Gyvūnų vežimas į Denmark, Vežame kiekvieną dieną

Gyvūnų vežimas į Denmark – tai ne tik šunys ir katės. Per pastaruosius metus vežėme viską – nuo triušių iki iguanų, nuo šeškų iki dekoratyvinių paukščių. Kiekvienas gyvūnas turi savo poreikius, savo baimes, savo charakterį. Ir nors dauguma užklausų susijusios su šunimis, noriu papasakoti apie visus gyvūnus, kuriuos galime pervežti. Vežame kiekvieną dieną, tiesioginiu maršrutu Lietuva–Danija. Šiame straipsnyje atsakysiu į klausimus, kurių dažniausiai klausia žmonės, norintys pervežti savo augintinį – bet kokį augintinį.

Rūšys – gyvūnų vežimas į Denmark įvairovė

1. Kokius gyvūnus vežate be šunų ir kačių?

Vežame beveik visus naminius gyvūnus. Triušiai, šeškai, jūrų kiaulytės, dekoratyvinės žiurkės, žiurkėnai – tai dažni keleiviai. Paukščiai – papūgos, kanarėlės, nimfos. Retais atvejais – ropliai, bet tai jau sudėtingiau dėl temperatūros reikalavimų. Vieną kartą vežėme vėžlį – jis buvo ramiausias keleivis, kokį esu matęs. Svarbiausia – kad gyvūnas būtų legalus, turėtų reikiamus dokumentus ir būtų saugiai supakuotas. Egzotiniams gyvūnams gali prireikti papildomų leidimų – visada klauskite iš anksto.

2. Ar katės keliauja kitaip nei šunys?

Iš esmės – taip pat, bet katėms reikia daugiau privatumo. Jos nemėgsta būti stebimos, todėl dėžes uždengiame, kad būtų tamsiau. Katės taip pat labiau linkusios į stresą – gali kniaukti pirmas kelias valandas, bet po to dažniausiai užmiega. Svarbu, kad katė būtų pripratusi prie transportavimo dėžės. Jei katė niekada nebuvo dėžėje – tai bus sunku. Viena katė taip bijojo, kad šeimininkė turėjo ją įdėti į dėžę su antklode ant viršaus – tik tada nurimo.

3. Kaip vežate triušius ir jūrų kiaulytes?

Tokiems gyvūnams reikia specialios dėžės – su ventiliacija, minkštu paklotu ir pakankamai erdvės. Triušiai ypač jautrūs karščiui – vasarą būtina kondicionierius. Jūrų kiaulytės – priešingai, bijo skersvėjų. Abiem reikia šieno ir vandens. Vieną kartą vežėme triušį, kuris visą kelią kramtė savo dėžės kampą – pasirodė, jam reikėjo daugiau šieno. Po to visada duodame daugiau šieno nei atrodo reikia. Maži gyvūnai, dideli poreikiai.

4. Ar vežate paukščius?

Taip, bet su tam tikromis atsargumo priemonėmis. Paukščiai jautrūs temperatūros pokyčiams ir stresui. Narvas turi būti pakankamai mažas, kad paukštis nesiblaškytų, bet pakankamai didelis, kad galėtų apsisukti. Uždengiame narvą, kad būtų tamsiau – tai ramina. Vengiame staigių garsų. Viena papūga visą kelią kalbėjo – „labas, labas" – tai pralinksmino net kitus keleivius (žmones, ne gyvūnus). Bet ne visi paukščiai tokie drąsūs – dauguma tyli ir slepiasi.

5. Kokių gyvūnų nevežate?

Nevežame laukinių gyvūnų, gyvačių, didelių roplių, vorų, skorpionų. Taip pat nevežame gyvūnų, kurie yra nelegalūs Denmark – pavyzdžiui, tam tikrų rūšių vėžlių ar iguanų. Sąrašas keičiasi, todėl visada patikriname prieš kelionę. Vienas klientas norėjo vežti gyvatę – atsisakėme, nes nežinojome, ar tai legalu. Jis supyko, bet saugiau taip. Geriau atsisakyti vieno užsakymo nei turėti problemų su įstatymais.

