Gyvūnų gabenimas Denmark, Vežame kiekvieną dieną

Kai pirmą kartą reikėjo pervežti katiną iš Klaipėdos į Kopenhagą, pats nežinojau, nuo ko pradėti. Dokumentai, narvai, skiepai – viskas atrodė kaip nesibaigiantis galvos skausmas. Dabar, po keliolikos metų darbo su gyvūnų gabenimu, galiu pasakyti vieną: dauguma dalykų yra paprasčiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tik reikia žinoti, kur kreiptis ir ko tikėtis. Šiame straipsnyje (atsiprašau, jis ne straipsnis, o paprastas paaiškinimas) pasistengsiu atsakyti į visus klausimus, kuriuos klientai užduoda dažniausiai. Nesvarbu, ar vežate šunį, katę ar dekoratyvinį triušį – principai tie patys. Vežame kiekvieną dieną, tad laiko pasiruošti visada yra.

Pasiruošimas – gyvūnų gabenimas iš Lietuvos į Denmark

1. Kokie dokumentai reikalingi gyvūno gabenimui į Denmark?

Pirmiausia – gyvūno pasas. Be jo nei iš vietos. Pasą išduoda veterinarijos gydytojas, kuris turi būti akredituotas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT). Jame įrašomi skiepai, mikročipo numeris, savininko duomenys. Antras dalykas – mikročipas. Jis privalomas visiems šunims, katėms ir šeškams. Be čipo gyvūnas tiesiog nebus identifikuotas pasienyje. Trečia – pasiutligės skiepas. Jis turi būti padarytas ne anksčiau kaip prieš 21 dieną iki kelionės. Jei skiepas pirmas, reikia laukti. Yra buvę atvejų, kai žmonės skambina paskutinę dieną ir sako „rytoj reikia“, bet su pirmu skiepu taip neveikia. Dar reikia echinokokozės gydymo pažymos – tai dažnai pamirštama, bet Danijos pusėje gali patikrinti.

2. Ar reikia papildomų leidimų specialioms gyvūnų rūšims?

Šunims, katėms ir šeškams – standartinis paketas, apie kurį kalbėjau. Bet jei vežate, tarkim, papūgą ar iguaną, situacija kitokia. Paukščiams reikalingas sveikatos sertifikatas, kurį išduoda VMVT inspektorius. Egzotiniams gyvūnams gali prireikti CITES leidimo, jei rūšis saugoma. Vienas klientas bandė vežti vėžlį – pasirodo, tam tikros rūšys draudžiamos. Užtruko dvi savaites, kol išsiaiškinom, kad jo vėžlys ne CITES sąraše. Taigi, prieš vežant neįprastą gyvūną, skambinkite į VMVT ir klauskite konkrečiai. Geriau praleisti 10 minučių telefonu, nei vėliau suktis iš padėties pasienyje.

3. Kaip paruošti gyvūną kelionei?

Pradėkite nuo narvo. Jis turi būti pakankamai didelis, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Ne per didelis – per dideliame narve gyvūnas gali sužeisti save. Prieš kelionę nešerkite gyvūno 4-6 valandas, kad išvengtumėte pykinimo. Vandens buteliuką pritvirtinkite prie narvo grotų – mes visada patikriname, ar veikia. Jei gyvūnas nervinasi, galite įdėti savo marškinėlį su kvapu. Skamba keistai, bet veikia. Viena moteris įdėjo savo megztinį į narvą su kate, ir ta katė visą kelią iki Odenso miegojo. Be to, prieš kelionę pasivaikščiokite su gyvūnu – pavargęs gyvūnas ramiau keliauja.

4. Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Denmark?

Priklauso nuo maršruto. Iš Vilniaus iki Kopenhagos – maždaug 12-14 valandų su trumpais sustojimais. Iš Klaipėdos trumpiau, nes galima plaukti keltu per Baltiją, bet tada reikia derinti grafikus. Mes paprastai darome 2-3 sustojimus, kad gyvūnai galėtų atsigerti, o vairuotojas – prasitampyti kojas. Yra buvę, kad dėl eismo spūsčių Lenkijoje kelionė užtruko 16 valandų. Nemalonu, bet taip nutinka. Svarbu, kad gyvūnas būtų pripratęs prie narvo. Jei pirmą kartą – rekomenduoju kelias dienas prieš kelionę leisti jam ten praleisti laiko. Atidarytą narvą pastatykite namie, tegul gyvūnas pats įlenda.

