Veža gyvūnus į Denmark, Vežame kiekvieną dieną

Gyvūnų pervežimas į Denmark – tai ne tik maršrutas nuo taško A iki taško B. Tai procesas, kuris prasideda gerokai prieš įsodinant gyvūną į transportą. Kiekvieną dieną vežame kates, šunis, kartais triušius ar net paukščius į Skandinaviją, ir kiekvienas gyvūnas – tai atskira istorija. Vieni keliauja ramiai, kiti – ne. Vieni šeimininkai pasiruošę puikiai, kiti – ne. Šiame straipsnyje pasidalinsime tuo, ką žinome iš praktikos, ne iš vadovėlių. Kalbėsime apie tai, ko tikrai reikia, o ko galima atsisakyti. Nes pervežant gyvūnus, svarbiausia – ne prabanga, o saugumas ir paprastumas.

Pasiruošimas – gyvūnų pervežimas į Denmark

1. Ką reikia žinoti prieš vežant gyvūną į Denmark?

Pirmiausia – koks gyvūnas. Šuo, katė, šeškas – skirtingi reikalavimai. Antra – kiek laiko planuojate būti. Trumpalaikė kelionė (atostogos) ar persikraustymas? Tai keičia dokumentų reikalavimus. Trečia – sveikatos būklė. Gyvūnas turi būti sveikas, paskiepytas, sučipuotas. Ketvirta – transportavimo dėžė. Ji turi būti tinkamo dydžio, saugi, su ventiliacija. Mes prašome klientų atsiųsti nuotraukas dėžės prieš paėmimą – kartais žmonės nežino, kokia dėžė tinkama. Vienas klientas atsiuntė nuotrauką kačių nešioklės, tinkamos 2 kg katei, o jis norėjo vežti 7 kg katiną. Reikėjo keisti.

2. Kaip pasirinkti tinkamą pervežimo įmonę?

Žiūrėkite ne tik į kainą. Patikrinkite, ar įmonė turi patirties su gyvūnų pervežimu, ar turi reikiamus leidimus, ar transportas pritaikytas gyvūnams. Skaitykite atsiliepimus – bet ne tik teigiamus. Pažiūrėkite, kaip įmonė reaguoja į neigiamus komentarus. Mes turime klientų, kurie atėjo pas mus po to, kai kita įmonė prarado jų katę sustojimo metu. Taip, tai atsitinka. Todėl svarbu žinoti, kaip įmonė tvarko sustojimus, ar gyvūnai yra prižiūrimi, ar yra draudimas. Pigiausias variantas kartais yra pats brangiausias – jei kas nors nutinka.

3. Kada geriausia vežti gyvūną į Denmark?

Priklauso nuo gyvūno. Šunys geriau jaučiasi vėsesniu oru – pavasarį ar rudenį. Katės – ištisus metus, bet vasarą karštyje gali būti problemų su kvėpavimu. Paukščiai – jautrūs temperatūros pokyčiams, todėl geriausia ne ekstremaliomis sąlygomis. Mes rekomenduojame vengti didžiųjų švenčių laikotarpių – tada keliai užimti, keltai perpildyti, viskas užtrunka ilgiau. Taip pat – rugpjūčio pradžia, kai pusė Europos važiuoja atostogų. Geriausias laikas – rugsėjis-spalis arba balandis-gegužė. Mažiau eismo, malonesnė temperatūra, sklandesnė kelionė.

4. Ar galima vežti kelis gyvūnus vienu metu?

Taip, bet kiekvienas turi turėti savo dėžę. Negalima laikyti dviejų gyvūnų vienoje dėžėje, nebent jie yra tos pačios rūšies ir labai pripratę vienas prie kito. Net ir tada – rizika. Mes vežame iki 8 gyvūnų vienu transportu, bet kiekvienas atskirai. Katės ir šunys – atskirose transporto dalyse, kadangi katės bijo šunų ir atvirkščiai. Vienas klientas norėjo vežti katę ir šunį kartu – „jie draugai namie". Gal ir draugai, bet 14 valandų uždaroje erdvėje su svetimais kvapais – viskas gali pasikeisti. Atskyrėme, ir viskas buvo gerai.

