Į Kopenhagą gyvūnų pervežimas, vežame kiekvieną dieną

Kiekvieną savaitę susiduriame su užklausomis, kaip nugabenti augintinį iš Lietuvos į Kopenhagą. Kartais skambina žmonės, kurie jau turi bilietus, o augintinis – dar ne. Būna ir atvirkščiai. Tiesa ta, kad gyvūnų pervežimas į Daniją nėra sudėtingas, bet reikalauja aiškumo. Reikia žinoti dokumentus, narvo reikalavimus, maršrutą ir keletą kitų dalykų. Mes vežame kiekvieną dieną, tad laiko klausimas ne pats sunkiausias. Šiame straipsnyje atsakysime į dažniausius klausimus, kurie kyla žmonėms, kai pirmą kartą susiduria su šia situacija. Tiek kates, tiek šunis, tiek kitus gyvūnus.

Dokumentai – gyvūnų pervežimas į Kopenhagą

1. Kokių dokumentų reikia vežant gyvūną į Kopenhagą?

Pirmiausia – gyvūno pasas. Be jo niekas nepradeda. Pasą išduoda veterinarijos gydytojas, registruotas Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje. Reikia ir mikroschemos – kiekvienas gyvūnas turi būti paženklintas. Skiepai, ypač pasiutligės, privalo būti galiojantys. Jei vežate šunį, dar gali reikėti papildomų skiepų nuo kitų ligų, priklausomai nuo to, kokia veislė ir kokio amžiaus. Kartais žmonės pamiršta, kad pasas turi būti užpildytas lietuvių ir anglų kalbomis. Jei dokumentai netvarkingi, pasienyje gali būti vėlavimas. Patariame viską susitvarkyti prieš dvi savaites iki kelionės. (Ypač jei pirmą kartą vežate.)

2. Ar reikia papildomų leidimų danų pusėje?

Danija, būdama ES narė, priima standartinius veterinarinius dokumentus. Tai reiškia, kad papildomų leidimų nereikia, jei turite gyvūno pasą, galiojančius skiepus ir mikroschemą. Tačiau yra niuansų. Pavyzdžiui, jei vežate tam tikrų veislių šunis, danai turi savo sąrašą. Gerai, kad mes tą sąrašą žinome ir iš anksto įspėjame. Vienas klientas bandė vežti šunį be pasiutligės skiepo, manydamas, kad „pavažiuos ir viskas". Ne, taip nėra. Netrūko nusivylimo, bet susitvarkėme. Patariame visada pasitikrinti konkrečius reikalavimus, net jei vežate ne pirmą kartą.

3. Kiek laiko galioja gyvūno pasas?

Gyvūno pasas – tai ne asmens dokumentas, kurio galiojimas dešimt metų. Kiekvienas skiepas turi savo terminą. Pasiutligės skiepas paprastai galioja vienerius metus nuo vakcinacijos datos. Jei skiepas pasibaigęs, gyvūnas negali kertinu sienos. Tai dažnai nepastebima, ypač pas žmones, kurie ilgai nekeliavo su augintiniu. Mes visada prašome atsiųskti paso kopiją prieš kelionę – tada galime patikrinti, ar viskas tvarkoje. Viena moteris pamiršo, kad jos katė skiepyta prieš dvejus metus – pasiutligės vakcina jau negaliojo. Spaudėme laiko, bet spėjome.

4. Ar reikia sveikatos pažymėjimo iš veterinarijos gydytojo?

Taip, bet ne visada. Jei vežate privačiai, ES viduje pakanka gyvūno paso su skiepų įrašais. Tačiau jei keliaujate ne kaip privatus asmuo, o parduodate ar dovanojate gyvūną, situacija keičiasi. Tada gali prireikti veterinarijos sveikatos pažymėjimo. Mes visada klientams rekomenduojame pasikalbėti su veterinarijos gydytoju – jis geriau išmano, ką konkrečiu atveju reikia. Kartą važiavome su augintiniu, kurio savininkas aiškino, kad „viskas tvarkoje", o pasirodo, skiepų datos nesutapo su paso įrašais. Nenorime tokių siurprizų, todėl prašome – pasitikrinkite.

