Naminių gyvūnų gabenimas iš Danijos

Kartais gyvenimas pasisuka taip, kad keturkojis draugas turi keliauti iš Danijos į Lietuvą. Galbūt grįžtate po darbo užsienyje, o gal įsigijote šunį iš danų veislyno. Procesas atrodo painus – dokumentai, taisyklės, narvai. Bet iš tiesų, kai žinai žingsnius, viskas tampa daug paprasčiau. Štai ką reikia žinoti, kad gabenimas praeitų sklandžiai, o jūsų augintinis jaustųsi kuo patogiau.

Dokumentai – naminių gyvūnų gabenimas iš Danijos

1. Kokių dokumentų reikia norint išvežti šunį iš Danijos?

Visų pirma, gyvūnas privalo turėti mikroschemą ir būti paskiepytas nuo pasiutligės. Svarbu – skiepas turi galioti bent 21 dieną iki kelionės. Tada reikia veterinarinio pažymėjimo (ES sveikatos sertifikato), kurį išduoda danų veterinarijos gydytojas likus ne daugiau kaip 48 valandoms iki išvykimo. Kartais žmonės pamiršta, kad sertifikatas turi būti patvirtintas oficialios valstybinės veterinarijos tarnybos. Pavyzdžiui, vienas klientas buvo nuvykęs pas privatų veterinarą, gavo popierius, bet muitinėje paaiškėjo, kad trūksta antspaudo. Teko grįžti ir tvarkytis iš naujo. Be to, reikia paso ar asmens tapatybės kortelės, o jei vežate ne savo gyvūną – įgaliojimo.

2. Ar reikia specialaus leidimo gabenant kates iš Danijos?

Katėms galioja tos pačios pagrindinės taisyklės kaip ir šunims – mikroschema, pasiutligės skiepas, veterinarinis pažymėjimas. Tačiau yra vienas niuansas: jei katė nėra grynaveislė ir neturi kilmės dokumentų, kartais kyla papildomų klausimų pasienyje. Ne dėl taisyklių, o dėl pareigūnų atsargumo. Turėkite omenyje, kad Danija nėra ES „nepalanki šalis“ pasiutligės atžvilgiu, todėl papildomų tyrimų nereikalaujama. Bet dokumentai turi būti tvarkingi. Vienas atvejis, kai katė buvo skiepyta, bet sertifikate neteisingai nurodyta mikroschemos numeris. Maža klaida, bet sukėlusi nemažai streso.

3. Ką daryti, jei dokumentai pasibaigia prieš pat kelionę?

Jei veterinarinis pažymėjimo galiojimas baigiasi, o kelionė atidėta – reikia naujo sertifikato. Jis negali būti išduotas anksčiau nei 48 valandos iki išvykimo. Taigi, jei atidedate, teks kreiptis į veterinarą iš naujo. Kartais taip nutinka dėl nenumatytų aplinkybių – pavyzdžiui, vežėjas praneša, kad reisas keičiasi. Tada skubama ir daromos klaidos. Geriau planuoti taip, kad būtų laiko rezervo. Jei skiepas nebegalioja, reikia naujo skiepo ir laukti 21 dieną. Tai gali užtrukti.

4. Ar reikia muitinės deklaracijos gabenant gyvūną?

Paprastai ne, jei tai yra asmeninis augintinis ir nekomercinis gabenimas. Tačiau jei vežate daugiau nei 5 gyvūnus, jau laikoma komerciniu vežimu – tada taikomos visai kitos taisyklės. Vienas žmogus bandė iš Danijos parsivežti tris šunis ir dvi kates, manydamas, kad čia „šeimos reikalas“. Pasienyje paaiškėjo, kad reikia papildomų dokumentų. Laimei, viskas buvo sutvarkyta vietoje, bet užtruko. Taigi, jei vežate vieną ar du gyvūnus, deklaracijos nereikia, bet dokumentus turėkite po ranka.

