Gyvūnų vežimas iš Danijos

Prieš kelerius metus gavau užklausą iš moters, kuri persikraustė iš Aarhus į Kauną. Ji turėjo du katinus ir vieną šunį, ir jos pagrindinis rūpestis buvo ne baldai, ne dokumentai, o tai, kaip jos augintiniai ištvers 18 valandų kelyje. Supratau ją iš karto. Pats turiu šunį, ir žinau, kad jis labiau bijo automobilio nei fejerverkų. Gyvūnų vežimas iš Danijos yra viena iš tų paslaugų, kurios atrodo paprastos iš pirmo žvilgsnio, bet iš tiesų reikalauja daugiau pasiruošimo, nei daugelis galvoja. Šiame straipsnyje surinkau dažniausiai užduodamus klausimus, kuriuos gauname iš klientų, ir atsakau į juos taip, kaip atsakyčiau gyvai – be gražių įžangų, tiesiai prie reikalo.

Pasiruošimas – gyvūnų vežimas iš Danijos pradžia

1. Nuo ko pradėti planuojant gyvūno vežimą iš Danijos?

Pradėkite nuo dokumentų. Skamba nuobodžiai, bet tai pats svarbiausias žingsnis. Patikrinkite, ar gyvūno pasas galioja, ar skiepai atnaujinti, ar mikroschema (čipas) veikia ir yra registruota. Antras žingsnis – transportavimo dėžė. Jei neturite, reikia įsigyti tinkamo dydžio. Trečias žingsnis – susisiekti su pervežimo įmone ir suderinti datą. Nesupraskite klaidingai – ne todėl, kad mes norime, kad skambintumėte pirmiausia mums. Tiesiog kuo anksčiau susisiekiate, tuo daugiau lankstumo turime su grafiku. Kartą klientas paskambino likus dviem dienoms iki norimos datos – viskas buvo užimta. Teko laukti savaitę.

2. Kiek laiko užtrunka pasiruošimas?

Priklauso nuo situacijos. Jei dokumentai tvarkingi, dėžė yra, ir gyvūnas sveikas – galite būti pasiruošę per dieną. Bet realybėje dažniausiai užtrunka ilgiau. Pavyzdžiui, jei skiepas pasibaigęs, reikia naujo skiepo, o po jo – palaukti 21 dieną. Jei čipas neįregistruotas, reikia tai padaryti. Jei transportavimo dėžė per maža, reikia pirkti naują. Aš visada sakau: pradėkite planuoti bent dvi savaites prieš norimą vežimo datą. Taip turėsite laiko viskam, be streso. Viena šeima iš Kopenhagos pradėjo ruoštis mėnesį prieš – ir jiems tai buvo geriausias sprendimas, nes paaiškėjo, kad šuns čipas nebuvo registruotas Danijos duomenų bazėje. Užtruko savaitę sutvarkyti.

3. Kokių dokumentų reikia vežant gyvūną iš Danijos?

Europos augintinio pasas su galiojančiu pasiutligės skiepu, mikroschemos numeriu ir veterinarijos gydytojo įrašais. Veterinarijos pažyma, patvirtinanti, kad gyvūnas tinkamas transportuoti – ji paprastai išduodama likus ne daugiau nei 10 dienų iki vežimo. Jei vežate gyvūną be šeimininko – įgaliojimas. Jei vežate daugiau nei penkis gyvūnus – gali reikėti papildomų leidimų, priklausomai nuo šalies, per kurią važiuojate. Vokietija, pavyzdžiui, yra griežtesnė dėl gyvūnų kiekių. Mes visada patikriname reikalavimus prieš kiekvieną vežimą, nes taisyklės kartais keičiasi, ir nenorime, kad klientas liktų pasienyje.

4. Ar reikia veterinaro pažymos iš Danijos ar Lietuvos?

Iš Danijos, jei vežate iš Danijos. Pažymą turi išduoti licencijuotas Danijos veterinarijos gydytojas. Lietuviška pažyma galioja tik Lietuvoje – ji netinka kaip pagrindas vežti gyvūną iš Danijos. Tai dažnas nesusipratimas: žmonės galvoja, kad jei gyvūnas buvo paskiepytas Lietuvoje prieš išvykstant į Daniją, sena pažyma galioja. Negalioja. Reikia naujos, iš Danijos veterinaro. Vienas klientas bandė sutaupyti ir naudoti seną pažymą – pasienyje Vokietijoje kilo problemų. Laimei, viską išsprendėme, bet užtruko papildomą dieną ir kainavo nervų.