Kaina – gyvūnų transportavimas į Daniją

5. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas į Kopenhagą?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų: gyvūno dydžio, narvo, maršruto ir ar vežame vien gyvūną, ar kartu su kitais kroviniais. Paprastai katės ar maži šunys kainuoja mažiau, nes užima mažiau vietos. Dideli šunys – brangiau. Orientacinė kaina mažam augintiniui – nuo 150 iki 250 eurų. Dideli šunys gali atsieiti ir 350–450 eurų. Yra ir kitų variantų – jei vežame daugiau gyvūnų iš to paties miesto, galima tartis dėl kainos. Bet nemeluoju – pigiau negu skraidyti lėktuvu, ypač didelius šunis.

6. Ar kainuoja papildomai, jei gyvūnas ilgesnėje kelionėje?

Mes visada kalbame atvirai. Maršrutas iš Vilniaus į Kopenhagą trunka apie 16–18 valandų, priklausomai nuo sustojimų. Jei maršrutas ilgesnis dėl aplinkybių – eismo, oro, kitų klientų poreikių – tai papildomai neapmokestinama. Kaina sutarta – kaina galutinai. Bet mes negalime pažadėti, kad visada važiuosime tiesiai be jokių sustojimų. Gyvūnams reikia pertraukų, vandens, kartais pasivaikščiojimo. Tai įeina į paslaugą. Norėčiau pabrėžti – gyvūno komfortas mums svarbesnis nei greitis. Kartais kelionė užtrunka ilgiau, bet augintinis atkeliauja sveikas ir nesu

terorizuotas.

7. Ar yra galimybė gauti nuolaidą keliems gyvūnams?

Taip, bet ne visada. Priklauso nuo to, ar vežame iš to paties adreso, ar iš skirtingų vietovių. Jei šeima turi du šunis ir vieną katę, mes žiūrime į bendrą užimamą plotą ir darome nuolaidą. Tai normali praktika. Kartais žmonės prašo „draugiškai" – bet mums reikia skaičiuoti degalus, laiką, darbuotojų algas. Todėl nuolaidos yra, bet jos protingos. Vienas klientas vežė tris kates – sutarėme 20 procentų nuolaidą, nes viskas tilpo vienoje mašinoje. Su dideliais šunimis taip lengva nebūna.

8. Kada reikia mokėti – iš anksto ar gavus gyvūną?

Paprastai prašome 30 procentų avansą prieš kelionę. Likusi dalis – gavus gyvūną Kopenhagoje arba pagal sutartą vietą. Tai standartinė praktika, kuri abiem pusėms patogi. Yra buvę atvejų, kai žmogus prašė mokėti tik gavus augintinį – galima ir taip, bet tada kaina buvo kitokia. Rizika pasidalina. Mes nesame didelė korporacija, tad pasitikėjimas svarbus. Dažniausiai klientai moka avansą be problemų, nes jie jau girdėjo kitų rekomendacijų. Parekomenduoja – ir taip sukasi.

Keleiviai – augintiniai Kopenhagos kryptimi

9. Kokius gyvūnus vežate į Kopenhagą?

Daugiausia vežame šunis ir kates. Tai 90 procentų mūsų darbo su gyvūnais. Tačiau kartais prašo ir kitų – triušiai, jūrų kiaulytės, egzotiniai gyvūnai. Viskas priklauso nuo to, ar gyvūnas gali būti saugiai transportuotas. Pavyzdžiui, paukščių nevežame – per daug streso jiems. Žuvys irgi nelabai – nors vieną kartą turėjome užklausą dėl auksinės žuvelės. Žmogus labai prašė. Bet pagalvojome, kad tai būtų per didelis iššūkis. Labiausiai specializuojamės šunims ir katėms – čia turime patirties ir tinkamus narvus.