Transportas – naminių gyvūnų gabenimas iš Danijos

5. Kokį transportą pasirinkti gabenant šunį iš Danijos?

Yra keli variantai: asmeninis automobilis, specializuotas gyvūnų pervežimas arba lėktuvas (jei atstumas didelis). Dažniausiai žmonės renkasi automobilį, nes gali kontroliuoti sustojimus, temperatūrą, o šuo mažiau stresuoja. Bet jei patys negalite vežti, samdykite įmonę, kuri turi patirties su gyvūnais. Svarbu, kad transporto priemonė būtų vėdinama, o narvas – saugus. Kartais pasitaiko, kad vežėjas žada vieną, o atvyksta senas furgonas be kondicionieriaus. Todėl visada prašykite nuotraukų ar net video iš transporto.

6. Ar galima gabenti gyvūną autobusu ar traukiniu?

Teoriškai – taip, bet praktiškai labai sudėtinga. Dauguma tarptautinių autobusų bendrovių neleidžia vežti gyvūnų, išskyrus labai mažus, kurie telpa į krepšį po sėdyne. Traukiniuose taisyklės skiriasi priklausomai nuo šalies. Pavyzdžiui, Danijoje traukinyje galima vežti šunį su pavadėliu ir antsnukiu, bet keliaujant į kitą šalį reikia perlipti, ir ne visur leidžiama. Vienas klientas bandė keliauti traukiniu iš Kopenhagos į Hamburgą, bet pasienyje Vokietijos pusėje kilo problemų, nes traukinio konduktorius nežinojo taisyklių. Geriau rinktis tiesioginį maršrutą be persėdimų.

7. Kaip paruošti narvą ilgai kelionei automobiliu?

Narvas turi būti pakankamai didelis, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Patieskite pažįstamą apklotą ar pledą su namų kvapu – tai ramina. Įdėkite tvirtą vandens dubenėlį, kuris neapvirsta. Kelionės metu darykite sustojimus kas 2-3 valandas, kad gyvūnas galėtų atsigerti, prasibėgti (jei saugu) ir atlikti reikalus. Venkite maitinti likus 3-4 valandoms iki kelionės, kad išvengtumėte pykinimo. Bet čia reikia individualiai vertinti – vienas šuo ramiai išbūna 6 valandas, kitas jau po 2 valandų nerimsta.

8. Ką daryti, jei gyvūnas blogai toleruoja keliones automobiliu?

Pirmiausia, pasitarkite su veterinaru. Yra raminamieji vaistai, bet jie tinka ne visiems ir ne visada. Galima bandyti natūralias priemones – feromonų apykakles, specialius papildus su triptofanu. Svarbu prieš ilgą kelionę išbandyti trumpus pasivažinėjimus, kad gyvūnas priprastų. Viena katė iš Danijos taip bijojo automobilio, kad vos įsodinus pradėdavo stipriai seilėtis. Šeimininkė su veterinaro pagalba rado tinkamą dozę raminamojo, ir kelionė praėjo sklandžiai. Bet tai buvo išimtis, ne taisyklė.

Sąlygos – naminių gyvūnų gabenimas iš Danijos

9. Kokia temperatūra turi būti transporto priemonėje?

Ideali temperatūra – 18-22 laipsniai. Vasarą būtina kondicionierius, žiemą – šildymas. Gyvūnai jautriau nei mes reaguoja į karštį. Palikti automobilyje uždarytą narvą su gyvūnu net 10 minučių gali būti pavojinga. Ypač jei saulėta. Vienas atvejis, kai vežėjas sustojo papietauti ir paliko furgoną saulėkaitoje. Laimei, šuo buvo narve su vėdinimo angomis, bet grįžus temperatūra buvo pakilusi iki 30 laipsnių. Nuo to laiko jis visada ieško vietos pavėsyje ir palieka įjungtą ventiliaciją.

