Vežu naminius gyvūnus į Kopenhagą kiekvieną dieną

Kopenhaga – miestas, į kurį kasdien keliauja šimtai lietuvių. Dalis jų – su savo augintiniais. Vežu naminius gyvūnus į Kopenhagą jau ne vienerius metus ir galiu pasakyti, kad klausimai kartojasi. Žmonės nežino, kiek laiko trunka kelionė, kokie reikalavimai, ar gali vežti patys. Atsakysiu į tai, ką girdžiu dažniausiai. Be nereikalingo oficialumo, tiesiog – kaip yra. Nes kartais geriau žinoti nemalonius dalykus iš anksto, nei nustebti pusiaukelėje.

Kelionė – vežu naminius gyvūnus į Kopenhagą kasdien

1. Kiek laiko trunka kelionė į Kopenhagą?

Priklauso nuo to, iš kur vežate. Iš Vilniaus – apie 16-18 valandų su keltu. Iš Kauno – 14-16 valandų. Iš Klaipėdos – 8-10 valandų, jei plaukiate tiesiai keltu. Tai skaičiai be nenumatytų sustojimų. Realybėje gali būti ilgiau – kamščiai prieš Kopenhagą yra kasdienybė, ypač penktadieniais. Kartais pusvalandį stovime eilėje prieš tiltą. Mes tai žinome ir planuojame laiko rezervą. Bet jei jums reikia būti Kopenhagoje konkrečiu laiku – pasakykite iš anksto, kad galėtume išvykti anksčiau.

2. Kokiu maršrutu vežate į Kopenhagą?

Iš Lietuvos – du pagrindiniai maršrutai. Pirmas: per Lenkiją, Vokietiją, tada per sieną į Daniją. Antras: keltu iš Klaipėdos į Kylį (Vokietija), tada per Daniją iki Kopenhagos. Trečias (rečiau): keltu iš Klaipėdos į Karlshamną (Švedija), tada per Öresundo tiltą į Kopenhagą. Kiekvienas maršrutas turi pliusų ir minusų. Per Lenkiją ir Vokietiją – ilgiau, bet pigiau. Keltu per Vokietiją – greičiau, bet brangiau. Pasirinkimas priklauso nuo biudžeto, laiko ir gyvūno poreikių. Mes visada siūlome variantus, bet sprendžia klientas.

3. Ar vežate tiesiai į Kopenhagą, ar reikia persėsti?

Tiesiai. Nėra jokių persėdimų, terminalų, laukimo salių. Mikroautobusas atvažiuoja prie jūsų durų Lietuvoje ir pristato prie durų Kopenhagoje. Tai vienas gabalas. Vienintelis pertraukimas – keltas (jei maršrutas per keltą) ir sustojimai pailsėti. Bet tai ne persėdimai – tai tos pačios kelionės dalis. Gyvūnas lieka tame pačiame bokse, tame pačiame mikroautobuse. Nereikia jo perkelti į kitą transportą arba laukti, kol atvyks kitas automobilis. Vienas maršrutas, vienas mikroautobusas, vienas vairuotojas (arba du, besikeičiantys).

4. Ar galima pasirinkti, kurioje Kopenhagos dalyje pristatyti?

Taip, bet su logika. Kopenhaga yra didelis miestas, ir jei vieną dieną vežame į Frederiksbergą, o kitą klientas nori pristatymo į Amager – galima, bet gali reikėti papildomo laiko. Stengiamės planuoti maršrutus taip, kad pristatymai būtų logiški – vienas po kito, ne priešingose miesto pusėse. Bet jei jūsų adresas yra Nestvede, o ne Kopenhagoje – pasakykite tiksliai. Kartais žmonės sako „Kopenhaga", o paskui paaiškėja, kad tai 40 km už miesto. Tai ne problema, bet reikia žinoti iš anksto.

5. Kada išvykstate ir kada atvykstate?

Grafikas priklauso nuo maršruto. Jei vežame per keltą – išvykstame anksti ryte, kad pasiektume keltą prieš pietus. Jei sausuma – galime išvykti vakare ir važiuoti naktį. Atvykimo laikas – apytikslis, nes priklauso nuo daugelio veiksnių. Mes visada informuojame klientą apie planuojamą atvykimo laiką ir, jei vėluojame, pranešame iš anksto. Vieną kartą dėl avarijos Vokietijoje vėlavome tris valandas – skambinome klientui kas valandą. Jis suprato. Svarbiausia – komunikacija, ne tikslumas iki minutės.

