Šuns vežimas į Kopenhagą

Šuns vežimas į Kopenhagą – tai dažnas klausimas, kurį girdžiu iš klientų. Žmonės persikelia dirbti į Daniją, studijuoja, lanko giminaičius – priežasčių daug. O šuo – šeimos narys, kurio nepaliksi. Pervežti šunį per sieną nėra taip sudėtinga, kaip atrodo, bet yra dalykų, kuriuos reikia žinoti. Dokumentai, narvas, kelionės trukmė, sustojimai – viskas turi būti apgalvota. Šiame straipsnyje atsakysiu į klausimus, kuriuos užduoda šunų savininkai prieš veždami savo augintinį į Danijos sostinę.

Pasiruošimas – šuns vežimas į Kopenhagą

1. Ką pirmiausia reikia padaryti prieš vežant šunį į Kopenhagą?

Pirmiausia – veterinaras. Patikrinkite ar šuo turi galiojantį pasą, ar mikroschema veikia, ar skiepai atnaujinti. Be paso niekur – tai pagrindinis dokumentas. Antras žingsnis – narvas. Jei neturite – reikia nusipirkti. Trečias žingsnis – susisiekti su vežėju. Vienas klientas padarė viską atvirkščia – pirmiausia rezervavo vietą, paskui sužinojo, kad šuns pasas pasibaigęs. Teko viską atšaukti ir pradėti iš naujo. Eiliškumas svarbus – dokumentai pirmiausia, tada viskas kitas.

2. Koks narvas tinka šuniui vežti?

Narvas turi būti pakankamai didelis, kad šuo galėtų laisvai atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Išmatuokite šunį – nuo nosies iki uodegos, nuo žemės iki ausų galiukų. Pridėkite 10-15 centimetrų. Narvas turi būti tvirtas – ne pigus plastikinis, kuris lūžta. Ventiliacija iš visų pusių, saugus užraktas. Dideliems šunims reikia specialių narvų – jie brangesni, bet saugesni. Vienas dogas tilpo tik į didžiausią standartinį narvą – vos vos. Geriau didesnis nei per mažas.

3. Kaip pradėti pratinti šunį prie narvo?

Palaipsniui. Padėkite narvą namuose, atidarykite duris, įdėkite skanėstų. Leiskite šuniui laisvai tyrinėti. Negalima versti – tai sukels baimę. Kai šuo pradeda savanoriškai eiti į narvą – pagirkite, duokite skanėstą. Palaipsniui uždarykite duris – trumpam, 5 minutes, paskui ilgiau. Vienas šuo per savaitę priprato – kitam prireikė mėnesio. Kiekvienas šuo skirtingas. Svarbiausia – kantrybė. Ir niekada nenaudokite narvo kaip bausmės – tai turi būti saugi vieta.

4. Ką daryti, jei šuo nepratęs prie automobilio?

Pradėkite nuo trumpų pasivažinėjimų. 5 minutės, 10 minučių, pusvalandis. Važiuokite į kažką malonaus – parką, ežerą. Šuo turi asocijuoti automobilį su kažkuo gera. Jei šuo vemuoja – tai gali būti judesio liga. Pasitarkite su veterinarijos gydytoju – yra vaistų. Vienas šuo pirmą kartą automobilyje praleido 12 valandų – ir nieko, ištvėrė. Bet tai ne idealus scenarijus. Geriau pasiruošti iš anksto nei rizikuoti. Kelionė neturėtų būti pirmas kartas, kai šuo sėdi automobilyje.

5. Kiek mažiausiai laiko reikia pasiruošimui?

Minimum – savaitė. Bet geriau dvi ar trys. Per savaitę galite sutvarkyti dokumentus, nusipirkti narvą, pradėti pratinti šunį. Bet tai labai įtemptas grafikas. Jei kažkas nepavyksta – nėra laiko taisyti. Vienas klientas paskambino pirmadienį, norėjo vežti penktadienį – viskas spėta, bet streso buvo daug. Dvi savaitės – optimalus laikas. Tris savaites – patogiausia. Ir nepamirškite, kad pasiutligės skiepas turi būti atliktas bent 21 dieną prieš kelionę. Tai fiksuotas reikalavimas.

Dokumentai – šuns transportavimas Kopenhaga

6. Kokie skiepai privalomi šuniui vežant į Daniją?

Pasiutligės skiepas – privalomas. Be jo negalima. Skiepas turi būti galiojantis – atliktas ne anksčiau kaip prieš metus, bet ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki kelionės. Be to, rekomenduojama, kad šuo būtų paskiepytas nuo kitų ligų – maro, parvoviruso – bet tai ne privaloma Danijai. Vienas šuo atvyko be pasiutligės skiepo – teko grąžinti atgal. Griežta, bet suprantama. Pasiutligė – mirtina liga, ir Danija rimtai žiūri į šį reikalavimą. Patikrinkite pasą – ar skiepas galioja.