Dokumentacija – gyvūnų transportavimas į Denmark

5. Kas atsitinka, jei dokumentai netvarkingi?

Blogiausiu atveju – gyvūną gali neįleisti. Tai reiškia, kad jį reikia grąžinti atgal arba laikyti karantine. Karantinas Danijoje kainuoja nemažai – kalbame apie šimtus eurų per savaitę. Geriausiu atveju – vėluosite, kol dokumentai bus sutvarkyti. Kartą vežėme šunį, kurio pase trūko vieno antspaudo. Veterinaras pamiršo. Stovėjome pasienyje 3 valandas, kol pavyko susisiekti su veterinaru ir gauti patvirtinimą faksu. Taip, faksu – kai kurios institucijos vis dar naudoja faksą. Po to visada prašome klientų atsiųsti dokumentų nuotraukas prieš kelionę, kad galėtume patikrinti. Užtrunka 5 minutės, bet sutaupo valandas.

6. Ar gyvūno pasas galioja visose ES šalyse?

Taip, gyvūno pasas galioja visose Europos Sąjungos šalyse. Jį pripažįsta Danija, Vokietija, Švedija – visi. Bet yra niuansas: pasas turi būti išduotas ES šalyje. Jei gyvūnas atvyko iš, tarkim, Ukrainos ar Baltarusijos, reikia papildomų dokumentų. Pasiutligės antikūnų titro tyrimas – tai kraujo tyrimas, kuris parodo, ar skiepas veikia. Rezultato reikia laukti 3 mėnesius. Taigi, jei planuojate vežti gyvūną iš trečiosios šalies, pradėkite ruoštis iš anksto. Ne prieš savaitę. Prieš tris mėnesius minimum. Žinau, kad skamba kaip biurokratija, bet kitaip neina.

7. Kaip dažnai reikia atnaujinti skiepus?

Pasiutligės skiepas paprastai galioja vienerius metus arba trejus metus, priklausomai nuo vakcinos gamintojo. Svarbu nepraleisti termino. Jei skiepas baigia galioti kelionės metu, tai problema. Kitus skiepus – nuo maro, parvoviruso – rekomenduojama atnaujinti kasmet, bet jie nėra privalomi tarptautiniam gabenimui. Echinokokozės gydymas turi būti atliktas ne anksčiau kaip prieš 120 valandų (5 dienas) ir ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki įvažiavimo į Denmark. Tai dažnai painiojama. Žmonės galvoja, kad užtenka gydyti kartą per metus. Ne. Kiekvienai kelionei reikia naujo gydymo. Veterinarai tai žino, bet visada priminkite.

8. Ar reikia deklaruoti gyvūną muitinėje?

ES viduje muitinės formalumų praktiškai nėra. Gyvūnas keliauja kaip „gyvas bagažas“, ne kaip prekė. Bet pasienyje gali patikrinti dokumentus – tai ne muitinė, o veterinarijos kontrolė. Danijos pusėje kartais tikrina atsitiktinai, kartais – kiekvieną. Priklauso nuo nuotaikos, atrodo. Jei viskas tvarkinga, trunka 10-15 minučių. Jei kažko trūksta – ilgiau. Mes visada turime dokumentų kopijas, kontaktus veterinarų, kurie gali patvirtinti skiepų duomenis. Kartą Danijos pareigūnas paprašė parodyti mikročipo skaitytuvą – mes turėjome. Jis nustebo. Matyt, ne visi vežėjai pasiruošę.

Kelionė – gyvūnų gabenimas Denmark kasdien

9. Kaip gyvūnai vežami transporto priemonėje?

Mūsų mikroautobusuose yra specialiai įrengtos vietos narvams. Narvai tvirtinami diržais, kad nejudėtų. Temperatūra palaikoma 18-22 laipsniai – ne per karšta, ne per šalta. Žiemą šildome, vasarą – kondicionierius. Kiekvienas gyvūnas turi savo vietą, nesumaišome. Vienas šuo – vienas narvas. Išimtys daromos, jei du gyvūnai iš tos pačios šeimos ir savininkas prašo vežti kartu. Bet net ir tada – jei gyvūnai agresyvūs vienas kito atžvilgiu, atskiriame. Saugumas svarbiau nei patogumas. Vanduo tikrinamas kas 2-3 valandas. Maistas – pagal poreikį, bet paprastai tik po kelionės.

10. Ar gyvūnai gali keliauti kartu su savininku?

Taip, tai įmanoma. Jei savininkas važiuoja kartu, gyvūnas gali būti tame pačiame mikroautobuse. Savininkas pats rūpinasi savo gyvūnu – maitina, girdo, ramina. Mes pasirūpiname transportu ir maršrutu. Tai pigiau nei vežti atskirai, ir gyvūnas mažiau stresuoja, nes šalia pažįstamas žmogus. Bet yra minusas: jei savininkas nervinasi, gyvūnas tai jaučia. Turėjom klientą, kuris visą kelią kalbėjo telefonu su pakeltu balsu – jo šuo lojo be sustojimo. Galiausiai paprašėme jo eiti į priekį, prie vairuotojo. Šuo iškart nurimo. Kartais žmogus yra problema, ne gyvūnas.

