Šunų pervežimas į Kopenhagą, Vežame kiekvieną dieną

Praėjusią savaitę skambino pensininkė iš Alytaus – ji norėjo išsiųsti savo haskį pas dukrą, kuri gyvena Kopenhagoje. Klausė, ar šuo per senas kelionei – jam 8 metai. Pasakiau, kad amžius nėra kliūtis, jei šuo sveikas. Šunų pervežimas į Kopenhagą yra viena iš mūsų pagrindinių paslaugų – vežame kiekvieną dieną, visų veislių ir dydžių šunis. Nuo mažų čihuahua iki didžiulių dogų. Kiekvienas šuo gauna individualų dėmesį, nes kiekvienas kitoks. Šiame straipsnyje atsakysiu į klausimus, kuriuos dažniausiai užduoda šunų savininkai.

Veislės – šunų pervežimas į Kopenhagą

1. Ar vežate visų veislių šunis?

Vežame daugumos veislių šunis – nuo mažiausių iki didžiausių. Tačiau yra išimčių. Danija draudžia įvežti tam tikras veisles – pitbulterjerus, amerikiečių stafordšyro terjerus, tosą, dogo argentino, brazilų mastifą, filos brazileiro, kaukazo aviganį ir jų mišrūnus. Jei jūsų šuo priklauso draudžiamai veislei – jo įvežti į Daniją negalima. Tai griežtas įstatymas, kurio apeiti neįmanoma. Prieš užsakydami pervežimą – patikrinkite, ar jūsų veislė leidžiama. Geriau sužinoti iš anksto, nei turėti problemų pasienyje.

2. Kaip vežate didelius šunis?

Dideli šunys – vokiečių aviganiai, labradorai, retriveriai, dogai – keliauja specialiai pritaikytose transporto priemonėse. Turime erdvius narvus, kurie tinka net patiems didžiausiems šunims. Svarbu, kad šuo galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Jei šuo labai didelis – pavyzdžiui, airių vilkogaudis – gali tekti naudoti specialų užtvarą automobilio gale. Bet tai retos situacijos. Dauguma didelių šunų puikiai telpa į standartinius didelius narvus. Svarbiausia – pasakyti mums šuns dydį iš anksto, kad galėtume pasiruošti.

3. Ar vežate agresyvius šunis?

Vežame, bet su papildomomis atsargumo priemonėmis. Jei žinote, kad jūsų šuo agresyvus – praneškite iš anksto. Galime imtis papildomų saugumo priemonių – stipresnis narvas, atskiras skyrius, specialios procedūros. Svarbu, kad šuo būtų su antsnukiu, kai jį išleidžiame pasivaikščioti. Kartais būna, kad šuo ne agresyvus, tiesiog bijo – tai kitas dalykas. Baimė ir agresija skirtingi dalykai, nors kartais atrodo panašiai. Svarbu mums pasakyti tiesą apie šuns elgesį, kad galėtume pasiruošti.

4. Ar vežate sergančius šunis?

Priklauso nuo ligos. Jei šuo serga užkrečiama liga – vežti negalima, nes gali užkrėsti kitus gyvūnus. Jei lėtinė liga – pavyzdžiui, diabetas ar širdies nepakankamumas – vežame, bet reikia pasiruošti. Turėti vaistus, instrukcijas, veterinaro kontaktus. Prieš kelionę rekomenduojame veterinaro apžiūrą, kad įvertintų, ar šuo tinkamas kelionei. Kartais veterinaras sako, kad geriau nevežti – tada klausome. Šuns sveikata svarbiau nei bet koks terminas ar planas.

5. Ar vežate nėščias kales?

Nerekomenduojame, ypač jei liko mažiau nei dvi savaitės iki numatomo gimdymo. Kelionės stresas gali sukelti priešlaikinį gimdymą. Jei nėštumas ankstyvas – iki 4 savaičių – mažesnė rizika, bet vis tiek reikia būti atsargiems. Geriausia pasitarti su veterinaru. Jei veterinaras sako, kad galima – tada vežame, bet imamės papildomų atsargumo priemonių. Dažnesni sustojimai, atidžiau stebime. Bet jei įmanoma atidėti kelionę – rekomenduojame palaukti, kol kalytė atsives ir šuniukai paaugs.

