Vežame naminius gyvūnus į Daniją, vežame kiekvieną dieną

Kasdieninis gyvūnų gabenimas į Daniją – tai ne tik paslauga, bet ir atsakomybė. Žmonės dažnai klausia: „Ar saugu? Ar mano šuo patirs stresą? Kiek tai kainuoja?“ Tiesa ta, kad kiekvienas gyvūnas – skirtingas, ir kiekviena kelionė turi savo niuansų. Bet kai procesas aiškus, o pasiruošimas geras, viskas įmanoma. Štai ką reikia žinoti prieš vežant savo keturkojį draugą į Daniją.

Pasiruošimas – vežame naminius gyvūnus į Daniją

1. Kada pradėti ruoštis kelionei į Daniją?

Geriausia – prieš 2-3 mėnesius. Ypač jei gyvūnas neturi visų skiepų ar mikroschemos. Pasiutligės skiepas turi galioti bent 21 dieną, o kartais reikia papildomų skiepų (pavyzdžiui, nuo ligų, kurios paplitusios Danijoje). Be to, reikia laiko dokumentams: veterinarinis pažymėjimas, galbūt leidimai. Vienas klientas pradėjo ruoštis prieš mėnesį ir vis tiek spėjo, bet buvo streso. Geriau turėti laiko rezervą, ypač jei pirmą kartą vežate.

2. Kokių skiepų reikia vežant šunį į Daniją?

Privalomas – pasiutligės. Rekomenduojami – nuo šunų maro, parvovirusės, adenovirusės. Danija nereikalauja papildomų skiepų, bet veterinarai pataria pasiskiepyti nuo erkių platinamų ligų, nes Danijoje erkės paplitusios. Vienas šuo iš Lietuvos atvyko į Daniją ir po mėnesio susirgo babezioze – liga, kurią platina erkės. Laimei, greitai pastebėta ir išgydyta. Bet geriau prevencija.

3. Kaip išsirinkti tinkamą narvą kelionei?

Narvas turi atitikti IATA (Tarptautinės oro transporto asociacijos) reikalavimus, net jei ne skrendate lėktuvu. Tai reiškia: tvirtas, su ventiliacijos angomis, su vandens dubenėliu, pakankamai didelis, kad gyvūnas galėtų stovėti, apsisukti ir atsigulti. Pigūs plastikiniai narvai iš prekybos centro dažnai netinka. Vienas žmogus nupirko tokį, ir kelionės metu durys atsidarė. Šuo išlindo, bet laimei nieko neatsitiko. Investuokite į kokybišką narvą.

4. Ar reikia specialios įrangos ilgai kelionei?

Priklauso nuo gyvūno. Jei šuo linkęs į nerimą – feromonų apykaklė arba purškalas. Jei linkęs į pykinimą – veterinaro paskirti vaistai. Visada turėkite: pavadėlį, antkaklį su identifikacine žyma, vandens buteliuką, sulankstomą dubenėlį, šiukšlių maišelių, popierinių rankšluosčių, pažįstamą pledą. Viena katė į Daniją keliavo su savo mėgstamu žaislu – jis ramino. Mažos smulkmenos kartais labai padeda.

Dokumentai – vežame naminius gyvūnus į Daniją

5. Kokie dokumentai reikalingi vežant gyvūną į Daniją?

ES sveikatos sertifikatas (veterinarinis pažymėjimas), kurį išduoda oficialus veterinaras likus ne daugiau kaip 48 valandoms iki kelionės. Gyvūno pasas (jei turi). Mikroschemos registracijos dokumentai. Jei vežate ne savo gyvūną – įgaliojimas. Vienas atvejis, kai žmogus vežė draugo šunį, bet neturėjo įgaliojimo. Pasienyje Danijos pusėje kilo klausimų, bet galiausiai praleido, nes šuo buvo su čipu ir dokumentais. Bet geriau turėti.

6. Kaip gauti veterinarinį pažymėjimą?

Kreipkitės į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinį skyrių arba privatų veterinarą, kuris turi įgaliojimą išduoti tokius pažymėjimus. Jis patikrins mikroschemą, skiepų įrašus, atliks klinikinę apžiūrą. Tada užpildys sertifikatą ir patvirtins. Kainuoja apie 30-70 eurų. Svarbu: veterinaras turi būti akredituotas. Vienas žmogus nuėjo pas pažįstamą veterinarą, kuris nežinojo naujausių reikalavimų, ir sertifikatas buvo neteisingas. Teko tvarkytis iš naujo.