10. Ar galima vežti keletą gyvūnų vienu kartu?

Taip, bet su sąlygomis. Gyvūnai turi būti suderinami – juk negalime į mašiną įsodinti dviejų šunų, kurie kovoja. Prieš vežant, visada klausime apie gyvūno charakterį. Vienas šuo gali būti ramus, kitas – agresyvus. Tada galime vežti atskirai arba su skiriamąja sienele. Yra buvę, kad šeimininkė sakė, kad jos du šunys „gerai sutaria", o kai susitikome paimti – vienas urzgė ant kito kaip ant priešo. Teko greitai keisti planą. Todėl prašome – būkite sąžiningi apie savo augintinį.

11. Kaip užtikrinate gyvūnų saugumą pervežimo metu?

Gyvūnai vežami specialiuose narvuose, pritvirtintose prie mašinos. Narvai parenkami pagal gyvūno dydį – ne per maži, ne per dideli. Temperatūra mašinoje reguliuojama – vasarą kondicionierius, žiemą šildymas. Mes negalime pažadėti, kad gyvūnas nejaus streso – tai priklauso nuo jo charakterio. Bet darome viską, kad stresas būtų minimalus. Sustojame kas kelias valandas, patikriname vandenį, leidžiame pasivaikščioti (jei saugu). Viena katė iš Kauno ėmė miaukti pirmas dvi valandas, po to užmigo ir miegojo iki pat Kopenhagos. Kiti ilgiau nerimsta.

12. Kas nutinka, jei gyvūnas susirgsta kelionėje?

Mes turime pirmosios pagalbos rinkinį gyvūnams – vaistai nuo pykinimo, vanduo, antklodė. Jei situacija rimtesnė, stojame ir ieškome artimiausios veterinarijos klinikos. Tai retai nutinka, bet buvo. Vienas šuo susirgo viduriavimu viduryje kelionės – ne dėl mūsų kaltės, tiesiog jo skrandis jautrus. Stojome degalinėje, davėme vaistų, ir toliau važiavome. Žmogus apie tai sužinojo tik po to, kai mes jam paskambinome – ir viskas baigėsi gerai. Aišku, jei situacija būtų kritinė – vežtume pas veterinarą, o ne toliau kelyje.

Techninė pusė – pervežimo logistika

13. Koks maršrutas iš Lietuvos į Kopenhagą?

Dažniausias maršrutas – per Latviją, Estiją arba per Lenkiją, priklausomai nuo to, iš kurios Lietuvos vietos imame gyvūną. Iš Vilniaus dažnai važiuojame per Suvalkus, Poznanę, tada per Vokietiją iki Danijos. Tai ilgas kelias, bet geras kelias. Yra alternatyva per keltą – iš Klaipėdos į Vokietiją, tada toliau. Bet tai priklauso nuo to, ar gyvūnas toleruoja keltą. Vienas klientas prašė būtent keltu – pasirodo, jo šuo bijo automobilių, o kelte galima išeiti į denį. Kiekvieną situaciją vertiname atskirai. Svarbiausia – saugiai ir pagal grafiką.

14. Kiek laiko trunka kelionė į Kopenhagą?

Paprastai 16–20 valandų, priklausomai nuo maršroto, oro sąlygų ir sustojimų. Mes nevažiuojame kaip pašėlę – tam yra greičio ribojimai ir gyvūno poreikiai. Jei vežame vieną gyvūną, galime būti greitesni. Jei imame iš kelių adresų, kelionė pailgėja. Klientams visada nurodome preliminarų laiką su +-2 valandos tolerancijos. Kartą buvo taip, kad dėl kelio remonto Vokietijoje užtrukome trimis valandomis ilgiau. Žmogus nerimavo, skambino – suprantama. Bet gyvūnas Kopenhagą pasiekė saugiai, ir tai buvo svarbiausia.

