Į Odense veža gyvūnus – vežame kiekvieną dieną

Kartais gyvenimas pasisuka taip, kad reikia nugabenti savo augintinį į kitą šalį. Galbūt persikraustote į Daniją, galbūt atostogaujate Odensėje, o gal tiesiog reikia pervežti gyvūną iš vienos vietos į kitą. Nesvarbi priežastis – svarbu, kad gyvūnas pasiektų tikslą saugiai ir patogiai. Mes vežame gyvūnus į Odense kiekvieną dieną, ir per tą laiką susidūrėme su pačiomis įvairiausiomis situacijomis. Nuo pamirštų dokumentų iki alergiškų šunų – visko matėme. Šiame straipsnyje atsakysime į klausimus, kuriuos dažniausiai girdime iš klientų. Tikiuosi, tai padės jums geriau pasiruošti savo augintinio kelionei.

Pasiruošimas – gyvūnų vežimas į Odense rengimasis

1. Kada pradėti ruoštis gyvūno kelionei į Odense?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Bent dvi savaites prieš planuojamą kelionę jau turėtumėte žinoti, ar visi dokumentai tvarkingi. Skiepų galiojimas, mikroschemos numeris, paso duomenys – visa tai reikia patikrinti. Jei kažko trūksta, reikia laiko sutvarkyti. Ypač jei skiepas pasibaigęs – po naujo skiepo turi praeiti trys savaitės, kol gyvūnas gali keliauti. Tai reiškia, kad negalima visko daryti paskutinę savaitę. Aš asmeniškai rekomenduoju pradėti ruoštis mėnesį prieš kelionę – tada turėsite laiko viskam, net jei kas nors nepasiseks iš pirmo karto. Patikėkite, geriau turėti papildomo laiko nei skubėti paskutinę dieną ir daryti klaidas.

2. Ką daryti, jei gyvūno paso nėra?

Tai dažnesnė problema, nei galėtumėte pagalvoti. Žmonės kraustosi, daiktai pasimeta, ir staiga paaiškėja, kad paso nėra. Reikia kreiptis į veterinarą – jis gali išduoti naują pasą. Bet tai užima laiko, nes reikia iš naujo patikrinti mikroschemą, įrašyti visus skiepų duomenis. Jei veterinaras, kuris išdavė originalų pasą, vis dar dirba – viskas paprasčiau, nes jis turi duomenis savo sistemoje. Jei ne – gali tekti ieškoti senų įrašų arba daryti naujus tyrimus. Vienas mūsų klientas rado savo katės pasą tik po to, kai jau buvo užsisakęs naują – bet geriau turėti du nei nė vieno, ar ne? Svarbiausia – ne panikuoti, o tiesiog nueiti pas veterinarą ir sutvarkyti.

3. Ar reikia specialaus narvo gyvūno transportavimui?

Taip, narvas arba transportavimo dėžė yra būtini. Jis turi būti tinkamo dydžio – gyvūnas turi galėti patogiai atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Per mažas narvas sukelia stresą, per didelis – irgi, nes gyvūnas gali slidinėti ten pirmyn atgal. Narvas turi būti tvirtas, su ventiliacija ir saugiu užraktu. Mes turime savo transportavimo dėžes, bet jei norite naudoti savo – prašome. Tik parodykite mums iš anksto, kad galėtume patikrinti, ar ji tinkama. Būna, kad atveža narvą be užrakto – tai nesaugu. Arba narvas, kuriame vos telpa gyvūno galva – toks irgi netinka. Jei nežinote, kokį narvą rinktis – paklauskite mūsų, patarsime.

4. Kaip paruošti gyvūną psichologiškai kelionei?

Šis klausimas dažnai ignoruojamas, bet jis labai svarbus. Gyvūnai jaučia aplinkos pokyčius ir savininko nuotaiką. Jei jūs esate įsitempęs dėl kelionės, jūsų augintinis tai jaus ir bus nervingas. Todėl pirmiausia – nurimkite patys. Kelios dienos prieš kelionę pradėkite leisti gyvūnui laiką transportavimo narve – palikite jį atvirą namuose, įdėkite ten skanėstų, kad augintinis susietų narvą su kažkuo teigimu. Jei įmanoma, padarykite trumpą pasivažinėjimą automobiliu – kad gyvūnas priprastų prie judėjimo ir variklio garso. Ir nesureikšminkite pačios kelionės dienos – elkitės normaliai, ramiai, tarsi nieko ypatingo nevyktų. Gyvūnai geriausiai reaguoja į ramybę.

