Į Daniją gyvūnų pervežimas, Vežame kiekvieną dieną

Gyvūnų pervežimas į Daniją – tema, apie kurią dažniausiai susimąstome tik tada, kai jau reikia vežti. Staiga supranti, kad nežinai, nuo ko pradėti. Kokių dokumentų reikia? Kur kreiptis? Kiek tai kainuoja? Ir ar apskirtai įmanoma tai padaryti be didelių nervų. Atsakymas – taip, įmanoma. Bet reikia žinoti kelis pagrindinius dalykus. Aš dirbu gyvūnų pervežimo srityje jau ne vienerius metus ir vežu į Daniją praktiškai kasdien. Tad pasidalinsiu tuo, ką žinau, atsakydamas į dažniausiai užduodamus klausimus.

Reikalavimai – gyvūnų pervežimas į Daniją

1. Kokie pagrindiniai reikalavimai vežant gyvūną į Daniją?

Trys pagrindiniai dalykai: mikroschema, galiojanti pasiutligės vakcinacija ir ES gyvūno pasas. Be šių trijų dalykų – niekur. Mikroschema turi būti ISO standarto (11784/11785), ji turi būti įregistruota ir jos numeris turi sutapti su paso įrašais. Pasiutligės skiepas turi būti atliktas po mikroschemos implantavimo, ne anksčiau. Jei tai pirmas skiepas – reikia palaukti 21 dieną iki kelionės. Antras ir vėlesni skiepai – galima keliauti iš karto, jei skiepas atliktas laiku. ES gyvūno pasą išduoda veterinarijos gydytojas – jame surašyta visa informacija apie gyvūną, skiepus, savininką.

2. Ar skiriasi reikalavimai šunims ir katėms?

Pagrindiniai reikalavimai tie patys – mikroschema, pasiutligė, pasas. Bet yra skirtumų. Šunims papildomai reikia Echinokokozės gydymo – tai privaloma Danijoje. Gydymas turi būti atliktas veterinarijos gydytojo, naudojant registruotą preparatą, ir turi būti įrašytas į pasą su data ir laiku. Gydymas turi būti atliktas ne vėliau kaip prieš 120 valandų (5 paras) ir ne anksčiau kaip prieš 24 valandas iki įvažiavimo į Daniją. Katėms šio reikalavimo nėra. Taip pat, kaip jau minėjau, Danija turi draudžiamų šunų veislių sąrašą – katėms to nėra. Šeškams galioja tokie patys reikalavimai kaip šunims, išskyrus echinokokozės gydymą.

3. Ar reikia karantino atvykus į Daniją?

Ne, jei visi dokumentai tvarkoje. ES sistemoje gyvūnai keliauja be karantino – tai vienas iš pagrindinių principų. Bet jei kažkas trūksta – skiepas nebegalioja, mikroschemos numeris nesutinka su pasu – tada gali tekti izoliuoti gyvūną, kol viskas išsiaiškins. Tai gali užtrukti dienas ar net savaites, priklausomai nuo situacijos. Todėl – patikrinkite viską prieš kelionę. Dar vienas dalykas: jei gyvūnas keliauja iš trečiosios šalies (ne ES), reikalavimai gali būti griežtesni – gali prireikti antikūnų titro tyrimo ir karantino. Bet jei veži iš Lietuvos – tai netaikoma.

4. Ką daryti, jei gyvūnas neturi mikroschemos?

Tada reikia ją implantuoti. Tai daro veterinarijos gydytojas – procedūra paprasta, užtrunka kelias minutes, gyvūnui skauda kaip nuo paprasto skiepo. Bet čia svarbus dalykas: mikroschema turi būti implantuota PIRMIAU nei atliekamas pasiutligės skiepas. Jei eiliškumas atvirkščias – skiepas negalios kelionei. Teko vieną kartą aiškinti tai klientui, kuris atėjo su pasu, kuriame skiepo data buvo anksčiau nei mikroschemos implantavimo data. Veterinaras padarė klaidą – implantavo mikroschemą, bet skiepas jau buvo seniau padarytas. Tokiu atveju reikia pakartoti skiepą po mikroschemos implantavimo ir laukti 21 dieną. Tai nemalonu, bet kitaip neįmanoma.

