Į Daniją naminių gyvūnų pervežimas: dažniausios klaidos

Pervežti gyvūną į Daniją atrodo paprasta – „įsėdam, nuvežiam, išlipam“. Bet realybėje viskas kiek kitaip. Yra dokumentai, yra reikalavimai, yra gyvūno stresas, yra netikėtumai kelyje. Mes vežame gyvūnus į Daniją praktiškai kiekvieną dieną, tad matėme visko – nuo paprastų skrydžių iki visiškai chaotiškų situacijų, kai žmonės padaro klaidų, kurių galima buvo išvengti. Šiame straipsnyje noriu pasidalinti tais klausimais, kuriuos girdžiu dažniausiai, ir atsakyti taip, lyg sėdėtume prie kavos puodelio ir kalbėtume atvirai.

Klaidos – gyvūnų pervežimas Danija

1. Kokia dažniausia klaida, kurią daro žmonės?

Dokumentai. Šimtą kartų sakiau – patikrinkite dokumentus prieš išvykimą. Bet žmonės vis tiek ateina su pasibaigusiu skiepu, neteisingu čipo numeriu arba be sveikatos pažymos. Kartą šeimininkas atėjo su šunimi, kurio skiepas buvo pasibaigęs prieš savaitę. Jis sakė „ai, čia gi tik savaitė“. Deja, Danija to nepriima. Teko grįžti į kliniką, pasiskiepyti iš naujo, palaukti 21 dieną. Kelionė atidėta mėnesiui. Tai ne mūsų taisyklės – tai įstatymai. Ir dar – žmonės pamiršta, kad sveikatos pažyma galioja tik 48 valandas. Jie gauna pažymą pirmadienį, o mes išvykstame penktadienį. Pažyma jau negalioja. Mažos smulkmenos, bet didelės problemos.

2. Ar žmonės dažnai nuslepia gyvūno sveikatos problemas?

Deja, taip. Galvoja, kad jei nepasakys, mes nesužinosime. Bet kelionės metu viskas išlenda. Šuo su širdies liga pradeda dusti, katinas su alergija pradeda čiaudėti. Mes ne veterinarai, bet matome, kai kažkas negerai. Ir tada turime stabdyti, ieškoti veterinaro, o tai kainuoja laiko ir pinigų. Kartą šeimininkė nepasakė, kad jos katinas turi epilepsiją. Kelionės metu įvyko priepuolis. Mes išsigandome, katė išsigando, visi išsigando. Laimei, viskas baigėsi gerai, bet tai buvo pamoka. Sakykite viską. Mes nem teisiam, mes padedam.

3. Kodėl žmonės naudoja netinkamą transportavimo dėžę?

Nes galvoja, kad tinka bet kokia dėžė. Arba per maža, arba prastos kokybės, arba nešvari. Mes prašome, kad dėžė atitiktų IATA reikalavimus – pakankamai didelė, kad gyvūnas galėtų atsistoti ir apsisukti, su ventiliacija, su saugiu užraktu. Bet kartais ateina su dėže, kurioje šuo vos telpa. Arba su kartonine dėže, kurią katė per 5 minutes perplėšia. Mes turime atsarginių dėžių, bet jos kainuoja papildomai. Geriau pasiruošti iš anksto, nei mokėti dvigubai. Ir dar – dėžė turi būti švari. Jei ji smirdi, gyvūnas patiria papildomą stresą.

4. Ar žmonės per daug maitina gyvūną prieš kelionę?

Taip, ir tai dažna klaida. Šeimininkai galvoja, kad gyvūnas bus alkanas, todėl duoda didelę porciją. O tada gyvūnas vemia visą kelią. Mes prašome – lengvas maistas likus 3-4 valandoms iki išvykimo, jokio sunkaus maisto. Vanduo – taip, bet ne per daug. Kartą šeimininkas davė šuniui didelį kaulą prieš kelionę. Šuo užspringo, teko stabdyti ir padėti. Tai buvo baisu. Nuo to la mes visada prašome – jokio kaulų, jokio didelio maisto prieš kelionę.