11. Ką daryti, jei gyvūnas susirgo kelionės metu?

Tai nutinka retai, bet pasitaiko. Prieš kelionę visada prašome nurodyti veterinaro kontaktus. Jei gyvūnas pradeda vemti, viduriuoti ar elgtis keistai – sustojame, vertiname situaciją. Turime pirmosios pagalbos rinkinį gyvūnams: paprastus vaistus nuo pykinimo, raminamuosius (tik su veterinaro leidimu). Jei rimta – skambiname artimiausiam veterinarijos klinikai. Vieną kartą šuniui pakilo temperatūra Vokietijoje. Radome kliniką per 20 minučių, veterinaras apžiūrėjo, suleido vaistų. Šeimininkė atsiuntė mums sąskaitą – apmokėjome, nes tai mūsų atsakomybė. Po to šuo toliau keliavo be problemų. Svarbu ne panikuoti.

12. Ar vežate gyvūnus žiemą?

Taip, vežame ištisus metus. Žiemą svarbiausia – temperatūra. Mikroautobusai turi autonominius šildytuvus, kurie veikia net kai variklis išjungtas. Bet yra ribos. Jei lauke -25, nevešime. Ne todėl, kad negalime, bet rizika per didelė. Gyvūnas gali peršalti per pakrovimo/iškrovimo metu. Yra buvę, kad sausį atšaukėme reisą dėl šalčio – klientas supyko, bet po to padėkojo, kai sužinojo, kad kitas vežėjas vežė ir šuo susirgo. Geriau palaukti dieną-dvi, nei rizikuoti. Pavasarį ir rudenį – idealus metas. Vasarą – anksti ryte arba vakare, kad išvengtume karščio.

Kainos – gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Denmark

13. Kiek kainuoja gyvūno gabenimas į Denmark?

Kaina priklauso nuo daugelio dalykų: gyvūno dydžio, maršruto, ar vežame atskirai ar su kitais gyvūnais. Mažas šuo ar katė – apie 200-350 eurų. Didelis šuo – 350-500 eurų. Jei vežate tik vieną gyvūną, be kitų klientų – brangiau, nes visas mikroautobusas skirtas tam vienam. Yra papildomų mokesčių už dokumentų tvarkymą, jei prašote mūsų padėti. Bet tai neprivaloma – galite viską susitvarkyti patys. Mes tiesiog žinome, kur eiti, ką daryti, ir tai sutaupo laiko. Konkrečią kainą visada sakome prieš kelionę, jokių paslėptų mokesčių. Kartą klientas sakė, kad kitur pasiūlė pigiau. Po to paskambino atgal – pasirodo, „pigiau“ buvo be dokumentų, be draudimo, be nieko.

14. Ar yra nuolaidų dažniems klientams?

Taip, turime. Jei vežate reguliariai – kas mėnesį ar dažniau – kalbamės individualiai. Veisėjai, kurie parduoda šunis į Denmark, dažnai naudojasi mūsų paslaugomis. Jiems taikome nuolaidas, nes žinome, kad jie grįš. Bet nuolaida nereiškia prastesnės paslaugos. Tas pats mikroautobusas, tas pats dėmesys. Tiesiog – lojalumas vertinamas iš abiejų pusių. Vienas veisėjas iš Kauno veža pas mus 5-6 kartus per metus. Jis žino mūsų vairuotojus vardu, mes žinome jo šunis. Tai ne verslas, tai bendruomenė. Skamba sentimentaliai, bet taip yra.

15. Kas įskaičiuota į kainą?

Paprastai: transportas, vanduo gyvūnui kelionės metu, narvo tvirtinimas, 2-3 sustojimai, pagalba pakraunant/iškraunant. Dokumentų tvarkymas – atskirai, jei prašote. Draudimas – įskaičiuotas bazinis, bet galima padidinti už papildomą mokestį. Maistas – neįskaičiuotas, bet jei pamiršote, mes turime atsargų. Tai ne verslo strategija, o paprastas žmogiškumas. Kartą moteris pamiršo katės maistą, o kelionė ilga. Nupirkome degalinėje. Ji norėjo sumokėti, mes atsisakėme. 3 eurai už konservą – ne tai, dėl ko verta gaišti laiką.

