Naminių gyvūnų pervežimas iš Kopenhagos

Kai žmogus nusprendžia persikraustyti iš Kopenhagos į kitą šalį, vienas pirmųjų klausimų, kuris iškyla, yra – o kas bus su mano augintiniu? Tai ne šiaip koks baldas, kurį supakuoji ir veži. Gyvūnas turi savo poreikius, savo baimes, ir kartais – savo ligas. Naminių gyvūnų pervežimas iš Kopenhagos yra paslauga, kurios prireikia vis daugiau žmonių – tiek grįžtančių į Lietuvą, tiek vykstančių kitur. Šiame straipsnyje pasidalinsiu tuo, ką sužinojau per metus dirbdamas šioje srityje. Ne teorija, o praktika.

Pasiruošimas – naminių gyvūnų pervežimas iš Kopenhagos

1. Kada pradėti ruoštis gyvūno pervežimui?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Idealiu atveju – bent prieš mėnesį. Yra keletas dalykų, kurie užima laiko: skiepai, dokumentai, veterinaro vizitai. Jei skiepas nebegalioja, reikia laukti 21 dieną po pakartotinio skiepijimo. Tai jau trys savaitės. Tada dar reikia gauti veterinarinę pažymą, kuri galioja tik 10 dienų. Taigi, viskas turi būti suderinta labai tiksliai. Kartais žmonės skambina paskutinę savaitę ir sako: „Reikia vežti jau rytoj." Deja, tai ne visada įmanoma, ypač jei dokumentai netvarkingi.

2. Ką reikia patikrinti prieš kelionę?

Sąrašas gana ilgas. Pirmiausia – gyvūno pasas ir čipas. Antra – skiepai, ypač pasiutligės. Trečia – veterinarinė pažyma. Ketvirta – transportavimo narvas, tinkamo dydžio ir saugus. Penkta – maistas ir vanduo kelionei. Šešta – vaistai, jei gyvūnas kažką vartoja. Septinta – kontaktai veterinarų, tiek Kopenhagoje, tiek paskirties vietoje. Aštunta – draudimas, jei turite. Tai skamba daug, bet kai pradedi daryti, viskas išsirikiuoja. Svarbiausia – nepraleisti dokumentų, nes be jų kelionė neįmanoma.

3. Kaip išsirinkti tinkamą narvą transportavimui?

Narvas turi būti pakankamai didelis, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Bet ne per didelis – per daug erdvės reiškia, kad gyvūnas gali slidinėti ir susižeisti. Narvas turi būti tvirtas, su geru vėdinimu ir saugiais užsegimais. Pigūs plastikiniai narvai iš prekybos centro dažnai neatitinka reikalavimų. Mes rekomenduojame narvus, kurie yra sertifikuoti gyvūnų transportavimui – jie brangesni, bet saugesni. Be to, narvas turi būti stabilus automobilyje – jis negali važinėti pirmyn atgal kiekviename posūkyje.

4. Ar reikia pripratinti gyvūną prie narvo prieš kelionę?

Tai vienas svarbiausių dalykų, kurį daugelis pamiršta. Gyvūnas, kuris niekada nebuvo narve, patirs milžinišką stresą, jei staiga ten atsidurs. Geriausia pradėti treniruotis bent dvi savaites prieš kelionę. Palikite narvą atvirą namuose, įdėkite ten skanėstų, leiskite gyvūnui pačiam ten įeiti. Pirmiausia – kelios minutės, paskui – ilgiau. Palaipsniui uždarykite duris, bet nebūkite toli. Tikslas – kad gyvūnas asocijuotų narvą su kažkuo teigiamu, o ne su bausme. Tai reikalauja laiko, bet rezultatas vertas pastangų.

5. Ką daryti, jei gyvūnas turi sveikatos problemų?

Pirmiausia – pasitarti su veterinaru. Ne visi gyvūnai gali keliauti. Jei gyvūnas serga sunkia liga, yra po operacijos arba labai senas, kelionė gali pabloginti būklę. Veterinaras gali patarti, ar saugu vežti, ir kokių atsargumo priemonių reikia imtis. Kartais reikia specialių vaistų kelionei – raminamųjų, skausmą malšinančių ar kitų. Mes visada prašome klientų informuoti apie sveikatos problemas iš anksto, nes tai gali pakeisti kelionės planą. Geriau atidėti kelionę nei rizikuoti gyvūno sveikata.