5. Ką daryti, jei gyvūnas labai bijo transporto?

Pirma – suprasti, kad tai normalu. Dauguma gyvūnų bijo nežinomų situacijų. Antra – pradėti ruošti anksčiau. Ne prieš dieną, o prieš savaitę ar dvi. Leisti gyvūnui apsiprasti su dėže, su automobilio garsais, su judėjimu. Trumpi pasivažinėjimai aplink namą. Trečia – pasitarti su veterinaru dėl raminamųjų. Ketvirta – turėti pažįstamų daiktų dėžėje: antklodę, žaislą, šeimininko marškinėlius. Mes pastebėjome, kad gyvūnai, kurie turi kažką su namų kvapu, kelionėje jaučiasi daug geriau. Kvapas yra stipriausias raminamasis.

Dokumentai – gyvūnų pervežimas į Denmark

6. Kokie dokumentai reikalingi katei vežti į Denmark?

Tas pats kaip šuniui: gyvūno pasas, mikroschemos registracija, pasiutligės vakcinacija. Katėms papildomai – Echinococcus gydymas nebūtinas (tik šunims). Bet rekomenduojama turėti sveikatos pažymą, ypač jei katė turi lėtinių ligų. Mes prašome visų dokumentų kopijų prieš kelionę. Vieną kartą klientė atvyko su pasu, kuriame nebuvo įrašo apie antrą skiepą – veterinaras pamiršo įrašyti. Teko grįžti pas veterinarą, o mūsų transportas laukė valandą. Dabar prašome atsiųsti paso nuotrauką prieš kelionę, kad galėtume patikrinti.

7. Ar reikia paso triušiui ar šeškui?

Taip. Visiems augintiniams, kurie keliauja per ES sienas, reikia gyvūno paso. Triušiai, šeškai, šinšilos – visi jie turi turėti pasą su čipo numeriu ir vakcinacijos įrašais. Šeškams pasiutligės skiepas privalomas, triušiams – ne (jie nėra jautrūs pasiutligei). Bet veterinaro pažyma rekomenduojama visiems. Mes retai vežame egzotinius gyvūnus, bet kai vežame – visada prašome dokumentų iš anksto. Vienas klientas norėjo vežti šešką be paso – sakė, kad „niekada nebuvo problemų". Gal nebuvo, bet gali būti. Be paso gyvūnas gali būti konfiskuotas pasienyje.

8. Ką daryti, jei dokumentai nėra tvarkingi?

Priklauso nuo to, kas negerai. Jei trūksta skiepo – skiepyti ir laukti 21 dieną. Jei čipas neįregistruotas – registruoti. Jei pasas pasibaigęs – kreiptis į veterinarą dėl naujo. Viskas užtrunka, bet geriau užtrukti nei vežti su netvarkingais dokumentais. Mes atsisakome vežti gyvūnus su netvarkingais dokumentais – ne todėl, kad nenorime uždirbti, bet todėl, kad rizika per didelė. Danijoje griežtai žiūri į gyvūnų importą, ir netvarkingi dokumentai gali reikšti ne tik baudą, bet ir gyvūno konfiskavimą. Niekas to nenori.

9. Kiek laiko trunka dokumentų tvarkymas?

Čipo įregistravimas – viena diena. Skiepas – viena diena, bet reikia laukti 21 dieną iki kelionės. Paso išdavimas – viena-dvi dienos. Veterinarijos pažyma – ta pačia dieną. Taigi, jei pradedate nuo nulio, minimalus laikas yra 3-4 savaitės. Jei gyvūnas jau sučipuotas ir paskiepytas – gali užtekti kelių dienų dokumentams sutvarkyti. Mes rekomenduojame pradėti ruoštis bent mėnesį prieš planuojamą kelionę. Ypač vasarą, kai veterinarai užimti ir gali tekti laukti eilėje. Vienas klientas paskambino trečiadienį, norėjo vežti šeštadienį – nebuvo jokių šansų.