Dokumentai – šunų gabenimas į Kopenhagą

6. Kokie dokumentai reikalingi vežant šunį į Kopenhagą?

ES gyvūno pasas su mikroschemos numeriu ir pasiutligės skiepo įrašu. Be to – galiojantys skiepų įrašai, veterinaro antspaudas. Rekomenduojame turėti ir veterinarinę pažymą apie šuns sveikatą. Jei šuo veislinis – kilmės dokumentai, nors jie nėra privalomi. Svarbiausia – pasas. Be jo negalima. Kartais žmonės skambina ir klausia, ar užtenka paso kopijos – ne, reikia originalo. Kopija gali praversti kaip atsarginė, bet oficialiai galioja tik originalas.

7. Kada pasiutligės skiepas tampa galiojantis?

Po 21 dienos nuo skiepo suleidimo. Tai reiškia, kad negalite paskiepyti šuns paskutinę dieną prieš kelionę – reikia palaukti tris savaites. Jei šuo jau turi galiojantį skiepą – puiku. Jei ne – reikia planuoti iš anksto. Kartais būna, kad žmogus nežino šios taisyklės ir skambina paskutinę minutę – tada tenka atidėti kelionę. Todėl rekomenduojame patikrinti dokumentus bent mėnesį prieš planuojamą kelionę. Tai išvengia nereikalingo streso.

8. Ar mikroschema privaloma?

Taip, mikroschema (čipas) privaloma. Be jos negalima identifikuoti gyvūno, o be identifikacijos negalima išduoti paso. Mikroschema implantuojama po oda, paprastai kairėje kaklo pusėje. Procedūra greita ir neskausminga – kaip paprasta injekcija. Jei jūsų šuo dar neturi mikroschemos – kreipkitės į veterinarą. Tai kainuoja apie 20-40 eurų. Svarbu, kad mikroschemos numeris būtų įrašytas į pasą ir kad jis atitiktų realų numerį. Kartais būna, kad veterinaras padaro klaidą įrašydamas – patikrinkite.

9. Ką daryti, jei šuns pasas išduotas ne Lietuvoje?

ES gyvūno pasas galioja visose ES šalyse, todėl nesvarbu, kurioje šalyje jis išduotas. Svarbu, kad jis būtų užpildytas teisingai pagal ES standartus. Jei pasas išduotas, pavyzdžiui, Lenkijoje ar Vokietijoje – jis galioja ir Danijoje. Bet patikrinkite, ar visi įrašai aiškūs, ar veterinaro antspaudas matomas, ar mikroschemos numeris teisingas. Kartais skirtingų šalių veterinarai naudoja skirtingus formatus – tai gali sukelti klausimų. Bet paprastai problemų nebūna.

10. Ar reikia paso nuotraukos?

Ne, ES gyvūno pase nėra nuotraukos – tik mikroschemos numeris. Tai skiriasi nuo žmonių paso. Gyvūnas identifikuojamas pagal mikroschemą, ne pagal išvaizdą. Todėl jei šuo pakeitė išvaizdą – nusiskuto, priaugo svorio, paseno – tai nekeičia paso galiojimo. Svarbu tik mikroschemos numeris. Kartais žmonės klausia, ar reikia atsinešti šuns nuotrauką – ne, nereikia. Bet jei norite – galite, tai gali padėti identifikuoti šunį, jei kas nors nutiktų.

Kelionė – šunų pervežimas į Kopenhagą

11. Kaip paruošti šunį ilgai kelionei?

Pirmiausia – pratinkite prie narvo. Jei šuo niekada nebuvo narve – pradėkite bent savaitę prieš. Įdėkite narvą į kambarį, leiskite tyrinėti, duokite skanėstų viduje. Palaipsniui uždarykite duris. Antra – nešerkite 4-6 valandas prieš kelionę. Trečia – gerai pasivaikščiokite, kad šuo pavargtų. Ketvirta – įdėkite į narvą pledą su namų kvapu. Penkta – jei šuo jautrus, pasitarkite su veterinaru. Šešta – turėkite pakankamai vandens. Septinta – patikrinkite dokumentus. Aštunta – būkite ramūs – šuo jaučia jūsų emocijas.

12. Kiek laiko šuo gali išbūti narve?

Suaugęs šuo gali išbūti narve 3-4 valandas be pertraukos. Po to reikia sustoti, išleisti pasivaikščioti, duoti vandens. Jauni šunys ir šuniukai – kas 2-3 valandas. Vyresni šunys – priklauso nuo sveikatos. Svarbu stebėti šuns elgesį – jei pradeda nerimauti, inkšti, suktis – laikas sustoti. Bet nesustokite kiekvieną kartą, kai šuo suinkščia – tai gali tapti įpročiu. Pirmą valandą šuo gali protestuoti, bet paskui nusiramina. Svarbu rasti balansą tarp šuns poreikių ir kelionės eigos.