7. Ką daryti, jei gyvūnas neturi paso?

Galima išduoti naują. Kreipkitės į veterinarą, jis užpildys paso formą, įrašys mikroschemos numerį, skiepų duomenis. Tai trunka apie 30 minučių ir kainuoja 20-40 eurų. Bet jei skubate, gali būti problema – paso išdavimas gali užtrukti kelias dienas, jei reikia užsakyti blanką. Todėl geriau pasirūpinti iš anksto. Viena katė neturėjo paso, nes buvo paimta iš gatvės. Šeimininkė užsisakė paso blanką internetu, bet gavo po savaitės. Laimei, kelionė buvo po dviejų savaičių.

8. Ar reikia dokumentų, jei vežate gyvūną automobiliu per Lenkiją?

Taip, nes Lenkija yra ES, bet pasienyje gali būti patikra. Turėkite visus dokumentus po ranka. Be to, Lenkijoje gali būti papildomų reikalavimų, pavyzdžiui, dėl pasiutligės antikūnų titro nustatymo, jei gyvūnas keliauja iš ne ES šalies. Bet iš Lietuvos – nereikia. Vienas klientas važiavo per Lenkiją ir pasienyje niekas nestabdė. Bet kitas buvo sustabdytas, ir pareigūnas prašė parodyti gyvūną. Viskas truko 5 minutes. Geriau būti pasiruošus.

Kelionė – vežame naminius gyvūnus į Daniją

9. Koks geriausias maršrutas iš Lietuvos į Daniją?

Dažniausias: Vilnius – Kaunas – Suvalkai – Varšuva – Poznanė – Berlynas – Hamburgo – Danija. Arba per keltą iš Klaipėdos į Kylą (Vokietija), tada toliau automobiliu. Pirmas variantas – ilgesnis, bet pigesnis. Antras – patogesnis, bet brangesnis. Vienas šeimininkas rinkosi keltą, nes šuo blogai toleruoja ilgą važiavimą. Kelte buvo specialios vietos gyvūnams, ir kelionė praėjo ramiai. Bet keltuose būna ribotas vietų skaičius gyvūnams, todėl reikia rezervuoti iš anksto.

10. Kaip dažnai daryti sustojimus kelionės metu?

Kas 2-3 valandas, ypač jei gyvūnas neramus arba senas. Sustojimo metu: leiskite atsigerti, pasivaikščioti (jei saugu), atlikti reikalus. Bet ne ilgiau nei 15-20 minučių, kad nevėluotumėte. Vienas šuo iš Lietuvos į Daniją keliavo 12 valandų su 4 sustojimais. Kiekvieno metu jis norėjo tik gerti ir trumpai apsiuostyti. Šeimininkė sako, kad svarbiau ne sustojimų dažnumas, o jų kokybė – ramioje vietoje, be triukšmo.

11. Ką daryti, jei gyvūnas kelionės metu pradeda vemti?

Sustokite, išvalykite, pasiūlykite šiek tiek vandens. Nevairuokite ir nevalykite vienu metu – pavojinga. Jei vėmimas kartojasi, galbūt per daug maisto prieš kelionę arba judesio liga. Kitą kartą nešerkite 4 valandas prieš kelionę. Viena katė ėmė vemti po valandos kelionės. Šeimininkė sustojo, išvalė, ir katė toliau ramiai sėdėjo. Pasirodo, ji tiesiog persivalgė prieš išvykstant. Bet jei vėmimas su krauju ar gleivėmis – veterinaras.

12. Kaip elgtis, jei gyvūnas kelionės metu loja ar kniaukia?

Pirma, nesupykite. Jis išreiškia stresą ar nepasitenkinimą. Antra, patikrinkite, ar viskas gerai: gal per karšta, gal reikia į tualetą, gal skauda. Trečia, pabandykite uždengti narvą lengvu audiniu – kartais tamsa ramina. Ketvirta, kalbėkite ramiai. Vienas šuo lojo pirmas 2 valandas, kol pavargo. Šeimininkė tiesiog leido muziką – ramias dainas – ir šuo pamažu nutilo. Bet jei loja nuolat, galbūt reikia raminamųjų.