Dokumentai – gyvūnų pervežimui į Denmark

6. Kokie dokumentai reikalingi katėms?

Tokie patys kaip šunims – pasas, mikročipas, pasiutligės skiepas. Katėms pasiutligės skiepas privalomas nuo 12 savaičių amžiaus. Be to, rekomenduojama skiepai nuo kačių gripo ir panleukopenijos, bet jie neprivalomi kelionei. Svarbiausia – pasas su galiojančiu pasiutligės skiepu. Viena katė buvo paskiepyta, bet veterinaras pamiršo įrašyti į pasą – teko grįžti pas veterinarą ir gauti patvirtinimą. Visada patikrinkite, ar viskas įrašyta.

7. Ar triušiams reikia paso?

Ne, triušiams paso nereikia. Bet reikia sveikatos pažymos, išduotos veterinarijos gydytojo, ne anksčiau kaip prieš 48 valandas iki kelionės. Taip pat rekomenduojama mikročipą, nors tai ne visada privaloma. Sveikatos pažymoje turi būti nurodyta, kad gyvūnas sveikas ir tinkamas kelionei. Tai paprasčiau nei su šunimis, bet vis tiek reikia pasiruošti. Vienas triušis keliavo be pažymos – teko grįžti pas veterinarą ir vėluoti kelionę.

8. Ką daryti su paukščių dokumentais?

Paukščiams reikia sveikatos pažymos ir kartais papildomų tyrimų – priklauso nuo rūšies. Paprastoms dekoratyvinėms papūgoms pakanka sveikatos pažymos. Bet egzotinėms rūšims gali prireikti CITES leidimo – tai dokumentas, patvirtinantis, kad paukštis nėra iš laukinės gamtos. Tai sudėtingiau, bet įmanoma. Visada prašau žmonių iš anksto pasakyti, kokią rūšį veža, kad galėčiau patikrinti reikalavimus.

9. Ar skiriasi dokumentų reikalavimai šunims ir katėms?

Ne, reikalavimai identiški. Abiem reikia paso, mikročipo ir pasiutligės skiepo. Vienintelis skirtumas – katėms nereikia pasiutligės skiepo, jei jos keliauja tik ES viduje ir nekontaktuoja su laukiniais gyvūnais. Bet praktiškai visi veterinarai skiepija kates nuo pasiutligės, todėl skirtumas minimalus. Svarbiausia – pasas su visais įrašais.

10. Ką daryti, jei gyvūnas neturi mikročipo?

Įdėti. Tai paprasta procedūra, trunkanti kelias minutes. Veterinaras suleidžia mikročipą po oda, paprastai tarp menčių. Mikročipas turi unikalų numerį, kuris susiejamas su gyvūno dokumentais. Be mikročipo – neįmanoma keliauti po ES. Kaina nedidelė – apie 20-30 eurų. Vienas šuo atvyko be mikročipo – teko grįžti pas veterinarą. Po to visada prašau atsiųsti paso nuotrauką iš anksto.

Kelionė – gyvūnų vežimo į Denmark procesas

11. Kaip transportuojate skirtingus gyvūnus vienu metu?

Atskirai. Kiekvienas gyvūnas turi savo erdvę – dėžę, narvą ar sekciją. Šunys ir katės – atskirose sekcijose, nes katės gali išsigąsti šunų. Maži gyvūnai – triušiai, jūrų kiaulytės – atskiroje, tylesnėje vietoje. Paukščiai – toliau nuo šunų, nes lojimas juos gąsdina. Viskas apgalvota. Vieną kartą vežėme šunį, katę, triušį ir papūgą vienu metu – kiekvienas savo vietoje, visi saugiai atvyko.