5. Ką įdėti į transportavimo dėžę kartu su gyvūnu?

Keletas dalykų. Pirma – pledą arba apklotą su namų kvapu. Tai suteikia saugumo jausmą. Antra – mėgstamą žaislą, bet ne tokį, kurį galima nuryti arba kuris skleidžia garsus – tai gali erzinti kitus gyvūnus, jei vežame kelis. Trečia – maistą ir vaistus, jei gyvūnas vartoja. Ketvirta – vandens buteliuką. Mes turime savo indų, bet geriau, kai gyvūnas geria iš pažįstamo indo. Penkta – dokumentus. Ne dėžėje, bet šalia, kad būtų lengva pateikti patikrai. Ir nepamirškite – ne viską, ką norėtumėte įdėti, reikia iš tikrųjų įdėti. Vienas klientas bandė įdėti visą kilimėlį, ant kurio šuo miega – tiesiog per didelis daiktas. Svarbiausi dalykai yra kvapas, komfortas ir dokumentai.

Dokumentai – gyvūnų gabenimas į Odense dokumentacija

6. Kokie dokumentai reikalingi vežant šunį į Daniją?

Pagrindinis dokumentas yra Europos Sąjungos gyvūno augintinio pasas. Jame turi būti įrašyti mikroschemos numeris, skiepų duomenys – ypač pasiutligės – ir savininko informacija. Be paso, rekomenduojama turėti veterinarijos pažymą apie gyvūno sveikatos būklę. Ji nėra privaloma ES viduje, bet kartais pareigūnai gali paprašyti. Šuo turi būti paskiepytas nuo pasiutligės, ir skiepas turi galioti. Jei skiepas atnaujintas – turi būti praėjusios 21 diena po skiepo iki kelionės. Be to, Danija turi papildomus reikalavimus dėl tam tikrų šunų veislių – apie tai verta pasidomėti atskirai. Visi dokumentai turi būti originalūs, ne kopijos. Bent jau pasas – tikrai originalas.

7. Ar katėms reikia tų pačių dokumentų kaip šunims?

Taip, dokumentų reikalavimai katėms yra tokie patys kaip šunims. Pasas, mikroschema, pasiutligės skiepas – viskas privaloma. Vienintelis skirtumas tas, kad katėms nėra draudžiamų veislių, kaip kad yra šunims. Bet dokumentai turi būti tvarkoje vienodai. Kartais žmonės galvoja, kad katėms kažkas paprasčiau, nes jos mažesnės – bet taisyklės tos pačios. Ir tai logiška – pasiutligė nežiūri, ar tu šuo, ar katė. Beje, jei vežate daugiau nei penkias kates – gali būti papildomų reikalavimų, nes tai jau laikoma komerciniu vežimu, o ne asmeniniu augintiniu. Bet jei vežate vieną ar dvi kates – viskas paprasta.

8. Ką daryti, jei skiepo data pasibaigusi?

Tai viena dažniausių problemų, su kuriomis susiduriame. Žmogus skambina, nori vežti šunį, ir staiga paaiškėja, kad skiepas pasibaigęs prieš mėnesį. Ką daryti? Pirmiausia – nueiti pas veterinarą ir paskiepyti iš naujo. Po to – palaukti 21 dieną. Ir tik tada keliauti. Nėra jokio būdo sutrumpinti tą laikotarpį – tai ES reikalavimas, ne mūsų. Kartais žmonės klausia, ar negalima tiesiog vežti su pasibaigusiu skiepu – atsakymas yra ne. Tai rizika, kurios neverta imtis. Pasienyje gali nepraleisti, gyvūnas gali būti karantinuotas, ir tada turėsite daug didesnių problemų nei kelionės atidėjimas trims savaitėms. Planuokite iš anksto, patikrinkite skiepo datą, ir išvengsite streso.

