Vežame į Denmark gyvūnus, Vežame kiekvieną dieną

Kiekvieną savaitę sulaukiu skambučių iš žmonių, kurie nori vežti savo augintinius į Daniją. Dažniausiai tai būna šunys ar katės, bet pasitaiko ir egzotinių gyvūnų. Prieš porą mėnesių skambino vienas vaikinas, kuris ruošėsi vykti į Aarhus su savo triušiu. Jis manė, kad triušiui nereikia jokių dokumentų – „juk tai ne šuo“. Kai paaiškinau, kad visiems augintiniams galioja tos pačios taisyklės, jis nustebo. Tokios situacijos parodo, kad informacijos trūkumas gali sukelti rimtų problemų. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, kad jūsų augintinio kelionė į Daniją būtų sklandi.

Dokumentai – vežame į Denmark gyvūnus

1. Kokie dokumentai reikalingi norint vežti katę į Daniją?

Katėms galioja tos pačios taisyklės kaip ir šunims – privalomas pasas, mikroschema ir pasiutligės skiepas. Tačiau yra vienas niuansas: jei katė yra jaunesnė nei 12 savaičių, jos negalima skiepyti nuo pasiutligės, todėl tokio amžiaus gyvūno išvežti iš ES teritorijos praktiškai neįmanoma. Be to, jei katė keliauja ne su savininku, o su kitu asmeniu, reikalingas notariškai patvirtintas įgaliojimas. Vienas atvejis, kurį prisimenu: žmogus norėjo išsiųsti katę pas savo sesę į Daniją, bet nežinojo apie įgaliojimą. Dėl to dokumentai buvo atmesti pasienyje, ir katę teko laikinai palikti viešbutyje, kol buvo sutvarkyti reikiami popieriai. Tai užtruko tris dienas.

2. Ar reikia pranešti Danijos institucijoms apie atvykstantį gyvūną?

Ne, jei gyvūnas atvyksta iš kitos ES šalies ir turi visus reikiamus dokumentus. Tačiau jei gyvūnas atvyksta iš ne ES šalies, reikia iš anksto pranešti Danijos veterinarijos ir maisto administracijai (Fødevarestyrelsen). Jie gali paprašyti papildomos informacijos arba net atlikti patikrinimą. Be to, jei vežate gyvūną, kuris yra įtrauktas į pavojingų veislių sąrašą (pvz., amerikiečių stafordšyro terjerą), gali būti taikomi papildomi reikalavimai. Vienas mano klientas vežė savo šunį iš Lenkijos į Daniją ir nežinojo apie pavojingų veislių taisykles. Pasienyje jis buvo sulaikytas, ir šuo turėjo būti laikinai izoliuotas, kol buvo patikrinta, ar jis atitinka reikalavimus.

3. Ką daryti, jei gyvūno pasas prarastas prieš kelionę?

Tai gana dažna problema, ypač tiems, kurie kraustosi skubėdami. Jei pasas prarastas, reikia kreiptis į tą patį veterinarą, kuris jį išdavė, arba į bet kurį kitą veterinarą, kuris gali išduoti pakaitinį dokumentą. Procesas gali užtrukti iki savaitės, nes reikia patvirtinti gyvūno tapatybę per mikroschemą. Be to, gali tekti sumokėti mokestį už pakaitinio paso išdavimą. Vienas atvejis: žmogus prarado pasą likus dviem dienoms iki kelionės. Jis bandė keliauti be jo, manydamas, kad „pasienyje paaiškins situaciją“. Deja, be paso gyvūnas nebuvo įleistas, ir jis turėjo atidėti kelionę, kol gavo naują dokumentą.