15. Kada važiuojate – dieną ar naktį?

Priklauso nuo užsakymo. Mes vežame kiekvieną dieną, bet ne visada išvykstame tuo pačiu metu. Dažniausiai – anksti ryte arba vėlai vakare. Dienomis kamščiai, ypač Vokietijoje. Naktį ramiau, gyvūnai paprastai miega. Bet yra ir tokių, kurie naktį nerimsta daugiau. Todėl klausime jūsų, kada augintinis įpratęs miegoti. Viena katė iš Šiaulių buvo visiškas naktinis gyvūnas – dieną miegojo, o naktį aktyvi. Tai buvo įdomi kelionė. Bet dažniausiai gyvūnai adaptuojasi ir tiesiog miega didžiąją dalį kelio.

Pasiruošimas – ką daryti prieš kelionę

16. Kaip paruošti gyvūną kelionei?

Neduokite gausiai valgyti prieš kelionę – tai svarbu. Pilnas skrandis + mašinos siūbavimas = problemos. Geriau pavalgykite mažiau, bet ne visiškai tuščias skrandis. Išvakarėse normali vakarienė, ryte – mažas užkandis. Vanduo visada. Narvas turi būti pažįstamas – jei gyvūnas nėra pripratęs prie narvo, pradėkite mokyti bent savaitę prieš. Įdėkite į narvą gyvūno antklodę ar žaislą – kvapas ramina. Ir svarbu: prieš kelionę išveskite pasivaikščioti. Vienas šuo visiškai atsisakė lipti į mašiną, kol nebuvo pusvalandžio pasivaikščiojimo. Po to pats įlipo ir užmigo.

17. Ką įdėti į narvą kartu su gyvūnu?

Vandens buteliuką (jei narvas turi laikiklį), mėgstamą žaislą, antklodę, šiek tiek maisto. Jei gyvūnas vartoja vaistus – juos. Ir receptą, jei vaistai stiprūs. Negalima dėti stiklinių ar aštrių daiktų. Mes prašome ir pasiimti nedidelį maišelį su gyvūno pašaru – jei kelionė pailgėja, reikės. Kartą šeimininkė pamiršo pašarą, o jos katė reikalavo konkrečios rūšies. Teko ieškoti panašaus pašaro Danijos degalinėje – nebuvo lengva. Todėl – pasiimkite maisto. Nebus per daug.

18. Ar galima su gyvūnu kelionėje naudotis vaistais nuo pykinimo?

Taip, bet tik veterinaro rekomenduotais. Negalima duoti „žmogiškų" vaistų – tai pavojinga. Yra specialūs vaistai gyvūnams nuo kelionės ligos. Mes patys turime, bet geriau, kai šeimininkas pats pasitaria su veterinaru. Vienas šuo gavo vaistus nuo pykinimo prieš kelionę ir miegojo kaip kūdvis. Kitas negavo nieko ir vėmė visą kelią. Trečiam vaistai nepadėjo – pasirodo, jis tiesiog bijo transporto, o ne serga. Kiekvienas gyvūnas skirtingas. Veterinaras geriausiai patars.

Laikas – kada pradėti ruoštis

19. Kiek laiko prieš kelionę reikia susisiekti su jumis?

Dešimt dienų – gerai. Penkios – dar spėsime. Dvi – rizikuojame. Vienas – tik jei labai pasiseks. Mes vežame kiekvieną dieną, bet mašinos talpa ribota, ir ne visada turime laisvų vietų. Jei žinote, kad reikia vežti – praneškite kuo anksčiau. Vienas klientas paskambino ketvirtadienį, o norėjo išvykti penktadienį – laisvų vietų nebuvo. Teko laukti iki pirmadienio. Tai buvo nepatogu jam, bet mes negalime sukurti vietų iš nieko. Planuoti iš anksto – geriausias variantas.