9. Ar reikia kirminų ir blusų gydymo dokumentų?

Šuo turi būti gydytas nuo echinokokozės (kaspinuočių) – tai reikalavimas Danijai. Gydymas turi būti atliktas ne anksčiau kaip 120 valandų (5 dienos) ir ne vėliau kaip 24 valandos prieš įvažiavimą į Daniją. Tai reiškia, kad veterinaras turi duoti vaistą prieš kelionę, ir tai turi būti įrašyta į pasą su data ir laiku. Blusų gydymas nėra griežtai privalomas, bet rekomenduojamas – niekas nenori, kad gyvūnas keliautų su blusomis. Katėms echinokokozės gydymas nėra privalomas, bet vėlgi – rekomenduojamas. Svarbu, kad veterinaras viską įrašytų į pasą teisingai – su data, laiku, vaisto pavadinimu ir doze. Be šių įrašų gydymas laikomas neatliktu.

10. Ką daryti, jei dokumentuose yra klaida?

Priklauso nuo klaidos. Jei tai nedidelė klaida – pavyzdžiui, neteisingai parašytas savininko adresas – veterinaras gali ją ištaisyti pasirašydamas šalia. Jei tai rimtesnė klaida – neteisingas mikroschemos numeris arba skiepo data – gali tekti gauti naują pasą. Ir tai užima laiko. Todėl visada patikrinkite dokumentus iš karto, kai juos gaunate iš veterinaro. Ne savaitę prieš kelionę, o iš karto. Buvau atvejis, kai veterinaras supainiojo skiepo datą – parašė vieną datą, nors skiepas buvo kitą dieną. Klientas pastebėjo tik prieš pat kelionę – teko skubiai tvarkyti. Geriau tokių situacijų išvengti, tikrinant viską iš karto.

Kelionė – gyvūnų transportavimas į Odense procesas

11. Kaip vyksta pati gyvūno paėmimas?

Susitariame dėl laiko ir vietos – paprastai paimame iš jūsų namų arba iš sutartos vietos. Atvykstame, susipažįstame su gyvūnu, patikriname dokumentus. Leidžiame gyvūnui apsiprasti su mumis ir transportavimo dėže – neskubiname. Jei gyvūnas nervingas, skiriame daugiau laiko. Įdedame gyvūną į transportavimo dėžę, patikriname, ar viskas patogu, ar vanduo yra, ar užraktas tvirtas. Ir išvykstame. Visa tai paprastai trunka 15-30 minučių, priklausomai nuo situacijos. Svarbiausia – kad savininkas būtų ramus. Jei savininkas stresuoja, gyvūnas irgi stresuos. Todėl stengiamės bendrauti ramiai, paaiškinti kiekvieną žingsnį, kad žmogus žinotų, kas vyksta.

12. Kiek sustojimų darote kelionės metu?

Priklauso nuo maršruto ir gyvūnų skaičiaus. Paprastai sustojame kas 3-4 valandas. Per sustojimą patikriname gyvūnus, duodame vandens, leidžiame šunims pasivaikščioti. Katėms sustojimai mažiau svarbūs, bet vis tiek patikriname, ar viskas gerai. Ilgesnėse kelionėse – pavyzdžiui, iš Vilniaus į Odense – sustojimų gali būti 4-5. Stengiamės rasti ramias vietas sustojimams – ne degalines su daug žmonių ir triukšmo, o aikšteles prie miško ar laukų. Tai ramiau ir gyvūnams, ir mums. Vieną kartą sustojome prie ežero Vokietijoje – šunys buvo laimingi, galėjo atsigaivinti. Tiesa, vienas šuo įšoko į ežerą be leidimo – bet tai jau kita istorija.

13. Ar galima bendrauti su savo gyvūnu kelionės metu?

Žinoma. Mes suprantame, kad atsiskyrimas nuo augintinio yra sunkus. Todėl siunčiame nuotraukas, trumpus pranešimus apie būklę, pranešame apie sustojimus. Jei norite – galime ir video skambutį padaryti, nors tai priklauso nuo situacijos – ne visada patogu sustoti tam, ypač jei važiuojame greitkelyje. Bet stengiamės, kad jūs jaustumėtės informuotas. Turime GPS sekimą, todėl bet kuriuo metu galite pamatyti, kur yra transportas. Tai daugeliui savininkų labai ramina. Ypač tiems, kurie pirmą kartą veža savo augintinį tokiu atstumu. Suprantame tą nerimą – mes patys turime gyvūnų, ir žinome, kaip tai jaučiasi.