10. Kaip dažnai reikia maitinti gyvūną kelionės metu?

Paprastai rekomenduojama nešerti 3-4 valandas prieš kelionę, kad išvengtumėte vėmimo. Ilgos kelionės metu (daugiau nei 6 valandos) galima pasiūlyti nedidelį kiekį maisto per sustojimą, bet geriau laukti, kol pasieksite galutinį tikslą. Vanduo – kita kalba. Jis turi būti prieinamas nuolat. Vienas šuo iš Danijos atsisakė gerti iš nepažįstamo dubenėlio, todėl šeimininkė naudojo sulankstomą silikoninį puodelį – jis priėmė. Kartais mažos gudrybės padeda.

11. Ką daryti, jei gyvūnas kelionės metu susirgo?

Turėkite veterinaro kontaktą ir žinokite, kur pakeliui yra klinikos. Jei gyvūnas vemia, viduriuoja ar elgiasi neįprastai – sustokite, įvertinkite situaciją. Kartais tai tik stresas, bet gali būti ir rimčiau. Vienas katinas iš Danijos kelionės metu pradėjo čiaudėti ir ašaroti. Pasirodo, buvo alergija žiedadulkėms, patekusioms pro atvirą langą. Uždarius langą ir duodant antihistamininį (su veterinaro leidimu), simptomai sumažėjo. Svarbu ne panikuoti, bet ir neignoruoti.

12. Ar reikia specialios aprangos ar apsaugos gyvūnui?

Paprastai ne, bet jei vežate trumpaplaukį šunį žiemą, gali prireikti šiltos liemenės trumpiems sustojimams lauke. Vasarą – nuo saulės apsauginis kremas ant nosies ir ausų, jei gyvūnas turi šviesų kailį. Bet dauguma gyvūnų geriausiai jaučiasi be papildomų drabužių. Svarbiau – patogus, saugus narvas. Viena šeimininkė nupirko šuniui batus, nes Danijoje buvo sniego. Šuo atsisakė vaikščioti, ir teko nešti ant rankų. Kartais paprasčiau yra geriau.

Procedūros – naminių gyvūnų gabenimas iš Danijos

13. Kaip vyksta patikra pasienyje?

Pasienyje pareigūnas patikrins dokumentus, mikroschemos numerį, palygins su sertifikatu. Gali paprašyti parodyti gyvūną – ar jis atitinka aprašymą, ar sveikas atrodo. Viskas trunka apie 10-15 minučių, jei dokumentai tvarkingi. Bet jei eilė didelė ar pareigūnas naujas, gali užtrukti ilgiau. Vienas klientas pasakojo, kad pasienyje ties Danijos-Vokietijos siena pareigūnas ilgai skambino kažkam, aiškindamasis taisykles. Galiausiai viskas buvo gerai, bet valandą prarado. Todėl visada planuokite laiko rezervą.

14. Ką daryti, jei pasienyje atsisako praleisti?

Pirma, nepanikuokite. Paprašykite paaiškinti priežastį. Dažniausiai problema – dokumentai: pasibaigęs skiepas, neteisingas mikroschemos numeris, trūksta antspaudo. Jei galite ištaisyti vietoje (pavyzdžiui, veterinaras yra netoli), padarykite tai. Jei ne – teks grįžti ir sutvarkyti. Vienas atvejis, kai šuns pasiutligės skiepas buvo padarytas per anksti – praėjo 20 dienų, o reikia 21. Teko laukti vieną dieną Danijoje. Nemalonu, bet išsprendžiama. Svarbiausia – turėti visų dokumentų kopijas ir veterinaro kontaktą.