5. Kaip pasirinkti tinkamą transportavimo dėžę?

Dėžė turi būti pakankamai didelė, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Ne didesnė – per didelė dėžė yra taip pat blogai, nes gyvūnas gali slidinėti ir susižeisti. Medžiaga turi būti tvirta – plastikinės dėžės su metalinėmis durimis yra geriausias pasirinkimas. Kartoninės dėžės netinka – jos permirksta, plyšta, nesaugios. Audinio transportavimo krepšiai tinka tik labai mažiems gyvūnams ir trumpoms kelionėms. Ilgai kelionei iš Danijos reikia tvirtos, vėdinamos dėžės. Mes turime atsarginių dėžių, jei kliento dėžė netinka, bet geriau, kai gyvūnas pripratęs prie savo dėžės.

6. Ką daryti, jei gyvūnas neturi transportavimo dėžės?

Galime paskolinti arba parduoti savo. Turime skirtingų dydžių – nuo mažų kačių dėžių iki didelių šunų narvų. Bet rekomenduoju įsigyti savo ir pratinti gyvūną prie jos bent kelias dienas prieš kelionę. Gyvūnas, kuris mato dėžę pirmą kartą, kai jį į ją deda, patiria dvigubą stresą – nauja dėžė ir nauja situacija. Jei gyvūnas jau žino, kad dėžė yra „jo vieta", streso lygis gerokai mažesnis. Vienas šuo, kurį vežėme, įlindo į dėžę pats, kai tik ją atidarėme – šeimininkė sakė, kad jis ten miega kiekvieną naktį. Toks gyvūnas keliauja daug ramiau.

Transportavimas – gyvūnų vežimas iš Danijos procesas

7. Kaip vyksta gyvūno paėmimas iš Danijos?

Priklauso nuo susitarimo. Galime paimti gyvūną iš šeimininko namų, iš darbo vietos arba iš sutarto taško – pavyzdžiui, degalinės ar stovėjimo aikštelės. Dažniausiai šeimininkai prašo paimti iš namų, ypač jei turi daug daiktų ir negali atvežti patys. Paėmimo metu patikriname dokumentus, apžiūrime gyvūną, įsitikiname, kad dėžė tinkama. Jei kažkas negera – pasakome tiesiai. Kartą šeimininkas atnešė katę kartoninėje dėžėje su skylėmis, prakirstomis peiliu. Atsisakėme vežti – tai nesaugu. Davėme savo dėžę, ir viskas buvo gerai. Bet geriau, kai šeimininkas pasiruošęs iš anksto.

8. Ar šeimininkas gali kartu važiuoti su gyvūnu?

Taip, dažniausiai šeimininkai važiuoja kartu. Tai netgi geriau – gyvūnas jaučiasi saugiau, kai šalia yra jo žmogus. Šeimininkas gali raminti, duoti vandens, stebėti būklę. Bet jei šeimininkas negali važiuoti – dėl darbo, sveikatos ar kitų priežasčių – mes pervežame gyvūną be palydos. Tai mūsų kasdienis darbas, ir mes tuo rūpinamės. Svarbu tik, kad gavėjas Lietuvoje būtų pasiekiamas ir pasiruošęs priimti gyvūną. Vieną kartą gavėjas neatėjo į sutartą vietą – laukėme valandą. Pasirodė, kad supainiojo laiką. Nuo tada visada siunčiame priminimą dieną prieš.

9. Ką vežate kartu su gyvūnu?

Gyvūną, jo dokumentus, transportavimo dėžę ir būtiniausius daiktus: vandenį, sugeriantį paklotą, pažįstamą pledą ar žaislą. Jei šeimininkas nori perduoti papildomų daiktų – maisto, vaistų, antkaklio – mes priimame. Bet ne per daug. Vienas klientas norėjo perduoti 20 kilogramų šunų maisto kartu su šunimi. Sutikome, bet tai buvo per daug – maistas užėmė pusę mikroautobuso. Dabar prašome, kad maistas būtų siunčiamas atskirai, jei jo kiekis viršija 5 kilogramus. Gyvūnas yra prioritetas, ne krovinys.

10. Kaip dažnai tikrinate gyvūną kelionės metu?

Kas 2–3 valandas, o sustojimų metu – išsamiau. Tikriname, ar gyvūnas turi vandens, ar dėžė tvarkinga, ar nėra streso požymių. Šunys išvedami pasivaikščioti kas 3–4 valandas. Katėms tikriname paklotą – ar nereikia keisti. Stebime elgesį: jei gyvūnas staiga pradeda nerimauti, inkšti ar draskytis, iš karto reaguojame. Kartą pastebėjome, kad katinas pradėjo neįprastai dažnai lakstyti po dėžę – pasirodė, kad vandens buteliukas nutekėjo ir paklotas buvo šlapias. Pakeitėme, ir katinas nurimo. Tokios smulkmenos yra svarbios.