4. Ar reikia veterinarinės pažymos, jei gyvūnas keliauja automobiliu?

Taip, net jei keliaujate asmeniniu automobiliu. Pažyma turi būti išduota ne anksčiau kaip prieš 10 dienų ir patvirtinti, kad gyvūnas yra sveikas ir tinkamas kelionei. Be to, joje turi būti nurodyta mikroschemos numeris. Kartais pasienyje jos neprašo, bet jei paprašys ir jūs neturėsite, gali kilti problemų. Vienas mano klientas manė, kad automobiliui pažymos nereikia, nes „niekas netikrina“. Jis klydo. Pasienyje Danijoje jis buvo sustabdytas patikrinimui, ir pareigūnas paprašė pažymos. Kadangi jos nebuvo, jis turėjo grįžti į Lietuvą, gauti pažymą ir vėl vykti į Daniją. Tai kainavo papildomus 200 eurų ir dvi dienas.

Transportas – vežame į Denmark gyvūnus

5. Kokios transporto priemonės tinkamos gyvūnų pervežimui į Daniją?

Populiariausi variantai: specializuotas gyvūnų transportas, asmeninis automobilis arba lėktuvas. Specializuotas transportas yra patogus, nes jie pasirūpina visais dokumentais ir maršrutu. Asmeninis automobilis suteikia daugiau lankstumo, bet reikalauja daugiau pasiruošimo. Lėktuvu galima skraidinti tik mažus gyvūnus, kurie telpa po sėdyne, arba didesnius, kurie keliauja krovinių skyriuje. Pastarasis variantas daugeliui savininkų kelia nerimą, nes negali kontroliuoti aplinkos. Vienas mano klientas rinkosi lėktuvą savo haskiui, bet dėl skrydžio vėlavimo gyvūnas turėjo praleisti papildomas dvi valandas uždaroje patalpoje. Tai nebuvo maloni patirtis nei jam, nei šuniui.

6. Kiek laiko trunka kelionė automobiliu iš Vilniaus į Kopenhagą?

Grynasis vairavimo laikas yra apie 12–14 valandų, priklausomai nuo maršruto ir eismo. Tačiau su gyvūnu reikia daryti dažnesnes pertraukas – kas 2–3 valandas, kad gyvūnas galėtų atsigerti, pasivaikščioti ir atlikti gamtinius reikalus. Be to, reikia įvertinti pasienio kontrolę, kuri gali užtrukti nuo 30 minučių iki kelių valandų, ypač vasaros sezonu. Rekomenduoju kelionę skaidyti į dvi dienas, nakvojant viešbutyje, kuris priima gyvūnus. Vienas vyras bandė įveikti visą marštrą per vieną dieną su dviem katėmis. Apie 18 valandą vakaro katės pradėjo nerimauti, viena iš jų vemė, ir jis buvo priverstas sustoti mažame miestelyje, kur nebuvo jokio viešbučio. Galiausiai nakvojo automobilyje.

7. Ar galima gabenti gyvūną traukiniu į Daniją?

Teoriškai taip, bet praktiškai tai sudėtinga. Traukiniai, jungiantys Lietuvą su Danija, reikalauja persėdimų, o tai su gyvūnu yra papildomas stresas. Pavyzdžiui, kelionė iš Vilniaus į Kopenhagą gali reikalauti persėdimo Varšuvoje ar Berlyne, o stotyse nebūtinai yra patogios vietos gyvūnui. Taip pat traukiniuose dažnai būna daug žmonių, triukšmo, o tai gali išgąsdinti augintinį. Aš asmeniškai nerekomenduočiau šio varianto, nebent gyvūnas yra labai ramus ir pripratęs prie kelionių. Vienas klientas bandė vežti savo mažą šunį traukiniu, bet šuo lojo visos kelionės metu, sukeldamas nepatogumų kitiems keleiviams. Galiausiai konduktorius paprašė jų išlipti kitame sustojime.

8. Ką daryti, jei gyvūnas blogai toleruoja keliones automobiliu?

Tai gana dažna problema. Pirmiausia rekomenduoju prieš ilgą kelionę išbandyti trumpesnius pasivažinėjimus, kad gyvūnas priprastų. Taip pat galima naudoti specialius raminamuosius preparatus, bet tik pasitarus su veterinaru. Svarbu, kad gyvūnas keliautų tuščiu skrandžiu arba su nedideliu kiekiu maisto, kad išvengtumėte vėmimo. Transporto priemonėje turi būti gera ventiliacija, o temperatūra – stabili. Vienas atvejis, kuris man įstrigo: moteris vežė savo šunį iš Kauno į Kopenhagą. Šuo buvo labai nervingas, ir veterinaras paskyrė silpną raminamąjį. Tačiau dozė buvo per didelė, ir šuo visą kelionę miegojo, o tai savininkę labai išgąsdino. Po to ji sakė, kad kitą kartą rinktųsi lėktuvą, nors ir brangesnį.