Atvykimas – vežame naminius gyvūnus į Daniją

13. Kaip vyksta patikra Danijos pasienyje?

Pareigūnas patikrins dokumentus, mikroschemą, palygins su gyvūnu. Gali klausti, kur vykstate, kiek laiko būsite. Viskas trunka 10-20 minučių. Bet jei eilė didelė – ilgiau. Vienas klientas pasakojo, kad pasienyje ties Vokietijos-Danijos siena buvo didelė eilė, ir laukė valandą. Laimei, gyvūnas buvo ramus. Svarbu: turėkite dokumentus atskirame aplanke, kad greitai rastumėte.

14. Ką daryti, jei Danijos pasienyje atsisako praleisti?

Paprašykite paaiškinti priežastį. Dažniausiai dokumentų trūkumai: pasibaigęs skiepas, neteisingas mikroschemos numeris, trūksta antspaudo. Jei galite ištaisyti vietoje – padarykite. Jei ne – teks grįžti. Vienas atvejis, kai šuns mikroschema nebuvo užregistruota duomenų bazėje. Veterinaras Lietuvoje buvo pamiršęs padaryti įrašą. Teko skambinti atgal ir prašyti, kad užregistruotų. Užtruko 2 valandas. Nemalonu, bet išsprendžiama.

15. Ar reikia registruoti gyvūną Danijoje?

Jei būsite ilgiau nei 4 mėnesius – taip. Reikia užregistruoti vietinėje savivaldybėje. Bet jei atvykstate trumpam – nereikia. Vienas šuo atvyko į Daniją 3 mėnesiams, ir niekas nereikalavo registracijos. Bet šeimininkė vis tiek nuėjo pas vietinį veterinarą, kad patikrintų sveikatą. Veterinaras pasakė, kad registracija nebūtina, bet rekomendavo turėti vietinio veterinaro kontaktą.

16. Kaip rasti veterinarą Danijoje, jei prireiktų?

Internete ieškokite „dyrlæge“ (veterinaras) arba „veterinær“. Dauguma klinikų dirba iki 17-18 val., bet yra ir budinčių naktį. Vienas šuo susirgo Danijoje vidury nakties. Šeimininkė rado budintį veterinarą per paiešką „vagtdyrlæge“. Klinika buvo už 30 km, bet nuvažiavo. Sąskaita buvo didelė (200 eurų už naktinį vizitą), bet šuo gavo pagalbą. Todėl gerai turėti draudimą, kuris dengia veterinarines išlaidas užsienyje.

Problemos – vežame naminius gyvūnus į Daniją

17. Ką daryti, jei gyvūnas pabėgo Danijoje?

Iš karto praneškite vietinei policijai ir gyvūnų prieglaudai. Danijoje yra centralizuota sistema, kurioje registruojami rasti gyvūnai. Jei gyvūnas turi mikroschemą, jį greičiau suras. Be to, skelbkite socialiniuose tinkluose – Danijoje veikia aktyvios gyvūnų bendruomenės. Vienas katinas pabėgo Kopenhagoje. Šeimininkė paskelbė Facebook grupėje „Kæledyr i København“, ir po 3 valandų kažkas parašė, kad mato panašų katiną park. Nuvažiavo, ir tai buvo jis. Laimei, katinas buvo su antkakliu ir žyma.

18. Kaip elgtis, jei gyvūnas Danijoje susirgo?

Eikite pas veterinarą. Turėkite dokumentus, kad parodytumėte skiepų istoriją. Jei nežinote kalbos – dauguma veterinarų kalba angliškai. Viena katė Danijoje pradėjo čiaudėti ir ašaroti. Veterinaras nustatė alergiją žiedadulkėms (Danijoje pavasarį labai daug žiedadulkių). Paskyrė antihistamininį, ir viskas praėjo. Bet jei gyvūnas turi lėtinę ligą, pasiimkite vaistų iš Lietuvos – Danijoje jie gali būti brangesni.

19. Ką daryti, jei kelionė atšaukiama dėl oro sąlygų?

Turėkite planą B: viešbutį, kuris priima gyvūnus, alternatyvų maršrutą, papildomų pinigų. Vienas žmogus turėjo keltu išvykti iš Klaipėdos, bet dėl audros keltas atšauktas. Jis rado kitą keltą iš Rygos, bet reikėjo važiuoti 3 valandas. Laimei, šuo buvo kantrus. Bet jei gyvūnas blogai toleruoja keliones, geriau laukti kitos dienos. Svarbiausia – nekelti panikos, gyvūnas jaučia jūsų stresą.

