Vežu šuniukus į Odense ir kitus gyvūnus kiekvieną dieną

Dirbu šioje srityje jau ne pirmus metus, ir galiu pasakyt vieną dalyką – kiekvienas gyvūnas yra skirtingas. Vienas ramus, kitas nervuotas, trečias viską nori suėst. Vežu šuniukus į Odense ir kitus gyvūnus kiekvieną dieną, tad mačiau visko. Nuo kačiukų, kurie murkia visą kelią, iki šunų, kurie loja kiekvieną sutiktą mašiną. Šitas straipsnis – tai atsakymai į klausimus, kuriuos girdžiu dažniausiai. Galbūt rasit tai, ko ieškot.

Paslaugos – gyvūnų vežimas į Odense

Kokius gyvūnus vežate į Odense?

Visus, kurie gali saugiai keliauti. Šunys, katės, triušiai, šeškai – visi tinka. Net paukščius vežėm kartą. Svarbu, kad gyvūnas būtų sveikas ir turėt reikiamus dokumentus. Kačių vežam mažiau nei šunų, bet pasitaiko. Katės paprastai labiau stresuoja kelionėje nei šunys – reikia daugiau kantrybės. Vieną katę vežėm, kuri visą kelią miaukė – 14 valandų. Vairuotojui buvo sunku, bet pristatėm sveiką ir gyvą.

Ar vežate tik į Odense ar ir kitus miestus?

Vežam į visą Denmark. Odense – vienas dažniausių tikslų, bet ne vienintelis. Kopenhaga, Aarhus, Aalborg, Randers – visur važiuojam. Kartais net į mažus kaimus, kur nėra normalaus kelio. Vieną kartą vežėm triušį į kažkokį vienkiemį pietų Denmark – GPS nesurado adreso, teko skambint klientui ir prašyt nupasakot kelią. Užtrukom papildomą valandą, bet radom. Taigi, net jei jūsų adresas nežinomas Google Maps – mes surasim.

Kiek gyvūnų galite vežti vienu metu?

Priklauso nuo dydžio. Mažų gyvūnų – iki 6-8. Didelių šunų – 3-4. Bet mes nekraunam kaip į sandėlį. Kiekvienam gyvūnui turi būt pakankamai vietos, oro, komforto. Mes neperkraunam transporto priemonės. Vieną kartą klientas norėjo vežt 5 didelius šunis iš karto – pasakiau, kad reikia dviejų reisų. Jis nepatenkintas, bet saugumas svarbiau. Negalim rizikuot gyvūnų sveikata dėl pelno.

Ar galima vežti gyvūną su kitais gyvūnais?

Taip, bet su protu. Du šunys, kurie pažįsta vienas kitą – jokių problemų. Šuo ir katė, kurie gyvena kartu – galima. Bet nepažįstamus gyvūnus stengiamės laikyt atskirai. Yra buvę atvejų, kai vienas šuo puolė kitą per pakrovimą. Nuo to laiko atsargiau. Paprastai kiekvienas gyvūnas keliauja savo atskiroje erdvėje. Jei norit, kad du gyvūnai būtų kartu – prašom, bet atsakomybė tenka jums.

Kokios transportavimo sąlygos?

Mūsų transporto priemonės pritaikytos gyvūnų pervežimui. Oro kondicionierius, ventiliacija, minkšti pagrindai. Žiemą šildom, vasarą vėsinam. Temperatūra visada palaikoma tinkama. Yra vanduo, yra galimybė sustot ir pasivaikščiot. Tai ne furgonas su narvai kaip fermoj. Mes investuojam į savo transportą, nes žinom, kad gyvūnų savininkams tai rūpi. Ir mums pačiams rūpi. Dirbam su gyvūnais, nes mylim gyvūnus – skamba banaliai, bet tiesa.

Dokumentacija – gyvūnų transportavimas Denmark

Kokius dokumentus reikia gyvūno pervežimui?