12. Kaip palaikote tinkamą temperatūrą skirtingiems gyvūnams?

Tai vienas sudėtingesnių dalykų. Šunys ir katės gerai jaučiasi 18-22 laipsnių temperatūroje. Triušiai – vėsiau, iki 20 laipsnių. Paukščiai – šilčiau, apie 22-25 laipsnius. Stengiamės rasti kompromisą – dažniausiai laikome apie 20 laipsnių, kas tinka daugumai. Bet vasarą, kai lauke 30 laipsnių, kondicionierius dirba visu pajėgumu. Žiemą – atvirkščiai, šildymas. Svarbu, kad temperatūra būtų stabili – svyravimai kenkia labiau nei viena pastovi temperatūra.

13. Ką darote, jei gyvūnas susirgsta kelionės metu?

Sustojame, vertiname situaciją. Jei lengvas negalavimas – pavyzdžiui, viduriavimas – tiesiog stebime. Jei rimčiau – važiuojame pas artimiausią veterinarą. Turime kontaktus veterinarų Lenkijoje, Vokietijoje, Denmark. Vienas šuo pradėjo dusti kelionės metu – iš karto sustojome, iškvietėme veterinarą. Pasirodė, alerginė reakcija į vabzdžio įkandimą. Veterinaras suleido vaistų, šuo atsigavo, kelionė tęsėsi. Bet tai buvo įtemptos dvi valandos.

14. Ar gyvūnai gali išeiti iš dėžių sustojimų metu?

Šunys – taip, su pavadžiu. Katės – ne, jos gali pabėgti. Maži gyvūnai – ne, per daug rizikinga. Paukščiai – ne. Šunims leidžiame pasivaikščioti, atlikti reikalus, atsigerti vandens. Tai svarbu ilgose kelionėse. Bet visada saugioje vietoje – toli nuo kelio, su pavadžiu. Vienas šuo taip džiaugėsi išlipęs, kad pradėjo sukti ratus – šeimininkė sakė, kad jis taip daro, kai laimingas.

15. Kaip elgiatės su gyvūnais, kurie labai bijo?

Ramiai. Kalbamės tyliai, vengiame staigių judesių, grojame ramią muziką. Kartais padeda feromonų purškiklis – jis ramina tiek kates, tiek šunis. Svarbu neversti gyvūno daryti to, ko jis nenori. Viena katė taip bijojo, kad visą kelią praleido susisukusi į kamuoliuką – bet mes jos nelietėme, tiesiog leidome būti. Atvykus, ji išlipo pati. Kantrybė – geriausias vaistas.

Pasiruošimas – kaip paruošti gyvūną kelionei

16. Ką dėti į transportavimo dėžę?

Minkštą pledą arba seną marškinėlį su šeimininko kvapu. Vandens buteliuką, jei yra laikiklis. Mažiems gyvūnams – šieną ar kraiką. Jokio maisto dėžėje – tik vanduo. Mėgstamą žaislą, bet ne tą, kuris skleidžia garsus. Vienas šeimininkas įdėjo žaislą su varpeliu – visą kelią skambėjo. Po to supratome – tylūs žaislai geriau.

17. Ar reikia specialios pakuotės skirtingiems gyvūnams?

Taip. Šunims – standartinė transportavimo dėžė. Katėms – uždara dėžė su ventiliacija. Triušiams – narvas su minkštu pagrindu. Paukščiams – transportavimo narvas. Kiekvienam gyvūnui – tinkama pakuotė. Negalima vežti katės šunims skirtoje dėžėje – per didelė, katė jausis nesaugiai. Negalima vežti triušio atviroje dėžėje – jis gali iššokti. Taisyklės paprastos, bet svarbios.

18. Kaip paruošti gyvūną, kuris niekada nekeliavo?

Palaipsniui. Pirmiausia – leisti susipažinti su transportavimo dėže namuose. Tada – trumpi pasivažinėjimai po miestą. Tada – ilgesnės kelionės. Per savaitę ar dvi gyvūnas pripranta. Bet jei laiko nėra – mes padedame. Svarbiausia – ne versti, ne nervintis. Vienas triušis pirmą kartą keliavo be jokio pasiruošimo – ir viskas gerai. Bet tai išimtis, ne taisyklė.