Sąlygos – vežame į Denmark gyvūnus

9. Kokios temperatūros taisyklės galioja gabenant gyvūnus į Daniją?

Europos Sąjungoje galioja griežtos taisyklės: gyvūnų negalima gabenti, jei temperatūra yra žemesnė nei 5°C ar aukštesnė nei 25°C, nebent transporto priemonėje yra klimato kontrolė. Tai ypač aktualu vasarą, kai automobilio viduje temperatūra gali pakilti labai greitai. Specializuotose transporto priemonėse paprastai būna įrengti termometrai, kurie fiksuojami kelionės metu. Jei naudojatės asmeniniu automobiliu, rekomenduoju įsigyti nešiojamą ventiliatorių arba aušintuvą. Vienas nemalonus nutikimas: žmogus vežė savo šunį liepos mėnesį, ir automobilio kondicionierius sugedo pusiaukelėje. Jis sustojo degalinėje ir turėjo laukti kelias valandas, kol atvėso, nes kitaip būtų rizikavęs gyvūno sveikata.

10. Ar reikalingas specialus narvas ar dėžė?

Taip, ypač jei gyvūnas keliauja lėktuvu arba specializuotu transportu. Narvas turi būti pakankamai didelis, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Jis turi būti tvirtas, su ventiliacijos angomis ir saugiu užraktu. Asmeniniame automobilyje narvas nėra privalomas, bet rekomenduojamas saugumo sumetimais. Dažna klaida: žmonės perka narvą „pagal akį“, ir paaiškėja, kad jis per mažas. Vienas klientas atsiuntė man nuotrauką savo naujo narvo, kuriame jo vidutinio dydžio šuo vos tilpo. Jis manė, kad „užteks ir tokio“, bet veterinaras patarė keisti, nes gyvūnas negalėjo patogiai atsigulti. Galiausiai jis pirko naują, didesnį narvą, o senąjį teko grąžinti.

11. Kaip užtikrinti, kad gyvūnas gaus vandens kelionės metu?

Geriausias variantas – naudoti specialius kelioninius buteliukus su antgaliu arba lankstomus dubenėlius. Rekomenduoju daryti pertraukas kas 2–3 valandas, net jei gyvūnas atsisako gerti. Kartais gyvūnai kelionės metu geria mažiau, bet pasiūlius vandens jie išgeria. Svarbu, kad vanduo būtų kambario temperatūros, o ne ledinis. Vienas atvejis: šeima vežė savo šunį iš Klaipėdos į Kopenhagą. Jie turėjo vandens, bet pamiršo dubenėlį. Bandė duoti vandenį iš butelio tiesiai į burną, bet šuo išsigando ir atsisakė gerti visą likusią kelionę. Tai sukėlė dehidrataciją, ir vos atvykę jie turėjo skubėti pas veterinarą.

12. Ką daryti, jei gyvūnas susirgo prieš pat kelionę?

Jei gyvūnas serga, kelionę reikia atidėti. Tai griežta taisyklė, ypač jei yra infekcijos požymių (viduriavimas, vėmimas, karščiavimas). Veterinaras turi patvirtinti, kad gyvūnas yra sveikas ir tinkamas kelionei. Jei liga pasireiškia jau kelionės metu, reikia kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją artimiausiame mieste. Aš patariu visada turėti veterinarijos klinikų kontaktus maršrute. Vienas mano klientas pastebėjo, kad jo katė pradėjo čiaudėti prieš išvykstant, bet nusprendė, kad „tai nieko tokio“. Kelionės metu katės būklė pablogėjo, ir jie turėjo sustoti Varšuvoje, kur veterinaras diagnozavo viršutinių kvėpavimo takų infekciją. Dėl to kelionė užtruko dviem dienomis ilgiau.

