perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Daniją:
Gyvūnų pervežimas.
Lietuva → Danija kaina nuo 120€
Danija → Lietuva kaina nuo 120€
Keleivius vežame į Daniją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Danija kaina nuo 120€
Danija → Lietuva kaina nuo 120€
Siuntas vežame į Daniją
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Daniją
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kai reikia persikelti gyventi ar tiesiog ilgesniam laikui išvykti į Daniją, vienas svarbiausiu klausimu tampa – kaip saugiai ir patogiai pervežti savo keturkojį draugą. Mes vežame naminius gyvūnus į Daniją reguliariai, praktiškai kiekvieną dieną, ir žinome, kiek daug niuansų čia slypi. Tai ne tik logistika, bet ir gyvūno stresas, dokumentų tvarkymas, kartais netikėtos situacijos pasienyje ar dėl oro sąlygų. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, paremtus realia patirtimi, kad jūsų augintinis kelionę į Skandinaviją išgyventų kuo ramiau.
Visų pirma, reikia patikrinti augintinio sveikatos būklę. Kreipkitės į veterinarą dėl bendros apžiūros, skiepų (ypač pasiutligės) ir čipo. Tada – dokumentai. Be Europos gyvūno paso (kuriame pažymėti visi skiepai ir čipo numeris) nė iš vietos. Kartais žmonės pamiršta, kad pasas turi būti išduotas ne bet kurios klinikos, o patvirtintos valstybinės veterinarijos. Dar vienas dalykas – transportavimo dėžė. Ji turi atitikti IATA reikalavimus, būti pakankamai didelė, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti. Praktikoje dažnai susiduriame su per mažais narveliais, ypač kai šeimininkai bando sutaupyti. Tai didelė klaida, nes gyvūnas patiria papildomą stresą. Pasirūpinkite ir vandeniu, nedideliu kiekiu maisto, bet neperkraukite dėžės nereikalingais daiktais. Svarbu pradėti ruoštis bent 3-4 savaites prieš numatomą išvykimą, nes dokumentų tvarkymas kartais užtrunka ilgiau nei planuota.
Taip, be Europos gyvūno paso neapsieisite. Jame turi būti aiškiai nurodyta, kad gyvūnas paskiepytas nuo pasiutligės, ir kad praėjo pakankamai laiko (paprastai 21 diena) po vakcinacijos. Be to, reikalingas gyvūno identifikavimas mikroschemos numeriu. Kartais pasitaiko, kad veterinaras padaro klaidą įraše – pavyzdžiui, neteisingai nurodo datą ar čipo numerį. Tokiu atveju pasienyje gali kilti rimtų problemų, netgi gali tekti grįžti atgal. Todėl visada patikrinkite visus duomenis dar klinikoje. Taip pat, jei vežate šunį, gali prireikti papildomos pažymos apie veislę (jei ji laikoma pavojinga). Šis punktas dažnai užmirštamas, bet Danija turi griežtas taisykles dėl tam tikrų veislių.
Pradėkite nuo to, kad gyvūną pratintumėte prie transportavimo dėžės bent savaitę prieš kelionę. Padėkite ją namuose atidarytą, su pleduku ar mėgstamu žaislu, kad augintinis jaustųsi saugiai. Venkite didelių pokyčių rutinoje prieš pat išvykimą. Jei gyvūnas labai jautrus, pasitarkite su veterinaru dėl raminamųjų priemonių – bet ne savarankiškai! Netinkamai parinktas vaistas gali sukelti priešingą efektą. Kelionės dieną nešerkite sočiai, geriau lengvas maistas likus kelioms valandoms. Vanduo – būtinas. Mes dažnai matome, kad šeimininkai iš baimės ar nežinojimo duoda per daug maisto, o gyvūnas kelionės metu vemia. Tai nėra tragedija, bet papildomas diskomfortas. Ramus šeimininko balsas ir ramus elgesys – geriausias vaistas nuo streso.
Jei augintinis turi lėtinių sveikatos sutrikimų – pavyzdžiui, širdies problemų ar alergijų – būtinai apie tai informuokite veterinarijos gydytoją prieš kelionę. Jis gali patarti, ar saugu vežti gyvūną, ir paskirti reikiamus vaistus. Kartais klientai bando nuslėpti sveikatos problemas, manydami, kad taip bus paprasčiau. Tai labai rizikinga, nes stresas gali pabloginti būklę. Mes turėjome atvejį, kai senesnis šuo su širdies negalavimais kelionės metu labai išsigando ir pradėjo dusti. Laimei, viskas baigėsi gerai, bet tai buvo pamoka. Jei gyvūnas serga infekcine liga, vežti jo negalima – tai ne tik nesaugu, bet ir nelegalu. Visada geriau atidėti kelionę, kol augintinis pasveiks.