5. Ar reikia kažkokių dokumentų iš Danijos pusės prieš vežant?

Ne, jei veži asmeninį augintinį. Nereikia jokių išankstinių leidimų, registracijos ar pranešimų Danijos tarnyboms. Tiesiog atvažiuoji su dokumentais ir gyvūnu – ir viskas. Bet jei veži gyvūną komerciniais tikslais (pardavimas, veisimas), tada jau kita istorija – gali prireikti papildomų sertifikatų, importo leidimų, sveikatos pažymėjimų. Taip pat, jei veži ne vieną, o kelis gyvūnus (daugiau nei penkis), tai jau laikoma komerciniu transportavimu su visais iš to išeinančiais reikalavimais. Asmeniniam augintiniui – paprasta. Komerciniam – daugiau popierizmo.

Pasiruošimas – pervežimas gyvūnų į Daniją

6. Kada pradėti ruoštis gyvūno pervežimui?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Minimaliai – dvi savaites prieš planuojamą kelionę. Per tą laiką spėsite nueiti pas veterinarą, sutvarkyti dokumentus, pripratinti gyvūną prie narvo. Jei reikia skiepyti – tada dar ilgiau, nes po pirmo pasiutligės skiepo reikia laukti 21 dieną. Aš mačiau žmonių, kurie skambina ir sako: „Reikia vežti rytoj". Deja, taip neveikia. Veterinariniai reikalavimai yra tokie, kokie yra – jų negalima apeiti. Todėl planuokite iš anksto. Jei žinote, kad kraustotės į Daniją kitą mėnesį – pradėkite pasiruošimą dabar. Tai sutaupys nervų vėliau.

7. Kaip pripratinti gyvūną prie narvo?

Lėtai ir kantriai. Įdėkite narvą į kambarį, kur gyvūnas leidžia laiką. Palikite duris atidarytas. Į vidų padėkite skanėstą ar mėgstamą žaislą. Leiskite gyvūnui prieiti savarankiškai – neverčiame. Pirmą dieną gal tiesiog užuos, antrą – įlįs, trečią – praleis viduje kelias minutes. Palaipsniui ilginkite laiką. Uždarykite duris trumpam – 5 minutėms, paskui 10, paskui pusvalandį. Po savaitės ar dviejų gyvūnas turėtų jaustis patogiai narve. Tai svarbu, nes kelionės metu narvas yra jo „namai" – jei jis bijo narvo, kelionė bus košmaras. Ir dar – niekada nenaudokite narvo kaip bausmės. Tai turi būti saugi vieta.

8. Ką daryti, jei gyvūnas serga prieš kelionę?

Negalima vežti sergančio gyvūno. Taškas. Jei gyvūnas karščiuoja, viduriuoja, vemia, elgiasi neįprastai – atidėkite kelionę. Ne tik dėl to, kad dokumentai gali būti nepriimti (veterinaras neturi teisės pasirašyti paso sergančiam gyvūnui), bet ir dėl to, kad kelionė gali pabloginti būklę. Jei tai lėtinė liga – pasikonsultuokite su veterinaru. Kartais gyvūnas su kontroliuojama liga gali keliauti, bet reikia veterinaro leidimo ir papildomų vaistų. Šiaip ar taip – sveikata pirmiau. Kelionę visada galima atidėti, o gyvūno sveikata – ne.

9. Ar reikia specialios priežiūros prieš kelionę?

Prieš kelionę – ne per daug. Negalima keisti ėdalo, nes tai gali sukelti virškinimo problemų. Negalima maudyti gyvūno prieš pat kelionę – šlapias kailis narve nėra gera idėja. Negalima duoti naujų vaistų ar papildų be veterinaro patarimo. O šiaip – tiesiog įprastinė priežiūra. Ėdalas, vanduo, pasivaikščiojimas, ramybė. Jei gyvūnas jaučia, kad kažkas vyksta (o jie jaučia), stenkitės elgtis normaliai, be papildomo streso. Ir dar – prieš kelionę nuimkite antkaklį su pakabuku (kad neįstrigtų narve) ir įdėkite jį atskirai. Po kelionės – vėl uždėsite.

