvarkėme. Lankstumas – mūsų darbo dalis. Ne visada patogu, bet stengiamės.

Specialūs atvejai – gyvūnų vežimas iš Denmark

19. Ar vežate gyvūnus, kurie Danijoje gyveno ilgą laiką?

Taip. Gyvūnas gali gyventi Danijoje metus, du, penkis – vis tiek grįžti į Lietuvą. Svarbu, kad dokumentai būtų tvarkingi. Jei pasas lietuviškas – galioja. Jei danų kalba – taip pat galioja, bet gali prireikti vertimo. Mes padedame. Vienas šuo Danijoje gyveno 8 metus – grįžo pas šeimininką į Lietuvą. Atrodė lyg niekur nieko, lyg suprastų, kad grįžta namo. Gal suprato. Gyvūnai kartais supranta daugiau, nei manome.

20. Ką daryti, jei gyvūnas Danijoje buvo operuotas?

Pasiimkite veterinaro išrašą. Operacijos aprašymą, vaistus, rekomendacijas. Lietuvos veterinaras turi žinoti, kas buvo daryta. Be to, jei gyvūnas vis dar gydosi – geriau palaukti, kol pasveiks. Kelionė po operacijos – papildomas stresas. Vienas šuo po kelionės iš Denmark turėjo siūles – veterinaras Danijoje pasakė, kad galima vežti. Bet mes paprašėme papildomos pažymos.