14. Ką darote, jei gyvūnas pradeda vemti kelionės metu?

Nutinka. Ypač jei gyvūnas nepratęs prie transporto arba buvo per daug prišertas prieš kelionę. Pirmiausia – sustojame, išvalome narvą, pakeičiame paklotą. Duodame šiek tiek vandens, leidžiame gyvūnui atsigauti. Jei vėmimas kartojasi – vertiname situaciją. Kartais užtenka tiesiog palaukti, kol skrandis nurims. Kitais atvejais gali prireikti sustoti ilgesniam laikui arba net ieškoti veterinarijos klinikos. Vieną kartą katė vėmė penkis kartus per pirmas dvi valandas – pasirodė, kad savininkas davė jai pusę kilogramo mėsos prieš kelionę, nes „galvojo, kad ji alkanas bus“. Po to atvejo visada primename – nešerkite gyvūno prieš kelionę.

15. Kaip užtikrinate, kad gyvūnai nesusižeistų kelionės metu?

Kiekvienas gyvūnas vežamas atskirame, tinkamo dydžio narve. Narvai yra pritvirtinti prie transporto priemonės grindų, kad neslidinėtų. Tarp narvų yra tarpai, kad gyvūnai nesiliestų vienas su kitu. Transporto priemonė važiuoja lygiai – vengiame staigių stabdymų ir posūkių. Ventiliacija palaikoma pastovi, temperatūra – komfortiška. Prieš kiekvieną kelionę patikriname, ar narvai tvarkingi, ar nėra aštrių briaunų, kurios galėtų sužeisti. Ir svarbiausia – vairuotojas yra apmokytas. Jis žino, kaip elgtis su gyvūnais, kaip pastebėti, jei kažkas negerai. Saugumas yra prioritetas numeris vienas. Antras – komfortas. Trečio nėra.

Specialūs atvejai – gyvūnų vežimas į Odense išimtys

16. Ar vežate sergančius gyvūnus?

Priklauso nuo ligos. Jei gyvūnas serga užkrečiama liga – ne, nevežame. Tai pavojinga ir pačiam gyvūnui, ir kitiems gyvūnams, jei vežame kelis. Jei liga neužkrečiama – pavyzdžiui, diabetas arba alergija – taip, vežame, bet su papildomomis atsargumo priemonėmis. Reikia žinoti, kokius vaistus gyvūnas vartoja, kada juos duoti, kokie gali būti šalutiniai poveikiai. Veterinaro pažyma apie sveikatos būklę tokiu atveju yra būtina. Turėjome atvejį, kai šuo turėjo širdies problemų – vežėme, bet su dažnesniais sustojimais ir atidžia stebėsena. Viskas praėjo gerai, bet reikėjo pasiruošti. Svarbiausia – atvirumas. Pasakykite mums viską apie jūsų augintinio sveikatą, ir mes priimsime sprendimą.

17. Kaip elgtis su agresyviais gyvūnais?

Agresyvumas dažnai yra baimės išraiška, ypač transportavimo kontekste. Pirmiausia – stengiamės suprasti, kodėl gyvūnas agresyvus. Ar jis bijo transporto? Ar bijo svetimų žmonių? Ar turi traumą iš praeities? Supratę priežastį, galime imtis priemonių. Kartais užtenka tiesiog duoti gyvūnui laiko apsiprasti. Kitais atvejais naudojame papildomas apsaugos priemones – storesnes pirštines, ilgesnį pavadėlį. Bet jei gyvūnas yra pavojingas – turiu omenyje tikrai pavojingas, ne tiesiog nervinasi – gali tekti atsisakyti pervežimo. Saugumas yra svarbiausia. Ir ne tik mūsų, bet ir pačio gyvūno. Stresas gali sukelti sveikatos problemų, ir mes to nenorime.

18. Ar vežate gyvūnus su judėjimo negalia?

Taip, vežame. Tokiems gyvūnams reikia specialaus dėmesio. Pavyzdžiui, šuo su paralyžiuotomis užpakalinėmis kojomis reikia specialaus pakloto, kad nespaustų odos, ir dažnesnio tikrinimo, ar nėra pragulų. Mes turime patirties su tokiais atvejais, bet reikia žinoti iš anksto. Kuo daugiau informacijos pateiksite apie gyvūno būklę, tuo geriau galėsime pasiruošti. Kartais reikia specialios įrangos – neštuvų ar rampų, kad gyvūną būtų galima įkelti ir iškelti iš transporto. Visa tai galima, bet reikia planuoti. Vienas mūsų klientas turėjo šunį be vienos kojos – jis puikiai vaikščiojo trimis, bet įlipti į transportą jam reikėjo pagalbos. Padėjome, ir kelionė praėjo sklandžiai.