11. Ką darote, jei gyvūnas pradeda vemti kelionės metu?

Sustojame, išvalome dėžę, pakeičiame paklotą, duodame šiek tiek vandens. Vėmimas ilgoje kelionėje nėra retas reiškinys – ypač katėms ir šunims, kurie nėra pratę važiuoti. Svarbu neignoruoti: jei gyvūnas vemia kelis kartus, gali dehidratuoti. Tokiu atveju duodame daugiau vandens ir, jei reikia, kreipiamės į veterinarą. Turime vieną atvejį, kurį prisimenu gerai: šuo vėmė kas valandą. Paaiškėjo, kad šeimininkas davė jam pusę kilogramo mėsos prieš kelionę, nors mes prašėme nešerti. Po to, kai skrandis išsivalė, šuo nurimo ir likusią kelionę praleido ramiai. Bet tai buvo pamoka abiem pusėms.

12. Ar gyvūnai gali girdėti vienas kitą, jei vežami kartu?

Girdi, bet nemato. Mūsų transporto priemonėse gyvūnai yra atskirti vizualiai – kiekvienas savo erdvėje, su pertvara arba uždengta dėžė. Bet garsas praeina. Tai gali būti ir gerai, ir blogai. Vienas ramus šuo gali nuraminti kitą. Bet vienas lojantis šuo gali išgąsdinti katę. Todėl stengiamės, kad gyvūnai, kurie yra linkę loti, būtų kuo toliau nuo kačių. Jei vežame tik vieną gyvūną, problema nekyla. Bet kai vežame penkis ar šešis vienu metu, reikia planuoti išdėstymą atsakingai.

Sveikata – gyvūnų vežimas iš Danijos rizikos

13. Kokių sveikatos problemų gali kilti kelionės metu?

Dažniausios: dehidratacija, perkaitimas, stresas, pykinimas. Retesnės, bet įmanomos: alerginė reakcija (jei gyvūnas kontaktuoja su kažkuo nauju), sužeidimai (jei dėžė netinkama), kvėpavimo sunkumai (brachicefalinėms veislėms). Mes turime pirmosios pagalbos rinkinį, bet nesame veterinarai – jei situacija rimta, vežame pas specialistą. Svarbiausia yra prevencija: tinkama dėžė, pakankamai vandens, reguliarūs sustojimai, temperatūros kontrolė. Jei tai užtikriname, didžioji dalis problemų išvengiama.

14. Ar reikia duoti gyvūnui raminamųjų prieš kelionę?

Tik veterinaro rekomendacija. Savavališkai duoti raminamųjų yra pavojinga. Veterinaras įvertins gyvūno sveikatą, svorį, amžių ir paskirs tinkamą dozę. Yra natūralių alternatyvų – feromonų produktai, žolelių papildai – kurie nėra vaistai, bet padeda sumažinti stresą. Mes rekomenduojame pradėti nuo jų, o tik jei nepakanka – kreiptis dėl vaistų. Vienas katinas, kurį vežėme, gavo „Zylkene" – natūralų papildą – ir elgėsi visiškai ramiai. Kitas katinas, kuris negavo nieko, lojo (taip, katinas lojo) visą kelią. Skirtumas akivaizdus.

15. Ką daryti, jei gyvūnas turi lėtinę ligą?

Informuokite mus. Paprasta, bet labai svarbu. Jei gyvūnas serga diabetu, epilepsija, širdies liga ar bet kuo kitu – mes turime žinoti. Turėti vaistus kartu su gyvūnu, aiškias instrukcijas, kada ir kiek duoti. Esame vežę šunį su diabetu – šeimininkė davė insulino švirkštus, gliukozės matuoklį ir išsamų aprašymą. Viskas praėjo sklandžiai, bet mes buvome pasiruošę blogiausiam. Jei slepiate ligą, mes negalime padėti, kai jos prireikia. Būkite atviri – mes ne teisėjai, mes partneriai.