13. Ką daryti, jei šuo serga judesio liga?

Judesio liga – tai pykinimas dėl važiavimo. Dažna problema, ypač jauniems šunims. Simptomai – seilėtekis, vėmimas, neramumas. Jei žinote, kad jūsų šuo serga judesio liga – pasakykite mums. Galime imtis priemonių – ramesnis važiavimas, dažnesni sustojimai, grynas oras. Taip pat galima duoti vaistų nuo pykinimo – bet tik veterinaro paskirtus. Prieš kelionę nešerkite – tai sumažina pykinimą. Kartais padeda, jei šuo mato pro langą – tai sumažina judesio ligą. Bet kai kurie šunys geriau jaučiasi uždengtame narve.

14. Ar šuo gali keliauti su kitais šunimis?

Gali, bet geriau atskirai, jei nepažįstami. Šunys gali konfliktuoti, ypač jei vienas dominuojantis. Mes dedame nepažįstamus šunis atskiruose skyriuose, kad nematytų vienas kito. Jei šunys iš tos pačios šeimos – tada galima kartu. Bet visada vertiname situaciją. Kartais du nepažįstami šunys puikiai sutaria – tada leidžiame būti arčiau. Bet tai sprendžiame vietoje, atsižvelgdami į šunų elgesį. Svarbiausia – kad visi jaustųsi saugiai.

15. Ką daryti, jei šuo loja kelionės metu?

Lojimas kelionės metu normalu – šuo reiškia nepasitenkinimą arba baimę. Svarbu nesustoti kiekvieną kartą, kai šuo loja – tai gali sustiprinti elgesį. Paprastai po valandos ar dviejų šuo nusiramina. Bet jei lojimas tęsiasi ilgai – reikia patikrinti, ar viskas gerai. Gal per karšta, gal reikia į tualetą, gal skauda. Kartais užtenka trumpo sustojimo. Svarbu išlikti ramiems – jei jūs nervinatės dėl lojimo, šuo loja dar labiau. Ramus balsas, ramūs judesiai – tai padeda.

Sveikata – šunų transportavimas į Kopenhagą

16. Ar ilga kelionė kenkia šuns sveikatai?

Sveikam šuniui – ne. Šunys prisitaiko prie kelionės, ypač jei pasiruošta tinkamai. Svarbu – pakankamai vandens, sustojimų, patogi temperatūra. Žinoma, jei šuo turi sveikatos problemų – kelionė gali pabloginti būklę. Todėl rekomenduojame veterinaro apžiūrą prieš kelionę. Bet sveikas šuo – kelionė jam nekenkia. Tiesiog pavargsta, kaip ir mes po ilgos kelionės. Atvykus reikia pailsėti, o kitą dieną jau bėgioja kaip niekur nieko.

17. Ką daryti, jei šuo vemja kelionės metu?

Sustokite, išvalykite narvą, duokite šiek tiek vandens. Paprastai po vėmimo šuo jaučiasi geriau. Jei vėmimas kartojasi – galima duoti vaistų nuo pykinimo, bet tik pasitarus su veterinaru. Prieš kelionę nešerkite 4-6 valandas – tai sumažina pykinimą. Taip pat padeda grynas oras – atidarykite langą. Kartais užtenka 10 minučių gryname ore, kad šuo nusiramintų. Svarbu nesistresuoti – vėmimas nemalonus, bet ne pavojingas, jei vienkartinis.

18. Ką daryti, jei šuo atsisako gerti vandenį?

Kartais šunys atsisako gerti kelionės metu – tai normalu, bet negerai. Dehidratacija pavojinga, ypač ilgoje kelionėje. Galite pabandyti pasiūlyti vandenį iš rankos, o ne iš dubenėlio. Kartais padeda šlapias maistas – jame daug vandens. Arba ledukai – kai kurie šunys mielai laižo ledukus. Jei šuo visiškai atsisako gerti ilgiau nei 6-8 valandas – tai problema. Reikia sustoti, įvertinti situaciją, galbūt kreiptis į veterinarą. Bet tai retai atsitinka – dauguma šunų geria, kai jiems pasiūlai.