Priklauso nuo gyvūno rūšies. Šunims ir katėms – gyvūno pasas, čipas, skiepai. Triušiams – sveikatos pažyma. Paukščiams – kita tvarka. Universaliai – veterinaro pažyma, kad gyvūnas sveikas ir tinkamas transportuot. Be dokumentų nevežam. Tai ne mūsų užgaida, o įstatymas. Vienas žmogus norėjo vežt katiną be paso – sakė „čia tik katinas". Deja, „tik katinas" taip pat turi turėt dokumentus kertant sieną.

Ar skiepai privalomi visiems gyvūnams?

Šunims ir katėms – taip, pasiutligės skiepas privalomas. Kitiems gyvūnams – priklauso. Triušiams pasiutligės skiepas nėra privalomas, bet rekomenduojamas. Šeškams – taip pat. Paukščiams – kitokie reikalavimai. Apskritai, net jei skiepas neprivalomas – rekomenduoju pasiskiepyt. Kelionės metu gyvūnas gali susidurt su kitais gyvūnais, ir geriau būt apsaugotam. Skiepas yra pigesnis nei gydymas nuo ligos.

Kaip ilgai galioja veterinaro pažyma?

24 valandas. Tai reiškia, kad pažyma turi būt išduota ne daugiau nei parą prieš išvykimą. Ką tai reiškia praktiškai? Jei vežat pirmadienį ryte – pažymą reikia gaut sekmadienį arba pirmadienio labai anksti ryte. Veterinarai ne visada dirba sekmadieniais, tad reikia planuot iš anksto. Vienas klientas paskambino sekmadienio vakarą ir prašė vežt pirmadienio ryte – negalėjom, nes veterinaro pažyma jau nebegaliojo. Liko nusivylęs, bet taisyklės yra taisyklės.

Ar galima vežti gyvūną be čipo?

Ne. Čipas privalomas. Be čipo gyvūnas tiesiog nepraleidžiamas per sieną. Tai EU reikalavimas, ne mūsų. Čipas turi būt registruotas Europos duomenų bazėje. Jei jūsų gyvūnas turi čipą, bet jis neregistruotas – reikia užregistruot prieš kelionę. Tai užtrunka kelias minutes pas veterinarą. Negalima atidėt paskutinei dienai. Vienas šuo, kurį vežėm, turėjo čipą, bet jis neveikė – teko grįžt ir dėt naują. Nemaloni situacija.

Ką daryti jei gyvūno dokumentai iš kitos šalies?

Priklauso nuo šalies. Jei dokumentai iš kitos EU šalies – paprastai galioja. Jei iš ne EU šalies – reikia papildomų patikrinimų. Gali tekt išverst dokumentus, gali tekt gaut papildomus sertifikatus. Kiekvienas atvejis individualus. Geriausia – siųst mums dokumentus nuotrauka iš anksto, mes patikrinsim ar viskas tvarkoje. Geriau sužinot problemą prieš kelionę nei pasienyje.

Reikalavimai – šuniukų vežimas į Odense

Kiek turi būti šuniukui savaičių, kad galėtų keliauti?

Mažiausiai 15 savaičių. Tai reiškia – 12 savaičių skiepas + 21 diena po skiepo. Anksčiau ne. Suprantu, kad norisi kuo greičiau atgaut ar išsiųst šuniuką, bet taisyklės yra taisyklės. Bandymas vežt per jauną šuniuką gali baigtis tuo, kad jį pasienyje pasiims ir karantinuos. Ir tai būtų blogiau nei palaukt kelias savaites. Kantrybė – geriausias draugas čia.

Ar maži šuniukai gali keliauti su motina?

Taip, ir tai netgi geriau. Šuniukai su mama jaučiasi saugiau. Bet mama turi turėt visus dokumentus. Ir šuniukai turi turėt individualius dokumentus – kiekvienas atskirai. Tai reiškia, kad jei vežat 5 šuniukus – reikia 5 pasų. Vieną kartą vežėm kalę su 4 šuniukais – 5 pasai, 5 čipai, 5 sveikatos pažymos. Daug popierizmo, bet padarėm. Svarbu, kad mama būtų sveika ir galėtų maitint kelionės metu.