5. Kodėl žmonės nesitaria su veterinaru prieš kelionę?

Nes galvoja, kad nereikia. „Mano šuo sveikas, kam čia eiti pas veterinarą?“ Bet veterinaras gali pastebėti tai, ko jūs nematote – pavyzdžiui, širdies ūžesį arba padidėjusį kraujospūdį. Kelionės metu tai gali pablogėti. Mes rekomenduojame apsilankyti pas veterinarą bent savaitę prieš kelionę, net jei gyvūnas atrodo sveikas. Tai ne tik dėl dokumentų – tai dėl saugumo. Kartą veterinaras pastebėjo, kad šuo turi nedidelę klubo displaziją. Patarė duoti vaistus nuo skausmo kelionės metu. Tai padėjo.

6. Ar žmonės pamiršta apie gyvūno čipą?

Ne tiek pamiršta, kiek nežino, kad jis būtinas. Ypač vyresnio amžiaus žmonės, kurie augina gyvūną jau daug metų, kai čipai nebuvo privalomi. Dabar be čipo – jokio pervežimo. Mes prašome patikrinti, ar čipas yra, ar jis įskaitomas, ar numeris sutampa su pasu. Kartais čipas „migravo“ po oda ir sunku jį rasti. Tokiu atveju veterinaras turi jį surasti ir pažymėti naują vietą. Tai užtrunka, bet būtina. Be čipo – niekur.

Transportavimas – vežame kiekvieną dieną

7. Kodėl svarbu pristatyti gyvūną laiku?

Ne tik dėl grafiko. Mes vežame kiekvieną dieną, turime kitų gyvūnų, kurie laukia. Jei vėluojate, vėluoja visi. Bet svarbiau – gyvūnas. Jei jis ilgai laukia automobilyje, kol jūs tvarkote dokumentus, jis patiria stresą. Mes prašome atvykti bent 15 minučių anksčiau, kad būtų laiko pasiruošti. Kartą šeimininkas atvyko valandą vėliau, nes „užtruko prie kavos“. Tuo metu šuo sėdėjo automobilyje ir laukė. Tai nėra gerai. Laikas čia svarbus.

8. Ar galima keisti maršrutą kelionės metu?

Paprastai – ne. Mes turime planą, kuris suderintas su kitais klientais. Jei keičiame maršrutą dėl vieno, kenčia kiti. Bet jei dėl force majeure – pavyzdžiui, uždarytas kelias – mes keičiame ir informuojame. Svarbu – nesitikėti, kad mes galime „užsukti į parduotuvę“ ar „aplink keliu“. Tai ne taksi. Mes vežame gyvūnus, o ne žmones, ir turime atsakomybę prieš visus.

9. Kodėl negalima išimti gyvūno iš dėžės kelionės metu?

Saugumas. Net jei jūsų šuo labai paklusnus, automobilyje jis gali išsigąsti staigaus garso ar judesio ir šokti ant vairuotojo. Tai pavojinga. Mes leidžiame išimti gyvūną tik per pertraukas, lauke, su pavadėliu. Automobilyje – tik dėžėje. Kartą šeimininkė išėmė katę, nes „ji norėjo pažiūrėti pro langą“. Katė išsigando ir subraižė vairuotoją. Nuo to la mes griežtai draudžiame išimti gyvūnus kelionės metu.

10. Ką daryti, jei gyvūnas labai triukšmingas?

Pirma – patikrinti, ar viskas gerai. Gal karšta, šalta, reikia vandens. Jei viskas tvarkoje, bandome nuraminti balsu, bet neliečiame. Jei triukšmas labai trukdo, galima uždengti dėžę lengvu audiniu. Bet ne visiškai – reikia oro. Svarbu – nešaukti ant gyvūno. Tai didina stresą. Mes turėjome šunį, kuris lojo be perstojo 6 valandas. Šeimininkė buvo beviltiškoje būsenoje, bet mes nuraminome – „jis tiesiog bijo, praeis“. Ir iš tiesų, atvykus į vietą, šuo nutilo. Kartais reikia tiesiog išlaukti.