Dokumentai – vežu naminius gyvūnus į Kopenhagą reikalavimai

6. Kokie dokumentai reikalingi vežant gyvūną į Kopenhagą?

Priklauso nuo to, iš kur vežate. Jei iš kitos ES šalies – Europos augintinio pasas, mikroschema, pasiutligės skiepas, sveikatos pažyma. Jei iš Danijos viduje – mikroschema ir skiepai, bet paso nereikia. Jei gyvūnas jau gyvena Danijoje ir grįžta iš Lietuvos – pasas reikalingas. Tai gali painioti, bet logika paprasta: kirtus sieną – pasas reikalingas. Danijos viduje – ne. Bet mikroschema visada privaloma, net jei vežate tik iš vieno Kopenhagos rajono į kitą. Be mikroschemos negalima įrodyti gyvūno tapatybės.

7. Ar Danija turi papildomų reikalavimų gyvūnams?

Taip, Danija yra viena griežčiausių šalių Europoje dėl gyvūnų importo. Be standartinių ES reikalavimų, Danija reikalauja, kad gyvūnas būtų registruotas Danijos veterinarijos registre per 4 dienas nuo atvykimo. Tai daro veterinaras. Be to, Danija turi draudžiamų šunų veislių sąrašą – vadinamasis „hundeloven". Pitbuliai, tosai, amerikiečių stafordšyro terjerai – draudžiami. Jei vežate tokį šunį į Kopenhagą, jis bus konfiskuotas. Tai ne pokštas – Danija rimtai žiūri į šį draudimą. Patikrinkite prieš vežant.

8. Ką reiškia „sveikatos pažyma" ir kur ją gauti?

Sveikatos pažyma – tai dokumentas, kurį išduoda veterinaras, patikrinęs gyvūną prieš kelionę. Veterinaras apžiūri gyvūną, patikrina, ar nėra ligos požymių, ar mikroschema veikia, ar skiepai galioja. Tada išrašo pažymą su data, parašu ir antspaudu. Pažyma galioja 10 dienų – tai reiškia, kad per 10 dienų nuo išrašymo turite kirsti sieną. Jei pavėluojate – reikia naujos pažymos. Kaina – apie 20-40 eurų, priklausomai nuo klinikos. Daugelis veterinarų tai daro per vieną vizitą, jei gyvūnas sveikas ir dokumentai tvarkingi.

9. Ar reikia veterinaro vizito Kopenhagoje po atvykimo?

Pagal taisykles – taip, per 4 dienas. Veterinaras patikrins gyvūną, užregistruos Danijos sistemoje, patvirtins dokumentus. Tai formalumas, bet būtinas. Jei gyvūnas lieka Danijoje ilgiau nei 4 dienas, registracija privaloma. Jei tik pravažiuojate – pavyzdžiui, vežate į Švediją per Kopenhagą – registracija nereikalinga. Kopenhagoje yra daug veterinarų klinikų, kurios kalba angliškai. Vieną kartą klientas nežinojo apie šį reikalavimą – paaiškėjo tik atvykus. Teko skubiai ieškoti veterinaro. Dabar visiems perspėju iš anksto.

10. Ką daryti, jei dokumentai lietuvių kalba, o ne anglų?

Europos augintinio pasas yra standartinis dokumentas visoje ES – jis daugiakalbis, su vertimu į kelias kalbas. Bet jei turite papildomų dokumentų – veterinaro išvadas, skiepų lapelius – jie turėtų būti anglų kalba arba su notaro patvirtintu vertimu. Paprastai veterinaro pažyma išduodama anglų kalba, jei prašote. Jei ne – paprašykite. Muitinės pareigūnai ir veterinarai Danijoje nekalba lietuviškai, todėl dokumentai turi būti suprantami. Tai smulkmena, bet svarbi. Vieną kartą klientas turėjo dokumentus tik lietuvių kalba – pasienyje teko ieškoti vertėjo. Užtruko papildomas valandas.

