Į Kopenhagą veža naminius gyvūnus, Vežame kiekvieną dieną

Kai prieš keletą metų pradėjau vežti gyvūnus į Kopenhagą, net neįsivaizdavau, kad tai taps mano pagrindine veikla. Bet paklausa augo – žmonės kraustosi, studijuoja, dirba Danijoje, ir jiems reikia savo augintinių šalia. Į Kopenhagą veža naminius gyvūnus – tai ne tik paslauga, tai būtinybė tiems, kurie negali gyventi be savo keturkojo draugo. Mes vežame kiekvieną dieną, nes poreikis yra kasdienis. Šiame tekste atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie šią paslaugą – nuo pasiruošimo iki pristatymo.

Paslauga – į Kopenhagą veža naminius gyvūnus

1. Kaip dažnai vežate gyvūnus į Kopenhagą?

Kasdien. Tai ne reklaminis triukas – mes iš tiesų vežame kiekvieną dieną. Pirmadienį, penktadienį, sekmadienį – nesvarbu. Poreikis nesirenka dienos. Kartais būna, kad vieną dieną vežu du gyvūnus, kitą – penkis. Priklauso nuo užsakymų. Bet maršrutas Lietuva–Kopenhaga veikia nuolat. Vieną kartą turėjau užsakymą Kalėdų rytą – žmogus persikėlė į Kopenhagą ir negalėjo palikti šuns pas gimines. Važiavau. Šuo miegojo visą kelią, o aš klausiausi kalėdinių dainų per radiją. Keista diena, bet graži.

2. Kiek laiko užtrunka kelionė iki Kopenhagos?

Iš Vilniaus – maždaug 14-16 valandų, priklausomai nuo maršruto ir sustojimų. Galima per Lenkiją ir Vokietiją, galima per Latviją, Švediją ir keltą. Antrasis variantas kartais greitesnis, bet brangesnis dėl kelto. Su gyvūnais reikia daryti pertraukas kas 2-3 valandas, todėl kelionė pailgėja. Aš stengiuos planuoti taip, kad gyvūnas patirtų kuo mažiau streso – tai reiškia ne skubėti, o važiuoti ramiai. Kartais klientai klausia: „Ar galima greičiau?" Galima, bet gyvūnas nėra siuntinys. Jis jaučia.

3. Ar vežate tik iš Lietuvos, ar ir iš kitų šalių?

Pagrindinis maršrutas – Lietuva–Kopenhaga. Bet jei reikia, vežu ir iš Latvijos, Estijos, Lenkijos. Vieną kartą vežiau katiną iš Varšuvos – savininkas persikėlė iš Lenkijos į Daniją ir negalėjo pats vežti. Tiesiog paprašė, kad paimčiau pakeliui. Sutikau, nes Varšuva nėra toli nuo mano maršruto. Bet tai išimtis, ne taisyklė. Jei prašymas protingas – visada stengiuosi padėti. Bet jei kas nors prašo vežti iš Portugalijos – atsisakau. Per toli, per sudėtinga.

4. Kokie gyvūnai dažniausiai vežami į Kopenhagą?

Šunys ir katės – 90 procentų užsakymų. Retkarčiais triušiai, jūrų kiaulytės, šeškai. Paukščiai – labai retai. Egzotiniai gyvūnai – beveik niekada. Dažniausiai vežu veislinius šunis – žmonės persikelia ir nori pasiimti savo augintinį. Arba jaunus šunis, kuriuos žmonės nusipirko Lietuvoje ir nori vežti į naujus namus Danijoje. Katės – dažniausiai su savininkais, kurie kraustosi. Vieną kartą vežiau 12 metų katiną, kuris niekada nebuvo išėjęs iš buto. Kelionė jam buvo tikras išbandymas, bet išgyveno.

5. Ar galima užsisakyti skubų vežimą?

Galima, bet kaina kitokia. Skubus vežimas reiškia, kad aš keičiu savo planą, atsisakau kitų užsakymų ir važiuoju tik dėl vieno gyvūno. Tai kainuoja. Paprastai skubus vežimas kainuoja 30-50 procentų daugiau nei įprastinis. Bet kartais žmogui reikia čia ir dabar – gyvūnas susirgo, veterinaras Kopenhagoje, arba savininkas negali ilgiau laukti. Suprantu. Vieną kartą gavau skambutį 3 valandą naktį – šuo susirgo, reikia vežti į Kopenhagą pas specialistą. Išvažiavau 4 valandą ryto. Nemiegojau, bet gyvūnas gavo reikiamą pagalbą.