10. Ar reikia veterinaro pažymos prieš išvykstant?

Neprivaloma iš ES šalių, bet rekomenduojama. Ypač jei gyvūnas turi sveikatos problemų. Pažymoje turi būti nurodyta, kad gyvūnas sveikas ir tinkamas transportuoti. Veterinaras taip pat gali patikrinti, ar visi skiepai galioja, ar čipas veikia, ar nėra akivaizdžių sveikatos problemų. Mes pastebėjome, kad gyvūnai su veterinaro pažymomis rečiau sukelia problemų kelyje – ne dėl pačios pažymos, bet todėl, kad šeimininkai, kurie nueina pas veterinarą, paprastai yra labiau pasiruošę ir rūpestingesni.

Transportavimas – gyvūnų pervežimas kasdien

11. Kokios transporto priemonės naudojamos gyvūnams vežti?

Specialiai pritaikyti mikroautobusai su ventiliacija, temperatūros kontrole ir saugiai pritvirtintomis dėžėmis. Mūsų transportai turi atskiras zonas skirtingiems gyvūnams – šunims viena, katėms kita. Temperatūra palaikoma 18-22 laipsniai, nepriklausomai nuo sezono. Vasarą – kondicionierius, žiemą – šildymas. Taip pat – garso izoliacija, kad gatvės triukšmas netrukdytų gyvūnams. Investavome į tai daug, bet tai atsiperka. Gyvūnai, kurie važiuoja patogiai, yra ramūs, o ramūs gyvūnai – tai mažiau streso visiems.

12. Kaip dažnai daromi sustojimai kelionėje?

Kas 3-4 valandas, priklausomai nuo gyvūnų poreikių. Šunys – dažniau, katės – rečiau. Sustojimo metu gyvūnai išvedami (šunys) arba patikrinami (katės, triušiai). Duodamas vanduo, kartais maistas. Sustojimai trunka 15-30 minučių. Mes turime specialias vietas sustojimams – ne bet kur, o ten, kur saugu, švaru ir atskirta nuo kitų gyvūnų. Bet kartais tenka stoti ir paprastose degalinėse. Tada šunys vedžiojami ant pavadėlio toliau nuo kitų žmonių ir gyvūnų. Vienas mūsų šuo kartą ištrūko iš pavadėlio ir pradėjo bėgioti po degalinę – gaudėme pusvalandį.

13. Ką daryti, jei gyvūnas vemti kelionės metu?

Sustoti, išvalyti dėžę, pakeisti paklotą. Negirdyti dideliais kiekiais iškart – palaukti 30 minučių, tada duoti mažais gurkšneliais. Jei vemia pakartotinai – ieškoti veterinaro. Mes turime atsargines dėžes ir paklotus, todėl galime pakeisti sugadintą per kelias minutes. Bet tai užtrunka, ir gyvūnas patiria papildomą stresą. Todėl geriausia prevencija – nešerti prieš kelionę. Katės rečiau vemia nei šunys, bet irgi gali. Ypač jei nepratusios prie transporto. Viena katė vėmė kas dvi valandas – pasirodo, šeimininkai davė jai pieno prieš kelionę. Katės netoleruoja laktozės, bet žmonės kartais to nežino.

14. Ar gyvūnai gali būti kartu transporto priemonėje?

Taip, bet atskirose dėžėse. Ir pageidautina – atskirose transporto dalyse, ypač jei gyvūnai nepažįsta vienas kito. Katės labai jautriai reaguoja į šunų kvapą, net jei nemato paties šuns. Mes turėjome atvejį, kai katė pradėjo draskyti dėžę, kai užuodė šunį – išsidraskė letenas. Dabar katės ir šunys laikomi atskirose transporto dalyse su atskira ventiliacija. Triušiai ir šeškai – taip pat atskirai. Vienintelė išimtis – gyvūnai iš to paties namų ūkio, kurie yra pripratę vienas prie kito. Bet net ir tada – atskiros dėžės.