11. Ar galima duoti gyvūnui vaistus nuo streso?

Tik veterinaro rekomenduotus. Savarankiškai duoti vaistus – rizikinga. Ypač jei nežinote dozės. Mes prašome pasikonsultuoti su veterinaru bent savaitę prieš kelionę. Jei veterinaras skiria vaistą, prašome dozę ir vartojimo instrukciją raštu. Kartą klientas davė šuniui žmogui skirtą raminamąjį – šuo miegojo dvi dienas. Tai ne tas, ko norime. Gyvūnams skirti vaistai skiriasi – dozė, sudėtis, poveikis. Neeksperimentuokite.

12. Kaip elgtis, jei gyvūnas vemė kelionės metu?

Sustoti, išvalyti, pakeisti paklotą. Jei vėmimas kartojasi, galima duoti vaistą nuo pykinimo (bet tik veterinaro rekomenduotą). Svarbu – neignoruoti. Kartais vėmimas gali reikšti rimtesnę problemą. Mes stebime gyvūną, ir jei matome, kad būklė blogėja, ieškome veterinaro. Bet dažniausiai tai tiesiog judesio liga, kuri praeina. Svarbu – turėti vienkartinių paklotų ir šluosčių. Mes turime, bet geriau, kai šeimininkas irgi pasiruošęs.

Atvykimas – pervežimas su priežiūra

13. Ką daryti, jei gyvūnas atsisako valgyti po kelionės?

Nepanikuoti. Stresas mažina apetitą. Jei gyvūnas nevalgo 12-24 valandas, tai normalu. Svarbu, kad gertų vandenį. Jei nevalgo ilgiau nei 24 valandas, galima bandyti pasiūlyti labai patrauklų maistą – pavyzdžiui, virtą vištieną ar specialų konservą. Jei vis tiek atsisako, kreiptis į veterinarą. Mes turėjome katę, kuri nevalgė tris dienas po kelionės. Veterinaras pasakė, kad tai normalu dėl streso. Ketvirtą dieną pradėjo valgyti. Bet kiekvienas atvejis individualus.

14. Kaip padėti gyvūnui adaptuotis prie naujos aplinkos?

Lėtai. Pirmiausia – saugi erdvė, pavyzdžiui, vienas kambarys su visa reikalinga įranga. Leisti pačiam tyrinėti. Neverskite bendrauti. Jei yra kitų gyvūnų, supažindinkite palaipsniui – per uždaras duris, per kvapus. Katės gali slėptis kelias dienas – tai normalu. Šunys – greičiau adaptuojasi, bet ir jiems reikia laiko. Mes patariame palaikyti rutiną – tą pačią maitinimo valandą, tą pačią miego vietą. Tai suteikia saugumo.

15. Ką daryti, jei gyvūnas pabėgo atvykus?

Ieškoti iš karto. Jei tai svetima aplinka, gyvūnas gali būti išsigandęs ir slėptis netoliese. Nedelsiant pranešti vietinėms tarnyboms – policijai, gyvūnų prieglaudai. Turėti nuotrauką su čipo numeriu. Mes padedame ieškoti, jei esame vietoje, bet dažniausiai jau išvykę. Svarbu – neleisti gyvūnui pabėgti pirmomis dienomis. Laikykite jį saugioje erdvėje, kol apsipras. Kartą katinas pabėgo pro atvirą langą pirmąją dieną. Šeimininkė jį rado po trijų dienų, pas kaimyną. Bet tai buvo stresas visiems.

16. Ar galima prašyti kompensacijos, jei gyvūnas susižeidė?

Taip, jei tai mūsų kaltė. Mes turime draudimą, kuris apima gyvūnus transportavimo metu. Bet kiekvienas atvejis vertinamas individualniai. Svarbu – turėti įrodymus – nuotraukas, veterinaro pažymą, liudininkus. Mes visada stengiamės rasti teisingą sprendimą. Bet jei sužeidimas atsitiko dėl force majeure – pavyzdžiui, eismo įvykis dėl kito vairuotojo kaltės – situacija sudėtingesnė. Mes padedame tvarkyti dokumentus, bet negalime garantuoti kompensacijos. Svarbu – turėti kantrybės ir supratimo.

