Vežame šunis į Denmark kiekvieną dieną

Šunys yra dažniausi mūsų keleiviai – vežame juos į Daniją kiekvieną dieną ir žinome, kad kiekvienas šuo skirtingas. Vienas ramiai sėdi narve, kitas loja visą kelią, trečias tiesiog nori būti paglostytas. Nesvarbu, koks jūsų šuo – mes pasiruošę. Pervežant šunis į Daniją svarbu ne tik dokumentai ir transportas, bet ir supratimas, kad vežame gyvą būtybę, kuri jaučia, bijo ir džiaugiasi. Šiame straipsnyje atsakysime į klausimus, kuriuos dažniausiai užduoda šunų šeimininkai.

Pasiruošimas – šunų pervežimas į Daniją

1. Ką reikia padaryti prieš vežant šunį į Daniją?

Pirmiausia – dokumentai. Šuo turi turėti ES augintinio pasą su galiojančiu pasiutligės skiepu. Jei skiepas pirmas, reikia palaukti 21 dieną prieš kelionę. Be to, Danija reikalauja gydymo nuo echinokokozės – tai turi būti padaryta ne vėliau kaip prieš 120 valandų ir ne anksčiau kaip prieš 24 valandas iki įvažiavimo. Taip pat šuo turi būti paženklintas mikroschema. Skamba daug, bet kai pradedi tvarkyti, viskas iš eilės. Svarbiausia – ne paskutinę dieną.

2. Kokio dydžio narvo reikia šuniui?

Narvas turi būti toks, kad šuo galėtų atsistoti, apsisukti ir patogiai atsigulti. Per mažas narvas – tai ne tik diskomfortas, bet ir saugumo rizika. Mes matėme visko – kartais žmonės atveža narvą, kuriame šuo vos telpa, ir stebisi, kodėl jis nervinasi. Geriausia pirkti narvą pagal šuns dydį, o ne pagal tai, ką turite namuose. Jei nežinote, kokio dydžio reikia – pasitarkite su mumis arba su veterinaru. Narvas turi būti tvirtas, su ventiliacijos angomis ir saugiu užraktu.

3. Ar šuo turi būti pripratęs prie narvo prieš kelionę?

Tai labai padeda. Šuo, kuris niekada nebuvo narve, kelionės metu gali labai išsigąsti. Rekomenduojame pradėti mokyti šunį prie narvo bent dvi savaites prieš kelionę – leisti jam ten įeiti, duoti skanėstų, palikti atvirą duris. Palaipsniui uždaryti trumpam laikui. Vienas klientas to nepadarė – šuo visą keliau lojo ir kaukė, nes manė, kad yra uždarytas prieš savo valią. Tai stresas ir šuniui, ir kitiems gyvūnams transporte. Pasiruošimas iš anksto išsprendžia daug problemų.

4. Ką dėti į narvą kartu su šunimi?

Mėgstamą pledą arba pagalvėlę su namų kvapu – tai ramina. Taip pat nedidelį kiekį vandens (jei narvas turi gertuvę) ir galbūt mėgstamą žaislą. Bet ne per daug – narve turi būti pakankamai vietos šuniui. Negalima dėti maisto į narvą, nes kelionės metu šuo gali vemti. Geriau pašerti 4-6 valandas prieš išvykimą. Vienas dalykas, kurį rekomenduojame – įdėti į narvą marškinėlius su šeimininko kvapu. Tai skamba keistai, bet veikia.

Kelionė – vežame šunis kasdieną

5. Kaip šunys elgiasi kelionės metu?

Įvairiai. Vieni miega visą kelią, kiti nervinasi pirmas kelias valandas, o paskui nurimsta. Būna ir tokių, kurie loja kiekvieną kartą, kai transportas sustoja. Mes pripratę prie visko. Svarbiausia, kad šuo būtų sveikas ir turėtų visus reikiamus dokumentus – tada kelionė praeina sklandžiai. Pastebėjome, kad jauni šunys dažniau nervinasi nei vyresni – galbūt todėl, kad mažiau patirties. Bet tai nereiškia, kad vyresni šunys visada ramūs – kiekvienas atvejis individualus.