7. Ką daryti, jei šuns mikroschema neatitinka standarto?

Danija reikalauja ISO 11784/11785 standarto mikroschemos. Jei jūsų šuo turi senesnę mikroschemą – reikia implantuoti naują. Tai paprasta procedūra, kurią atlieka veterinarijos gydytojas. Bet – ir tai svarbu – nauja mikroschema turi būti įrašyta į pasą, o šuo turi būti paskiepytas pasiutlige po naujos mikroschemos implantavimo. Tai reiškia dar 21 dieną laukimo. Vienas klientas sužinojo apie mikroschemos problemą likus savaitei iki kelionės – teko atidėti mėnesiui. Patikrinkite mikroschemą iš anksto.

8. Ar reikia kirmino tyrimo prieš vežant šunį?

Danija nereikalauja kirmino tyrimo šunims, atvykstantiems iš ES šalių. Tai skiriasi nuo, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės ar Suomijos, kur kirmino tyrimas privalomas. Bet rekomenduojama atlikti – ypač jei šuo bus kontaktuose su kitais gyvūnais. Vienas šuo, kurį vežėme, turėjo kirminus – savininkas nežinojo. Veterinarijos gydytojas Kopenhagoje pastebėjo per pirmą patikrinimą. Nemalonu, bet ne tragedija. Prevencija geriau nei gydymas.

9. Ką daryti, jei šuo turi sveikatos pažymą iš kitos šalies?

ES sveikatos pažyma galioja visoje ES – nesvarbu, kur išduota. Svarbu, kad pažyma būtų užpildyta teisingai, su veterinarijos gydytojo parašu ir antspaudu. Jei pažyma išduota ne lietuvių kalba – tai nėra problema, nes veterinarijos dokumentai paprastai turi standartizuotą formą. Vienas klientas turėjo pažymą iš Lenkijos – viskas tvarkoje. Bet jei pažyma sena ar neaiški – gali kilti klausimų. Geriausia turėti šviežią pažymą, išduotą ne anksčiau kaip prieš 10 dienų.

10. Ar reikia deklaruoti šunį pasienyje?

Ne, jei vežate vieną šunį ir turite visus dokumentus. ES viduje nėra pasienio kontrolės tarp daugumos šalių – Lietuva, Lenkija, Vokietija, Danija – viskas Šengeno zonoje. Bet kartais būna atsitiktiniai patikrinimai – ypač keltuose. Turėkite pasą su savimi, kad galėtumėte parodyti. Vieną kartą Danijos pasieniečiai patikrino mūsų automobilį – viskas tvarkoje, užtruko 10 minučių. Jokių problemų, tik formalumas. Svarbu, kad dokumentai būtų tvarkingi.

Kelionė – šuns vežimas į Kopenhagą

11. Kiek laiko šuo gali išbūti narve be pertraukos?

Maksimum 4 valandos. Po to reikia sustoti, leisti šuniui atsigerti vandens, prasimankštinti. Dideliems šunams – dar mažiau, kas 3 valandas. Maži šunys gali išbūti ilgiau, bet vis tiek rekomenduojame kas 4 valandas. Ilgiausias laikas be sustojimo – 5 valandos, ir tai tik kraštutiniu atveju. Vienas šuo ištvėrė 6 valandas, nes buvo kamščiai – bet tai ne standartas. Šuo turi galimybę atlikti gamtinius reikalus, atsigerti, prasibėgti. Tai ne prabanga, o būtinybė.

12. Ką daryti, jei šuo bijo važiuoti keltu?

Keltas – dažnas kelionės etapas, jei važiuojame per Švediją. Kai kurie šunys bijo vibracijos, garso, svyravimo. Jei žinote, kad jūsų šuo bijo – praneškite. Galime duoti raminamųjų (tik su veterinarijos gydytojo leidimu). Arba tiesiog būti šalia, kalbėti ramiu balsu. Vienas šuo keltuose visada drebėdavo – bet po kelių kelionių priprato. Kitas lojo visą keltavimą – 4 valandas. Nemalonu, bet išgyvenama. Svarbiausia – kad šuo būtų saugiame narve.

13. Kaip maitinti šunį kelionės metu?

Nešerkite 4-6 valandas prieš kelionę. Pilnas skrandžius + automobilis = vėmimas. Kelionės metu duokite tik vandenį. Pirmas maitinimas – tik atvykus arba per ilgesnį sustojimą (pietų metu). Jei kelionė ilga – virš 12 valandų – duokite nedidelį kiekį maisto per sustojimą. Bet ne daug. Vienas šuo suvalgė visą dubenį per sustojimą – paskui vėmė likusią kelionės dalį. Mažiau yra daugiau. Atvykęs šuo gali būti alkanas – tai normalu. Duokite mažomis porcijomis.

