Į Odense gyvūnų pervežimas, Vežame kiekvieną dieną

Gyvūnų pervežimas į Odensę – tai ne tik šunys. Mes vežame kates, triušius, šeškus ir kitus smulkius gyvūnus, kurie keliauja kartu su savo šeimininkais į Daniją. Kasdieniai maršrutai reiškia, kad nereikia laukti savaitėmis, kol susidarys grupė – jūsų augintinis gali išvykti jau kitą dieną. Per daugiau nei dešimtmetį darbo su gyvūnų transportavimu esame išmokę, kad kiekvienas gyvūnas – individualus. Viena katė miega visą kelią, kita loja (taip, katės kartais loja), trečia slepiasi dėžės kampe ir žiūri į tave tokiomis akimis, kad širdį suspaudžia. Šiame straipsnyje aptarsime viską, ką reikia žinoti apie gyvūnų pervežimą į Odensę.

Rūšys – kokių gyvūnų vežimą organizuojame

1. Kokius gyvūnus vežate į Odensę?

Pagrindiniai keleiviai – šunys ir katės. Bet taip pat vežame triušius, šeškus, jūrų kiaulytes, dekoratyvinius šinšilas. Retais atvejais – mažus šunis ir kates, kurių savininkai nori, kad jie keliautų kartu. Nevežame roplių, paukščių ar didelių gyvūnų – arklių, pavyzdžiui. Tam reikia specializuotų transportų, kurių mes neturime. Vienas klientas klausė, ar galime vežti iguaną – atsakėme, kad ne, bet nukreipėme pas specialistą. Geriau pripažinti, ko negali, nei rizikuoti.

2. Ar vežate kates į Odensę?

Taip, katės yra antros pagal populiarumą po šunų. Jos keliauja specialiose transportavimo dėžėse, kaip ir šunys, bet mažesnėse. Katės paprastai yra ramesnės kelionės metu – dauguma tiesiog miega. Bet yra ir tokių, kurios stresuoja labiau nei bet kuris šuo. Viena katė iš Vilniaus miaukė 12 valandų – vairuotojas sakė, kad tai buvo ilgiausia kelionė jo karjeroje. Bet katė saugiai pasiekė Odensę, o šeimininkė buvo laiminga.

3. Kaip vežate triušius ir kitus smulkius gyvūnus?

Smulkūs gyvūnai keliauja specialiose transportavimo dėžėse, pritaikytose jų dydžiui. Triušiai jautrūs stresui ir temperatūros pokyčiams, todėl jiems reikia ypatingos priežiūros. Mes naudojame dėžes su pakratu, šienu ir vandeniu. Sustojimai dažnesni, temperatūra atidžiau stebima. Vienas triušis iš Šiaulių kelionės metu nustojo ėsti – vairuotojas susirūpino, bet pasirodė, kad triušis tiesiog miegojo. Gyvūnai kartais gąsdina mus labiau nei mes juos.

4. Ar vežate egzotinius gyvūnus?

Priklauso nuo to, ką laikote egzotiniais. Šeškas – taip, jūrų kiaulytė – taip. Chameleonas – ne. Papūga – ne. Mes specializuojamės smulkiuose žinduoliuose, ne ropliuose ar paukščiuose. Be to, kai kuriems egzotiniams gyvūnams reikia specialių leidimų importui į Daniją – mes neturime kompetencijos tvarkyti tokius dokumentus. Geriau kreiptis į specializuotą vežėją, kuris žino specifinius reikalavimus. Mes mielai patarsime, kur kreiptis.

5. Ką daryti, jei noriu vežti gyvūną, kurio neminėjote?

Skambinkite ir klauskite. Mes ne viską išvardijome, ir kiekvieną situaciją vertiname individualiai. Kartais galime padėti, net jei tai ne mūsų standartinė paslauga. Vienas klientas norėjo vežti jūrų kiaulytę – mes anksčiau to nebuvome darę, bet pasidomėjome reikalavimais ir sutikome. Gyvūnas saugiai pasiekė Odensę. Lankstumas yra mūsų stiprybė, bet saugumas visada pirmoje vietoje.