6. Kiek laiko trunka kelionė su šunimi į Daniją?

Vidutiniškai 12-16 valandų, priklausomai nuo maršruto ir sustojimų. Mes darome reguliarius sustojimus kas 3-4 valandas, kad šunys galėtų atsigerti, pasivaikščioti ir atlikti reikalus. Ilgiausias mūsų pervežimas truko 20 valandų – dėl eismo spūsčių ir blogo oro. Šunys ištvėrė gerai, bet tai buvo išimtis. Paprastai stengiamės, kad kelionė būtų kuo trumpesnė, bet saugumas svarbiau nei greitis.

7. Ar šuo gali keliauti su kitais šunimis?

Taip, dažniausiai taip ir būna. Šunys vežami atskiruose narvuose, bet tame pačiame transporte. Stengiamės, kad agresyvūs šunys būtų atskirti nuo ramių, bet tai ne visada pavyksta, ypač kai nežinome visų šunų charakterių iš anksto. Todėl prašome šeimininkų pranešti, jei jų šuo turi agresijos problemų – tada galime pasiruošti. Vienas rotveileris buvo toks ramus, kad net katės nebijotų – tai buvo maloni staigmena.

8. Kaip dažnai šunys maitinami ir girdomi kelionės metu?

Vandenį siūlome reguliariai – kas 2-3 valandas arba dažniau, jei karšta. Maistą duodame tik per ilgesnius sustojimus, ir tik jei šuo nori. Prieš kelionę rekomenduojame nešerti 4-6 valandas, kad sumažinti vėmimo riziką. Bet jei šuo turi sveikatos problemų ir turi valgyti reguliariai – praneškite mums, tada deriname grafiką. Vienas diabetu sergantis šuo gavo maistą kas 4 valandas pagal veterinaro nurodymus – viskas buvo suorganizuota.

Dokumentai – šunų gabenimas į Denmark

9. Kokie dokumentai reikalingi šuniui vežti į Daniją?

ES augintinio pasas, mikroschema, galiojantis pasiutligės skiepas, veterinarinė pažyma (išduota ne anksčiau kaip prieš 48 valandas) ir gydymo nuo echinokokozės įrašas. Be to, jei šuo priklauso veislei, kuri yra ribojama Danijoje, gali reikėti papildomų dokumentų. Danija turi sąrašą draudžiamų veislių – prieš kelionę būtinai patikrinkite, ar jūsų šuo ten nepatenka. Tai gali skambėti biurokratiškai, bet taisyklės yra taisyklės.

10. Ką daryti, jei šuns pasas pasibaigęs?

Reikia gauti naują pasą pas veterinarą. Senas pasas negalioja, net jei visi skiepai tebegalioja. Naujo paso išdavimas paprastai užtrunka kelias dienas, bet tai priklauso nuo veterinaro. Kartais galima gauti tą pačią dieną, kartais reikia laukti. Svarbu – naujame pase turi būti perkelti visi ankstesni skiepų įrašai. Buvęs atvejis, kai veterinaras išdavė naują pasą be senų įrašų – teko grįžti ir taisyti. Todėl patikrinkite, ar viskas teisingai užpildyta.

11. Ar reikia paso, jei vežu šunį tik į Daniją trumpam vizitui?

Taip, pasas reikalingas bet kokiam tarptautiniam pervežimui, nesvarbu, ar tai persikraustymas, ar savaitgalio vizitas. Be paso šuo tiesiog nebus įleidžiamas į Daniją. Ir tai nėra tik popierinis formalumas – pasas patvirtina, kad šuo sveikas ir paskiepytas, o tai svarbu tiek jūsų šuniui, tiek aplinkiniams. Pasas galioja visą gyvūno gyvenimą, kol galioja skiepai, todėl verta jį turėti net jei neplanuojate dažnai keliauti.

12. Kaip patikrinti, ar pasiutligės skiepas dar galioja?

Pase turi būti nurodyta skiepo data ir galiojimo terminas. Pirmas skiepas galioja vienerius metus, vėlesni – priklausomai nuo vakcinos gamintojo, dažniausiai 2-3 metus. Jei nežinote, kada skiepytas šuo – pažiūrėkite į pasą arba paklauskite veterinaro. Vienas dalykas, kurį dažnai pamiršta – jei skiepas pasibaigė ir šuo paskiepytas iš naujo, reikia vėl laukti 21 dieną prieš kelionę. Tai svarbu, nes daugelis žmonių to nežino.