15. Ar reikia karantino po atvykimo?

Jei visi dokumentai tvarkingi ir gyvūnas atvyksta iš ES šalies (Danija yra ES), karantino nereikia. Tačiau jei kyla įtarimų dėl sveikatos, veterinaras gali rekomenduoti stebėjimą. Tai labai reti atvejai. Paprastai tiesiog rekomenduojama per 24 valandas parodyti gyvūną savo veterinarui, kad jis patvirtintų, jog viskas gerai. Viena katė atvyko į Lietuvą ir kitą dieną pradėjo čiaudėti. Veterinaras nustatė, kad tai ne pasiutligė, o peršalimas dėl streso. Bet gerai, kad buvo patikrinta.

16. Kaip elgtis, jei gyvūnas pabėgo kelionės metu?

Tai baisiausias košmaras. Visada laikykite gyvūną narve arba su pavadėliu, net jei atrodo, kad jis ramus. Atidarydami automobilio duris, pirmiausia patikrinkite, ar antkaklis tvirtas. Jei taip atsitiko – nešaukite, nebėkite paskui. Atsistokite, ramiai kvieskite vardu, pasiūlykite skanėstą. Vienas šuo iš Danijos iššoko iš automobilio degalinėje ir nubėgo į laukus. Šeimininkė valandą vaikščiojo po laukus, kol jis pavargęs grįžo pats. Nuo to laiko ji visada naudoja dvigubą apsaugą: narvas + pavadėlis.

Specialūs atvejai – naminių gyvūnų gabenimas iš Danijos

17. Kaip gabenti seną ar sergantį gyvūną?

Senam ar sergančiam gyvūnui kelionė – didelis stresas. Būtinai pasitarkite su veterinaru, ar apskritai verta vežti. Kartais geriau palikti prižiūrėti pas patikimą žmogų. Jei vežate, darykite dažnesnius sustojimus, stebėkite būklę, turėkite vaistus. Vienas 14 metų šuo iš Danijos keliavo su širdies vaistais. Šeimininkė kas 2 valandas matuodavo pulsą (išmoko iš veterinaro). Kelionė užtruko ilgiau, bet šuo saugiai pasiekė namus. Svarbu – neviršyti greičio, vengti staigių manevrų.

18. Ar galima gabenti egzotinį gyvūną, pvz., roplį?

Egzotiniams gyvūnams taisyklės gali skirtis. Pavyzdžiui, kai kurioms rūšims reikia CITES leidimo (Konvencija dėl tarptautinės prekybos nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių). Prieš veždami būtinai pasitarkite su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. Vienas žmogus bandė iš Danijos parsivežti sraigę (taip, sraigę) kaip augintinį. Pasirodo, tai buvo reta rūšis, ir muitinėje kilo klausimų. Galiausiai viskas baigėsi gerai, bet užtruko savaitę dokumentams.

19. Kaip vežti gyvūną, jei jis agresyvus ar bijo žmonių?

Tokiam gyvūnui kelionė – ypatingas iššūkis. Geriausia samdyti specializuotą vežėją, kuris turi patirties su sunkiais atvejais. Jie naudoja specialius narvus, kurie ne tik saugo, bet ir ramina. Kartais veterinaras paskiria raminamųjų. Vienas šuo iš Danijos buvo iš prieglaudos, labai bijojo vyrų. Vežėja – moteris, ir tai padėjo. Bet ji pasakojo, kad kelionės metu šuo visą laiką tylėjo, tik stebėjo. Tik atvykęs į naujus namus po truputį atsipalaidavo.

20. Ką daryti, jei kelionė užtrunka dėl nenumatytų priežasčių?

Turėkite planą B: papildomą maisto, vandens, vaistų atsargą. Žinokite, kur pakeliui yra viešbučiai, priimantys su gyvūnais. Vienas klientas užstrigo Danijoje dėl automobilio gedimo. Laimei, rado viešbutį netoli autoserviso, kur leido laikyti šunį kambaryje. Bet ne visur taip. Todėl prieš kelionę verta pasižymėti tokias vietas. Ir visada turėkite grynųjų pinigų – ne visur priima korteles, ypač mažose vietose.