Transportas – vežu naminius gyvūnus į Kopenhagą transportavimas

11. Kokiu transportu vežate gyvūnus?

Specialiai pritaikytais mikroautobusais. Kiekvienas mikroautobusas turi atskirą sekciją gyvūnams su ventiliacija, temperatūros kontrole ir tvirtinimo taškais. Nėra taip, kad gyvūnai važiuoja tarp lagaminų. Jie turi savo erdvę, savo boksą, savo paklotą. Mikroautobusai yra reguliariai valomi ir dezinfekuojami – po kiekvieno gyvūno. Vairuotojai turi patirties su gyvūnais – žino, kaip elgtis, jei gyvūnas nervinasi, kaip patikrinti būklę, kada daryti sustojimus. Tai ne paprastas taksi su gyvūnu – tai specializuotas transportas.

12. Kiek gyvūnų vežate vienu metu?

Priklauso nuo dydžio. Standartinis mikroautobusas – 6-8 vidutinio dydžio gyvūnai. Dideli šunys – 4-5. Mažos katės – iki 10-12. Bet mes neperkrauname. Kiekvienas gyvūnas turi turėti pakankamai erdvės. Jei vieną dieną turime 6 užsakymus, o mikroautobusas talpina 6 – viskas gerai. Bet jei turime 8 užsakymus – siunčiame du mikroautobusus arba dalį perkeliam į kitą dieną. Neaukojame patogumo dėl pelno. Kartais klientai klausia, ar gali būti vieninteliai mikroautobuse – galima, bet kaina bus didesnė, nes padengiate visą transporto išlaidą.

13. Ar mikroautobuse yra kameros?

Taip, yra. Vairuotojas gali stebėti gyvūnų sekciją per veidrodį ir per ekraną. Tai ne „Didysis brolis" – tai saugumo priemonė. Jei gyvūnas pradeda drebėti, vemti arba elgtis neįprastai, vairuotojas mato ir gali reaguoti. Be to, kameros įrašai saugomi tam tikrą laiką – jei kyla ginčas dėl to, kas nutiko kelionės metu, galima peržiūrėti. Bet tai ne stebėjimas 24/7 – vairuotojas nežiūri ekrano visą laiką, tik periodiškai. Kameros – tai papildomas saugumo sluoksnis, ne šnipinėjimo priemonė.

14. Ką darote, jei gyvūnas pabėga iš bokso?

Tai labai retas atvejis, bet esame tam pasiruošę. Boksai yra su saugiais užraktais, kurių gyvūnas negali atidaryti. Bet katės kartais sugeba – jos lankstesnės. Jei gyvūnas ištrūksta, vairuotojas sustoja saugioje vietoje, uždaro duris, ir bando sugauti gyvūną ramiai. Jokių staigių judesių, jokio šaukimo. Turime tinklus ir pirštines tam atvejui. Vieną kartą katinas išlindo pro bokso ventiliacijos angą – neįtikėtina, bet tiesa. Sugavome per 15 minučių, katinas buvo sveikas, tik išsigandęs. Po to užblokavome angą papildomu tinkleliu.

15. Ar galima važiuoti kartu su savo gyvūnu?

Taip, tai galima. Sėdite priekyje arba šalia gyvūno sekcijos, priklausomai nuo mikroautobuso konfigūracijos. Daugelis klientų taip ir daro – ypač jei gyvūnas labai nervingas. Šeimininko buvimas ramina. Bet yra taisyklės: negalite trukdyti vairuotojui, negalite atidinėti boksų važiuojant, turite laikytis saugos diržo. Jei norite sėdėti šalia savo gyvūno – prašome, bet turite suprasti, kad mikroautobusas nėra taksi. Tai darbinis transportas, ir saugumas yra prioritetas. Vieną kartą šeimininkė norėjo laikyti šunį ant rankų – ne, tai nesaugu.

Gyvūnų poreikiai – vežu naminius gyvūnus į Kopenhagą priežiūra

16. Kaip dažnai darote sustojimus?

Kas 3-4 valandas. Per sustojimą gyvūnai išvedami pasivaikščioti (jei šuo ir jei saugu), duodamas vanduo, patikrinama būklė. Sustojimai trunka 15-30 minučių. Ilgesnėse kelionėse (daugiau nei 10 valandų) darome ilgesnį sustojimą – apie valandą – kad gyvūnai galėtų pailsėti. Sustojimai planuojami iš anksto – žinome, kur yra tinkamos vietos su žaliais plotais, vandeniu, šešėliu. Vasarą stengiamės sustoti pavėsyje, žiemą – ten, kur galima greitai grįžti į šiltą mikroautobusą. Sustojimai yra svarbi kelionės dalis – ne prabanga, o būtinybė.