Kaina – vežame į Denmark gyvūnus

13. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas iš Lietuvos į Daniją?

Kaina priklauso nuo daugelio veiksnių: gyvūno dydžio, transporto būdo, marštrato ilgio ir papildomų paslaugų (pvz., dokumentų tvarkymas). Mažo gyvūno (katės, mažo šuns) pervežimas specializuotu transportu gali kainuoti nuo 300 iki 500 eurų. Dideliems šunims kaina gali siekti 600–800 eurų. Jei naudojatės asmeniniu automobiliu, išlaidos bus mažesnės (kuras, keltai, viešbučiai), bet reikia įvertinti savo laiką ir pastangas. Lėktuvo bilietas gyvūnui gali kainuoti nuo 100 iki 400 eurų, priklausomai nuo oro linijų. Vienas klientas man sakė, kad jis rinkosi pigiausią variantą – vežė šunį autobusu. Bet autobuse nebuvo sąlygų gyvūnui, ir kelionė buvo labai varginanti. Po to jis sakė, kad kitą kartą mokėtų daugiau už patogumą.

14. Ar yra paslėptų mokesčių, apie kuriuos nežinai?

Kartais taip. Pavyzdžiui, jei naudojatės pervežimo įmone, jie gali paprašyti papildomo mokesčio už dokumentų tvarkymą arba už tai, kad gyvūnas yra „nestandartinio dydžio“. Taip pat gali būti mokesčių už laukimą, jei dėl jūsų kaltės vėluojate. Keltuose gyvūnams taikomas atskiras mokestis, kuris kartais nenurodomas iš anksto. Ir dar vienas dalykas: jei gyvūnas kelionės metu sugadina transporto priemonę (pvz., apgraužia sėdynę), gali tekti sumokėti už remontą. Vienas nemalonus atvejis: šuo sugadino mikroautobuso apmušalą, ir savininkas turėjo sumokėti 150 eurų baudą. Jis sakė, kad apie tai nebuvo įspėtas sutartyje.

15. Kaip sutaupyti pinigų gabenant gyvūną?

Pirmiausia, planuokite iš anksto. Kuo anksčiau užsisakysite paslaugą, tuo geresnę kainą gausite. Antra, jei įmanoma, rinkitės ne piko sezoną (vasarą ar Kalėdas). Trečia, kartais galima derėtis, ypač jei vežate ne vieną gyvūną. Ketvirta, patys tvarkykite dokumentus – tai gali sutaupyti 50–100 eurų. Tačiau būkite atsargūs: jei dokumentai bus netvarkingi, galite prarasti daugiau pinigų dėl delsimo. Vienas žmogus bandė sutaupyti ir pats pildė dokumentus, bet padarė klaidą paso skiltyje. Dėl to jis turėjo grįžti pas veterinarą, sumokėti už pakartotinį patvirtinimą, o tai kainavo papildomus 70 eurų ir prarastą dieną.

16. Ar sveikatos draudimas padengia pervežimo išlaidas?

Paprastai ne. Sveikatos draudimas dažniausiai taikomas tik gyvūno gydymui, o ne transportavimui. Tačiau yra specializuotų draudimo bendrovių, kurios siūlo kelionių draudimą gyvūnams. Jis gali padengti išlaidas, susijusias su vėlavimu, dokumentų praradimu ar net gyvūno susirgimu kelionės metu. Bet tokie draudimai nėra pigūs – gali kainuoti 10–20 proc. nuo pervežimo kainos. Vienas mano klientas apsidraudė savo šunį prieš kelionę iš Lietuvos. Deja, draudimo bendrovė atsisakė išmokėti kompensaciją, nes jis nepranešė apie tai, kad šuo anksčiau sirgo sąnarių uždegimu. Tai buvo nemalonus netikėtumas.