Dokumentai – į Kopenhagą veža naminius gyvūnus

6. Kokių dokumentų reikia vežant gyvūną į Kopenhagą?

ES gyvūno pasas – pagrindinis dokumentas. Jame turi būti mikročipo numeris, pasiutligės skiepo įrašas, savininko duomenys. Be paso – niekur. Danija, kaip ES narė, laikosi tų pačių taisyklių kaip ir Lietuva, todėl papildomų veterinarinių pažymų nereikia. Bet yra vienas dalykas: Danija turi savo specifinius reikalavimus dėl tam tikrų šunų veislių. Apie tai reikia žinoti iš anksto. Aš visada prašau klientų atsiųsti paso nuotrauką prieš kelionę – kad galėčiau patikrinti, ar viskas tvarkoje.

7. Ar Danija turi specialių reikalavimų gyvūnams?

Taip, ir jie griežtesni nei daugelyje ES šalių. Danija draudžia importuoti tam tikras šunų veisles – vadinamąjį „pavojingų šunų" sąrašą. Į jį įeina pitbulterjerai, amerikiečių stafordšyro terjerai, kai kurios kitos veislės. Jei jūsų šuo patenka į šį sąrašą – jo neįvešite į Daniją. Taškas. Be to, Danija reikalauja, kad visi šunys viešose vietose būtų su antsnukiu. Tai ne visada taikoma, bet geriau turėti. Aš vieną kartą vežiau šunį, kuris atrodė kaip pitbulas, bet dokumentuose buvo mišrūnas. Pasienyje patikrino ilgai – laimei, praleido.

8. Ką daryti, jei gyvūno pasas išduotas ne Lietuvoje?

Nieko baisaus – ES gyvūno pasas galioja visoje Europos Sąjungoje. Svarbu, kad jis būtų išduotas oficialiai, su visais antspaudais ir įrašais. Jei pasas išduotas, pavyzdžiui, Lenkijoje ar Vokietijoje – jis galioja ir Danijoje, ir Lietuvoje. Bet reikia patikrinti, ar skiepai atitinka reikalavimus. Kartais skirtingose šalyse skiepų grafikai šiek tiek skiriasi. Aš visada rekomenduoju nueiti pas veterinarą ir pasitikrinti, ar viskas tinka kelionei į Daniją. Geriau sužinoti iš anksto, nei pasienyje.

9. Ar reikia deklaruoti gyvūną pasienyje?

Tarp ES šalių – paprastai ne. Laisvas judėjimas galioja ir gyvūnams. Bet jei keliaujate su gyvūnu pirmą kartą arba jei gyvūnas atrodo neįprastai – muitinės pareigūnai gali paprašyti dokumentų. Todėl visada turėkite pasą po ranka. Aš asmeniškai niekada neturėjau problemų pasienyje su Danija – kartais net nestabdo. Bet vieną kartą Vokietijoje patikrino visą automobilį, įskaitant gyvūno dokumentus. Užtruko 20 minučių, bet viskas buvo tvarkoje.

10. Kaip ilgai galioja pasiutligės skiepas?

Priklauso nuo vakcinos gamintojo. Dažniausiai – vieneri metai, po to reikia revakcinacijos. Bet yra vakcinų, kurios galioja 2-3 metus. Svarbu patikrinti datą pase. Jei skiepas pasibaigęs – reikia skiepyti iš naujo ir laukti 21 dieną prieš kelionę. Tai reiškia, kad kelionė atidedama. Aš visada prašau klientų atsiųsti paso nuotrauką bent savaitę prieš kelionę – kad būtų laiko ištaisyti trūkumus. Vieną kartą klientas atsiuntė paso nuotrauką dieną prieš kelionę – skiepas pasibaigęs. Teko atidėti.