Dokumentai – gyvūnų pervežimo dokumentacija

6. Kokių dokumentų reikia katės vežimui?

Tokių pat kaip šuns – ES augintinio pasas su mikročipo numeriu ir skiepų įrašais. Katėms taip pat privalomas pasiutligės skiepas. Skirtumas tas, kad katėms retai reikia papildomų sveikatos pažymų – jos laikomos mažiau pavojingomis nei šunys (nors mano pažįstamas su kita nuomone). Vienintelė problema – katės dažnai neturi paso, nes jos „nekeliauja". Bet jei keliauja – pasas būtinas. Eikite pas veterinarą ir pasidarykite.

7. Ar triušiui reikia paso?

Tai sudėtingiau. ES augintinio pasas skirtas šunims, katėms ir šeškams. Triušiai į šią kategoriją nepatenka. Jiems reikia veterinarinės sveikatos pažymos, kurią išduoda veterinaras, ir kuri turi būti patvirtinta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Tai daugiau biurokratijos, bet įmanoma. Mes padedame klientams susitvarkyti su dokumentais – žinome, kur kreiptis ir ką daryti. Vienas triušio savininkas sakė, kad dokumentų tvarkymas užtruko ilgiau nei pati kelionė. Deja, taip kartais būna.

8. Ką daryti, jei gyvūnas neturi mikročipo?

Čipuoti. Mikročipas privalomas visiems gyvūnams, keliaujantiems ES viduje. Be čipo negausite paso, o be paso negalėsite keliauti. Procedūra paprasta – veterinaras suleidžia mikročipą po oda, užtrunka kelias sekundes. Šuo ar katė jaučia trumpą dūrį, bet tai neskausmingiau nei skiepas. Mes rekomenduojame čipuoti visus augintinius – net jei neketinate keliauti. Jei gyvūnas pasiklydo, mikročipas padeda jį surasti.

9. Ar reikia deklaruoti gyvūną Danijos pasienyje?

Jei turite visus reikiamus dokumentus – ne. ES viduje gyvūnų judėjimas supaprastintas – su galiojančiu pasu ar sveikatos pažyma galite kirsti sieną be papildomos deklaracijos. Bet pasienyje gali patikrinti – tai normalu. Mes turėjome atvejį, kai Danijos pasieniečiai paprašė parodyti katės pasą – viskas buvo tvarkoje, praleido per kelias minutes. Svarbu, kad dokumentai būtų tvarkingi ir prieinami – ne įdėti kažkur lagaminų dugne.

10. Ką daryti, jei dokumentai parašyti ne anglų kalba?

ES augintinio pasas yra standartinis dokumentas su vertimu į kelias kalbas – tai neturėtų būti problema. Bet jei turite papildomų dokumentų – pavyzdžiui, veterinaro pažymą lietuvių kalba – gali prireikti vertimo. Mes rekomenduojame turėti bent jau santrauką anglų kalba. Vienas klientas turėjo dokumentus tik lietuvių kalba – pasienyje užtruko ilgiau, bet galiausiai praleido. Geriau pasiruošti iš anksto.

Kelionė – gyvūnų transportavimo procesas

11. Kaip organizuojamas gyvūnų paėmimas Lietuvoje?

Mes atvykstame į nurodytą adresą – namus, butą, biurą – ir paimame gyvūną. Šeimininkas turi būti pasiruošęs dokumentus ir gyvūną supakuotą į tinkamą transportavimo dėžę. Paėmimo laikas derinamas iš anksto – paprastai vienos valandos langas. Vienas klientas nebuvo pasiruošęs – katė buvo ne dėžėje, o po lova. Užtruko 40 minučių, kol ją ištraukėme. Dabar visada primename – gyvūnas turi būti pasiruošęs nurodytu laiku.

12. Kiek laiko trunka kelionė su gyvūnais?

Tas pats, kaip ir su šunimis – 14-16 valandų iš Vilniaus į Odensę. Bet su gyvūnais sustojimai dažnesni, ypač su smulkiais gyvūnais, kurie jautresni. Todėl kelionė gali užtrukti ilgiau – 16-18 valandų. Mes visada informuojame apie preliminarų atvykimo laiką, bet negarantuojame tikslumo. Eismas, sienos patikrinimai, netikėti sustojimai – viskas gali paveikti laiką. Svarbiausia – saugumas, ne greitis.