16. Ar galima vežti gyvūną, kuris neseniai operuotas?

Priklauso nuo operacijos ir sveikimo stadijos. Jei gyvūnas neseniai operuotas ir dar nėra visiškai pasveikęs, kelionė gali būti rizikinga. Ypač jei operacija buvo pilvo ertmėje arba gyvūnas turi siūlių. Kelionės vibracija, temperatūros svyravimai, stresas – visa tai gali pabloginti sveikimą. Rekomenduojame palaukti, kol gyvūnas visiškai pasveiks, arba pasikonsultuoti su veterinaris, ar saugu vežti. Vienas šuo buvo operuotas prieš dvi savaites – veterinaras leido vežti, bet su sąlyga, kad bus ramus ir nešokinės. Mes pritaikėme sąlygas, ir viskas buvo gerai.

17. Ką daryti, jei gyvūnas susižeidžia transportavimo metu?

Pirmoji pagalba iš karto – tvarstis, antiseptikas, stabdome kraujavimą. Tada skambiname šeimininkui ir, jei reikia, vežame pas artimiausią veterinarą. Turime žemėlapį su veterinarijos klinikomis visame maršrute – Hamburge, Berlyne, Varšuvoje. Esame turėję tik vieną rimtesnį atvejį: katinas pradėjo draskytis dėžės grotas ir susižeidė leteną. Kraujas, bet ne giliai. Sutvarstėme, paskambinome šeimininkei, ji patarė, ką daryti. Katinas nurimo, ir likusią kelionę praleido ramiai. Bet tai buvo pamoka – nuo tada visada patikriname, ar grotos neturi aštrių briaunų.

Įvairūs gyvūnai – gyvūnų vežimas iš Danijos specifika

18. Ar vežate kates kitaip nei šunis?

Taip, katės ir šunys turi skirtingus poreikius. Katės yra labiau linkusios į stresą iš aplinkos – joms svarbu tamsi, uždara erdvė, kurioje jos gali pasislėpti. Todėl katės vežamos uždarose dėžėse, dažnai su uždengta antklode. Šunys – atvirkščiai, nori matyti, kas vyksta, tad jiems paliekame daugiau matomumo. Katėms nereikia sustojimų pasivaikščioti – jos paprastai atsisako išeiti iš dėžės svetimoje vietoje. Šunims sustojimai būtini. Katės geria mažiau, bet joms reikia tualeto. Šunys geria daugiau, bet gali „palaikyti" ilgiau. Skirtumų daug, ir mes juos žinome.

19. Ar vežate mažus gyvūnus – triušius, žiurkėnus, jūrų kiaulytes?

Taip, vežame. Maži gyvūnai yra jautresni temperatūros svyravimams ir stresui, tad jiems reikia dar daugiau dėmesio. Triušiai, pavyzdžiui, gali mirti nuo šoko, jei patiria per didelį stresą. Todėl mažiems gyvūnams užtikriname kuo ramesnę aplinką – mažiau triukšmo, stabilesnė temperatūra, mažiau judėjimo. Jūrų kiaulytės bijo staigių garsų, tad vairuotojas vengia signalizuoti ar garsiai kalbėti. Žiurkėnai vežami savo narvuose, jei įmanoma – jiems svarbu pažįstama aplinka. Vieną kartą vežėme dekoratyvinį triušį iš Odense – jis visą kelią sėdėjo ramiai savo narve, tik ausis kilnojo. Gražus vaizdas.

20. Ar vežate paukščius?

Taip, bet su papildomomis atsargumo priemonėmis. Paukščiai yra labai jautrūs temperatūros pokyčiams ir skersvėjui. Jų narvai turi būti uždengti, kad paukštis nematytų judančių vaizdų pro langą – tai gali sukelti paniką. Be to, kai kurie paukščiai yra saugomi pagal CITES konvenciją, ir jų vežimui reikia specialių leidimų. Prieš vežant paukštį, visada patikrinkite, ar jis nėra saugomų rūšių sąraše. Mes patys to nežinome kiekvienai rūšiai, bet galime paprašyti, kad pateiktumėte informaciją. Geriau saugiai nei atsiprašinėti.

21. Ar vežate šunis su specialiais poreikiais – aklus, kurčius, su protezais?

Taip, vežame. Šunys su specialiais poreikiais reikalauja daugiau dėmesio, bet jie nėra mažiau verti saugaus transportavimo. Aklas šuo turi būti laikomas pažįstamoje aplinkoje – jo dėžė negali būti perkelta kelionės metu. Kurčiam šuniui reikia vizualinio kontakto su šeimininku arba, jei vežamas be palydos, mes naudojame lytėjimo signalus. Šuo su protezu turi turėti minkštą pagrindą, kad protezas nespaustų. Vienas mūsų klientų turėjo šunį be vienos kojos – jis važiavo ramiau nei bet kuris kitas šuo, kurį esame vežę. Galbūt jis tiesiog buvo dėkingas, kad kažkas juo rūpinasi.