19. Ar šuo gali perkaisti kelionės metu?

Taip, tai reali rizika, ypač vasarą. Automobilyje gali būti labai karšta, net jei jums atrodo normaliai. Šunys prakaituoja tik per letenas, todėl jiems sunkiau atvėsti. Mes visada užtikriname, kad automobilyje būtų gera ventiliacija arba kondicionierius. Bet jei labai karšta – geriau atidėti kelionę arba važiuoti naktį. Šunys su plokščiais snukiais – buldogai, mopsai, pekinai – ypač jautrūs karščiui. Jiems reikia papildomo dėmesio. Svarbu – niekada nepalikti šuns automobilyje be ventiliacijos.

20. Ką daryti, jei šuo susižeidžia kelionės metu?

Tai retai atsitinka, bet pasiruošti reikia. Turime pirmosios pagalbos rinkinį. Jei šuo susižeidžia – stabdome, vertiname, suteikiame pirmąją pagalbą. Jei rimta – ieškome artimiausios veterinarijos klinikos. Švedijoje ir Danijoje veterinarijos paslaugos prieinamos. Svarbu turėti šuns dokumentus. Bet pakartoju – sužeidimai kelionės metu labai reti, jei šuo saugiai sėdi narve. Dažniausiai tai būna smulkmenos – įbrėžimas ar nedidelė žaizda.

Atvykimas – šunų pervežimas į Kopenhagą

21. Kur Kopenhagoje pristatote šunis?

Bet kur – prie namų, darbo, viešbučio. Dažniausiai tiesiai į namus. Jei gyvenate centre – galime susitikti patogioje vietoje. Svarbu suderinti vietą ir laiką. Kopenhaga didelis miestas, bet mes ją pažįstame. Žinome, kur patogu sustoti, kur galima parkuotis, kur geriau nevažiuoti. Jei nežinote, kur susitikti – pasiūlysime variantą.

22. Ką daryti atvykus su šunimi į Kopenhagą?

Pirmiausia – leiskite šuniui pailsėti. Duokite vandens, maisto, leiskite atsigulti. Pirmą dieną geriau ramiai – trumpi pasivaikščiojimai aplink namus. Antrą dieną jau galima daugiau. Svarbu, kad šuo jaustų jūsų ramybę. Nauja vieta, nauji kvapai – reikia laiko adaptuotis. Po kelių dienų šuo jausis kaip namie. Kantrybė – tai pagrindinis dalykas.

23. Ar reikia registruoti šunį Danijoje?

Taip, šunys privalo būti registruoti Dansk Hunderegister per 4 savaites po atvykimo. Registracija paprasta – mikroschemos numeris, paso duomenys, adresas. Kaina apie 200 DKK. Tai svarbu – neregistruotas šuo gali sukelti problemų, ypač jei pabėga arba ką nors sužeidžia. Be to, kai kurie draudimai reikalauja registracijos. Užregistruokite kuo greičiau po atvykimo.

24. Ką daryti, jei šuo sunkiai adaptuojasi?

Kantrybė, kantrybė, kantrybė. Adaptacija gali užtrukti. Laikykitės rutinos – tas pats maitinimo laikas, tie patys pasivaikščiojimai. Nekraukite šuns naujais įspūdžiais iš karto. Palaipsniui didinkite aktyvumą. Jei sunku – pasitarkite su veterinaru arba šunų elgesio specialistu. Bet dažniausiai laikas išsprendžia viską. Po savaitės ar dviejų šuo jausis kaip namie.

25. Ar galite paimti šunį atgal į Lietuvą?

Taip, vežame abiem kryptimis. Jei reikia grąžinti šunį – susisiekite. Dokumentai jau tvarkoje, todėl grįžimas paprastesnis. Bet geriau, kad taip neatsitiktų – gerai apgalvokite prieš kraustantis su šunimi į kitą šalį. Šuo – tai atsakomybė visam gyvenimui.

26. Kiek kainuoja šuns pervežimas į Kopenhagą?

Kaina priklauso nuo šuns dydžio, maršruto, individualaus ar kolektyvinio pervežimo. Mažas šuo pigiau nei didelis. Kolektyvinis pigiau nei individualus. Konkrečių kainų čia nerašysiu, nes jos keičiasi. Geriausia paskambinti – paskaičiuosime pagal jūsų situaciją. Nemėgstame duoti apytikslių skaičių – geriau konkrečiai.