13. Kaip palaikoma tvarka transporte su skirtingais gyvūnais?

Kiekvienas gyvūnas – atskiroje dėžėje. Dėžės tvirtinamos, kad nejudėtų. Tarp dėžių paliekame tarpus, kad gyvūnai nematytų vienas kito (jei tai kelia stresą). Mes neturime specialių skyrių kiekvienam gyvūnui – tai ne lėktuvas – bet stengiamės išdėlioti dėžes taip, kad visi jaustųsi patogiai. Vienas vairuotojas turi taisyklę: šunys vienoje pusėje, katės kitoje. Ne dėl kokios nors priežasties – tiesiog jam taip patogiau.

14. Ką daryti, jei gyvūnai konfliktuoja kelionės metu?

Atskiriame. Jei šuo loja ant katės, o katė šnypščia – dedame juos toliau vienas nuo kito. Kartais užtenka uždengti dėžę antklode, kad gyvūnas nematytų „priešo". Vienas atvejis buvo, kai šuo ir katė, keliavę tame pačiame transporte, tapo geriausiais draugais – katė sėdėjo prie šuns dėžės, o šuo ją laižė per grotas. Ne visada viskas baigiasi konfliktu.

15. Kaip dažnai gyvūnai šeriami kelionės metu?

Paprastai nešeriame, išskyrus atvejus, kai gyvūnas turi specifinių poreikių. Ilgose kelionėse smulkūs gyvūnai – triušiai, jūrų kiaulytės – gauna šieno ir vandens. Šunys ir katės – tik vandenį. Maistas gali sukelti pykinimą, ypač stresinėje situacijoje. Bet jei gyvūnas turi sveikatos problemų – pavyzdžiui, diabetą – mes deriname maitinimo grafiką su šeimininku. Individualus požiūris.

Atvykimas – gyvūnų pristatymas į Odensę

16. Kur pristatomi gyvūnai Odensėje?

Į nurodytą adresą – namus, butą, viešbutį, biurą. Mes stengiamės pristatyti kuo arčiau durų, kad gyvūnui nereikėtų toli eiti. Jei gyvenate aukštame aukšte be lifto – praneškite, mes atsinešime dėžę iki durų. Vienas klientas gyveno penktame aukšte be lifto – vairuotojas užnešė 30 kilogramų šunį. Papildomas darbas, bet mes nesiskundžiame. Svarbu, kad gyvūnas saugiai pasiektų namus.

17. Ką daryti, jei negaliu sutikti gyvūno nurodytu laiku?

Praneškite kuo anksčiau. Mes galime palaukti – vieną, dvi valandas. Jei vėlavimas ilgesnis, galime perduoti gyvūną kitam asmeniui, kurį nurodote. Arba pristatyti kitą dieną – bet tai papildomos išlaidos už gyvūno laikymą. Vienas klientas vėlavo keturias valandas dėl skrydžio vėlavimo – mes palaikėme katę biure ir davėme jai skanėstų. Katė nebuvo patenkinta, bet išgyveno.

18. Kaip žinoti, kad gyvūnas saugiai pasiekė Odensę?

Mes informuojame iš karto – skambutis arba žinutė. Be to, kelionės metu siunčiame atnaujinimus. Vienas klientas prašė vaizdo skambučio – mes surengėme. Jis pamatė savo triušį, ramiai sėdintį dėžėje, ir nurimo. Suprantame, kad jūsų gyvūnas jums svarbus – todėl stengiamės būti kiek įmanoma skaidrūs.

Ypatingi atvejai – neįprastos situacijos

19. Ką daryti, jei gyvūnas pabėga iš dėžės?

Nutinka retai, bet nutinka. Vairuotojas turi papildomus pavadžius ir tinklus. Svarbiausia – neskubėti ir negąsdinti gyvūno. Vienas šeškas išlindo iš dėžės per mažą skylę – vairuotojas pastebėjo tik po 10 minučių, kai šeškas sėdėjo jam ant peties. Juokinga dabar, bet tada buvo streso. Mes patikrinome dėžę ir užtaisėme skylę. Šeškas saugiai pasiekė Odensę – ant vairuotojo peties.

20. Ar galima vežti gyvūną su jo daiktais?

Taip, ir net rekomenduojame. Mėgstamas žaislas, pledas su namų kvapu, įprastas maistas – visa tai padeda gyvūnui jaustis ramiau. Bet ne per daug – dėžėje turi būti vietos ir pačiam gyvūnui. Vienas šeimininkas davė mums pilną maišą daiktų – žaislai, skanėstai, trys pledai. Mes paėmėme tik vieną pledą ir vieną žaislą. Likusį palikome šeimininkui. Per daug daiktų – per mažai vietos.