16. Kaip mokėti už paslaugas?

Banko pavedimu prieš kelionę arba grynaisiais prieš pakrovimą. Kortele – galima, bet ne visada patogu, ypač jei vežame naktį ar savaitgalį. Sąskaitą išrašome visada. Jei reikia PVM sąskaitos – prašome pranešti iš anksto. Avansą prašome 30 procentų, likutį – prieš kelionę. Tai standartas. Yra buvę, kad klientas žadėjo sumokėti gavęs gyvūną, bet paskui dingo. Ne dažnai, bet nutinka. Todėl avansas – abipusė garantija. Jūs žinote, kad mes vešime, mes žinome, kad jūs mokėsite. Paprasta.

Specialūs atvejai – gyvūnų gabenimas Denmark kiekvieną dieną

17. Ar vežate sergančius gyvūnus?

Priklauso nuo ligos. Jei gyvūnas turi lėtinę ligą, kuri kontroliuojama vaistais – taip, vežame. Diabetas, alergijos, sąnarių problemos – tai ne kliūtis. Bet jei gyvūnas serga užkrečiama liga – ne. Ne todėl, kad nenorime, bet rizikuojame kitais gyvūnais. Ir teisiškai negalime. Veterinaras turi patvirtinti, kad gyvūnas tinkamas kelionei. Jei abejojate – pasitarkite su veterinaru prieš skambindami mums. Kartą vežėme šunį su epilepsija. Šeimininkė davė vaistus, instrukcijas, veterinaro pažymą. Kelionė praėjo sklandžiai, bet mes buvome pasiruošę bet kokiai situacijai.

18. Ką daryti su agresyviu gyvūnu?

Praneškite iš anksto. Tai svarbu. Jei šuo kanda, reikia specialaus narvo. Mes turime, bet ne visada vežamės – jei žinome iš anksto, pasiruošiame. Agresyvus gyvūnas nėra draudžiamas, bet reikalauja papildomų atsargumo priemonių. Vairuotojas turi žinoti, kaip elgtis. Kartą vežėme rotveilerį, kuris buvo labai teritorinis. Šeimininkas sakė „jis geras, tik bijo svetimų“. Na, tas „geras“ bandė įkąsti, kai vairuotojas bandė patikrinti vandenį. Po to dirbome su ilgomis pirštinėmis. Nemalonu, bet išgyvenome. Svarbiausia – sąžiningumas iš kliento pusės.

19. Ar galima vežti nėščią gyvūną?

Nerekomenduojama. Ypač paskutinėmis savaitėmis prieš gimdymą. Stresas, vibracija, ilgas sėdėjimas – visa tai gali sukelti priešlaikinį gimdymą. O gimdyti mikroautobuse – ne pats geriausias scenarijus. Jei gyvūnėlis nėščias ankstyvoje stadijoje ir veterinaras leidžia – galima. Bet mes visada prašome veterinaro pažymos. Vieną kartą katė atsivedė kačiukus praėjus dviem savaitėms po kelionės – viskas gerai, bet šeimininkė pripažino, kad nežinojo apie nėštumą. Taip būna. Gyvūnai kartais nustebina.

20. Kaip elgtis su labai jaunais gyvūnais?

Šuniukai ir kačiukai turi būti ne jaunesni nei 15 savaičių (3,5 mėnesio), jei skiepyti nuo pasiutligės. Tai ES reikalavimas. Prieš tai – negalima, nebent su specialiu leidimu, kurį gauti sudėtinga. Jauni gyvūnai dažniau serga, dažniau vemja, dažniau stresuoja. Reikia dažniau tikrinti, dažniau girdyti. Mes tai darome, bet savininkas turi suprasti, kad rizika didesnė. Veisėjai tai žino, bet pirmą kartą vežantys žmonės – ne visada. Paaiškiname, ir dauguma supranta. Tie, kurie nesupranta – gal geriau nevežti.

Draudimas – gyvūnų transportavimas Denmark

21. Ar gyvūnas apdraustas kelionės metu?

Taip, turime bazinį draudimą. Jis dengia gyvūno sveikatą ir gyvybę transportavimo metu. Bet suma ribota – paprastai iki 1000 eurų. Jei jūsų gyvūnas vertas daugiau (veislinis šuo, reta katė), rekomenduojame papildomą draudimą. Mes galime padėti jį gauti, arba galite apsidrausti patys. Svarbu: draudimas negalioja, jei gyvūnas vežamas su paslėptais sveikatos sutrikimais. Jei žinojote, kad gyvūnas serga, bet nepranešėte – draudimas nepadės. Sąžiningumas čia labai svarbu. Vieną kartą klientas nuslėpė, kad šuo turi širdies problemą. Kelionės metu šuniui prasidėjo priepuolis. Laimei, viskas baigėsi gerai, bet draudimas nebūtų padengęs.