10. Ką daryti, jei gyvūnas bijo transporto?

Tai rimta problema, bet sprendžiama. Pirmiausia – pasikonsultuokite su veterinaru ar elgesio specialistu. Kartais užtenka paprastų metodų: trumpi pasivažiavimai mašinoje, palaipsniui ilginant laiką, skanėstai kelionės metu. Kitais atvejais gali prireikti raminamųjų – bet tik veterinaro paskirtų. Yra ir natūralių priemonių – feromonų antkakliai, raminantys purškalai, specialūs pledai su „mamos" kvapu. Svarbiausia – neignoruoti problemos. Jei žinote, kad jūsų gyvūnas baisiai bijo mašinos, o jūs jį įkišate į narvą ir vežate 15 valandų – tai bus košmaras jam ir jums. Pasiruoškite iš anksto.

Įmonė – gyvūnų pervežimas kasdien Danija

11. Kuo skiriasi kasdieninis pervežimas nuo vienkartinio?

Kasdieninis pervežimas reiškia, kad įmonė turi nusistovėjusį maršrutą, reguliarų grafiką, patirtį su tuo konkrečiu keliu. Tai reiškia, kad vairuotojai žino kiekvieną posūkį, žino, kur geriau sustoti, kur yra veterinarijos klinikos pakeliui, kurios sienos pravažiuojamos greičiau. Vienkartinis pervežimas – tai dažniausiai maršrutas parenkamas kaskart iš naujo, vairuotojas gali būti nepažįstamas su keliu, ir viskas užtrunka ilgiau. Be to, kasdieninis reiškia, kad galime pasiūlyti lankstesnį grafiką – jei vieną dieną netinka, galime kitą. O svarbiausia – patirtis. Kuo dažniau važiuoji tuo pačiu keliu, tuo geriau žinai, kas gali nutikti ir kaip tai išspręsti.

12. Ar galima užsisakyti pervežimą konkrečiai dienai?

Taip, bet rekomenduoju užsisakyti iš anksto – bent savaitę, o geriau dvi. Mes vežame kasdien, bet vietų skaičius ribotas. Ypač vasarą ir prieš šventes – tada užsakymų daugiau, ir gali nutikti, kad norima diena jau užimta. Jei reikia skubiai – skambinkite, bandysime kažką surasti, bet negarantuojame. Geriau planuoti iš anksto. Be to, ankstyvas užsakymas leidžia laiko dokumentų patikrinimui – mes visada prašome atsiųsti dokumentų kopijas prieš kelionę, kad galėtume patikrinti, ar viskas tvarkoje. Jei kažko trūksta, turime laiko tai sutvarkyti, o ne daryti viską paskutinę minutę.

13. Kaip vyksta gyvūno paėmimas?

Priklauso nuo susitarimo. Galime paimti gyvūną iš namų – tai patogiausia variantas, ypač jei neturi transporto ar laiko vežti patiems. Arba galite atvežti gyvūną į mūsų surinkimo punktą – tai pigiau. Paėmimo metu visada patikriname dokumentus, gyvūno būklę, narvą. Jei kažkas netinka – tariamės, ką daryti. Kartais žmonės atveža gyvūną per mažame narve – tada siūlome savo (už papildomą mokestį). Kartais trūksta vieno dokumento – tada galime palaukti, kol žmogus jį atneš, arba atidėti kelionę. Svarbiausia – komunikacija. Jei kažkas neaišku, skambinkite, klauskite, aiškinkitės. Geriau iš anksto nei kelionės metu.

14. Ar galiu sekti, kur yra mano gyvūnas kelionės metu?

Taip. Mes siūlome nuolatinius atnaujinimus – nuotraukas, žinutes, kartais vaizdo skambučius. Klientas gali bet kada parašyti ir paklausti, kaip sekasi. Be to, kai kurios mūsų transporto priemonės turi GPS sekimą, todėl galime pasakyti, kur tiksliai yra mašina. Bet svarbu suprasti – mes negalime atsakinėti į žinutes kas penkias minutes, nes vairuotojas turi vairuoti, o ne rašyti. Todėl sutariame dėl reguliarių atnaujinimų – pavyzdžiui, kas kelias valandas arba kiekvieno sustojimo metu. Tai veikia gerai, ir klientai jaučiasi ramiau, žinodami, kad viskas gerai.

15. Ką daryti, jei esu nepatenkintas paslauga?

Kalbėkite. Iš karto, ne po mėnesio. Jei kas nors negerai kelionės metu – praneškite, bandysime ištaisyti. Jei po kelionės – parašykite, paaiškinkite, kas nepatiko. Mes visada vertiname grįžtamąjį ryšį, net jei jis neigiamas – tai padeda tobulėti. Jei problema rimta (gyvūnas sužeistas, prarastas, dokumentai prarasti) – tada reikalaukite aiškaus paaiškinimo ir kompensacijos. Patikima įmonė neignoruoja tokių dalykų. Ir dar – jei nusprendžiate palikti atsiliepimą viešai, būkite sąžiningi. Nei per daug gražiai, nei per daug negatyviai. Tiesiog taip, kaip buvo.