Kainos – šunų pervežimas į Daniją

13. Kiek kainuoja šuns pervežimas į Daniją?

Mažas šuo (iki 10 kg) – nuo 120 eurų grupiniame pervežime. Vidutinis šuo (10-25 kg) – nuo 180 eurų. Didelis šuo (virš 25 kg) – nuo 250 eurų. Individualus pervežimas kainuoja daugiau – nuo 350 eurų. Tai orientacinės kainos, tikslią galime pasakyti tik žinodami maršrutą ir datas. Beje, kaina gali keistis priklausomai nuo sezono – vasarą, kai daugiau užsakymų, kainos gali būti šiek tiek didesnės. Bet stengiamės išlaikyti stabilias kainas.

14. Ar kaina priklauso nuo šuns veislės?

Ne nuo veislės, bet nuo dydžio ir svorio. Didelė veislė užima daugiau vietos, todėl kainuoja daugiau. Bet jei turite mažą šunį, kuris sveria daug (nutukęs), kaina skaičiuojama pagal svorį, ne pagal veislę. Taip pat gali būti papildomų mokesčių, jei šuo priklauso veislei, kuriai reikia specialių priemonių – pavyzdžiui, stipresnio narvo. Bet tai retas atvejis.

15. Ar į kainą įeina šuns maitinimas kelionės metu?

Vanduo – taip, visada. Maistas – priklauso. Jei kelionė trumpa (iki 12 valandų), paprastai nešeriame, nes geriau nešerti prieš ir kelionės metu. Bet jei kelionė ilgesnė arba šuo turi specialių poreikių – duodame maistą be papildomo mokesčio. Jei norite, kad šuo būtų šeriamas specialiu maistu, atsivežkite jį patys – mes pasirūpinsime. Svarbiausia – pranešti iš anksto.

16. Kaip užsisakyti šuns pervežimą?

Paprasčiausia – paskambinti arba parašyti mums. Pasakote, kokį šunį vežate, iš kur į kur, ir kada norite keliauti. Mes pateikiame kainą ir sąlygas. Jei tinka – suderiname datą ir laiką. Tada atsiunčiate dokumentų kopijas, mes patikriname, ir viskas. Paprastai visą procesą galima sutvarkyti per vieną dieną, bet geriau pradėti anksčiau, ypač jei reikia tvarkyti dokumentus.

Specialūs atvejai – šunų transportavimas į Denmark

17. Kaip vežti agresyvų šunį?

Agresyvūs šunys vežami specialiuose sutvirtintuose narvuose. Mes turime tokius, bet reikia žinoti iš anksto, kad galėtume pasiruošti. Taip pat prašome šeimininko pateikti informaciją apie šuns elgesį – ar jis agresyvus tik svetimiems, ar ir kitiems šunims. Kartais veterinaras rekomenduoja raminamuosius, bet mes nerekomenduojame jų naudoti be reikalo – kartais raminamieji padaro šunį dar labiau nenuspėjamą. Geriau tiesiog turėti tinkamą narvą ir patyrusį vairuotoją.

18. Ar galima vežti šuniuką, kuriam mažiau nei 4 mėnesiai?

Pagal ES taisykles, šuniukai gali keliauti tik nuo 15 savaičių amžiaus (apie 3,5 mėnesio) – tai susiję su pasiutligės skiepo reikalavimais. Skiepas gali būti duotas ne anksčiau kaip 12 savaičių amžiaus, o po skiepo reikia laukti 21 dieną. Taigi, matematiškai, mažiausias amžius yra 15 savaičių. Jaunesni šuniukai negali keliauti tarptautiniu maršrutu – tai griežta taisyklė, kurios negalima apeiti.

19. Ką daryti, jei šuo serga lėtine liga?

Praneškite mums viską – kokia liga, kokie vaistai, koks grafikas. Mes pasirūpinsime, kad šuo gautų vaistus laiku. Turime patirties su diabetu sergančiais šunimis, šunimis su širdies problemomis, alergijomis. Svarbiausia – turėti pakankamai vaistų visai kelionei ir aiškias instrukcijas. Vienas šuo vartojo insuliną kas 8 valandas – šeimininkė davė išsamų grafiką ir vaistus, ir viskas buvo suorganizuota be problemų.