Kaip paruošti šuniuką pirmajai kelionei?

Šuniukui tai didelis stresas. Visas pasaulis keičiasi – kvapai, garsai, judesys. Geriausia – pratint palaipsniui. Prieš kelionę leist jam pauostyt mašiną, pasėdėt viduj, pajust judėjimą. Trumpi pasivažinėjimai prieš didelę kelionę labai padeda. Maistas – ne mažiau kaip 6 valandos prieš. Vanduo – taip. Mėgstamas žaislas – būtinai. Šuniukas turi jaust, kad kažkas pažįstama yra šalia.

Ar šuniukui reikia specialios mitybos kelionės metu?

Ne, nebent veterinaras nurodė kitaip. Šuniukas kelionės metu paprastai neėda – per daug streso. Po kelionės – taip, reikia pašert. Bet kelionės metu pakanka vandens. Mes turim skanėstų, jei šuniukas nori – duodam. Bet neverčiam ėst. Vienas šuniukas, kurį vežėm, atsisakė vandens 8 valandas – išsigandom, bet pasirodo, kad jis tiesiog bijojo gert iš svetimo dubenėlio. Paėmėm jo dubenėlį iš šeimininko – ir pradėjo gert.

Ar galima vežti šuniuką skiepytą tik vieną kartą?

Negalima. Turi būti pilna vakcinacija pagal amžių. Jei šuniukui reikia dviejų skiepų – turi būt abu. Jei trečio – turi būt visi trys. Nėra išimčių. Veterinaras pažymės paselyje kokie skiepai duoti ir kada. Mes tikrinam. Jei skiepų trūksta – nevežam. Tai gali reikšt, kad reikia palaukt kelias savaites kol bus pilna vakcinacija. Nemalonu, bet būtina.

Gyvūnų rūšys – katės, triušiai, šeškai į Denmark

Ar vežate kates į Denmark?

Taip, nors mažiau nei šunis. Katės dažniausiai stresuoja kelionėje. Jos nori būt savo teritorijoj, o ne svetimoj mašinoj. Bet mes pritaikom sąlygas – tyliau, mažiau sustojimų, uždengtos sienos. Viena katė, kurią vežėm, praleido visą kelionę užsikasiusi po antklode. Išlindo tik paskutinę valandą. Kitas katinas – atvirkščiai, viską tyrinėjo, norėjo išeit. Kiekvienas kitoks.

Ar vežate triušius?

Taip, nors tai rečiau pasitaiko. Triušiai reikalauja daugiau dėmesio temperatūrai – jie jautrūs karščiui. Vasarą vežti triušį yra sudėtingiau – reikia stiprios kondicionavimo sistemos. Bet įmanoma. Triušis turi būt transporteryje su pakratu ir vandeniu. Negalima vežti triušio laisvai – jis gali prisispaust kur nors ir susižeist. Vieną triušį vežėm – mažas baltas, labai ramus. Miegojo visą kelią kaip kūdikis.

Kaip vežate šeškus?

Šeškai yra vieni linksmiausių keleivių. Jie nori viską tyrinėt, visur lįst. Todėl transporteris turi būt labai sandarus – šeškas išlįs bet kokiu plyšiu. Ir tai ne pokštas – vienas šeškas išlindo iš transporterio ir pradėjo tyrinėt mašinos vidų. Pusvalandį gaudėm. Po to patikrinom – rado skylę, kurios mes nepastebėjom. Šeškai yra labai gudrūs. Bet kitaip – jie keliauja puikiai.

Ar vežate roplius arba žuvytes?

Roplius – taip, bet labai retai. Žuvytes – ne. Ropliams reikia specialių sąlygų – temperatūros, drėgmės. Jei klientas pateikia tinkamą transportavimo dėžę – mes vežam. Bet patys nesirūpinam roplių įranga. Vieną kartą vežėm iguaną – ji keliavo specialiame terariume su šildytuvu. Keistas vaizdas, bet sėkmingai pristatėm. Žuvytes – ne, nes per daug sudėtinga su vandeniu ir temperatūra.