21. Ką daryti, jei gyvūnas turi sveikatos problemų?

Informuokite mus. Jei gyvūnas serga, vartoja vaistus arba turi lėtinių ligų – mes turime tai žinoti. Mes neatsisakome vežti sergančių gyvūnų, bet reikia suprasti riziką. Vienas katinas su inkstų liga keliavo į Odensę – mes darėme papildomus sustojimus, kad jis galėtų naudotis kraiko dėžute kas dvi valandas. Šeimininkė buvo dėkinga, kad sutikome. Mes suprantame, kad ne visada galima palikti sergantį gyvūną.

22. Ar vežate nėščias kales ar kates?

Tai priklauso nuo nėštumo stadijos. Ankstyvose stadijose – taip. Vėlyvose – ne. Pervežimas gali sukelti persileidimą arba komplikacijas. Mes prašome veterinaro pažymos, patvirtinančios, kad gyvūnas tinkamas transportuoti. Viena katė buvo nėščia, bet šeimininkas to nežinojo – kelionės metu paaiškėjo. Laimei, viskas baigėsi gerai, bet tai buvo pamoka visiems. Visada patikrinkite prieš kelionę.

Praktiniai patarimai – pasiruošimas gyvūno kelionei

23. Kaip paruošti gyvūną kelionei?

Priklauso nuo gyvūno. Šunys – pratinkite prie dėžės, darykite trumpus pasivažinėjimus. Katės – tas pats, bet katės dažniau stresuoja, todėl rekomenduojame Feliway purškalą (feromonų purškalas, kuris ramina kates). Triušiai – įdėkite šieno ir vandens, uždenkite dėžę, kad būtų tamsiau. Bendra taisyklė – kuo mažiau streso prieš kelionę. Nekeiskite dietos, nekeiskite aplinkos, nekvieskite svečių dieną prieš kelionę.

24. Kokią dėžę pasirinkti gyvūnui?

Tvirtą, su ventiliacijos angomis, pakankamai didelę, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Šunims – IATA standarto dėžės. Katėms – specialios transportavimo dėžės, ne kartoninės. Triušiams – plastikinės dėžės su tinkleliu. Svarbu, kad dėžė būtų saugi – jokios galimybės pabėgti. Vienas klientas atnešė katę kartoninėje dėžėje – mes paprašėme pakeisti. Jis suprato, kad kartonas nėra saugus variantas.

25. Ar galima duoti gyvūnui raminamuosius prieš kelionę?

Tik su veterinaro leidimu. Mes negalime rekomenduoti vaistų, bet galime pasakyti, kad kai kurie gyvūnai keliauja geriau su raminamaisiais. Svarbu, kad vaistai būtų išbandyti prieš kelionę – ne pirmą kartą duoti kelionės dieną. Vienas šuo gavo naują raminamąjį vaistą, kurio anksčiau nebandė – kelionės metu jis buvo apsvaigęs ir vėmė. Nemalonu. Visada testuokite iš anksto.

26. Ką daryti paskutinę dieną prieš kelionę?

Patikrinkite dokumentus – dar kartą. Paruoškite dėžę – su kilimėliu, pledu, vandens indu. Patikrinkite, ar dėžė saugi – jokių skylių, jokių laisvų dalių. Duokite gyvūnui paskutinį pasivaikščiojimą arba žaidimo laiką. Ir nusiraminkite patys – gyvūnas jaučia jūsų emocijas. Jei jūs nervinatės, jis nervinsis dvigubai. Vienas šeimininkas taip jaudinosi, kad jo šuo pradėjo drebėti dar prieš kelionę. Atsipalaiduokite – viskas bus gerai.

Išvada

Gyvūnų pervežimas į Odensę – tai kasdienė mūsų veikla, ir mes tuo didžiuojamės. Nesvarbu, ar vežate šunį, katę ar triušį – mes pasirūpinsime, kad kelionė būtų kiek įmanoma saugesnė ir patogesnė. Dokumentai, tinkama dėžė, komunikacija – tai trys dalykai, kuriuos reikia padaryti prieš kelionę. Jei turite klausimų – susisiekite. Kiekvienas gyvūnas nusipelno saugios kelionės į naujus namus.