19. Ar galima vežti nėščią gyvūną?

Nerekomenduojame, bet jei situacija verčia – galima. Svarbu, kad veterinaras patvirtintų, jog gyvūnė yra tinkama kelionei. Nėštumo pabaigoje vežti pavojinga – gimdymas gali prasidėti bet kada. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu rizika mažesnė, bet vis tiek yra. Stresas gali sukelti persileidimą ar komplikacijų. Jei vis tiek norite vežti – pasitarkite su veterinaru, gaukite pažymą, ir praneškite mums. Imsimės papildomų atsargumo priemonių – dažnesni sustojimai, atidesnė priežiūra, lygesnis važiavimas. Bet pripažinsiu – aš asmeniškai visada rekomenduoju palaukti, kol gyvūnė atsives jauniklius ir atsigaus. Mažiau rizikos visiems.

20. Ką daryti su labai senais gyvūnais?

Seni gyvūnai yra jautresni stresui ir fiziniam diskomfortui. Jie gali turėti sąnarių problemų, regėjimo ar klausos praradimą, kitų sveikatos problemų. Tokiems gyvūnams kelionė gali būti sunkesnė. Rekomenduoju pasitarti su veterinaru prieš kelionę – jis gali įvertinti, ar gyvūnas pakels kelionę, ar ne. Jei veterinaras leidžia – vežame, bet su papildomomis atsargumo priemonėmis. Minkštesnis paklotas, dažnesni sustojimai, atidžiau stebime būklę. Turėjome 15 metų šunį, kuriam reikėjo vežti į Odense – veterinaras sakė, kad gali, bet reikia būti atsargiems. Kelionė praėjo gerai, bet pripažįstu – buvau šiek tiek neramus visą laiką. Kartais sveikas senas šuo yra geresnis keliautojas nei jaunas ir nervingas.

Praktiniai patarimai – gyvūnų pervežimas į Odense gudrybės

21. Ką daryti, jei gyvūnas nevalgo kelionės metu?

Tai normalu. Daugelis gyvūnų atsisako maisto transportavimo metu dėl streso. Nesijaudinkite – sveikas gyvūnas gali išbūti be maisto 12-24 valandas be jokių problemų. Svarbiau yra vanduo – jis visada turi būti prieinamas. Jei gyvūnas negeria – tai jau rimčiau, ir reikia imtis veiksmų. Kartais padeda švirkštas su vandeniu – ne jėga, bet tiesiog pasiūlyti prie lūpų. Po kelionės, kai gyvūnas nurims, apetitas grįš. Bet jei gyvūnas nevalgo ir ne ilgą laiką po atvykimo – verta pasikonsultuoti su veterinaru. Stresas gali sukelti laikiną apetito praradimą, bet kartais tai gali būti ir kažkas rimčiau. Stebėkite elgesį – jei gyvūnas vangus arba slepiasi ilgiau nei įprastai – kreipkitės į specialistą.

22. Kaip sumažinti gyvūno stresą kelionės metu?

Yra keletas būdų. Pirma – feromonų produktai. Yra specialūs purškikliai ir apykaklės, kurie skleidžia raminančius feromonus. Jie neveikia visiems gyvūnams, bet daugeliui padeda. Antra – pažįstami daiktai: pledas su namų kvapu, mėgstamas žaislas. Trečia – ramus elgesys. Jei vairuotojas ramus ir pasitikintis, gyvūnas tai jaučia. Ketvirta – tinkama temperatūra. Ne per karšta, ne per šalta. Penkta – minimalus triukšmas. Mes vengiame garsios muzikos ar staigių garsų transporto priemonėje. Ir šešta – laikas. Kai kurie gyvūnai tiesiog reikia laiko, kad adaptuotųsi. Pirmos kelios valandos gali būti sunkios, bet paskui jie nurimsta. Svarbu neprarasti kantrybės.