Čia yra amžiaus apribojimų. Paprastai gyvūnas turi būti bent 15 savaičių amžiaus, nes iki tol negalima užtikrinti, kad pasiutligės skiepas yra efektyvus (reikia 21 dienos po skiepo). Jaunesni gyvūnai gali būti vežami tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, dėl ypatingų veterinarinių priežasčių, ir tai reikalauja papildomų leidimų. Praktikoje mes dažnai gauname užklausas dėl 8-10 savaičių kačiukų ar šuniukų. Deja, tokiais atvejais turime atsisakyti, nes rizika per didelė. Jaunas gyvūnas yra jautrus, imuninė sistema dar nesusiformavusi, o kelionės stresas gali būti pražūtingas. Palaukite, kol augintinis paaugs – tai saugiau ir jam, ir jums.
Pagrindinis dokumentas – Europos gyvūno pasas. Jį išduoda patvirtinta veterinarijos klinika. Be paso, reikia čipo (mikroschemos) registracijos patvirtinimo, skiepų įrašų (ypač pasiutligės). Jei vežate šunį, gali prireikti papildomos pažymos apie veislės atitikimą Danijos įstatymams. Kai kuriais atvejais, jei gyvūnas keliauja ne su savininku, reikalingas įgaliojimas. Tai dažnai pamirštama. Pavyzdžiui, kai gyvūną veža giminaitis ar draugas, pasienyje gali kilti klausimų. Todėl visada turėkite raštišką leidimą, patvirtintą notariškai ar bent pasirašytą. Dar vienas svarbus dalykas – sveikatos pažyma, išduota ne anksčiau kaip prieš 48 valandas iki išvykimo. Jos galiojimas labai trumpas, todėl laikas čia labai svarbus.
Taip, jei ketinate Danijoje gyventi ilgiau nei 4 mėnesius, augintinį reikia užregistruoti vietinėje savivaldybėje. Tai gana paprasta procedūra, bet reikia turėti Europos gyvūno pasą ir čipo numerį. Kartais žmonės to nedaro, manydami, kad tai nereikalinga. Tačiau jei kiltų problemų – pavyzdžiui, gyvūnas pabėgtų ar įkąstų – be registracijos gali būti sunku įrodyti nuosavybę. Be to, Danija turi griežtas taisykles dėl šunų draudimo, ir registracija padeda išvengti baudų. Mes rekomenduojame tai padaryti kuo greičiau atvykus. Procesas trunka apie savaitę, kartais ilgiau, jei trūksta dokumentų.
Tai nutinka dažniau, nei galėtumėte pagalvoti. Pavyzdžiui, veterinaras neteisingai įrašė čipo numerį ar skiepo datą. Jei pastebėjote klaidą prieš išvykimą – skubiai kreipkitės į kliniką, kad ištaisytų. Jei klaida aptikta pasienyje – situacija sudėtingesnė. Gali tekti grįžti atgal arba laukti, kol dokumentai bus pataisyti nuotoliniu būdu (bet tai retai pavyksta). Mes turėjome atvejį, kai šuo buvo sulaikytas pasienyje dėl neteisingai nurodyto amžiaus. Šeimininkas turėjo grįžti į Lietuvą, gauti naują pažymą ir vėl keliauti. Tai užtruko tris dienas ir kainavo papildomai. Todėl visada, visada patikrinkite dokumentus prieš išvykstant. Tai gali atrodyti smulkmena, bet pasekmės didelės.
Paprastai taip. Pasienyje veterinaras gali patikrinti dokumentus, gyvūno sveikatos būklę, čipą. Tai standartinė procedūra, bet kartais užtrunka, ypač jei eilėje daug keliaujančių su gyvūnais. Būkite pasiruošę, kad gali tekti palaukti valandą ar ilgiau. Jei viskas tvarkoje, problema nekils. Tačiau jei trūksta kokio nors dokumento arba gyvūnas atrodo sergantis, gali tekti papildomai tirtis. Mes rekomenduojame atvykti į pasienį su laiko atsarga, kad nereikėtų skubėti ir nervintis. Stresas persiduoda gyvūnui, o tai pablogina situaciją. Kartais pasitaiko, kad veterinaras paprašo parodyti gyvūną iš narvo – tam pasiruoškite pavadėlį ir antsnukį (jei reikia).