Rizikos – vežame į Denmark gyvūnus

17. Ką daryti, jei gyvūnas pabėga kelionės metu?

Tai košmaras, kuris kartais nutinka. Pirmiausia – nepraraskite ramybės. Jei esate automobilyje, sustokite saugioje vietoje ir pabandykite jį prisivilioti maistu. Jei esate viešoje vietoje, paprašykite aplinkinių pagalbos. Visada turėkite gyvūno nuotrauką telefone ir mikroschemos numerį. Jei gyvūnas pabėgo pasienyje, nedelsdami praneškite pareigūnams. Vienas baisus atvejis: katė pabėgo iš narvo keltų terminale. Savininkas ją ieškojo tris valandas, kol galiausiai rado pasislėpusią po automobiliu. Po to jis visada naudoja dvigubą užraktą narve ir papildomą diržą.

18. Ar gali būti atsisakyta priimti gyvūną dėl sveikatos būklės?

Taip, ypač jei gyvūnas atrodo sergantis arba jei dokumentai kelia abejonių. Pasienio pareigūnai arba veterinarijos inspektoriai turi teisę atlikti patikrinimą. Jei jie nusprendžia, kad gyvūnas nėra tinkamas kelionei, jį gali laikinai izoliuoti. Tai reiškia, kad jūs turėsite palikti gyvūną karantine, kol bus atlikti tyrimai. Tai ne tik brangu, bet ir labai stresuojanti situacija. Vienas atvejis: šuo turėjo nedidelį odos bėrimą, kuris, savininko manymu, buvo nieko rimta. Tačiau inspektorius nusprendė, kad tai gali būti užkrečiama liga, ir šuo buvo laikytas karantine penkias dienas. Savininkas turėjo grįžti į Lietuvą ir vėliau atvykti jo pasiimti.

19. Ką daryti, jei transporto priemonė sugenda kelionės metu?

Tai priklauso nuo to, ar naudojatės pervežimo įmone, ar savo transportu. Jei naudojatės įmone, jie turėtų turėti atsarginį planą – pavyzdžiui, kitą transporto priemonę arba sutartį su pagalbos kelyje tarnyba. Jei keliaujate savo automobiliu, turėkite pagalbos kelyje numerį ir žinokite, kur yra artimiausia automobilių remonto dirbtuvė. Svarbu: gyvūno negalima palikti automobilyje vieno ilgiau nei kelioms minutėms, ypač jei lauke karšta ar šalta. Vienas mano klientas patyrė gedimą Vokietijoje. Jis turėjo palikti automobilį servise, o šunį laikinai perduoti vietiniam gyvūnų viešbučiui, kol automobilis buvo suremontuotas. Tai kainavo papildomus 200 eurų.

20. Kaip apsaugoti gyvūną nuo streso kelionės metu?

Stresas yra neišvengiamas, bet jį galima sumažinti. Pirmiausia, įpratinkite gyvūną prie kelionių iš anksto. Antra, naudokite pažįstamus daiktus – jo mėgstamą pledą, žaislą ar dubenėlį. Trečia, venkite staigių judesių ir triukšmo. Ketvirta, jei įmanoma, pasiimkite ką nors, kas gyvūnui yra „sava“ – pavyzdžiui, savininko dėvėtą marškinėlį. Penkta, laikykitės rutinos – darykite pertraukas tuo pačiu metu, maitinkite įprastu laiku. Vienas šuo, kurį vežiau iš Lietuvos, labai bijojo garsų. Savininkė įdėjo į narvą savo megztinį, ir šuo nurimo. Tai paprastas, bet veiksmingas būdas.

Specialūs atvejai – vežame į Denmark gyvūnus

21. Ar galima gabenti egzotinius gyvūnus, pvz., roplius ar paukščius?

Taip, bet taisyklės yra griežtesnės. Egzotiniams gyvūnams gali reikėti papildomų leidimų, ypač jei jie yra įtraukti į CITES sąrašą (saugomų rūšių sąrašą). Pavyzdžiui, tam tikrų rūšių vėžliams ar papūgoms reikalingas specialus sertifikatas. Be to, transportavimo sąlygos turi būti pritaikytos konkrečiai rūšiai – temperatūra, drėgmė, apšvietimas. Aš asmeniškai nerekomenduočiau gabenti egzotinių gyvūnų savarankiškai, nebent turite patirties. Vienas žmogus bandė vežti savo iguaną automobiliu. Jis nežinojo, kad iguanoms reikia UVB apšvietimo, ir kelionės metu gyvūnas tapo labai vangus. Laimei, jis sustojo pas vietinį veterinarą, kuris paaiškino, kas nutiko.