Ar vežate naminius paukščius?

Taip. Papūgos, kanarėlės, nimfos – viskas tinka. Paukščiai keliauja narve. Svarbu, kad narvas būtų tinkamo dydžio ir kad paukštis negalėtų išlėst. Vieną kartą vežėm papūgą, kuri visą kelią kalbėjo – „labas, labas, labas". Vairuotojas sakė, kad po 10 valandų ir pats pradėjo atsakinėt. Paukščiai jautrūs skersvėjams – todėl stengiamės jų nevežt žiemą atidarytomis ventiliacijomis.

Kelionės eiga – gyvūnų pervežimas kasdien

Kaip atrodo tipinė kelionės diena?

Vairuotojas atsikelia anksti – 5-6 valandą. Patikrina transportą, paruošia vietas gyvūnams. Tada važiuoja paimt pirmo gyvūno. Kartais tai užtrunka ilgiau nei planuota – žmogus vėluoja, dokumentai ne visi, šuo bijo lipt. Bet paprastai iki 8-9 valandos visi gyvūnai sukrauti. Tada – kelionė. Sustojimai kas 3-4 valandas – gyvūnai gali pasivaikščiot, atsigert. Pasienys – 30 minučių iki valandos. Tada – toliau. Pristatymas prasideda po pietų.

Kiek trunka kelionė iš Lietuvos į Odense?

Apie 14-16 valandų. Priklauso nuo maršruto, oro sąlygų, kiek gyvūnų vežam. Jei vežam vieną gyvūną tiesiogiai – greičiau. Jei sukam per kitus miestus – ilgiau. Žiemą, kai keliai slidūs – lėčiau. Vasarą, kai eismas intensyvesnis – taip pat lėčiau. Bet paprastai telpam į 16 valandų. Tai ilgas laikas gyvūnui, bet su pertraukomis ir tinkamomis sąlygomis – priimtina.

Ar galima lydėti savo gyvūną kelionėje?

Taip, jei yra vieta. Mūsų transporto priemonėse kartais yra vietos keleiviui. Bet tai ne visada. Reikia derint iš anksto. Paprastai šeimininkas su gyvūnu keliauja ramiau – gyvūnas mažiau stresuoja. Bet jei nėra vietos – gyvūnas gali keliauti vienas. Dauguma mūsų klientų taip ir daro. Vienas žmogus lydėjo savo katę – sėdėjo šalia ir glostė visą kelią. Katė murkė ir miegojo. Buvo gražu žiūrėt.

Ką darote jei gyvūnas susirgsta kelionės metu?

Stabdom ir ieškom veterinarijos klinikos. Mūsų vairuotojai turi sąrašą klinikų pagrindiniuose maršrutuose. Skambinam jums, pranešam situaciją. Kartais pakanka vieno vaisto, kartais reikia rimtesnės pagalbos. Iki šiol rimtų atvejų nebuvo, bet mažų dalykų – taip. Vienas šuo apsinuodijo kažkuo kelyje – sustojom, suradom kliniką, davė vaistų, viskas praėjo. Nerekomenduoju duot savo vaistų gyvūnui be veterinaro žinios.

Ar galima keisti pristatymo laiką?

Gali, bet reikia pranešt kuo anksčiau. Jei mes jau pakeliui – sunkiau. Jei dar ne išvykom – lengva. Vienas klientas paskambino likus 2 valandom iki pristatymo ir prašė atidėt kitai dienai – mes jau buvom beveik vietoj. Teko sukt atgal ir grįžt kitą dieną. Papildomi kaštai, papildomas stresas gyvūnui. Todėl prašom – planuokit iš anksto ir praneškit apie pokyčius laiku.

Komfortas – gyvūnų gabenimas į Odense

Kaip užtikrinate gyvūno komfortą kelionėje?