17. Kaip sužinoti, ar gyvūnas nesusirgo dėl kelionės?

Stebėti simptomus. Vėmimas, viduriavimas, mieguistumas, karščiavimas – tai gali būti streso požymiai, bet gali būti ir liga. Jei simptomai nepraeina per 24 valandas, kreiptis į veterinarą. Mes prašome pranešti mums, jei kas nors atsitinka, kad galėtume įvertinti. Kartais gyvūnas suserga dėl pasikeitusio maisto ar vandens – tai dažna, bet reikia stebėti. Svarbu – neignoruoti simptomų, bet ir neper daug jaudintis. Dauguma gyvūnų po kelionės pavargsta, bet greitai atsigauna.

18. Ką daryti, jei gyvūnas po kelionės elgiasi kitaip?

Tai normalu. Stresas keičia elgesį. Gyvūnas gali būti baikštesnis, agresyvesnis arba atvirkščiai – per daug prisiglaudžiantis. Suteikite laiko. Neverskite bendrauti, leiskite pačiam adaptuotis. Jei elgesys nekinta ilgiau nei savaitę, kreipkitės į veterinarą ar elgesio specialistą. Mes turėjome šunį, kuris po kelionės bijojo visko – garsų, žmonių, kitų gyvūnų. Po dviejų savaičių pradėjo atsigauti. Bet tai užtruko. Kantrybė čia labai svarbi.

Dokumentai – gyvūnų transportavimas Danija

19. Ką daryti, jei dokumentai prarandami?

Turėti kopijas. Elektronines telefone ar debesyje. Jei prarandate popierinę versiją, elektroninė gali pagelbėti. Nedelsiant susisiekti su veterinaru, kuris išdavė pasą, kad gautumėte naują. Kartais pavyksta gauti elektroninę versiją el. paštu. Mes patariame visada turėti dvi kopijas – vieną popierinę, vieną elektroninę. Ir saugoti jas atskirai. Kartą klientas prarado visus dokumentus, nes buvo sudėjęs į vieną aplanką, kuris dingo. Tai sukėlė daug problemų.

20. Kaip ilgai galioja sveikatos pažyma?

Tik 48 valandas. Tai labai trumpas laikas, todėl reikia tiksliai planuoti. Jei pažymą gavote pirmadienį 10 valandą, ji galioja iki trečiadienio 10 valandos. Jei kelionė prasideda trečiadienį 12 valandą – pažyma jau negalioja. Mes prašome klientų gauti pažymą kuo arčiau išvykimo, bet ne pačią paskutinę minutę, kad būtų laiko nenumatytiems atvejams. Kartą klientas gavo pažymą penktadienį, o mes išvykome sekmadienį. Pažyma jau buvo negaliojanti. Teko ieškoti veterinaro šeštadienį – tai kainavo papildomai ir sukėlė stresą.

21. Ar reikia notarinio įgaliojimo, jei gyvūną veža ne savininkas?

Paprastai – taip. Jei gyvūną veža giminaitis, draugas ar mes patys be jūsų, reikalingas raštiškas leidimas. Geriausia – notariškai patvirtintas, bet kartais pakanka ir paprasto parašo su jūsų asmens duomenimis. Svarbu – leidime turi būti nurodyta, kas veža, kokiu maršrutu, kokiais tikslais. Mes prašome tokį leidimą visada, net jei šeimininkas sako „ai, nereikia“. Pasienyje gali paprašyti, ir jei neturėsite – gali kilti problemų. Geriau turėti ir nereikia, nei reikia ir neturėti.