Dokumentai – naminių gyvūnų pervežimas iš Kopenhagos

6. Kokie dokumentai reikalingi pervežiant gyvūną iš Danijos?

Pagrindinis dokumentas yra EU Pet Passport – Europos gyvūno pasas. Jame turi būti pažymėti visi skiepai, ypač pasiutligės, ir gyvūno čipo numeris. Be paso reikia veterinarinės sveikatos pažymos, kurią išduoda oficialus veterinaras Danijoje. Ši pažyma galioja 10 dienų nuo išdavimo datos. Jei gyvūnas keliauja ne į ES šalį, gali prireikti papildomų dokumentų – sveikatos sertifikatų, leidimų ir pan. Visada patikrinkite konkrečios šalies reikalavimus, nes jie gali skirtis.

7. Kur rasti oficialų veterinarą Kopenhagoje?

Danijoje veterinarai, kurie gali išduoti tarptautines sveikatos pažymas, yra vadinami „official veterinarians" arba „OV". Jų sąrašą galima rasti Danijos veterinarijos tarnybos svetainėje. Taip pat galite tiesiogiai paskambinti į kliniką ir paklausti, ar jie turi OV statusą. Ne visi klinikose dirbantys veterinarai gali išduoti šias pažymas, todėl svarbu pasitikrinti iš anksto. Kartais reikia registruotis kelias dienas prieš, ypač jei klinika užimta.

8. Ką daryti, jei gyvūno pasas prarastas?

Tai nemaloni situacija, bet ne beviltiška. Pasą galima atkurti kreipiantis į tą patį veterinarą, kuris jį išdavė, arba į bet kurį kitą oficialų veterinarą. Procesas gali užtrukti kelias dienas, nes reikia patvirtinti gyvūno tapatybę per čipą ir atkurti skiepų istoriją. Jei skiepų duomenys nėra registruoti centrinėje duomenų bazėje, gali tekti skiepyti iš naujo. Tai reiškia papildomą laukimą. Todėl visada rekomenduoju pasidaryti paso kopiją ir laikyti ją atskirai nuo originalo.

9. Ar reikia apostilės dokumentams?

ES viduje paprastai ne. Apostilė reikalinga, kai dokumentai naudojami ne ES šalyse. Jei vežate gyvūną iš Kopenhagos į Lietuvą, tai yra ES viduje, todėl apostilės nereikia. Bet jei vežate, pavyzdžiui, į Jungtinę Karalystę (kuri jau nebe ES), tada gali prireikti. Taip pat gali prireikti, jei vežate į Šveicariją ar Norvegiją, kurios nėra ES narės, bet turi specialius susitarimus. Visada patikrinkite konkrečios šalies reikalavimus prieš kelionę.

10. Ką daryti, jei veterinaras padarė klaidą dokumentuose?

Tai nutinka dažniau, nei galėtumėte pagalvoti. Kartais neteisingai įrašytas čipo numeris, kartais – skiepo data. Jei klaida pastebėta prieš kelionę, reikia grįžti pas veterinarą ir paprašyti pataisyti. Jei klaida pastebėta pasienyje – tai jau rimtesnė problema. Gali tekti grįžti atgal arba ieškoti veterinaro paskirties šalyje, kuris galėtų išduoti naują pažymą. Todėl visada patikrinkite dokumentus prieš išvykdami – kiekvieną skaičių, kiekvieną datą. Penkių minučių patikrinimas gali sutaupyti dienas problemų.

Transportavimas – naminių gyvūnų pervežimas iš Kopenhagos

11. Kokios transporto priemonės naudojamos gyvūnų pervežimui?

Priklauso nuo paslaugos teikėjo. Mes naudojame specialiai pritaikytus mikroautobusus su klimato kontrole, ventiliacija ir minkšta pakaba. Gyvūnai vežami atskiruose skyriuose, kad nesiblaškytų vienas nuo kito. Yra ir kitų variantų – didesni sunkvežimiai su gyvūnų skyriais, arba lengvieji automobiliai su specialiais narvais. Svarbiausia, kad transportas būtų saugus, patogus ir pritaikytas gyvūnams. Paprastas automobilis be tinkamos įrangos nėra tinkamas variantas ilgoms kelionėms.