23. Ar reikia kažką daryti su gyvūnu prieš pat kelionę?

Keletas dalykų. Pirmiausia – nešerkite likus 3-4 valandoms iki kelionės. Pilnas skrandis + transportas = didelė tikimybė vemti. Antra – išveskite pasivaikščioti, kad gyvūnas atliktų reikalus. Ypač šunys – niekas nenori, kad šuo atliktų reikalus narve. Trečia – patikrinkite, ar visi dokumentai yra. Ketvirta – įdėkite maistą, vandenį, vaistus, jei reikia. Penkta – nurimkite patys. Jūsų energija persiduoda gyvūnui. Ir dar – jei jūsų augintinis vartoja vaistus, duokite juos įprastu laiku, nebent veterinaras nurodė kitaip. Nenutraukite vaistų vartojimo tik todėl, kad „kelionė kitokia diena“.

24. Ką daryti atvykus į Odense su gyvūnu?

Pirmiausia – leiskite gyvūnui pailsėti. Kelionė buvo ilga, gyvūnas pavargęs ir galbūt dar nervingas. Duokite vandens, pasiūlykite maisto, bet nesijaudinkite, jei nevalgo iš karto. Leiskite tyrinėti naują aplinką savo tempu – neverskite eiti ten, kur nenori. Jei gyvūnas slepiasi – tegul slepiasi. Jis išeis, kai bus pasiruošęs. Antra – sukurkite pažįstamą kampelį su lovelė, dubenėliais, žaislais. Trečia – pirmas kelias dienas laikykite įprastą rutiną: tą patį maitinimo laiką, tą pačią veiklą. Ketvirta – jei po 2-3 dienų gyvūnas vis dar atsisako valgyti arba elgiasi keistai – apsilankykite pas veterinarą. Bet dažniausiai adaptacija trunka 1-2 dienas, ir viskas grįžta į normalias vėžes.

25. Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Odense?

Priklauso nuo maršruto. Iš Vilniaus iki Odensės – maždaug 1200 kilometrų. Su keltu – apie 18-22 valandos. Be kelto, tik sausuma – gali būti ir ilgiau, nes reikia važiuoti aplink per kitas šalis. Mes paprastai naudojame keltą – tai greičiau ir patogiau gyvūnams, nes gali pailsėti ramioje aplinkoje. Bet keltų tvarkaraščiai gali skirtis priklausomai nuo sezono. Vasarą dažniau, žiemą – rečiau. Taip pat priklauso nuo to, kiek gyvūnų vežame vienu metu – jei daugiau, kelionė gali užtrukti ilgiau, nes reikia daugiau sustojimų. Tikslų laiką visada pasakome prieš kelionę, bet tai yra orientacinis – kelyje gali būti netikėtumų.

26. Ar galima vežti gyvūną be savininko?

Taip, tai pagrindinė mūsų paslauga. Dauguma klientų nevažiuoja kartu – jie tiesiog perduoda mums gyvūną, ir mes jį pristatome į Odense. Savininkas gali būti kitame mieste, kitoje šalyje, arba tiesiog neturi galimybės važiuoti kartu. Mes suprantame tai ir pasirūpiname viskuo. Svarbiausia – kad savininkas pateiktų visą reikiamą informaciją apie gyvūną: sveikatą, įpročius, baimes, pageidavimus. Kuo daugiau žinome, tuo geriau galime pasirūpinti. Ir aišku – dokumentai turi būti tvarkingi. Be dokumentų negalime niekur pajudėti. Bet jei viskas sutvarkyta – nebus jokių problemų. Jūsų augintinis bus saugus.

Į Odense vežame gyvūnus kiekvieną dieną, ir tai darome jau ne vienerius metus. Patirtis išmokė mus, kad kiekvienas gyvūnas yra skirtingas, kiekviena kelionė – unikali, ir kiekvienas savininkas turi savo rūpesčių. Mes stengiamės atsakyti į visus klausimus, nuraminti abejones, ir užtikrinti, kad kelionė būtų kuo sklandesnė. Jei turite papildomų klausimų – kreipkitės. Geriau paklausti vieną kartą daugiau nei vieną kartą per mažai. Jūsų augintinis yra jūsų šeimos narys, ir mes tai suprantame. Saugios kelionės jums ir jūsų keturkojui draugui.