22. Kaip gauti Europos gyvūno pasą?

Kreipkitės į veterinarijos kliniką, kuri turi teisę išduoti tokius pasus. Ne visos klinikos tai daro. Pasas kainuoja apie 20-30 eurų, bet kaina gali skirtis. Procedūra trunka apie valandą – veterinaras patikrina čipą, įrašo skiepų duomenis, uždeda antspaudą. Svarbu – pasas turi būti išduotas ne anksčiau kaip prieš metus, bet geriau – kuo arčiau kelionės datos. Jei pasas senesnis, gali tekti atnaujinti kai kuriuos įrašus. Mes rekomenduojame pasidaryti pasą bent mėnesį prieš kelionę, kad turėtumėte laiko ištaisyti klaidas, jei jų būtų.

23. Ką daryti, jei veterinaras padarė klaidą pase?

Nedelsiant grįžkite į kliniką ir prašykite pataisyti. Klaidos gali būti įvairios – neteisingas čipo numeris, bloga skiepo data, ne tas antspaudas. Kartais veterinaras tiesiog suklysta rašydamas. Mes turėjome atvejį, kai veterinaras įrašė šuns amžių vietoj čipo numerio. Skamba juokingai, bet pasienyje nebuvo linksma. Laimei, klientas pastebėjo klaidą prieš išvykimą, ir mes turėjome laiko pataisyti. Jei klaidą pastebite tik pasienyje – situacija blogesnė. Gali tekti grįžti arba laukti, kol veterinaras atsiųs patvirtinimą. Tai užtrunka valandas, kartais dienas.

24. Kodėl svarbu patikrinti čipo numerį?

Nes jei čipo numeris pase nesutampa su čipo numeriu gyvūne, pasienyje bus problemų. Tai dažna klaida – veterinaras įrašo neteisingą numerį, arba čipas buvo pakeistas, o pasas neatnaujintas. Mes prašome patikrinti čipą pas veterinarą prieš kelionę, kad įsitikintume, jog numeris sutampa. Kartą radome, kad šuns čipe buvo vienas numeris, o pase – kitas. Paaiškėjo, kad veterinaras padarė klaidą rašydamas. Tai užtruko valandą, kol išsiaiškinome. Geriau patikrinti iš anksto.

25. Ar reikia registruoti gyvūną Danijoje?

Taip, jei ketinate Danijoje gyventi ilgiau nei 4 mėnesius. Tai gana paprasta procedūra, bet reikia turėti Europos gyvūno pasą ir čipo numerį. Kartais žmonės to nedaro, manydami, kad tai nereikalinga. Tačiau jei kiltų problemų – pavyzdžiui, gyvūnas pabėgtų ar įkąstų – be registracijos gali būti sunku įrodyti nuosavybę. Be to, Danija turi griežtas taisykles dėl šunų draudimo, ir registracija padeda išvengti baudų. Mes rekomenduojame tai padaryti kuo greičiau atvykus. Procesas trunka apie savaitę, kartais ilgiau, jei trūksta dokumentų.

26. Ką daryti, jei pasienyje atsisako įleisti gyvūną?

Tai nutinka retai, bet pasitaiko. Dažniausiai dėl dokumentų trūkumų arba įtarus ligą. Jei taip atsitinka, mes padedame išsiaiškinti situaciją. Kartais pakanka paskambinti veterinarijos gydytojui, kad patvirtintų sveikatos būklę. Jei problema rimtesnė – pavyzdžiui, pasibaigęs skiepas – gali tekti grįžti atgal. Mes turėjome atvejį, kai katė buvo sulaikyta, nes veterinaras pasienyje pastebėjo, kad čipo numeris nesutampa su pasu. Paaiškėjo, kad veterinaras Lietuvoje padarė klaidą. Teko laukti, kol gavome patvirtinimą el. paštu. Tai užtruko 4 valandas. Nervinantis laikas, bet viskas išsisprendė.

Gyvūno pervežimas – tai ne tik logistika. Tai atsakomybė, pasitikėjimas ir kartais net nuotykis. Mes čia, kad padėtume, bet jūsų pasiruošimas labai svarbu. Jei turite klausimų, kreipkitės – mes visada pasiruošę patarti. Saugios kelionės!