Kelionė – gyvūnų pervežimas į Daniją

16. Koks maršrutas naudojamas vežant į Daniją?

Dažniausias maršrutas eina per Lenkiją ir Vokietiją. Iš Vilniaus – per Suvalkus, Poznanę, Berlyną, Hamburgą, tada į Daniją. Tai ilgiausias, bet patikimiausias kelias – geros autostrados, pakankamai degalinių ir poilsio vietų. Alternatyvus maršrutas – per Šiaurės Vokietiją ir keltu iš Rostoko arba Gedserio. Keltas sutrumpina kelią, bet prideda papildomų išlaidų ir priklauso nuo grafiko. Kartais naudojame šį variantą, ypač jei vežame gyvūnus į Kopenhagą – tiesiogiai iš keltų terminalo. Bet dažniausiai – sausuma. Patikimiau ir lanksčiau.

17. Kiek kartų sustojama kelionės metu?

Mažiausiai tris kartus, bet paprastai keturis ar penkis. Kas 3-4 valandas – privaloma pertrauka. Jos metu: gyvūnams patikrinamas vanduo, šunys išvedami pasivaikščioti (jei yra saugi vieta), vairuotojas pailsėta. Stengiamės sustoti ne tik degalinėse, bet ir specialiose poilsio aikštelėse, kur yra daugiau erdvės. Vasarą – ieškome šešėlio, žiemą – stengiamės neužlaikyti per ilgai lauke. Kiekvienas sustojimas planuotas – žinome, kur yra geriausios vietos, kur yra veterinarai netoliese (jei prireiktų), kur galima saugiai išleisti šunį. Tai ne atsitiktinumas, o patirtis.

18. Kaip transporto priemonė paruošta gyvūnams?

Mūsų transporto priemonės yra specialiai pritaikytos. Kiekvienas narvas turi savo vietą su tvirtinimu, kad nejudėtų. Ventiliacija – priverstinė, su filtrais. Temperatūros kontrolė – tiek šildymas, tiek aušinimas. Apšvietimas – švelnus, ne per ryškus. Ir svarbiausia – garso izoliacija. Transporto priemonės vidus yra apšiltintas, kad būtų kuo mažiau triukšmo iš išorės. Tai svarbu, nes nuolatinis triukšmas kelia stresą. Be to, kiekvienoje transporto priemonėje yra pirmosios pagalbos rinkinys gyvūnams – tvarsčiai, dezinfekantas, termometras, pagrindiniai vaistai. Viskas tam, kad galėtume reaguoti, jei kas nors nutinka.

19. Ar gyvūnai gali bendrauti tarpusavyje kelionės metu?

Ne, nebent savininkai sutinka. Kiekvienas gyvūnas keliauja atskirame narve, be kontakto su kitais. Tai dėl kelių priežasčių: pirma – ne visi gyvūnai draugiški vienas kitam, ir susitikimas mažoje erdvėje gali baigtis blogai. Antra – ligos plitimo rizika. Net jei visi gyvūnai sveiki, kontaktas vis tiek yra rizika. Trečia – stresas. Gyvūnas, kuris nemato kitų gyvūnų, ramesnis nei tas, kuris mato ir girdi kitus per visą kelionę. Vienintelė išimtis – jei du gyvūnai iš tos pačios šeimos ir savininkai prašo, kad keliautų kartu. Tada dedame narvus greta, bet vis tiek atskirai.

20. Kas nutinka, jei kelionė užtrunka ilgiau nei planuota?

Tai nutinka. Kelių darbai, spūstys, oro sąlygos, pasienio patikrinimai – viskas gali pridėti laiko. Mes visada turime tam pasiruošę – papildomas vanduo, ėdalas, vaistai. Jei vėluojame ilgiau nei porą valandų, pranešame klientams. Jei vėluojame labai ilgai (pavyzdžiui, dėl avarijos kelyje), ieškome alternatyvų – galbūt kitas vairuotojas gali perimti, galbūt reikia nakvoti pakeliui. Svarbiausia – gyvūnų saugumas. Geriau pavėluoti dieną nei rizikuoti sveikata dėl skubėjimo. Ir dar – mes niekada nežadame tikslaus laiko. Visada sakome „apie" arba „nuo... iki". Tai sąžiningiau.