20. Ar galima pasikeisti kelionės datą?

Taip, bet su sąlygomis. Jei pranešate likus 48 valandoms – keičiame nemokai. Jei liko mažiau – gali būti papildomas mokestis, nes vieta jau rezervuota. Yra buvę, kad žmogus atšaukė kelionę likus dienai – mes jau buvome suplanavę maršrutą pagal jo gyvūną. Tai nesąžininga. Bet suprantame – gyvenime nutinka visko. Todėl prašome – jei keičiasi planai, praneškite kuo greičiau. Geriau anksti nei vėlai. Mes stengiamės būti lankstūs, bet ir mes turime planų.

21. Kada atvykstame į Kopenhagą?

Priklauso nuo išvykimo laiko ir maršroto. Jei išvykstame anksti ryte iš Vilniaus, Kopenhagą pasiekiame vėlai vakare ar naktį. Jei išvykstame vakare – kitą dieną ryte. Sutariame tikslesnį laiką pagal konkrečios kelionės planą. Su klientais visada palaikome ryšį – pranešame, kai išvykstame, kai esame pusiaukelėje, kai priartiname prie Kopenhagos. Vienas vyras pasitiko mus su puodeliu kavos – jam trūko miego, nes naktį nemiegojęs laukė. Tokios smulkmenos išlieka atmintyje.

Sustojimai – maršruto komfortas

22. Kiek kartų sustojate kelionėje?

Mažiausiai tris kartus, bet dažniau – keturis ar penkis. Gyvūnams reikia vandens, o kartais ir pasivaikščiojimo. Sustojame degalinėse, kartais poilsio aikštelėse. Kiekvienas sustojimas trunka 15–30 minučių – ilgiau tik jei reikia. Vienas katinas taip nemėgsta narvo, kad vos atidarome duris – šauna laukan. Kartą vos pagavome – šuolelis į šalikelę, tada grįžimas. Todėl sustojame tik saugiose vietose, su uždaru ar pusiau uždaru plotu. Čia ne lenktynės – svarbu, kad gyvūnas jaustųsi patogiai.

23. Kas prižiūri gyvūnus sustojimų metu?

Mūsų vairuotojai. Jie turi patirties su gyvūnais – ne visi, bet tie, kurie veža gyvūnus, yra specialiai apmokyti. Žino, kaip elgtis su nerimaujančiu šunimi, kaip raminti kačiuką. Mes neturime „gyvūnų prižiūrėtojo" atskirai – vairuotojas yra ir vairuotojas, ir prižiūrėtojas. Kartais padeda ir pats šeimininkas, jei keliauja kartu (bet tai retai – dažniausiai gyvūnas vežamas be šeimininko). Viena moteris norėjo keliauti kartu su savo šunim, bet nebuvo vietos – tad ji skrido lėktuvu, o šunį vežėme mes. Susitikome Kopenhagoje.

Atvykimas – kas laukia Kopenhagoje

24. Kur pristatote gyvūną Kopenhagoje?

Pristatome adresu, kurį nurodo klientas. Dažniausiai tai gyvenamoji vieta arba viešbutis. Kartais – darbo vieta, jei žmogus ten dirba. Svarbu, kad adresas būtų tikslus ir kad kas nors būtų pasiekiamas telefonu. Kartą adresą davė netiksliai – ieškojome pusvalandį Kopenhagos priemiestyje, kol radome. Todėl prašome – patikslinkite adresą prieš kelionę. Jei reikia, siunčiame nuorodą per Google Maps. Gyvas pokalbis prieš kelionę visada padeda išv

vėl klaidų.

25. Kaip atiduodate gyvūną savininkui?

Gyvūną atiduodame pasirašant perdavimo aktą. Šeimininkas patikrina augintinį, ar viskas tvarkoje. Jei kokių pastabų – užfiksuojame. Paprastai viskas gerai, bet norime, kad abi pusės jaustųsi saugiai. Gyvūnas grįžta pas savininką, savininkas pasirašo – viskas. Tada galime išsiskirstyti. Kartą katinas taip prilipo prie savininkės, kad nebuvo galima atplėšti – tai buvo mielas vaizdelis. Bet kartais gyvūnai būna pavargę, susigūžę – tai normalu. Po poros valandų jie atsigaus namuose.