Sveikata – gyvūnų būklė kelionėje

15. Kaip žinoti, ar gyvūnas sveikas prieš kelionę?

Veterinaro apžiūra – geriausias būdas. Bet yra ir namų testas: ar gyvūnas aktyvus, ar gerai valgo, ar nėra viduriavimo ar vėmimo, ar akys ir nosis švarios, ar kailis blizgus. Jei pastebite ką nors neįprasto – nevežkite. Geriau atidėti kelionę, nei vežti sergantį gyvūną. Mes turime teisę atsisakyti vežti gyvūną, jei jis atrodo nesveikas. Ir pasinaudojame ja. Vieną kartą klientas atvežė šunį su akivaizdžia akių infekcija – sakė, kad „nieko baisaus". Mūsų vairuotojas atsisakė vežti. Klientas supyko, bet mes nekeičiame nuomonės dėl sveikatos klausimų.

16. Ar reikia specialių vaistų kelionei?

Priklauso nuo gyvūno. Jei jūsų augintinis vartoja vaistus reguliariai – žinoma, reikia juos turėti su savimi. Jei kalbame apie vaistus nuo pykinimo ar raminamuosius – tik su veterinaro rekomendacija. Mes neteikiame vaistų – tai veterinaro atsakomybė. Bet turime pirmosios pagalbos rinkinį: tvarsčius, antiseptiką, termometrą, vienkartines pirštines. Kartą šuo susižeidė leteną sustojimo metu – sugebėjome sutvarstyti vietoje. Bet rimtesniais atvejais – tik veterinaras. Mūsų vairuotojai turi veterinarijos klinikų sąrašą visame maršrute.

17. Ką daryti, jei gyvūnas susižeidžia kelyje?

Pirmiausia – įvertinti situaciją. Jei nedidelis įbrėžimas – sutvarkyti patiems. Jei rimčiau – ieškoti artimiausios veterinarijos klinikos. Mes turime draudimą, kuris apima gyvūnų sužalojimus transportavimo metu. Bet geriau, kad to niekada neprireiktų. Saugiausia prevencija – tinkama dėžė, saugus pritvirtinimas, ramus vairavimas. Mūsų vairuotojai yra apmokyti vežti gyvūnus – jie nevažiuoja greitai, nedar staigių manevrų, nesikeikia (garsiai). Gyvūnai jaučia stresą, ir jei vairuotojas nervinasi – gyvūnai nervinasi dvigubai.

18. Kaip elgtis, jei gyvūnas serga lėtine liga?

Praneškite mums iš anksto. Mes pritaikysime transportavimo sąlygas: dažnesni sustojimai, speciali temperatūra, papildomas dėmesys. Taip pat – turėkite visus vaistus su aiškiomis instrukcijomis. Geriausia – veterinaro raštas, kuriame aprašyta būklė ir rekomendacijos. Mes vežėme diabetu sergančią katę – reikėjo leisti insuliną kas 12 valandų. Šeimininkė davė išsamias instrukcijas, ir mūsų vairuotojas sugebėjo tai padaryti (jis anksčiau dirbo veterinarijos klinikoje). Bet ne visi vairuotojai tai sugeba, todėl geriausia, jei šeimininkas keliauja kartu.

Katės – specialūs reikalavimai pervežimui

19. Kaip vežti katę, kuri nekenčia transporto?

Katės yra ypatingos. Jos nekenčia nežinomų situacijų, o transportas – viena didžiausių stresorių. Patarimai: feromonų purškiklis ant dėžės (Feliway), tamsi antklodė uždengti dėžę, kad katė nematytų aplinkos, ramūs garsai (arba visiška tyla). Kai kurios katės geriau jaučiasi, kai dėžė uždengta, kitos – atvirkščiai. Mes turėjome katę, kuri rėkė 14 valandų iš eilės – niekas negalėjo jos nuraminti. Veterinaras Danijoje pasakė, kad tai buvo panikos priepuolis. Dabar prašome kačių šeimininkus pasitarti su veterinaru dėl raminamųjų, jei katė labai jautri.