14. Ką daryti, jei šuo sužeidžia nagus ar letenas kelionės metu?

Tai retai, bet pasitaiko. Šuo gali įstrigti nagą į narvo grotas arba įbrėžti leteną. Turime pirmosios pagalbos rinkinį – dezinfekuojantį, tvarsčius. Jei sužeidimas rimtesnis – ieškome veterinarijos klinikos. Vienas šuo nusilaužė nagą – kraujavo, bet nebuvo pavojinga. Sustojome, sutvarkėme, važiavome toliau. Svarbu turėti pirmosios pagalbos priemones – ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Mažos traumos kelyje – neišvengiamos, bet jos neturi sugadinti kelionės.

15. Ar galima vežti šunį be antkaklio narve?

Rekomenduojame palikti antkaklį – bet be pavadėlio. Pavadėlis gali įstrigti ir uždusinti šunį. Antkaklis su identifikacine informacija – naudingas, jei kas nors nutiktų. Vienas šuo prarado antkaklį kelionės metu – pastebėjome tik atvykę. Niekas nežino, kaip tai nutiko. Dabar visada patikriname prieš išvykimą. Antkaklis turi būti patogus, ne per daug aptemptas. Ir jokių smaugiamų antkaklių – tik paprasti, plokšti.

Sveikata – šuns pervežimas į Kopenhagą

16. Ką daryti, jei šuo susirgo prieš kelionę?

Atidėkite kelionę. Nėra jokios priežasties vežti sergantį šunį. Karščiavimas, viduriavimas, vėmimas, kosulys – visi šie simptomai reiškia, kad šuo turi likti namie. Pasveiks – tada keliaus. Vienas klientas bandė vežti šunį su viduriavimu – „jis visada taip, nieko baisaus". Bet kelionės metu viduriavimas pablogėjo – teko sustoti kas valandą. Nemalonu visiems. Sveikata svarbiau nei grafikas. Atidėkite kelionę, kol šuo pasveiks.

17. Ar reikia vaistų nuo pykinimo šuniui?

Priklauso nuo šuns. Jei jūsų šuo vemuoja automobilyje – taip, reikia. Bet vaistus turi skirti veterinarijos gydytojas, ne jūs pats. Yra specialūs vaistai nuo judesio ligos šunims – jie duodami 1-2 valandas prieš kelionę. Vienas šuo be vaistų vėmė visą kelią – su vaistais miegojo. Skirtumas akivaizdus. Bet ne visiems šunims reikia – dauguma ištveria be nieko. Pasitarkite su veterinarijos gydytoju, jei žinote, kad jūsų šuo turi problemų.

18. Kaip atpažinti šuns stresą kelionės metu?

Streso požymiai: stiprus seilėtekis, drebėjimas, dažnas seklus kvėpavimas, inkštimas, bandymas išeiti iš narvo. Kartais šuo tiesiog sėdi ir spokso – tai taip stresas. Kitas požymis – šuo atsisako vandens arba geria labai daug. Vienas šuo visą kelionę inkštė – ne lojo, ne kaukė, tiesiog tyliai inkštė. Tai liūdna, bet praeina. Svarbu atpažinti stresą ir reaguoti – sustoti, paglostyti, nuraminti. Bet ne per daug – kartais per didelis dėmesys sustiprina nerimą.

19. Ką daryti, jei šuo turi alergiją ir pradeda čiaudėti?

Čiaudėjimas gali būti alergijos požymis – dulkės, žiedadulkės, nauja aplinka. Jei žinote apie alergiją – turėkite vaistų. Antihistamininiai vaistai, kuriuos skyrė veterinarijos gydytojas. Bet čiaudėjimas gali būti ir peršalimo požymis – ypač jei yra ir sloga. Vienas šuo pradėjo čiaudėti kelionės viduryje – pasirodo, tiesiog įkvėpė dulkių nuo pledo. Pakeitėme pledą – viskas praėjo. Ne viskas yra liga. Kartais paprastas paaiškinimas.

20. Ar šuo gali užsikrėsti kelyje nuo kitų gyvūnų?

Rizika maža, bet yra. Mes nekrauname skirtingų šunų kartu, bet jie gali būti tame pačiame automobilyje. Jei vienas šuo serga – kitas gali užsikrėsti per orą arba per paviršius. Todėl prašome, kad sergantys gyvūnai nekeliautų. Po kiekvienos kelionės valome ir dezinfekuojame automobilį. Vienas šuo atvyko su kosuliu – kitas šuo tame pačiame automobilyje po savaitės pradėjo kosėti. Sąsaja aiški. Dabar griežčiau žiūrime į sergančius gyvūnus.