Visų pirma, nepanikuokite. Turėkite dokumentų kopijas telefone ar debesyje – tai gali pagelbėti. Nedelsdami susisiekite su mumis arba su veterinaru, kuris išdavė pasą. Kartais pavyksta gauti elektroninę versiją arba patvirtinimą el. paštu. Jei dokumentai prarasti visiškai, gali tekti kreiptis į artimiausią veterinaro kliniką Danijoje dėl laikinos pažymos. Tai nėra idealu, bet geriau nei nieko. Mes patariame visada turėti popierinę ir elektroninę kopiją. Ir dar – saugokite dokumentus atskirai nuo piniginės ar kitų svarbių daiktų. Kartais žmonės viską sudeda į vieną vietą, o dingus vienam daiktui, praranda viską.
Priklauso nuo maršruto ir sąlygų. Iš Vilniaus iki Kopenhagos – maždaug 12-14 valandų keliu, bet tai be sustojimų. Realiai, su pertraukomis, veterinariniais patikrinimais, galima planuoti 16-18 valandų. Mes vežame kiekvieną dieną, tad grafikas gana aiškus. Bet visada atsiranda nenumatytų dalykų – pavyzdžiui, eismo įvykis kelyje arba ilga eilė pasienyje. Kartą teko stovėti 3 valandas dėl sistemos gedimo. Gyvūnai ištvėrė, bet šeimininkai labai nervinosi. Todėl visada rekomenduojame turėti laiko atsargos, ypač jei turite svarbų susitikimą Danijoje. Geriau atvykti anksčiau nei vėluoti.
Gyvūnas vežamas specialiai pritaikytame automobilyje, kuriame yra oro kondicionierius, ventiliacija, ir saugūs tvirtinimai. Dėžės tvirtinamos, kad neslidinėtų. Kas 2-3 valandos daromos trumpos pertraukos, kad gyvūnas galėtų atsigerti vandens, o prireikus – ir pavalgyti. Mes stengiamės kuo mažiau trikdyti gyvūną – mažai triukšmo, stabili temperatūra. Bet reikia suprasti, kad kelionė vis tiek yra stresas. Kai kurie gyvūnai miega beveik visą kelią, kiti – neramiai blaškosi. Jei matome, kad gyvūnas labai išsigandęs, bandome nuraminti balsu, bet neliečiame jo per daug, kad nepablogintume. Svarbiausia – saugumas ir pastovumas.
Taip, dažniausiai šeimininkai keliauja kartu. Tai netgi geriau, nes gyvūnas jaučiasi saugiau. Tačiau jei dėl kokių nors priežasčių negalite vykti, galime pervežti gyvūną be jūsų. Tokiu atveju reikalingas įgaliojimas ir išsami informacija apie augintinį – įpročiai, baimės, sveikatos ypatumai. Mes prašome užpildyti specialią formą, kad žinotume, kaip elgtis įvairiose situacijose. Pavyzdžiui, vienas katinas labai bijo garsių garsų, tad stengiamės išvengti garsios muzikos automobilyje. Arba šuo, kuris nemėgsta svetimų žmonių – tokiu atveju mažiau liečiame, daugiau stebime. Asmeninis požiūris čia labai svarbus.
Tai retai, bet pasitaiko. Jei gyvūnas pradeda vemti, viduriuoti arba atrodo labai vangus, sustojame ir vertiname situaciją. Turime pirmosios pagalbos rinkinį gyvūnams – paprastas vaistas nuo pykinimo, vanduo, termometras. Jei situacija rimta, kreipiamės į artimiausią veterinaro kliniką. Kartą vežėme šunį, kuris alergiškai reagavo į kažką, ką suėdė prieš kelionę. Teko stabdyti mažame Danijos miestelyje ir ieškoti veterinaro. Tai užtruko porą valandų, bet šuo gavo reikiamą pagalbą. Svarbiausia – neignoruoti simptomų. Geriau sustoti ir patikrinti, nei rizikuoti sveikata.
Taip, bet tam reikia specialaus pasiruošimo. Dideli šunys turi turėti atitinkamo dydžio dėžę, o mūsų automobilyje turi būti pakankamai vietos. Kartais tenka atsisakyti, jei gyvūnas per didelis mūsų transportui – pavyzdžiui, jei tai labai didelis mastifas. Bet dažniausiai randame sprendimą. Svarbu žinoti, kad didelių veislių šunys dažnai turi specifinių sveikatos problemų – klubo displazija, širdies negalavimai. Todėl prieš kelionės rekomenduojame veterinarinę apžiūrą, net jei šuo atrodo sveikas. Ir dar – dideli šunys dažniau dehidratuojasi, tad vandens atsargos turi būti didesnės.