17. Ką daryti, jei gyvūnas serga kelionės metu?

Vertiname situaciją. Jei pykinimas ar viduriavimas – sustojame, leidžiame pailsėti, duodame vandens. Jei simptomai rimtesni – karščiavimas, traukuliai, sunkus kvėpavimas – ieškome artimiausio veterinaro. Turime kontaktus veterinarams maršruto miestuose – Lenkijoje, Vokietijoje, Danijoje. Vieną kartą šuo pradėjo dusti Vokietijoje – radome veterinarą per 20 minučių. Pasirodo, alerginė reakcija į bitės įgėlimą. Veterinaras suleido vaistus, šuo atsigavo. Šeimininkas nežinojo apie alergiją. Tokios situacijos retos, bet pasiruošimas yra būtinas.

18. Ar galima vežti kelis gyvūnus iš tos pačios šeimos kartu?

Taip, jei jie pripratę būti kartu. Du šunys, kurie gyvena kartu, gali keliauti tame pačiame bokse (jei pakankamai dideliame) arba gretimuose boksuose. Katės, kurios pažįsta viena kitą – taip pat. Bet svetimi gyvūnai – ne. Net jei abu ramūs, mes nežinome, kaip jie reaguos į vienas kitą uždaroje erdvėje. Vieną kartą bandėme vežti du nepažįstamus šunis gretimuose boksuose – vienas urzgė, kitas lojo, kelionė buvo įtempta. Dabar taisyklė: pažįstami gyvūnai – kartu, nepažįstami – atskirai.

19. Ką daryti su gyvūno vaistais kelionės metu?

Jei gyvūnas vartoja vaistus, prašome paruošti dozes iš anksto – supakuoti atskirai su nurodymais, kada ir kiek duoti. Vaistus laikome atskirai nuo kitų daiktų. Vairuotojas žino, kada duoti vaistus, ir seka nurodymus. Svarbu: jei vaistai turi būti laikomi šaldytuve – pasakykite iš anksto. Mikroautobuse nėra šaldytuvo, bet turime šaltkrepšius. Jei vaistai turi būti suleisti – tai turi daryti veterinaras, ne vairuotojas. Vieną kartą šeimininkas davė insuliną savo katei prieš kelionę – mes tik stebėjome, ar katė gerai jaučiasi. Visas kitas vaistas – veterinaro reikalas.

Kainos – vežu naminius gyvūnus į Kopenhagą kainos

20. Kiek kainuoja gyvūno vežimas į Kopenhagą?

Kaina priklauso nuo maršruto, gyvūno dydžio, ar keliaujate kartu. Mažo gyvūno vežimas iš Vilniaus į Kopenhagą – apie 200-300 eurų. Didesnio šuns – 300-450 eurų. Jei keliaujate kartu, kaina gali būti mažesnė, nes dalijamės išlaidas. Jei gyvūnas vienas – brangiau, nes visas mikroautobusas važiuoja dėl vieno gyvūno. Keltų bilietai įeina į kainą. Degalai – taip. Vairuotojo darbas – taip. Draudimas – taip. Nėra paslėptų mokesčių. Bet tai orientacinės kainos – kiekvienas atvejis skirtingas. Geriausia paskambinti, papasakoti situaciją, ir gauti tikslią kainą.

21. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos nekalbate iš anksto?

Ne. Mes nežaidžiame su paslėptais mokesčiais. Kaina, kurią pasakome – ta kaina, kurią mokate. Vienintelis dalykas, kas gali keisti kainą – jei pasikeičia maršrutas dėl jūsų kaltės (pavyzdžiui, paprašote pristatyti į kitą miestą) arba jei atsiranda papildomų išlaidų, kurių negalėjome numatyti (pavyzdžiui, gyvūnui reikia skubaus veterinaro). Bet tai visada deriname su jumis prieš imdami papildomus pinigus. Niekada neateisime su staigmena „dar 100 eurų, nes...". Skaidrumas yra svarbu.