12. Kaip užtikrinama gyvūnų saugumas kelionės metu?

Saugumas prasideda nuo tinkamo narvo pritvirtinimo. Narvas turi būti tvirtai pritvirtintas, kad nesislinktų ar nenukristų. Tada – temperatūros kontrolė. Per karšta ar per šalta yra pavojinga. Mes naudojame termometrus ir reguliariai tikriname sąlygas. Be to, vairuotojas turi patirties su gyvūnais – žino, kaip elgtis stresinėse situacijose, kaip pastebėti, kad kažkas negerai. Dar – reguliarūs sustojimai, kad gyvūnai galėtų atsigerti ir pailsėti. Visa tai kartu sukuria saugią aplinką.

13. Kiek gyvūnų galima vežti vienu metu?

Tai priklauso nuo transporto dydžio ir gyvūnų rūšių. Paprastai viename mikroautobuse telpa 4-6 vidutinio dydžio gyvūnai, kiekvienas savo atskirame skyriuje. Maži gyvūnai – kaip šinšilos ar jūrų kiaulytės – gali tilpti daugiau. Dideli gyvūnai – kaip dideli šunys – užima daugiau vietos. Mes niekada neperkrauname transporto, nes tai kelia stresą gyvūnams ir mažina saugumą. Kiekvienas gyvūnas turi turėti pakankamai erdvės patogiai stovėti, sėdėti ar gulėti.

14. Ar gyvūnai maitinami kelionės metu?

Taip, bet saikingai. Prieš kelionę rekomenduojame neduoti sunkaus maisto – geriau lengvas valgis likus kelioms valandoms iki išvykimo. Kelionės metu siūlome vandenį reguliariai ir nedidelius kiekius maisto, ypač jei kelionė ilga. Bet ne visi gyvūnai nori valgyti stresinėje situacijoje – tai normalu. Svarbiau užtikrinti, kad jie gertų vandenį. Mes visada turime su savimi tiek maisto, tiek vandens, net jei klientas sako, kad jo gyvūnas nevalgo keliaudamas.

15. Kaip dažnai daromos pertraukos kelionės metu?

Maždaug kas 2-3 valandas, priklausomai nuo gyvūno poreikių. Pertraukos metu gyvūnai gali atsigerti, o kai kuriais atvejais – ir pasivaikščioti (jei tai saugu ir leidžia sąlygos). Ilgoms kelionėms, kaip iš Kopenhagos į Lietuvą, paprastai darome 3-4 pertraukas. Tai prailgina kelionę, bet gyvūnai jaučiasi geriau. Ypač svarbu vasarą, kai karšta, ir gyvūnams reikia daugiau vandens. Žiemą pertraukos trumpesnės, nes ilgai būti lauke šaltyje nėra gerai.

Rūšys – naminių gyvūnų pervežimas iš Kopenhagos

16. Kokius gyvūnus galima pervežti?

Paprastai kalbame apie kates, šunis, triušius, jūrų kiaulytes, šinšilas, dekoratyvinius paukščius. Egzotiniai gyvūnai – ropliai, vorai, dideli paukščiai – reikalauja specialių sąlygų ir ne visada gali būti vežami standartiniu transportu. Kiekviena rūšis turi savo poreikius – pavyzdžiui, ropliams reikia tam tikros temperatūros, o paukščiams – specialių narvų. Mes visada klausiame, kokį gyvūną reikia vežti, prieš sutikdami su užsakymu. Ne visi gyvūnai tinka tam pačiam transportui.

17. Ar galima vežti egzotinius gyvūnus?

Tai sudėtingas klausimas. Techniškai galima, bet reikia daugiau pasiruošimo. Egzotiniams gyvūnams dažnai reikia specialių leidimų, ypač jei jie patenka po CITES konvencija. Be to, ne visi vežėjai turi patirties su egzotiniais gyvūnais. Mes asmeniškai imamės tokių užsakymų tik tada, kai turime pakankamai informacijos ir pasiruošimo. Pavyzdžiui, iguanos transportavimas reikalauja visai kitokios temperatūros nei katės. Jei neturite patirties, geriau kreiptis į specializuotą vežėją.

18. Kaip vežti gyvūną, kuris turi būti tam tikroje temperatūroje?

Tai dažniausiai taikoma ropliams, vorams ir kai kuriems paukščiams. Mes naudojame transportą su klimato kontrole, bet ne visada galime užtikrinti tiksliai tokią temperatūrą, kokios reikia. Todėl kartais naudojame papildomas priemones – šildymo kilimėlius arba aušinimo elementus. Svarbu informuoti mus apie konkrečius poreikius iš anksto, kad galėtume pasiruošti. Vieną kartą vežėme chameleoną, kuriam reikėjo 28-30 laipsnių – teko specialiai ruoštis, bet pavyko.