20. Ar galima vežti kalytę, kuri turi rujoja?

Taip, bet reikia pranešti iš anksto. Rujojanti kalytė gali pritraukti patinų dėmesį, todėl jei transporte yra patinų, reikia imtis papildomų atsargumo priemonių. Paprastai stengiamės izoliuoti rujojančias kalytes nuo patinų, bet tai ne visada pavyksta, ypač grupiniame pervežime. Geriausia, jei įmanoma, planuoti kelionę ne rujojimo metu. Bet jei skubu – vežame, tiesiog atsargiau.

Problemos – šunų gabenimas į Daniją

21. Ką daryti, jei šuo loja visą kelionę?

Tai nutinka, ir mes tam pasiruošę. Pirmiausia bandome nuraminti – kalbėti ramiai, duoti skanėstą. Jei šuo nenusiramina, tiesiog priimame tai kaip kelionės dalį. Kiti gyvūnai transporte pripranta prie lojimo. Bet suprantame, kad šeimininkui tai gali būti neramu – todėl informuojame, kad šuo loja, bet yra sveikas ir saugus. Vienas terjeras lojo 8 valandas iš eilės – tai buvo rekordas. Bet atvykęs į vietą, jis elgėsi visiškai normaliai.

22. Kas nutinka, jei šuo susirgsta kelionės metu?

Sustojame, vertiname situaciją, ir jei reikia – kreipiamės į veterinarą. Turime kontaktus veterinarų keliuose per Lietuvą, Latviją, Lenkiją ir Daniją. Šeimininkas informuojamas iš karto. Jei liga rimta, galime nutraukti kelionę ir grąžinti šunį. Bet tai labai retas atvejis. Dažniausiai tai būna vėmimas arba viduriavimas dėl streso – nemalonu, bet ne pavojinga.

23. Kaip elgtis, jei šuo pabėga per sustojimą?

Mūsų transportai turi papildomus saugumo mechanizmus, kad taip nenutiktų. Bet jei nutiktų – turime veiksmų planą. Nedelsiant sustabdome visus veiksmus, uždarome transportą ir pradedame paiešką. Turime mikroschemos skaitytuvą, kuris padeda rasti šunį. Iki šiol mums nėra pabėgęs nė vienas šuo, bet pasiruošimas yra būtinas. Šeimininkai visada prašome patikrinti, ar antkaklis tvirtas ir ar pavadėlis nesusidėvėjęs.

24. Ar galima atšaukti pervežimą paskutinę minutę?

Galima, bet sąlygos priklauso nuo to, kiek liko iki kelionės. Jei atšaukiate bent 72 valandas prieš – grąžiname avansą. Jei mažiau – gali būti taikomas dalinis negrąžinimas. Suprantame, kad gyvenime nutinka visko – šuo gali susirgti, planai gali pasikeisti. Stengiamės būti supratingi, bet turime ir savo įsipareigojimus. Geriausia pranešti kuo anksčiau.

25. Ką daryti, jei šuo atvyksta į Daniją ir atsisako eiti iš narvo?

Tai nutinka dažniau, nei galėtumėte pagalvoti. Šuo, kuris kelionės metu buvo įpratęs prie narvo, kartais nenori išeiti. Mes kantriai laukiame, naudojame skanėstus, kalbame ramiai. Paprastai po kelių minučių šuo išeina. Bet būna ir tokių, kurie užtrunka ilgiau. Svarbiausia – neskubinti. Šuo turi jaustis saugiai, kad išeitų savo noru.

26. Ar po kelionės šuo gali jaustis kitaip?

Taip, tai normalu. Kelionės stresas gali paveikti šuns elgesį – jis gali būti pavargęs, neįprastai ramus arba atvirkščiai, labai energingas. Paprastai per 1-2 dienas viskas grįžta į normalią būseną. Duokite šuniui laiko pailsėti, vandens ir maisto. Jei simptomai išlieka ilgiau nei dvi dienas – kreipkitės į veterinarą. Mes visada esame pasiekiami, jei turite klausimų po kelionės.

Išvada

Šunų pervežimas į Daniją – tai kasdienė mūsų veikla, ir mes tai darome su meile bei atsakomybe. Kiekvienas šuo nusipelno saugios ir patogios kelionės. Jei planuojate vežti savo šunį, pradėkite ruoštis laiku, sutvarkykite dokumentus ir pasirinkite patikimus vežėjus. Mes vežame kiekvieną dieną – skambinkite, klauskite, tarkitės. Jūsų šuo bus saugus.