Pasiruošimas – į Kopenhagą veža naminius gyvūnus

11. Kaip paruošti gyvūną kelionei į Kopenhagą?

Pradėkite nuo transportavimo dėžės. Gyvūnas turi jaustis joje saugiai. Jei nepratęs – pradėkite pratinti prieš kelias savaites. Padėkite dėžę namuose, įdėkite ten skanėstą, leiskite užeiti savanoriškai. Prieš kelionę – nešerkite 4-6 valandas. Vandens negalima atimti. Šunims – ilgas pasivaikščiojimas prieš išvykstant. Katėms – ramybė. Ir dar – nepamirškite, kad gyvūnas turi būti švarus. Ne dėl estetikos, bet dėl sveikatos. Nešvarus gyvūnas gali turėti parazitų, kurie gali sukelti problemų kelionės metu.

12. Ką daryti, jei gyvūnas niekada nebuvo ilgoje kelionėje?

Tai dažna situacija. Daugelis gyvūnų niekada nebuvo toliau nei veterinarijos klinika. Ilga kelionė – didelis stresas. Pirmas žingsnis – trumpi pasivažinėjimai. 10 minučių, 30 minučių, valanda. Palaipsniui ilginkite. Po kiekvieno – skanėstas, pagyrimas. Jei gyvūnas vemti pradeda – galbūt reikia raminamųjų. Bet tik veterinaro rekomendacija. Aš vieną kartą vežiau šunį, kuris niekada nebuvo automobilyje – jis tiesiog stovėjo dėžėje ir drebėjo visą kelią. Sustojau 6 kartus, kalbėjau su juo ramiai. Po 10 valandų jis jau miegojo. Adaptacija vyksta, tik reikia laiko.

13. Ką daryti, jei gyvūnas turi sveikatos problemų?

Pasitarkite su veterinaru. Jei gyvūnas serga lėtine liga – veterinaras turi nuspręsti, ar kelionė saugi. Jei vartoja vaistus – pasirūpinkite, kad pakaktų visai kelionei ir dar kelioms dienoms atsargai. Ir nepamirškite receptų – kartais Danijoje gali prireikti papildomų vaistų, ir veterinaras gali paprašyti recepto iš Lietuvos. Aš visada prašau klientų pateikti veterinaro pažymą apie gyvūno sveikatą – tai ne privaloma, bet naudinga. Ypač jei kas nors nutinka kelionės metu – turiu dokumentą, kuriame parašyta, kad gyvūnas buvo sveikas prieš išvykstant.

14. Ar reikia specialios įrangos vežant gyvūną?

Priklauso nuo gyvūno. Mažiems – transportavimo dėžė, kuri telpa ant galinės sėdynės arba bagažinėje. Dideliems – didesnė dėžė arba specialus tinklelis. Šunims reikia pavadžio, antsnukio (jei reikia), dubenėlio vandeniui. Katėms – uždara dėžė, nes katės mėgsta slėptis, kai išsigąsta. Ir dar – paklotas, kuris sugeria. Nesvarbu, koks tvarkingas gyvūnas – kelionės metu gali nutikti visko. Aš visada turiu atsarginių paklotų, maišiukų, popierinių rankšluosčių. Nemalonu, bet būtina.

15. Kaip pasirinkti tinkamą transportavimo dėžę?

Dydis – svarbiausia. Gyvūnas turi galėti stovėti, atsisėsti, atsigulti ir apsisukti. Per maža dėžė – kančia. Per didelė – gyvūnas gali slidinėti viduje. Medžiaga – plastikas geriau nei metalas, nes lengviau valyti. Durelės turi būti tvirtos, bet lengvai atidaromos. Ventiliacija – privaloma. Ir dar – dėžė turi būti stabili, neslidinėti ant sėdynės. Aš naudoju specialius diržus, kuriais pritvirtinu dėžę prie automobilio. Tai ne tik saugiau, bet ir ramiau – gyvūnas nejaučia, kad dėžė juda.