Atvykimas – šuns vežimas į Kopenhagą

21. Kaip padėti šuniui adaptuotis Kopenhagoje?

Pirmos kelios dienos – svarbios. Šuo turi susipažinti su nauja aplinka. Leiskite jam tyrinėti butą ar namus, uostyti kampus. Neveskite iškart į ilgus pasivaikščiojimus – pradėkite nuo trumpų, 10-15 minučių. Laikykite įprastą rutiną – tą patį maitinimo laiką, tą pačią miego vietą. Vienas šuo adaptavosi per dieną – kitam prireikė savaitės. Kantrybė. Ir daug dėmesio. Šuo turi jaustis saugiai naujoje vietoje.

22. Ką daryti, jei šuo atsisako eiti pasivaikščioti Kopenhagoje?

Tai normalu pirmomis dienomis. Šuo bijo naujos aplinkos – kitokie kvapai, garsai, žmonės. Neverskite. Išeikite į kiemą arba balkoną, leiskite stebėti. Palaipsniui, su skanėstais ir pagyrimais, veskite toliau. Vienas šuo tris dienas atsisakė išeiti iš buto – ketvirtą dieną pats nubėgo prie durų. Kita pusė – šuo, kuris iškart pradėjo tyrinėti ir uostyti viską. Kiekvienas šuo skirtingas. Svarbu neversti ir neskubinti.

23. Ar reikia registruoti šunį Danijoje?

Taip, jei šuo lieka Danijoje ilgiau nei 4 mėnesius – jį reikia registruoti Danijos augintinių registre. Tai paprasta procedūra – užpildote formą internetu, nurodote mikroschemos numerį. Bet jei šuo tik lanko – kelias dienas ar savaitę – registracija nereikalinga. Vienas klientas nežinojo apie šį reikalavimą – sužinojo tik po pusės metų. Nieko baisaus neatsitiko, bet geriau žinoti iš anksto. Informacija prieinama Danijos veterinarijos tarnybos svetainėje.

24. Ką daryti, jei šuo pabėgo Kopenhagoje?

Pirmiausia – nepraraskite vilties. Šuo greičiausiai bijo ir slepiasi netoliese. Praneškite policijai, vietinei gyvūnų prieglaudai. Ieškokite artimiausių parkų, kiemų, garažų. Skelbkite socialiniuose tinkluose – yra specialios grupės dingusiems gyvūnams. Vienas šuo Kopenhagoje pabėgo ir buvo rastas po 3 valandų – tiesiog sėdėjo prie parduotuvės. Mikroschema padeda – veterinarai gali nuskaityti ir surasti savininką. Svarbiausia – veikti greitai ir neprarasti ramybės.

25. Kaip dažnai reikia vesti šunį pasivaikščioti Kopenhagoje?

Mažiausiai tris kartus per dieną – ryte, po pietų ir vakare. Kopenhagoje yra daug parkų ir žalių zonų – šunims patogu. Bet svarbu laikytis vietinių taisyklių – kai kuriose vietose šunys turi būti su pavadėliu, kitose gali bėgti laisvai. Vienas klientas gavo baudą, nes šuo lakstė be pavadėlio parke, kur tai draudžiama. Nemalonu. Susipažinkite su taisyklėmis – jos skelbiamos prie įėjimų į parkus. Ir visada rinkite šuns išmatas – tai ne tik mandagu, bet ir privaloma.

26. Ką daryti, jei šuo Kopenhagoje susirgo?

Ieškokite artimiausios veterinarijos klinikos. Kopenhagoje jų daug – tiek privačių, tiek valstybinių. Jei nežinote kur – paklauskite vietinių arba ieškokite internete. Turėkite šuns pasą su savimi – veterinarijos gydytojui reikės informacijos apie skiepus ir sveikatos istoriją. Vienas šuo susirgo viduriavimu po savaitės Kopenhagoje – veterinaras išrašė vaistus, viskas praėjo per dvi dienas. Svarbu nelaukti, jei matote, kad kažkas negerai. Ankstyvas gydymas – greitesnis pasveikimas.

Išvada

Šuns vežimas į Kopenhagą – tai procesas, kuris reikalauja pasiruošimo, bet nėra sudėtingas. Dokumentai, narvas, kelionės planas – viskas gali būti sutvarkyta per dvi savaites. Svarbiausia – pradėti laiku ir nepamiršti smulkmenų. Jūsų šuo yra jūsų atsakomybė, ir mes tai suprantame. Jei turite klausimų – skambinkite. Geriau paklausti nei daryti klaidas.