22. Ką daryti, jei gyvūnas yra labai didelis – pvz., Danų dogas?

Dideliems gyvūnams reikia daugiau vietos – tai akivaizdu. Bet ne visada tai reiškia, kad reikia didesnio transporto. Kartais užtenka sulankstyti sėdynes ir atlaisvinti erdvę. Danų dogas ar kita didelė veislė turi turėti galimybę atsigulti pilnu ilgiu – kitaip kelionė bus kančia. Mes turime mikroautobusą, kuriame galime pritaikyti erdvę dideliems gyvūnams. Bet jei gyvūnas yra labai didelis – kalbame apie 60+ kilogramų – reikia iš anksto suderinti, kad galėtume pasiruošti. Vienas šuo, kurį vežėme, svėrė 70 kilogramų – jis užėmė tiek vietos, kiek trys katės. Bet tilpo, ir važiavo ramiai.

Dažnos klaidos – gyvūnų vežimas iš Danijos nesusipratimai

23. Kokia dažniausia klaida, kurią daro šeimininkai?

Nežinojimas apie dokumentus. Daugiau nei pusė mūsų klientų pirmą kartą veža gyvūną per sieną, ir jie nežino, kad reikia paso, skiepų, pažymos. Jie galvoja, kad užtenka čipo. Neužtenka. Čipas yra tik identifikacija – be paso ir skiepų gyvūnas negali keliauti. Tai ne mūsų taisyklė, tai ES reglamentas. Mes visada stengiamės informuoti iš anksto, bet kartais žmonės skambina paskutinę minutę, ir tada jau per vėlu tvarkyti dokumentus. Geriau paklausti prieš mėnesį nei sužinoti prieš dieną.

24. Ar žmonės dažnai pamiršta kažką svarbaus?

Taip. Dažniausiai pamiršta: veterinaro pažymą (galvoja, kad pasas užtenka), vandenį kelionei (galvoja, kad mes turime – turime, bet geriau, kai gyvūnas geria iš savo buteliuko), sugeriantį paklotą (ypač katėms), vaistus (jei gyvūnas vartoja). Vienas šeimininkas pamiršo duoti šuniui vaistus nuo širdies – pastebėjome tik po šešių valandų, kai šuo pradėjo keistai elgtis. Laimei, vaistai buvo dėžėje, tik neįdėti. Dabar visada klausiame: „ar gyvūnas vartoja vaistus?" ir „ar jie įdėti?"

25. Ką darote, jei klientas pateikia neteisingą informaciją apie gyvūną?

Priklauso nuo situacijos. Jei tai smulkmena – pavyzdžiui, klientas pasakė, kad šuo sveria 10 kilogramų, o iš tiesų 15 – pritaikome erdvę ir važiuojame toliau. Bet jei tai rimta – pavyzdžiui, klientas nepaminėjo, kad gyvūnas agresyvus ar serga užkrečiama liga – tada turime teisę atsisakyti vežti. Sąžiningumas yra raktas. Mes nebaudžiame už tiesą – mes padedame ją išspręsti. Bet melas ar informacijos slėpimas gali sukelti pavojų visiems – gyvūnams, vairuotojui, kitiems klientams. Todėl prašome: būkite atviri.

26. Kokia situacija jums buvo sunkiausia?

Sunkiausia buvo, kai vežėme vyresnio amžiaus šunį, kuris pakeliui pradėjo dusti. Šeimininkas buvo kartu, ir mes visi trys – jis, aš ir vairuotojas – buvome išsigandę. Sustojome, iškvietėme veterinarą per telefoną, davėme deguonies kaukę (turime vieną atsarginę). Veterinaras patarė, ką daryti, ir šuo atsigavo. Paaiškėjo, kad jis turėjo širdies problemų, apie kurias šeimininkas nežinojo. Po to šuo ramiai pasiekė Lietuvą, bet tą valandą, kol nežinojome, kas vyksta, buvo viena ilgiausių mano gyvenime. Tokios situacijos primena, kodėl darome tai, ką darome.

Gyvūnų vežimas iš Danijos yra procesas, kuris reikalauja pasiruošimo, atsakomybės ir pasitikėjimo. Jei turite tvarkingus dokumentus, tinkamą dėžę ir sąžiningai bendraujate su pervežimo įmone – viskas bus gerai. Mes važiuojame reguliariai, tad galime pritaikytis prie jūsų poreikių. Svarbiausia – pradėti planuoti laiku ir nebijoti klausti. Geriau vienas klausimas per daug nei viena problema kelyje.