19. Ar galima vežti nėščią gyvūną?

Paprastai nerekomenduojama, ypač jei nėštumas vėlyvas. Stresas gali sukelti komplikacijų – priešlaikinį gimdymą ar persileidimą. Veterinarai paprastai pataria atidėti kelionę, kol gyvūnas atsiveda ir jaunikliai paauga. Bet jei kelionė būtina – pavyzdžiui, dėl persikraustymo – reikia labai atsargiai vertinti riziką. Mes prašome veterinaro pažymos, patvirtinančios, kad gyvūnas gali keliauti. Be tokios pažymos neimame nėščių gyvūnų.

20. Kaip elgtis su gyvūnu, kuris turi judėjimo negalią?

Gyvūnai su judėjimo negalia gali keliauti, bet reikia papildomos priežiūros. Pavyzdžiui, šuo su vežimėliu turi turėti pakankamai erdvės, kad galėtų patogiai gulėti. Kartais reikia specialių čiužinių ar pagalvių. Taip pat svarbu reguliariai tikrinti, ar nėra pragulų ar kitų problemų. Mes turime patirties su tokiais gyvūnais ir visada stengiamės užtikrinti maksimalų komfortą. Svarbiausia – informuoti mus apie būklę iš anksto, kad galėtume pasiruošti.

Kelionė – naminių gyvūnų pervežimas iš Kopenhagos

21. Kiek laiko trunka kelionė iš Kopenhagos į Lietuvą?

Priklauso nuo maršruto ir sustojimų. Gryno važiavimo laiko – apie 10-14 valandų. Su pertraukomis – 12-16 valandų. Kartais ilgiau, jei eismo sąlygos blogos arba reikia papildomų sustojimų dėl gyvūnų poreikių. Mes niekada neskubame – saugumas svarbiau nei greitis. Jei reikia, nakvojame pakeliui, kad gyvūnai galėtų pailsėti. Ilgos kelionės be poilsio yra žiaurios tiek gyvūnams, tiek žmonėms.

22. Koks maršrutas pasirenkamas?

Dažniausiai važiuojame per Vokietiją ir Lenkiją – tai pats tiesiausias kelias. Bet kartais reikia keisti maršrutą dėl eismo, remontų ar kitų priežasčių. Mes naudojame navigaciją, bet visada turime atsarginį planą. Svarbu, kad maršrutas būtų saugus ir patogus gyvūnams – vengiame labai duobėtų kelių ar vietų, kur dažnai reikia staigiai stabdyti. Komfortas čia labai svarbus.

23. Ar gyvūnai vežami naktį?

Kartais taip, ypač jei kelionė ilga. Naktį paprastai ramiau – mažiau eismo, mažiau triukšmo. Bet mes stengiamės nevažiuoti visą naktį be sustojimų. Gyvūnams reikia pertraukų, net jei jie miega. Be to, vairuotojas turi pailsėti – pavargęs vairuotojas yra pavojus visiems. Paprastai planuojame kelionę taip, kad didžioji dalis būtų dieną, o naktį – tik jei būtina.

24. Ką daryti, jei kelionė užtrunka ilgiau nei planuota?

Gyvenime nutinka visko – gedimai, spūstys, oro sąlygos. Mes visada turime atsarginį planą. Jei kelionė užtrunka ilgiau, informuojame klientą ir užtikriname, kad gyvūnai būtų aprūpinti maistu, vandeniu ir komfortu. Kartais tenka nakvoti pakeliui – tada ieškome gyvūnams tinkamos nakvynės vietos. Tai nėra idealu, bet geriau nei stumdyti gyvūną iki išsekimo. Svarbiausia – neprarasti kontakto su klientu ir išlaikyti gyvūnų gerovę.

Išvada

Naminių gyvūnų pervežimas iš Kopenhagos yra daugiau nei tik transportavimas iš taško A į tašką B. Tai procesas, kuris reikalauja pasiruošimo, dėmesio detalėms ir supratimo apie gyvūnų poreikius. Kiekvienas gyvūnas yra skirtingas, ir tai, kas tinka vienam, gali netikti kitam. Todėl svarbu rasti patikimą vežėją, kuris supranta šiuos dalykus ir gali užtikrinti saugią bei patogią kelionę. Jūsų augintinis yra šeimos narys – ir jis nusipelno būti traktuojamas kaip toks.