22. Kas nutinka, jei gyvūnas pabėga?

Tai baisiausias košmaras. Per visą darbo praktiką taip nutiko du kartus. Pirmą kartą – katė iššoko, kai atidarėme duris degalinėje. Pagavome per 20 minučių. Antrą kartą – šuo nutraukė pavadėlį Vokietijoje. Ieškojome 3 valandas, radome miške. Po to įdiegėme papildomas saugumo priemones: dvigubas duris, papildomus diržus. Bet šimtaprocentinės garantijos nėra. Gyvūnas – ne daiktas, jis gali elgtis netikėtai. Todėl prašome savininkų: jei jūsų gyvūnas linkęs bėgti – praneškite. Mes imsimės papildomų priemonių. Ir GPS antkaklis nėra bloga idėja.

23. Ar draudimas dengia veterinaro išlaidas kelyje?

Bazinis draudimas – taip, bet su limitu. Jei gyvūnui prireikia veterinaro pagalbos kelyje, mes organizuojame vizitą, apmokame sąskaitą, o vėliau išieškome iš draudimo. Jei suma viršija limitą – kalbamės su klientu. Paprastai randame sprendimą. Svarbiausia – reaguoti greitai. Ne „palaukime, gal praeis“, o „vežame pas veterinarą dabar“. Sveikata svarbiau nei grafikas. Vieną kartą praradome pusę dienos dėl to, kad šuniui reikėjo lašinės. Klientas kitame gale laukė, bet suprato. Žmonės dažniausiai supranta.

Įvairūs klausimai – gyvūnų gabenimas iš Lietuvos į Denmark

24. Ar galima vežti daugiau nei vieną gyvūną?

Taip, galima. Vienas žmogus gali vežti iki 5 gyvūnų, jei jie skirti ne komercinei veiklai. Jei vežate daugiau – reikia komercinio leidimo. Mes turime. Veisėjai dažnai veža 3-4 šuniukus vienu metu. Kiekvienas turi savo narvą, savo dokumentus. Bet čia svarbu: jei gyvūnai nepažįsta vienas kito, geriau vežti atskirai. Stresas užkrečiamas. Vienas nerimaujantis šuo gali išprovokuoti visus kitus. Todėl kartais atskiriame net draugiškus gyvūnus – ramiau visiems.

25. Kaip dažnai vežate maršrutu Lietuva–Denmark?

Kasdien. Tai ne reklaminis šūkas, o realybė. Turime kelis mikroautobusus, kurie sukasi šiuo maršrutu. Vienas išvyksta ryte, kitas – vakare. Savaitgaliais – rečiau, bet vis tiek yra. Jei skubu – galime išvykti bet kada, už papildomą mokestį. Neplanuoti reisai brangesni, bet įmanomi. Kartą skambino žmogus 23 valandą vakaro – reikia rytoj. Išvažiavome 6 ryto. Gyvūnas buvo Kopenhagoje 18 valandą. Ne idealu, bet įmanoma. Lankstumas – mūsų privalumas.

26. Ar vežate gyvūnus iš Denmark atgal į Lietuvą?

Taip, abiem kryptimis. Dažniausiai – iš Lietuvos į Denmark, bet grįžtamoji kryptis taip pat populiari. Žmonės grįžta atostogų, persikrausto, perka gyvūną Danijoje. Principai tie patys: dokumentai, narvas, pasiruošimas. Tik reikia Danijos veterinarijos gydytojo pažymos. Jie išduoda greitai, bet reikia išankstinės registracijos. Danijoje veterinarai labai punktualūs – jei užsirašėte 10 valandą, būkite 9:55. Vėluosite 5 minutes – gali tekti laukti kitos dienos. Taip, rimtai. Skandinaviškas punktualumas.

Išvada

Gyvūnų gabenimas į Denmark – tai ne raketų mokslas, bet reikalauja pasiruošimo. Dokumentai, narvas, sveikatos patikra – trys pagrindiniai dalykai. Jei jie tvarkoje, kelionė praeis sklandžiai. Mes vežame kiekvieną dieną, turime patirties su visų rūšių gyvūnais – nuo čihuahua iki vokiečių dogo. Svarbiausia – sąžiningumas ir komunikacija. Praneškite, jei gyvūnas turi sveikatos problemų. Praneškite, jei nervinatės. Mes suprantame. Gyvūnas – šeimos narys, ir mes tai gerbiame.