Išlaidos – naminių gyvūnų gabenimas iš Danijos

21. Kiek kainuoja veterinarinis pažymėjimas Danijoje?

Kainos svyruoja nuo 50 iki 150 eurų, priklausomai nuo klinikos ir miesto. Kopenhagoje brangiau, mažesniuose miestuose – pigiau. Bet ne tai svarbiausia. Svarbu, kad veterinaras žinotų ES reikalavimus ir išduotų teisingą sertifikatą. Kartais pigiau reiškia daugiau rizikos. Vienas žmogus rado „pigią“ kliniką, kur veterinaras nežinojo, kad reikia antspaudo iš valstybinės tarnybos. Teko mokėti antrą kartą kitur. Geriau iš karto eiti į patikimą vietą.

22. Kiek kainuoja gyvūnų pervežimo paslauga iš Danijos?

Priklauso nuo atstumo, gyvūno dydžio, paslaugos lygio. Paprastai nuo 200 iki 500 eurų už šunį ar katę. Jei vežate patys, kainuos tik kuras, keltas (jei reikia) ir dokumentai. Bet jei samdote įmonę, į kainą įeina transportas, priežiūra, dokumentų tvarkymas. Vienas klientas mokėjo 350 eurų už šuns pervežimą iš Aarhus į Kauną. Įmonė viską sutvarkė, net atvežė duris. Bet buvo ir tokių, kurie mokėjo mažiau, bet patys tvarkė dokumentus.

23. Ar yra paslėptų mokesčių?

Gali būti, jei neskaitote sutarties. Pavyzdžiui, papildomas mokestis už gyvūno šėrimą kelionės metu, už sustojimus, už dokumentų kopijas. Viena įmonė prašė 50 eurų už „ekstra priežiūrą“, nors sutartyje nebuvo parašyta, kas tai yra. Klientas atsisakė mokėti, ir viskas išsisprendė. Bet nemalonu. Todėl visada klauskite, kas įeina į kainą, ir paprašykite sąrašo raštu.

24. Kaip sutaupyti gabenant gyvūną?

Pirma, tvarkykite dokumentus patys, jei turite laiko. Antra, ieškokite vežėjų, kurie veža kelių žmonių gyvūnus vienu metu – taip dalijatės išlaidomis. Trečia, venkite sezoninių pikų (vasaros pradžia, Kalėdos), kada kainos didesnios. Vienas šeimininkas iš Danijos į Lietuvą vežė šunį žiemą, ne sezono metu, ir gavo 30% nuolaidą. Bet čia reikia atsargiai – žiemą sąlygos gali būti sudėtingesnės.

Po kelionės – naminių gyvūnų gabenimas iš Danijos

25. Kaip padėti gyvūnui adaptuotis po kelionės?

Duokite laiko. Neverskite iš karto valgyti ar žaisti. Leiskite jam pažinti naują aplinką savo tempu. Pirmą dieną geriau ramiai, be svečių ar triukšmo. Viena katė iš Danijos pirmas tris dienas slėpėsi po lova. Šeimininkė tiesiog paliko maistą ir vandenį šalia, ir kalbėjo ramiai. Ketvirtą dieną katė pati išlindo. Tai normalu. Svarbiau – stebėti, ar gyvūnas geria vandenį, ar eina į tualetą. Jei ne – kreipkitės į veterinarą.

26. Kada po kelionės reikia veterinaro apžiūros?

Idealiu atveju – per 24 valandas. Bet jei gyvūnas atrodo sveikus, elgiasi normaliai, galite palaukti 1-2 dienas. Ypač svarbu, jei gyvūnas turi lėtinių ligų arba kelionė buvo labai ilga. Vienas šuo po 12 valandų kelionės iš Danijos atrodė pavargęs, bet kitaip normalus. Šeimininkė nuvyko pas veterinarą kitą dieną, ir paaiškėjo, kad šiek tiek dehidratavęs. Gavo skysčių ir greitai atsigavo. Gerai, kad nuėjo.