22. Ką daryti, jei gyvūnas yra agresyvus nepažįstamų žmonių atžvilgiu?

Tai rimta problema, ypač jei gyvūną turi tvarkyti kiti asmenys (pvz., pasienio pareigūnai). Tokiu atveju reikia iš anksto informuoti pervežimo įmonę arba pareigūnus. Galima naudoti antsnukį (jei tai šuo) arba specialų antkaklį. Tačiau svarbu, kad gyvūnas būtų socializuotas – bent jau pripratęs prie trumpalaikio kontakto su nepažįstamais žmonėmis. Vienas atvejis: šuo buvo labai agresyvus, kai kas nors bandė liesti jo narvą. Pasienyje pareigūnas norėjo patikrinti dokumentus, bet šuo urzgė ir bandė kąsti. Dėl to savininkui buvo liepta išlipti iš eilės ir palaukti, kol atvyks veterinaras, kuris galėtų sušvirkšti raminamąjį. Tai užtruko keturias valandas.

23. Ar galima gabenti nėščią gyvūną?

Nerekomenduojama. Veterinarai paprastai pataria vengti ilgų kelionių paskutiniame nėštumo trečdalyje, nes tai gali sukelti komplikacijų. Be to, jei gyvūnas pagimdytų kelionės metu, tai būtų labai sudėtinga situacija. Jei vis dėlto reikia gabenti nėščią gyvūną, būtina konsultacija su veterinaru ir specialios pažymos gavimas. Taip pat reikia pasiruošti ekstremalioms situacijoms – turėti rankšluosčių, šildymo pagalvėlę ir veterinarijos gydytojo kontaktus. Vienas mano klientas nežinojo, kad jo katė yra nėščia, kai pradėjo kelionę. Apie pusiaukelę katė pradėjo nerimauti, ir jie suprato, kas vyksta. Laimei, jie sustojo pas veterinarą, kuris padėjo, bet kelionė buvo nutraukta.

24. Kaip elgtis, jei gyvūnas turi specialių poreikių (pvz., vaistai, dieta)?

Tokiu atveju pasiruošimas yra dar svarbiau. Visada turėkite pakankamai vaistų visai kelionei plius papildomai kelioms dienoms. Vaistus laikykite originalioje pakuotėje su receptu. Jei gyvūnas laikosi specialios dietos, pasiimkite pakankamai maisto. Taip pat rekomenduoju turėti raštelį iš veterinarijos gydytojo, kuriame nurodyta diagnozė ir gydymas. Tai gali padėti, jei kiltų klausimų pasienyje. Vienas atvejis: šuo sirgo diabetu ir kasdien reikėjo insulino. Savininkas turėjo insulino švirkštus, bet pamiršo receptą. Pasienyje kilo įtarimų, kad tai nelegalios medžiagos, ir jis buvo sulaikytas tol, kol veterinaras patvirtino, kad tai tikrai vaistas. Po to jis visada nešiojasi receptą atskirame voke.

Išvada

Gyvūno gabenimas į Daniją – tai procesas, kuris reikalauja kantrybės, dėmesio detalėms ir lankstumo. Kaip matėte iš pavyzdžių, net ir gerai pasiruošus gali nutikti netikėtumų. Svarbiausia – neignoruoti taisyklių, nes jos sukurtos gyvūnų saugumui. Jei abejojate, visada pasitarkite su specialistu – veterinaru arba patikima pervežimo įmone. Kelionė gali būti ilga ir kartais varginanti, bet tinkamai pasiruošus ji bus saugi. Ir prisiminkite: jūsų augintinis pasitiki jumis, todėl jūsų pareiga yra pasirūpinti, kad jo kelionė būtų kuo mažiau stresuojanti.