Visų pirma, transportavimo dėžė yra pritvirtinta, kad neslidinėtų. Automobilyje yra oro pagalvės, bet jos nekelia pavojaus gyvūnui, nes dėžė stovi gale. Temperatūra palaikoma 18-22 laipsnių, priklausomai nuo sezono. Vengiame staigių manevrų, bet kelyje visko pasitaiko – pavyzdžiui, staigus stabdymas. Tokiu atveju dėžė turi būti tvirtai pritvirtinta. Mes naudojame specialius diržus, kurie neleidžia dėžei judėti. Be to, vairuotojas nuolat stebi gyvūną per veidrodėlį arba kamerą, jei reikia. Saugumas – prioritetas, net jei tai reiškia lėtesnį važiavimą.
Tai labai retas atvejis, bet mes tam pasiruošę. Automobilyje yra pirmosios pagalbos rinkinys gyvūnams, papildomas vanduo, antklodė. Jei avarija rimta, pirmiausia rūpinamės žmonėmis, bet gyvūno saugumas taip pat svarbus. Nedelsiant kviečiame pagalbą, informuojame šeimininką. Turime ir draudimą, kuris apima gyvūnus transportavimo metu. Kartą buvo nedidelis eismo įvykis – automobilis priekyje staiga sustojo. Mūsų vairuotojas spėjo pristabdyti, bet dėžė šiek tiek pasislinko. Šuo išsigando, bet sužeidimų nebuvo. Po to įvykio sustiprinome tvirtinimus. Iš kiekvienos situacijos mokomės.
Jei dėžė tinkamai uždaryta ir pritvirtinta – praktiškai neįmanoma. Bet pasitaiko atvejų, kai šeimininkai nesandariai uždaro dėžę arba naudoja nekokybišką užraktą. Mes visada patikriname prieš išvykdami. Tačiau buvo vienas atvejis, kai katė sugebėjo atsidaryti dėžę, nes šeimininkas pamiršo užfiksuoti skląstį. Laimei, tai įvyko stovėjimo aikštelėje, o ne kelyje. Nuo to laiko visada dvigubai tikriname. Jei gyvūnas ypač judrus, rekomenduojame papildomą užraktą arba dirželį. Saugumas priklauso nuo detalių, o mes į jas žiūrim rimtai.
Agresyvūs gyvūnai – atskira kategorija. Jei šuo ar katinas linkęs kąsti, būtina apie tai informuoti iš anksto. Mes turime patirties su tokiais gyvūnais, bet reikia specialaus pasiruošimo – antsnukis, storesnės pirštinės, raminamieji (tik veterinaro rekomenduoti). Kartais atsisakome vežti, jei agresija per didelė ir kelia pavojų mūsų darbuotojams. Svarbu suprasti, kad agresija dažnai kyla iš baimės. Todėl stengiamės kuo mažiau trikdyti gyvūną, kalbame ramiai, vengiame akių kontakto. Bet saugumas visada pirmoje vietoje.
Taip, vežame ištisus metus. Žiema turi savo iššūkių – šaltis, slidūs keliai, trumpesnės dienos. Automobilyje palaikome šiltą temperatūrą, bet reikia pasirūpinti, kad gyvūnas nebūtų vežamas per šaltą laiką prieš įlipant ar išlipant. Ypač jautrūs maži šunys ar plikos veislės. Kartą vežėme sfinksą (pliką katę) sausio mėnesį – teko labai greitai įkelti į automobilį, kad nesušaltų. Žiemą taip pat dažniau vėluoja keltai arba keliai būna uždaryti dėl sniego. Tokiu atveju tenka keisti maršrutą, o tai gali prailginti kelionę. Bet mes visada informuojame šeimininkus apie bet kokius pasikeitimus.
Taip, bet su tam tikromis išlygomis. Egzotiniams gyvūnams reikia specialių leidimų, nes jie gali būti įtraukti į saugomų rūšių sąrašą. Pavyzdžiui, papūgą vežti paprasčiau nei vėžlį, kuriam reikia CITES leidimo. Mes visada prašome pateikti dokumentus iš anksto, kad patikrintume, ar viskas tvarkoje. Kartais klientai nežino, kad jų gyvūnas priskiriamas saugomoms rūšims. Tokiu atveju padedame surasti reikiamą informaciją. Bet jei leidimų gauti nepavyksta, turime atsisakyti. Įstatymai čia griežti, ir mes jų laikomės.