19. Ką daryti, jei gyvūnas vartoja vaistus?

Pranešti mums. Nurodyti, kokių vaistų reikia, kada ir kiek. Mes pasirūpinsime. Svarbu, kad vaistai būtų supakuoti su aiškiomis instrukcijomis. Viena katė vartojo vaistus kas 12 valandų – suderinome grafiką, viskas pavyko. Bet jei nepranešate – mes nežinome. Ir dar – jei vaistai turi būti laikomi šaldytuve, praneškite – turime nedidelį šaldytuvą transporto viduje.

20. Ar galima vežti gyvūną su kitais gyvūnais iš tos pačios šeimos?

Taip, net rekomenduojame. Jei du katinai gyvena kartu – geriau vežti kartu. Jie jausis saugiau. Tas pats su šunimis, triušiais. Bet jei gyvūnai nesutaria – geriau atskirai. Vienas klientas turėjo du katinus, kurie nekentė vienas kito – vežėme atskirai, kiekvienas savo dėžėje, toliau vienas nuo kito. Abu atvyko ramūs.

Sauga – gyvūnų vežimo į Denmark taisyklės

21. Kaip užtikrinate, kad gyvūnai nesusižeistų?

Visos dėžės ir narvai yra patikrinti – nėra aštrių kraštų, laisvų dalių. Dėžės pritvirtintos prie grindų, neslidinėja. Gyvūnai negali išeiti iš dėžių. Vairuotojas vengia staigių manevrų. Sustojimų metu tikriname, ar viskas tvarkoje. Tai skamba paprastai, bet būtent paprastumas veikia. Vienas šuo susižeidė nagą į dėžės kraštą – po to uždėjome apsauginius kampus ant visų dėžių. Mokomės iš kiekvienos situacijos.

22. Ką darote, jei gyvūnas pabėga?

Tai labai retai, bet turiu pasakyti – mums taip niekada neatsitiko. Turime griežtas taisykles – jokio gyvūno be dėžės ar pavadžio. Visi užraktai tikrinami. Bet jei taip nutiktų – turime planą. Sustojame, ieškome, kviečiame pagalbą. Svarbiausia – ne panikuoti. Bet kaip sakau – prevencija geriau nei reakcija. Ir dar – visi mūsų vairuotojai turi patirties su gyvūnais, žino, kaip elgtis.

23. Ar turite draudimą?

Taip. Draudimas padengia žalą, jei kas nors nutiktų. Bet draudimas – tai ne pasiteisinimas būti neatsargiems. Tai papildomas saugumo sluoksnis. Klientai dažnai klausia, ir aš suprantu – jie patiki mums brangiausią dalyką. Todėl noriu, kad jie žinotų – yra apsauga.

24. Kaip dažnai tikrinate gyvūnus kelionės metu?

Kas 30-60 minučių. Vairuotojas žvilgteli į veidrodį, o sustojimų metu kruopščiai apžiūri kiekvieną gyvūną. Tikrina vandenį, elgesį, bendrą būklę. Jei kas nors ne taip – iš karto reaguoja. Vienas triušis atrodė mieguistas – sustojome, patikrinome, pasirodė, tiesiog miegojo. Geriau patikrinti ir rasti nieko, nei nepatikrinti ir praleisti problemą.

Išvada

Gyvūnų vežimas į Denmark – tai mūsų kasdienybė, ir mes tai darome su atsakomybe. Nesvarbu, ar vežate šunį, katę, triušį ar papūgą – mes pasirūpinsime. Kiekvienas gyvūnas nusipelno saugios ir patogios kelionės. Jei turite klausimų – skambinkite. Mes vežame kiekvieną dieną, ir jūsų augintinis gali būti kitas keleivis.