20. Kaip sumažinti stresą gyvūnui kelionės metu?

Pažįstami daiktai: pledas, žaislas, jūsų drabužis su kvapu. Ramus elgesys: nešaukite, nesijaudinkite garsiai. Muzika: rami klasikinė ar specialūs garso takeliai gyvūnams. Feromonai: apykaklė ar purškalas. Viena šuo labai bijojo griaustinio, o kelionės metu prasidėjo audra. Šeimininkė uždengė narvą neperšlampamu audiniu, kad nematytų žaibų, ir kalbėjo ramiai. Šuo nurimo. Kartais paprasti dalykai veikia geriausiai.

Kainos – vežame naminius gyvūnus į Daniją

21. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas į Daniją?

Priklauso nuo būdo: jei vežate patys – tik kuras, keltas (jei reikia), dokumentai. Jei samdote įmonę – nuo 200 iki 600 eurų. Kainą veikia: gyvūno dydis, atstumas, paslaugos lygis (ar įeina dokumentų tvarkymas, priežiūra). Vienas klientas mokėjo 400 eurų už šuns pervežimą iš Vilniaus į Kopenhagą. Įmonė viską sutvarkė, net atvežė iki durų. Bet buvo ir pigesnių pasiūlymų – 250 eurų, bet be dokumentų tvarkymo.

22. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos nežinai?

Gali būti: už dokumentų kopijas, už papildomą priežiūrą (jei gyvūnas agresyvus), už laukimą (jei vėluojate). Viena įmonė prašė 50 eurų už „ekstra sustojimus“, nors sutartyje nebuvo parašyta. Klientas atsisakė mokėti, ir viskas išsisprendė. Bet nemalonu. Todėl visada klauskite, kas įeina į kainą, ir paprašykite sąrašo raštu. Ir skaitykite sutartį prieš pasirašydami.

23. Kaip sutaupyti vežant gyvūną į Daniją?

Vežkite patys, jei turite laiko ir automobilį. Ieškokite vežėjų, kurie veža kelių žmonių gyvūnus – taip dalijatės išlaidomis. Venkite sezoninių pikų (vasaros pradžia, Kalėdos). Vienas šeimininkas vežė šunį žiemą, ne sezono metu, ir gavo 25% nuolaidą. Bet čia reikia atsargiai – žiemą sąlygos gali būti sudėtingesnės, ypač jei sninga. Ir visada lyginkite kainas, bet ne tik kainą – ir atsiliepimus.

24. Ar verta mokėti brangiau už „premium“ paslaugą?

Priklauso nuo jūsų poreikių. Jei gyvūnas labai jautrus, senas ar serga – galbūt verta. Premium paslauga dažnai reiškia: mažiau gyvūnų vienu metu, daugiau dėmesio, geresnes sąlygas. Bet ne visada brangiau reiškia geriau. Vienas žmogus mokėjo 600 eurų už „VIP“ pervežimą, bet paaiškėjo, kad skirtumas tik tas, kad gyvūnas vežamas vienas, o ne su kitais. Sąlygos buvo tokios pačios. Todėl klauskite, ką konkrečiai gaunate už kainą.

Po atvykimo – vežame naminius gyvūnus į Daniją

25. Kaip padėti gyvūnui adaptuotis Danijoje?

Duokite laiko. Nauja vieta, nauji kvapai, nauji garsai. Leiskite jam tyrinėti savo tempu. Pirmą dieną geriau ramiai, be svečių. Viena katė atvyko į Kopenhagą ir tris dienas slėpėsi po lova. Šeimininkė tiesiog paliko maistą ir vandenį, ir kalbėjo ramiai. Ketvirtą dieną katė pati išlindo. Tai normalu. Svarbiau – stebėti, ar geria vandenį, ar eina į tualetą. Jei ne – veterinaras.

26. Kada po atvykimo reikia veterinaro apžiūros?

Jei gyvūnas atrodo sveikus, elgiasi normaliai – galite palaukti 1-2 dienas. Bet jei yra lėtinių ligų arba kelionė buvo labai ilga – geriau per 24 valandas. Vienas šuo po 10 valandų kelionės atrodė pavargęs, bet kitaip normalus. Šeimininkė nuėjo pas veterinarą kitą dieną, ir paaiškėjo, kad šiek tiek dehidratavęs. Gavo skysčių ir greitai atsigavo. Gerai, kad nuėjo. Ir visada turėkite veterinaro kontaktą Danijoje, net jei viskas gerai.