Kelionė – į Kopenhagą veža naminius gyvūnus

16. Koks geriausias maršrutas iš Lietuvos į Kopenhagą?

Yra keli variantai. Pirmas – per Lenkiją, Vokietiją, tada tiltas arba keltas į Daniją. Antras – per Latviją, Estiją, keltą į Švediją, tada tiltą į Daniją. Trečias – per Lenkiją, keltą tiesiai į Daniją. Kiekvienas turi pliusų ir minusų. Per Vokietiją – ilgiau kelyje, bet pigiau. Per Švediją – greičiau, bet brangiau dėl kelto. Aš paprastai renkuosi per Vokietiją, nes keliai geresni, ir galiu daryti sustojimus patogiose vietose. Bet jei klientas nori greičiau – per Švediją.

17. Kaip dažnai reikia daryti sustojimus?

Kas 2-3 valandas – tai taisyklė, kurios laikausi. Šunims reikia išlipti, pasivaikščioti, atsigerti. Katėms – rečiau, bet vandens reikia. Stojant svarbu, kad gyvūnas būtų saugus – su pavadėliu arba dėžėje. Aš stengiuosi sustoti ramiose vietose, toliau nuo greitkelio. Degalinės – ne pats geriausias pasirinkimas, bet kartais vienintelis. Vieną kartą sustojau gražioje vietoje Vokietijoje – pieva, medžiai, ramu. Šuo taip džiaugėsi, kad vos sugavau. Bet geriau taip, nei stresas degalinėje.

18. Ką daryti, jei gyvūnas pradeda elgtis neįprastai kelionės metu?

Pirmiausia – sustokite ir įvertinkite situaciją. Neįprastas elgesys gali reikšti daug ką: stresą, ligą, skausmą, nuobodulį. Jei gyvūnas drebėja – gali būti šalta arba išsigandęs. Jei vemia – gal blogumas nuo kelio arba kažkas rimčiau. Jei loja be sustojimo – gal mato kažką, kas jaudina. Svarbu – nereaguoti emociškai. Ramus balsas, lėti judesiai. Jei situacija negerėja – ieškokite veterinaro. Aš visada turiu telefono numerį artimiausios klinikos kiekviename mieste pakeliui. Skamba kraštutinai, bet kai prireikia – džiaugiesi.

19. Ar galima vežti gyvūną naktį?

Galima, ir kartais net geriau. Naktį mažiau eismo, gyvūnai paprastai miega, ramiau. Bet yra minusas – sunkiau rasti pagalbą, jei kas nors nutinka. Veterinarai nedirba, degalinėse mažiau žmonių. Aš mėgstu išvažiuoti anksti ryte – 4-5 valandą. Tada didžiąją dalį kelio nuvažiuoju dieną, o gyvūnas prabunda palaipsniui. Naktiniai reisai tinka, jei gyvūnas ramus ir pripratęs prie kelionių. Bet jei pirmą kartą – geriau dieną, kad galėčiau stebėti elgesį.

20. Kaip elgtis, jei gyvūnas atsisako lipti į automobilį?

Neversti. Tai svarbiausia. Jei gyvūnas bijo – prievarta tik pablogins situaciją. Geriau – skanėstai, ramus balsas, kantrybė. Padėkite skanėstą ant sėdynės, leiskite užšokti pačiam. Jei ne – pakelkite švelniai, bet tvirtai. Katės kartais tiesiog įšoka į dėžę, jei ji atvira ir patogi. Šunys – priklauso nuo dydžio. Mažą šunį galima pakelti, didelį – ne. Vieną kartą šuo tiesiog atsisėdo prie automobilio ir nejudėjo. Sėdėjome 20 minučių, kol pagaliau įlipo. Kantrybė – raktas.

Saugumas – į Kopenhagą veža naminius gyvūnus

21. Kaip užtikrinti gyvūno saugumą kelionės metu?

Gyvūnas turi būti pritvirtintas. Tai ne pasirinkimas, o būtinybė. Transportavimo dėžė, saugos diržas šunims, tinklelis tarp bagažinės ir salono – bet kas, kas neleidžia gyvūnui laisvai judėti po automobilį. Avarijos atveju laisvas gyvūnas tampa pavojingas ir sau, ir keleiviams. Be to, laisvas gyvūnas gali trukdyti vairuotojui – lipti ant kelių, trukdyti matomumui. Aš mačiau, kaip katinas įšoko po pedalais. Laimei, nieko neatsitiko, bet galėjo baigtis blogai. Saugumas – prioritetas numeris vienas.