Katės dažnai bijo kelionių labiau nei šunys. Todėl rekomenduojame naudoti dėžę su uždengtu viršumi – kad mažiau matytų aplinką. Kartais padeda feromonų purškalas (pvz., Feliway), kuris ramina. Bet ne visoms katėms tinka. Mes turėjome katę, kuri visos kelionės metu garsiai miaukė. Šeimininkė labai pergyveno, bet katė tiesiog buvo išsigandusi, o ne sužeista. Sustojome kelis kartus, bandėme nuraminti, bet niekas nepadėjo. Galiausiai katė nutilo, kai jau buvome beveik Danijoje. Kartais tiesiog reikia išlaukti. Svarbu neper daug streso rodyti pačiam šeimininkui, nes gyvūnas tai jaučia.
Tai priklauso nuo negalios pobūdžio. Jei gyvūnas turi judėjimo problemų – pavyzdžiui, naudoja vežimėlį – reikia specialaus pritaikymo automobilyje. Mes turime patirties su tokiais atvejais, bet kiekvienas atvejis individualus. Svarbu iš anksto aptarti visas detales. Kartais tenka atmesti užsakymą, jei negalime užtikrinti saugumo. Pavyzdžiui, labai senas šuo su sunkiomis sveikatos problemomis gali neiškęsti kelionės. Tokiu atveju rekomenduojame kreiptis į veterinarą dėl patarimo. Mums svarbiausia – gyvūno gerovė, o ne pelnas.
Jei augintinis turi alergijų ar specialią mitybą, būtinai praneškite iš anksto. Mes pasirūpiname vandeniu ir paprastu maistu, bet specializuotas maistas turi būti jūsų. Duokite aiškias instrukcijas – kiek, kada, kokiais intervalais. Kartais šeimininkai duoda per daug maisto prieš kelionę, manydami, kad gyvūnas ilgai neės. Tai klaida. Geriau mažiau, bet dažniau. Ir dar – jei gyvūnas vartoja vaistus, įdėkite juos su aiškiomis instrukcijomis. Mes neatsakome už vaistų skyrimą, bet galime priminti pagal jūsų nurodymus.
Kaina priklauso nuo daugelio dalykų – gyvūno dydžio, maršruto, papildomų paslaugų. Mažo šuns ar katės pervežimas gali kainuoti nuo 200 iki 400 eurų. Didesniems šunims – brangiau. Į kainą įeina transportas, degalai, vairuotojo darbas, dokumentų tvarkymas (jei reikia). Bet ne visada viskas aišku iš karto. Pavyzdžiui, jei reikia papildomo veterinarinio patikrinimo pasienyje arba jei kelionė prailgėja dėl oro sąlygų, gali atsirasti papildomų išlaidų. Mes stengiamės viską numatyti iš anksto, bet kartais gyvenimas pataiso planus. Todėl rekomenduojame turėti nedidelį rezervą nenumatytiems atvejams.
Gali būti. Pavyzdžiui, jei gyvūnas turi būti laikomas karantine (tai retai, bet pasitaiko, jei dokumentai netvarkingi) – tai kainuoja papildomai. Arba jei reikia specialios įrangos – pavyzdžiui, didesnės dėžės, kurios neturime. Mes visada stengiamės informuoti apie galimas papildomas išlaidas prieš sutarties pasirašymą. Bet klientai kartais pamiršta paminėti svarbias detales – pavyzdžiui, kad gyvūnas yra agresyvus arba kad turi sveikatos problemų. Tokiu atveju gali tekti keisti planus, o tai kainuoja. Skaidrumas čia labai svarbus – jei žinosime viską iš anksto, galėsime tiksliau įvertinti kainą.
Vežti naminį gyvūną į Daniją – tai daugiau nei tik logistika. Tai pasitikėjimas, atsakomybė ir kartais net nuotykis. Mes vežame kiekvieną dieną, matėme įvairiausių situacijų – nuo paprastų skrydžių iki sudėtingų istorijų su prarastais dokumentais ar sergančiais gyvūnais. Svarbiausia – pasiruošti, turėti kantrybės ir pasitikėti specialistais. Jei turite klausimų, kreipkitės – mes visada pasiruošę padėti. Saugios kelionės jums ir jūsų keturkojui draugui!