20. Ar katė turi būti dėžėje visą kelionę?

Taip. Katės negali važiuoti laisvai – jos gali įsisprausti po sėdynėmis, užsikabinti už laidų ar tiesiog pabėgti atidarius duris. Dėžė turi būti uždaryta visą kelionę. Bet mes atidarome dėžę sustojimų metu, kad katė galėtų išeiti (jei nori) – specialioje uždaroje erdvėje, ne lauke. Dauguma kačių nenori išeiti, bet kai kurios nori. Viena katė iššoko iš dėžės ir užlipo ant vairuotojo galvos – buvo juokinga, bet ir pavojinga. Dabar dėžės atidaromos tik uždaroje patalpoje.

21. Ką dėti į katės dėžę kelionės metu?

Patį svarbiausią – kačių kraiko indelį (mažą, su kraiku). Katės turi poreikį, ir jei negali jo patenkinti – stresas didėja. Tada – vandenį (pritvirtintą prie dėžės), nedidelį kiekį sauso ėdalo, antklodę su namų kvapu. Nerekomenduojame žaislų – katės kelyje retai žaidžia. Vietoj to – dėžės uždengimas tamsiu audeklu. Mes turėjome katę, kuri atsisakė eiti į dėžę be savo mėgstamo kartoninio dėžutės – ji ten miegojo namie. Įdėjome tą dėžutę į transportavimo dėžę, ir katė iškart įlipo. Maži dalykai, kurie reiškia daug.

Specialūs atvejai – gyvūnų pervežimas

22. Kaip vežti nėščią gyvūną?

Atsargiai. Veterinaro leidimas privalomas. Nėščia gyvūna gali bet kada atsivesti, ir tai kelyje yra pavojinga tiek jai, tiek jaunikliams. Mes vežame nėščias gyvūnas tik pirmoje nėštumo pusėje, su veterinaro pažyma, kad viskas gerai. Vėlesniuose etapuose – atsisakome. Turėjome atvejį, kai katė atsivedė kačiukus transporto priemonėje – tai buvo stresas visiems. Laimei, viskas baigėsi gerai, bet mes nenorime to pakartoti. Jei jūsų gyvūna nėščia – geriau palaukti, kol atsives, ir tada vežti.

23. Ar galima vežti labai seną gyvūną?

Galima, bet su papildomomis atsargumo priemonėmis. Seni gyvūnai turi silpnesnę sveikatą, jautresnį skrandį, dažniau serga. Veterinaro apžiūra prieš kelionę – privaloma. Jei gyvūnas vartoja vaistus – turėkite jų pakankamai. Mes vežėme 16 metų šunį – jis beveik nematė ir negirdėjo, bet kelionę ištvėrė gerai, nes šeimininkai puikiai pasiruošė. Kitas atvejis – 14 metų katė, kuri kelionėje patyrė širdies smūgį. Spėjome iki veterinaro, bet buvo labai baisu. Dabar prašome senų gyvūnų šeimininkus pasirašyti papildomą sutikimą.

24. Kaip vežti egzotinius gyvūnus (paukščius, roplius)?

Egzotiniai gyvūnai reikalauja specialių sąlygų. Paukščiai – jautrūs temperatūros pokyčiams ir stresui. Ropliai – reikia tinkamos temperatūros ir drėgmės. Mes vežame paukščius ir roplius tik su specialiu pritarimu ir papildomomis sąlygomis. Paukščių narvai turi būti uždengti, kad nematytų aplinkos. Ropliai – specialiuose konteineriuose su šildymo elementais (žiemą). Vienas klientas norėjo vežti papūgą – ji rėkė visą kelionę, ir kiti gyvūnai nervinosi. Dabar paukščiai vežami atskiroje transporto dalyje su garso izoliacija.

Išvada

Gyvūnų pervežimas į Denmark – tai kasdieninis mūsų darbas, ir mes jį darome su rūpesčiu. Kiekvienas gyvūnas yra kažkieno šeimos narys, ir mes tai suprantame. Jei planuojate vežti savo augintinį – pradėkite ruoštis anksčiau, susitvarkykite dokumentus, pasitarkite su veterinaru. O jei turite klausimų – skambinkite. Geriau vienas papildomas skambutis nei viena problema kelyje. Saugios kelionės.