Gyvūnų gabenimas Danija, Vežame kiekvieną dieną

Gyvūnų gabenimas į Daniją – tai ne tik šunys. Katės, triušiai, šinšilos, net papūgos – visi jie kartais turi keliauti. Mes vežame kiekvieną dieną, ir mūsų patirtis neapsiriboja vien keturkojais. Kiekvienas gyvūnas turi savo poreikius, savo baimes, savo specifiką. Katė nemėgsta narvo, bet mėgsta tamsą. Triušis bijo triukšmo, bet mėgsta šviežią šieną. Papūgai gali išsigąsti staigių judesių. Mes tai žinome, nes vežame ne pirmus metus. Ir nors kiekviena kelionė kitokia, vienas dalykas lieka tas pats – saugumas ir rūpestis.

Rūšys – gyvūnų gabenimas į Daniją kiekvieną dieną

Kokius gyvūnus vežate į Daniją?

Šunis, kates, triušius, šinšilas, jūrų kiaulytes, papūgas, kanarėles, žiurkėnus, šeškus. Tai pagrindiniai. Nevežame roplių, vorų, gyvačių – tam reikia specialių leidimų, kurių neturime. Nevežame ir didelių gyvūnų – arklių, ožkų, avių. Tam reikia specializuoto transporto. Bet maži ir vidutiniai augintiniai – visi telpa. Vienas klientas vežė tris kates, du triušius ir papūgą vienu metu – buvo įdomi kelionė. Visi sveiki atvyko.

Ar skiriasi sąlygos vežant skirtingus gyvūnus?

Taip, ir gana stipriai. Šunys reikia erdvės ir judėjimo. Katės – ramybės ir tamsos. Triušiai – šviežio oro ir šieno. Paukščiai – stabilumo ir tyliau. Kiekvienam gyvūnui pritaikome sąlygas. Katėms naudojame uždengtus narvus, kad nematytų aplinkos – tai jas ramina. Triušiams dedame šieno į narvą. Paukščiams uždengiame narvą audiniu, kad nematytų judančių vaizdų. Šunims – atvirkščiai, paliekame atvirą, kad galėtų stebėti. Kiekvienas gyvūnas – individualus požiūris.

Ar galima vežti egzotinius gyvūnus?

Priklauso nuo to, ką vadinate „egzotiniais". Šeškas – taip, vežame. Chameleonas – ne. Tarantulas – tikrai ne. Egzotiniams gyvūnams reikia specialių leidimų, specialių sąlygų, specialaus transporto. Mes to neturime. Be to, Danija turi griežtas taisykles dėl egzotinių gyvūnų importo – kai kurios rūšys tiesiog draudžiamos. Prieš vežant bet kokį neįprastą gyvūną – pasitikrinkite Danijos aplinkos ministerijos (Miljøministeriet) svetainėje.

Ar vežate žuvys ar vėžlius?

Žuvys – ne. Vandens gyvūnams reikia specialių sąlygų, kurių mes negalime užtikrinti. Vėžliai – priklauso nuo rūšies. Paprastas Europinis vėžlys – galbūt, bet reikia pasitikrinti, ar jis neapsaugotas. Egzotiniai vėžliai – ne. Per daug biurokratijos ir rizikos. Rekomenduoju kreiptis į specializuotus gyvūnų vežėjus, kurie turi patirties su retesnėmis rūšimis.

Dokumentai – gyvūnų transportavimas Danija kasdien

Kokių dokumentų reikia vežant katę į Daniją?

Tų pačių, kaip ir šuniui: pasas, mikroschema, skiepai, sveikatos pažymėjimas, kirminų gydymas. Katėms pasiutligės skiepas ne visada privalomas (priklauso nuo šalies), bet Danija reikalauja. Todėl – skiepyti. Be to, katės turi būti paženklintos mikroschema – be jos neįmanoma identifikuoti gyvūno. Vienas klientas atvežė katę be mikroschemos – teko grįžti pas veterinarą ir ženklinti. Užtruko pusdienį. Galima buvo išvengti.

Ar triušiui reikia paso?

Taip. Nors triušiai mažiau populiarūs keliautojai nei šunys ar katės, jiems taikomi tie patys reikalavimai. Pasas, mikroschema, skiepai (jei yra), sveikatos pažymėjimas. Triušių skiepai Lietuvoje ne visada prieinami – tai gali būti problema. Pasitarkite su veterinaru. Jei skiepas negalimas – veterinaras gali išduoti pažymą, kad triušis sveikas, bet nevakcinuotas. Ar Danija priims tokį triušį – kitas klausimas. Geriau pasitikrinti iš anksto.

Ar paukščiams reikia dokumentų?