22. Ar galima mokėti pavedimu, ar tik grynais?

Abu variantai. Pavedimas yra patogiau – turite įrodymą, kad sumokėjote. Grynais – galima, bet rekomenduojame avansą pavedimu, o likutį – grynais pristatymo metu. Taip saugiau abiem pusėms. Priimame ir PayPal, ir Paysera. Kortele mikroautobuse nemokame – nėra kortelių skaitytuvo. Bet pavedimas iš bet kurios banko programėlės užtrunka kelias minutes. Vienas klientas norėjo mokėti kriptovaliuta – atsiprašėme, nes neturime galimybės. Galbūt ateityje, bet dabar – eurai, pavedimu arba grynais.

23. Ar taikote nuolaidas nuolatiniams klientams?

Taip. Jei vežate gyvūną ne pirmą kartą – 10 proc. nuolaida. Jei vežate kelis gyvūnus iš to paties adreso – 15 proc. nuolaida antram ir paskesniems gyvūnams. Jei rekomenduojate mus draugui, ir jis užsisako – 5 proc. nuolaida jūsų kitam vežimui. Tai nėra didelės nuolaidos, bet jos tikros. Mes nežadame 50 proc. nuolaidų, kurios vėliau „dingsta" dėl kažkokių priežasčių. Nuolaida yra nuolaida. Be to, kartais turime akcijas – pavyzdžiui, žiemos sezonu, kai mažiau užsakymų. Sekite mūsų skelbimus arba tiesiog paklauskite.

Problemos – vežu naminius gyvūnus į Kopenhagą iššūkiai

24. Ką daryti, jei gyvūnas labai agresyvus?

Informuokite mus iš anksto. Jei žinote, kad jūsų šuo puola nepažįstamus žmones – pasakykite. Mes pasiruošime: vairuotojas turės papildomą apsaugą, naudos ilgesnį pavadėlį, vengs tiesioginio kontakto. Bet yra ribos: jei gyvūnas pavojingas tiek, kad negalime jo saugiai transportuoti – atsisakysime. Tai ne diskriminacija, tai saugumas. Vieną kartą šuo įkando vairuotojui per rankovę – laimei, neįkando odos. Po to pradėjome prašyti, kad agresyvūs gyvūnai būtų su antsnukiu transportavimo metu. Šeimininkai supranta.

25. Ką daryti, jei kelionė atšaukiama dėl oro sąlygų?

Jei oras toks blogas, kad kelionė nesaugi – atšaukiame. Tai nutinka retai – stiprios audros, pūgos, potvyniai. Tokiu atveju informuojame klientą kuo anksčiau, siūlome alternatyvią datą arba grąžiname avansą. Gyvūnų saugumas yra svarbiau nei bet koks grafikas. Vieną kartą žiemą dėl pūgos teko atšauti kelionę – klientas suprato, bet buvo nusivylęs. Suprantama. Bet geriau nusivylimas nei avarija. Mes nežaidžiame su gamta. Jei oras pavojingas – nevažiuojame. Taškas.

26. Ar vežate gyvūnus, kurie nemikročipuoti?

Ne. Mikroschema yra privaloma. Be mikroschemos negalima įrodyti gyvūno tapatybės, negalima užpildyti paso, negalima praeiti pasienio kontrolės. Tai ne mūsų taisyklė – tai ES teisės aktai. Mikroschema kainuoja 20-40 eurų ir įdedama per kelias minutes pas veterinarą. Jei jūsų gyvūnas neturi mikroschemos – eikite pas veterinarą prieš planuojant kelionę. Tai pirmas žingsnis, be kurio viskas sustoja. Negalime vežti gyvūno be mikroschemos, net jei visi kiti dokumentai tvarkingi.

Vežu naminius gyvūnus į Kopenhagą kiekvieną dieną, ir kiekviena kelionė yra skirtinga. Vieni gyvūnai miega visą kelią, kiti nervinasi, treti džiaugiasi nuotykiu. Svarbiausia – pasiruošimas. Dokumentai, transportas, komunikacija. Jei viskas sutvarkyta, kelionė praeina sklandžiai. O jei kas nors ne taip – mes esame čia, kad padėtume. Skambinkite, klauskite, planuokite. Jūsų augintinis nusipelno saugios kelionės.