Papildomos paslaugos – ne tik vežimas

26. Ar galite padėti su dokumentų sutvarkymu?

Taip, konsultuojame. Negalime už jus eiti pas veterinarijos gydytoją ar pildyti dokumentų, bet galime pasakyti, ko reikia, kur kreiptis, ką patikrinti. Dažnai žmonės nežino, kad veterinaras turi būti registruotas Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje – kitaip pasas negalios. Mes tai žinome, nes dirbame su tuo kasdien. Vienas klientas nuėjo pas privatų veterinarijos gydytoją be registracijos – pasas netiko. Teko ieškoti kito veterinaro ir laukti dar savaitę. Geriau iš anksto pasitikrinti.

27. Ar vežate gyvūnus atgal į Lietuvą?

Taip, vežame abiem kryptimis. Dažniausiai žmonės prašo vežti į Kopenhagą, bet kartais ir atgal. Ir tai logiška – juk gyvūnas turi grįžti namo. Kaina panaši, maršrutas atvirkščias. Yra klientų, kurie reguliariai naudojasi abiem kryptimis – pavyzdžiui, vasarą gyvūnas Lietuvoje, žiemą Danijoje. Mes pripratę. Tik prašome – praneškite iš anksto, kad galėtume suplanuoti.

Išlaidos – ar viskas aišku iš anksto

28. Ar yra paslėptų mokesčių?

Ne. Mes nemėgstame siurprizų, ir tikimės, kad jūs – taip pat. Kaina susitariama prieš kelionę ir nesikeičia, nebent jūs paprašote papildomų paslaugų. Jei vežame gyvūną iš vieno adreso į kitą – kaina aiški. „Paslėpti mokesčiai" – tai ne mūsų stilius. Bet kartais žmonės prašo papildomai – pavyzdžiui, sustoti pakeliui paimti kažką. Tai jau kitas klausimas. Pagrindinė paslauga – aiškūs skaičiai. Jei kyla abejonių – klauskite.

29. Ką daryti, jei negaliu sumokėti visos sumos iš karto?

Kalbame. Mes suprantame, kad gyvenimas nėra vien sklandus. Jei žmogus prašo atidėti dalį mokėjimo – galima tartis. Bet tai nėra įprasta praktika, ir mes negalime garantuoti. Vienintelė taisyklė – avansas privalomas. Be avanso nevažiuojame. Tai ne dėl nepasitikėjimo, bet dėl to, kad mes jau turime išlaidų – degalai, darbuotojai, laikas. Suprantame vienas kitą – ir randame sprendimą.

Veislės – ar visoms vienodai

30. Ar vežate didelių veislių šunis?

Taip, bet tai kitokia logistika. Dideli šunys – tai dideli narvai, daugiau vietos, daugiau svorio. Vokiečių aviganiai, labradorai, haskiai – viskas įmanoma. Bet reikia žinoti, kad kaina didesnė. Ir ne tik dėl dydžio – dideli šunys kartais būna neramesni. Ypač jei nėra pripratę prie narvo ar mašinos. Vienas haskys visą kelią staugė – ne dėl skausmo, o dėl įpročio. Šeimininkas sakė, kad jis „tiesiog taip reiškia emocijas". Po keleto valandų nustojo. Mes pripratome.

31. Ar vežate agresyvių veislių šunis?

Atsargiai. Yra sąrašas veislių, kurios draudžiamos Danijoje. Mes jo laikomės. Jei jūsų šuo priklauso tam sąrašui – negalime jo vežti. Tai ne mūsų sprendimas, o Danijos įstatymai. Bet dauguma veislių – leidžiamos. Mes patikrinime prieš kelionė. Vienas klientas buvo įsitikinęs, kad jo nemastifas leidžiamas – pasirodo, ne. Nusivylimas didelis, bet mes negalime rizikuoti. Geriau sužinoti prieš, ne po.