22. Ką daryti, jei gyvūnas pabėga?

Ne panikuokite. Panika užkrečiama. Stovėkite ramiai, kvieskite vardu, siūlykite skanėstą. Jei gyvūnas toli – nevaikščiokite paskui, nes jis gali bėgti toliau. Atsisėskite, nusisukite, apsimeskite, kad nekreipiate dėmesio. Kartais gyvūnas pats grįžta iš smalsumo. Jei ne – prašykite praeivių pagalbos, skambinkite vietinei gyvūnų prieglaudai. Man asmeniškai niekada taip neatsitiko, bet kolega pasakojo, kad jo vežamas šuo pabėgo Vokietijoje. Rado po 3 valandų – miegojo po krūmu.

23. Ar saugu vežti gyvūną žiemą?

Saugu, jei imatės atsargumo priemonių. Žiemą svarbu, kad gyvūnas nesušaltų. Mažiems gyvūnams – papildomas pledas, šildymas automobilyje. Dideliems šunims su storu kailiu – mažiau problemų, bet ir jiems reikia apsaugos nuo skersvėjų. Sustojimai žiemą trumpesni – kad gyvūnas nesušaltų. Ir dar – keliai gali būti slidūs, todėl vairavimas atsargesnis. Aš žiemą imu šiek tiek daugiau laiko kelionei – neskubu, nes saugumas svarbiau nei greitis. Ir visada turiu atsarginį planą, jei kelias uždarytas dėl sniego.

24. Kaip elgtis, jei gyvūnas susižeidžia?

Priklauso nuo sužeidimo. Mažas įbrėžimas – dezinfekuokite, uždėkite tvarstį. Kraujavimas gausus – spauskite, kad sustabdytumėte, ir ieškokite veterinaro. Lūžis – nejudinkite, stabilizuokite, vežkite pas specialistą. Aš visada turiu pirmosios pagalbos rinkinį: tvarsčiai, dezinfekantas, žirklės, pincetas. Ir telefono numerį artimiausios klinikos. Svarbiausia – neprarasti galvos. Gyvūnas jaučia jūsų būseną. Jei jūs ramus – jis ramesnis. Jei panikuojate – jis panikuoja dar labiau.

Praktiniai patarimai – į Kopenhagą veža naminius gyvūnus

25. Kiek kainuoja gyvūno vežimas į Kopenhagą?

Kaina priklauso nuo daugelio dalykų: gyvūno dydžio, poreikių, maršruto, sezono. Mažas gyvūnas – pigiau, didelis – brangiau. Vidutiniškai vežimas į Kopenhagą kainuoja nuo 200 iki 500 eurų. Bet tai labai apytiksliai. Jei vežu kelis gyvūnus vienu metu – kaina kiekvienam mažėja. Skubus vežimas – brangiau. Visada prašau klientų pateikti kuo daugiau informacijos, kad galėčiau tiksliai paskaičiuoti. Nemėgstu netikslumų – nei aš, nei klientai.

26. Kaip užsisakyti vežimą?

Paprastai – skambutis arba žinutė. Papasakokite apie gyvūną: kiek metų, kokia veislė, kokia sveikata, kokie poreikiai. Tada aš paskaičiuoju kainą ir suderiname datą. Jei reikia – pasirašome sutartį. Avansas prieš kelionę, likutis po pristatymo. Viskas paprasta. Bet svarbu – kreiptis iš anksto. Bent kelios dienos prieš planuojamą kelionę. Paskutinės minutės užsakymai – galimi, bet ne visada. Ypač jei reikia specialaus pasiruošimo.

Išvada

Į Kopenhagą veža naminius gyvūnus – tai paslauga, kurios reikia daugeliui. Mes vežame kiekvieną dieną, nes žmonės kraustosi, studijuoja, dirba Danijoje, ir jiems reikia savo augintinių šalia. Svarbiausia – pasiruošimas, dokumentai, saugumas. Jei planuojate vežti savo gyvūną į Kopenhagą – kreipkitės, pasikalbėsime. Kiekvienas gyvūnas yra skirtingas, ir kiekviena kelionė – unikali. Saugių kelionių.