Atvykimas – gyvūnų pervežimas Danija

21. Kaip vyksta pristatymas Danijoje?

Priklauso nuo susitarimo. Galime pristatyti tiesiai į namus – tai patogiausia, ypač jei dar nepažįsti miesto ir nežinai, kur yra veterinarai ar parduotuvės. Arba galite atsiimti gyvūną iš mūsų punkto Danijoje. Pristatymo metu visada patikriname gyvūno būklę kartu su savininku – ar viskas gerai, ar nėra sužeidimų, ar gyvūnas atrodo sveikas. Jei kažkas kelia nerimą – rekomenduojame kreiptis pas veterinarą. Ir dar – visada prašome pasirašyti pristatymo patvirtinimą. Tai ne formalumas, o apsauga abiem pusėms – kad abu žinome, jog gyvūnas perduotas saugiai.

22. Ką daryti iš karto po gyvūno atvykimo?

Pirmiausia – vanduo. Gyvūnas po kelionės būna ištroškęs, net jei gėrė pakeliui. Antra – ramybė. Nešvęskite, nekvieskite svečių, neleiskite vaikams iš karto pulti prie gyvūno. Leiskite jam apsidairyti, užuosti naują aplinką, rasti savo vietą. Trečia – ėdalas, bet ne iš karto. Palaukite porą valandų, tada duokite nedidelę porciją. Jei gyvūnas neėda – nesijaudinkite, tai normalu po streso. Bet jei neėda ilgiau nei parą – kreipkitės į veterinarą. Ketvirta – pasivaikščiojimas (jei tai šuo). Trumpas, ramus, leidžiantis apsiprasti su naujais kvapais. Ir penkta – kantrybė. Kiekvienam gyvūnui reikia skirtingo laiko, kad priprastų.

23. Ar reikia registruoti gyvūną Danijoje?

Jeigu gyvensi Danijoje ilgiau nei 30 dienų – taip. Registracija vyksta per Danijos veterinarijos ir maisto administraciją (Fødevarestyrelsen). Reikia pateikti ES gyvūno pasą, mikroschemos numerį, savo duomenis. Procesas nesudėtingas, bet reikalingas. Be registracijos gali kilti problemų su veterinarais (kai kurie atsisako gydyti neregistruotus gyvūnus) ir su draudimu. Taip pat Danijoje yra šunų mokestis – reikia registruoti šunį ir mokėti metinį mokestį. Tai ne pervežimo klausimas, bet svarbu žinoti. Jei keliauji tik trumpam (atostogos, vizitas) – registracijos nereikia.

24. Ką daryti, jei gyvūnas sunkiai prisitaiko po pervežimo?

Kantrybė ir dar kartą kantrybė. Kai kurie gyvūnai prisitaiko per dieną, kitiems reikia savaitės ar net ilgiau. Svarbu nespausti, nekeisti visko iš karto, leisti gyvūnui pačiam ateiti. Jei gyvūnas slepiasi – leiskite jam slėptis. Jei neėda – pasiūlykite mėgstamo ėdalo, bet neverčiame. Jei elgiasi agresyviai – tai greičiausiai iš baimės, ne iš pykčio. Duokite laiko. Bet jei po savaitės niekas negerėja – kreipkitės į veterinarą ar elgesio specialistą. Kartais reikia profesionalios pagalbos. Ir nepamirškite – jūsų ramybė perduoda gyvūnui. Jei jūs nerimaujate, jis nerimauja dar labiau.

Išvada

Gyvūnų pervežimas į Daniją, kai žinai, ką darai, yra gana tiesioginis procesas. Svarbiausi dalykai: dokumentai, pasiruošimas, patikimas vežėjas. Ir dar – lankstumas. Kartais viskas eina ne pagal planą, ir reikia sugebėti prisitaikyti. Mes vežame kasdien, todėl turime patirties su visokiais atvejais – nuo idealių iki visiškai chaotiškų. Svarbiausia – jūsų augintinio saugumas ir komfortas. Jei turite klausimų ar abejonių – kreipkitės. Geriau paklausti nei daryti klaidas.