Problemos – ką daryti, kai kas nors nepavyksta

32. Ką daryti, jei gyvūnas pabėga?

Tai mūsų košmaras. Mes darome viską, kad taip nenutiktų – narvai tvirti, mašinos uždaruos. Bet gyvas padaras – jis gali visko. Jei taip nutiktų, sustotume, ieškotume, skambintume jums. Kol kas mums tai nėra nutikę. Vieną kartą katinas vos išlindo pro plyšį – pasisekė, kad pastebėjome laiku. Po to sustiprinome narvą. Gyvūno saugumas yra prioritetas numeris vienas. Ne tik dėl atsakomybės – bet ir dėl to, kad mes patys mylime gyvūnus.

33. Ką daryti, jei vėluojate su pristatymu?

Pranešame iš anksto. Jei matome, kad vėluosime – skambiname. Nemėgstame, kai žmogus stovi Kopenhagoje ir laukia nežinodamas, kur mes. Todėl komunikacija yra mūsų stiprybė. Vieną kartą vėlavome keturiomis valandomis dėl eismo Vokietijoje – žmogus gavo pranešimą iškart, kai supratome, kad pavėluosime. Jis susinervino – suprantama. Bet bent jau žinojo. Žinojimas yra geriau negu nežinojimas. Visada.

34. Ar galiu keliauti kartu su savo gyvūnu?

Kartais taip. Priklauso nuo to, ar yra laisvų vietų mašinoje. Mes pirmiausia vežame gyvūnus, o jei yra vieta – ir šeimininką. Bet tai nėra standartinis variantas. Dažniausiai gyvūnai keliauja vieni – jiems tai net geriau, nes šeimininko nerimas persiduoda. Katinai ypač jautrūs. Žmogus mato katino stresą – dar labiau nervinasi – o katinas jaučia dar daugiau streso. Kartais geriau tiesiog susitikti Kopenhagoje.

Rūpinimasis – kasdienė praktika

35. Kaip dažnai tikrinate gyvūnus kelionėje?

Kas 2–3 valandas, arba kai sustojame. Tikriname vandenį, narvo tvirtumą, bendrą gyvūno būklę. Jei gyvūnas nerimsta – dažniau. Jei miega – rečiau. Mes netikriname kas 15 minučių – tai būtų per daug streso tiek mums, tiek gyvūnui. Bet niekada nepamirštame. Vienas šuo pradėjo kasytis viduryje kelionės – pasirodo, jam niežėjo. Davėme antihistamininį vaistą, viskas nurimo. Smulkmenos, bet jos svarbios.

36. Ar vežate nėščius gyvūnus?

Tai sudėtingas klausimas. Jei veterinaras sako, kad galima – galime vežti. Bet mes prisiimame riziką, ir jūs turite tai supratati. Nėščia katė ar kalė gali pradėti gimdyti kelionėje. Mes esame pasiruošę – bet tai ne tai, ko norime. Vieną kartą vežėme nėščią katę – viskas praėjo gerai, bet buvo neramu. Po to nusprendėme, kad geriau nevežti paskutinėmis savaitėmis. Prieš tai – galima, su veterinaro leidimu. Bet prašome – pagalvokite du kartus.

Galiausiai – kas išlieka

Gyvūnų pervežimas į Kopenhagą – tai ne tik logistika. Tai pasitikėjimas. Žmogus mums patiki savo augintinį – kartais tai geriausias draugas, kartais vienintelis. Mes suprantame tą atsakomybę. Vežame kiekvieną dieną, bet kiekviena kelionė yra nauja, nes kiekvienas gyvūnas skirtingas. Kartais paprasta – katinas miega visą kelią. Kartais sunkiau – šuo neįlipa į mašiną, katinas vemia, reikia keisti planą. Bet mes esame tam. Ir mes mylime savo darbą. Jei turite klausimų – skambinkite. Atsakysime.