Temperatūra, vanduo, minkšti pagrindai, tyla jei reikia. Mes ne tik vežam gyvūną – mes juo rūpinamės. Vairuotojai turi patirties su gyvūnais, moka elgtis su išsigandusiais, nerviniais, agresyviais. Žino kada reikia palikt ramybėj, kada prieit, kada paglostyt. Tai ne tik vairavimas – tai ir gyvūnų priežiūra. Kartais jaučiamės kaip slaugytojai kelyje. Bet mums tai patinka.

Ar gyvūnai gauna maisto ir vandens kelionės metu?

Vandens – visada. Mes turim vandens ir dubenėlių. Maisto – priklauso nuo kelionės ilgumo. Trumpoms kelionėms (iki 8 valandų) – nereikia. Ilgesnėms – duodam. Bet mes nešeriam gyvūnų priverstinai. Jei gyvūnas nori – ėda. Jei ne – ne. Dauguma gyvūnų kelionės metu neėda – per daug streso. Tai normalu. Po kelionės, kai nurimsta – tada ėda su apetitu.

Ar vežant gyvūną jis gali laisvai vaikščioti?

Ne. Dėl saugumo gyvūnas turi būt uždaręs transporte. Laisvas gyvūnas gali sužeist save ar vairuotoją staigiai stabdant. Mes turim specialias zonas, kuriose gyvūnai laikomi atskirai. Tai nėra narvas kaip kalėjime – tai erdvė su ventiliacija, minkštais pagrindais, vandeniu. Bet uždara. Saugumas pirmiausia. Kelią gali nutikt bet kas – posūkis, stabdymas, duobė. Gyvūnas turi būt saugiai.

Kaip elgiamasi su gyvūnais, kurie vemija kelionės metu?

Tai nutinka, ypač su katėmis ir mažais šunimis. Mes turim paklotų, servetėlių, maišelių. Sustojam, išvalom, pravėdinam. Ir važiuojam toliau. Ne pirmas, ne paskutinis kartas. Svarbu, kad gyvūnas nebūtų bausmės už tai – jis negali kontroliuot vėmimo. Vienas šuo vėmė 4 kartus per kelionę – paskui paaiškėjo, kad šeimininkas davė pusryčių prieš kelionę (prašėm neduot). Nuo to laiko dar aiškiau sakom – nešerti prieš kelionę.

Ar yra galimybė gyvūnui pasivaikščioti kelionės metu?

Taip, per pertraukas. Kas 3-4 valandas sustojam ir leidžiam gyvūnams pasivaikščiot. Šunys ypač to reikia – jiems reikia pajudėt, pauostyt, atlikt reikalus. Katėms mažiau – jos paprastai nenori išeit iš transporterio. Bet galimybė yra. Mes planuojam maršrutą taip, kad būtų tinkamų vietų sustojimams – ne autostrados vidury, o kur nors saugiai, su žalia zona.

Problemos – gyvūnų vežimas į Denmark kasdien

Ką daryti jei gyvūnas pabėgo?

Pirma – ne panikuot. Antra – nebėgt paskui jį. Gyvūnas išsigandęs, bėgs dar greičiau. Vietoj to – bandyt priviliot su skanėstu, ramiai šnekėt, lėtai artėt. Mūsų vairuotojai tam pasiruošę – turim skanėstų, pavadžių, patirties. Bet geriausias scenarijus – kad taip neatsitiktų. Todėl visada prašom – laikykit tvirtai pavadėlį, neleiskit gyvūnui pabėgt.

Kas atsitinka jei gyvūnas užpuola kitą gyvūną?

Atskiriam iš karto. Turim priemonių – skiriamosios sienos, papildomi transporteriai. Jei vienas gyvūnas agresyvus – izoliuojam jį. Ir skambinam šeimininkui. Tai retai atsitinka, bet pasitaiko. Vieną kartą šuo įkando kitam šuniui per narvo grotas – kraujas, stresas, nemalonu. Abu gyvūnai buvo atskirti, sužeistam suteikta pagalba. Po to ėmėm griežčiau tikrint gyvūnų elgesį prieš pakrovimą.

Kaip elgtis jei gyvūnas nustoja kvėpuoti?

Tai labai retas atvejis, bet reikia žinot. Pirmas dalykas – sustot, patikrint gyvūną. Jei jis be sąmonės – skubiai ieškom veterinarijos. Mes turim pirmosios pagalbos rinkinį, bet tai nėra veterinarinė pagalba. Svarbiausia – greitis. Kuo greičiau pasiekt veterinariją. Dar niekada taip nebuvo, bet esam pasiruošę. Vairuotojai turi mokymus, žino ką daryt ekstremaliose situacijose.

Ar drausti gyvūną pervežimui?

Rekomenduoju. Mes turim bendrą draudimą, bet jis dengia tik transporto priemonės avariją. Jei gyvūnas suserga, susižeidžia dėl savo elgesio – tai ne draudimo atvejis. Papildomas gyvūno draudimas kainuoja nedaug, bet gali sutaupyti daug nervų. Patikrinkit savo draudimo polisą – gal jau turit draudimą, kuris galioja pervežimo metu. Daugelis gyvūnų draudimų taip veikia.

Ką daryti jei gyvūnas atsisako ėst kelionės metu?

Nieko. Tai normalu. Stresas slopina apetitą. Po kelionės pradės ėst. Svarbu, kad gertų vandenį – tai svarbiau nei maistas. Jei gyvūnas negeria vandens kelias valandas – pradeda nerimaut. Bet kelias valandas be maisto – visiškai normalu. Net žmogus stresinėj situacijoj ne visada nori ėst. Gyvūnas – taip pat.

Po pristatymo – gyvūnų pristatymas į Odense

Kaip atrodo pristatymo momentas?

Vairuotojas skambina 30 minučių prieš. Atvažiuoja į nurodytą adresą. Iškrauna gyvūną, perduoda dokumentus, pasirašom aktą. Šeimininkas patikrina gyvūno būklę. Viskas. Paprastai užtrunka 15-20 minučių. Kartais ilgiau, jei gyvūnas bijo išeit iš transporterio arba jei šeimininkas nori ilgiau pakalbėt. Mes neskubinam. Svarbu, kad viskas būtų gerai.

Ar galima atsisakyti priimti gyvūną?

Teoriškai – taip. Bet tai labai retas atvejis. Paprastai žmonės laukia savo gyvūno kaip Kalėdų. Jei atsisakot priimt – mes vežam gyvūną atgal arba ieškom alternatyvaus sprendimo. Bet už tai reikės sumokėt. Vieną kartą atsitiko, kad šeimininkas išvyko iš namų ir nebuvo kas priims gyvūną – palaukėm valandą, tada vežėm pas jo draugą. Visada surandam sprendimą.

Ką daryti jei pastebėjot pažeidimą po pristatymo?

Skambinkit mums iš karto. Jei gyvūnas sužalotas, sergantis ar kažkas ne taip – mes norim žinot. Fotografuokit, filmuokit, rašykit. Mes tirsim kas nutiko. Jei tai mūsų kaltė – kompensuosim. Sąžiningumas mums labai svarbu. Iki šiol rimtų skundų nebuvo, bet mažų pastabų – taip, pasitaiko. Ir mes iš jų mokomės.

Ar teikiate garantiją dėl gyvūno sveikatos?

Mes garantuojam, kad vežim tinkamomis sąlygomis, kad laikomės visų taisyklių, kad elgiamės atsakingai. Bet negarantuojam, kad gyvūnas nesusirgs arba nesusižeis. Gyvūnas yra gyvas organizmas – jis gali susirgt bet kada, ne tik kelionės metu. Jei gyvūnas atvyko sveikas ir gavot jį tokią pat būklę – mes atlikom savo darbą. Jei kažkas atsitiko kelionės metu dėl mūsų kaltės – atsakom.