Taip, bet situacija sudėtingesnė. Paukščiams reikia ne tik paso, bet ir CITES leidimo, jei tai saugoma rūšis. Papūgos, kanarėlės – dažniausiai nėra saugomos, bet vis tiek reikia veterinarinio patvirtinimo. Be to, paukščiai jautrūs stresui – kelionė gali būti pavojinga jų sveikai. Rekomenduoju pasitarti su veterinaru, kuris specializuojasi paukščiuose. Ne kiekvienas veterinaras tai daro.

Ką daryti, jei gyvūno dokumentai neišduodami Lietuvoje?

Tai retas atvejis, bet pasitaiko. Ypač su retesniais gyvūnais. Jei veterinaras nežino, kaip išduoti pasą triušiui ar šeškui – ieškokite kito veterinaro. Didmiesčiuose tikrai rasite. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – yra veterinarų, kurie dirba su įvairiais gyvūnais. Jei ir tai nepadeda – kreipkitės į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT). Jie gali padėti arba nukreipti.

Kelionė – vežame gyvūnus į Daniją kiekvieną dieną

Kaip vežate kates?

Katėms reikia ramybės. Uždengtas narvas, tylus automobilis, mažiau sustojimų. Katės nemėgsta pokyčių – nauja vieta, nauji garsai, nauji kvapai. Todėl stengiamės kuo mažiau trikdyti. Narvas uždengtas iš trijų pusių, tik priekis atviras orui. Temperatūra stabili, apšvietimas silpnas. Vairuotojas kalba tyliai, nenaudoja signalo. Viena katė visą kelią praleido užsimerkusi – net nežinojo, kad juda. Toks ir tikslas.

Kaip vežate triušius?

Triušiai jautrūs triukšmui ir temperatūros pokyčiams. Todėl narvas turi būti gerai izoliuotas, su šviežiu šienu ir vandeniu. Triušiai gali išgąsti ir mirti nuo streso – tai ne pokštas. Todėl su triušiais važiuojame ypač atsargiai, be staigių stabdymų, be garsios muzikos, be triukšmo. Vienas klientas vežė triušį, kuris buvo labai bailus – paprašėme, kad šeimininkas įdėtų savo marškinėlius į narvą. Kvapas padėjo – triušis ramiai pravažiavo visą kelią.

Kaip vežate paukščius?

Paukščių narvai turi būti stabilūs, kad nesvyruotų. Paukščiai gali susižeisti, jei narvas juda. Be to, paukščiai jautrūs temperatūrai – per karšta ar per šalta gali būti mirtina. Todėl temperatūrą tikriname dažniau nei vežant šunis. Paukščių narvai uždengiami, kad nematytų judančių vaizdų – tai sukelia paniką. Vienas klientas vežė papūgą, kuri kalbėjo – visą kelią ji kartodavo „labas, labas". Buvo linksma, bet vairuotojui po 10 valandų jau nebe.

Ar galima vežti kelis skirtingus gyvūnus kartu?

Galima, bet atskirai. Katė ir šuo – atskiruose narvuose, atskirose automobilio dalyse. Triušis ir papūga – taip pat atskirai. Net jei namie jie draugauja – kelyje gali būti kitaip. Stresas keičia elgesį. Vienas klientas turėjo katę ir šunį, kurie namie miega kartu – kelyje katė puolė šunį, kai šis pradėjo loti. Nuo to laiko visada atskirai.

Sąlygos – gyvūnų gabenimas Danija profesionaliai

Kokia temperatūra tinka skirtingiems gyvūnams?

Šunims ir katėms – 18-22 laipsniai. Triušiams – 15-20 laipsnių. Paukščiams – 20-25 laipsniai. Žiurkėnams – 18-22 laipsniai. Kiekvienam gyvūnui – savo. Mes turime atskiras zonas automobilyje, kur galima reguliuoti temperatūrą individualiai. Vasarą tai svarbiau – karštyje gyvūnai gali perkaisti greitai. Žiemą – atvirkščiai, maži gyvūnai gali sušalti. Todėl temperatūrą tikriname kas valandą.

Ar gyvūnai gauna vandens ir maisto kelionės metu?

Vandens – taip, visada. Maisto – priklauso nuo gyvūno ir kelionės trukmės. Šunys ir katės – maistą vežasi pats šeimininkas. Triušiams – šienas narve. Paukščiams – sėklos ir vanduo. Žiurkėnams – sausas maistas ir vanduo. Mes neduodame maisto, kurio nežinome – kiekvienas gyvūnas turi savo mitybą, ir ne mums spręsti, ką jis valgo. Vienas klientas davė maišą kačių maisto, bet pamiršo pasakyti, kad katė alergiška tam prekės ženklui – paaiškėjo tik kelyje, kai katė pradėjo vemti.

Ar narvai valomi kelionės metu?

Taip, jei reikia. Jei gyvūnas atlieka reikalus narve – valome iš karto. Nešvarus narvas – stresas gyvūnui, ir nemalonu kitiems (jei vežame kelis). Turime valymo priemonių, popieriaus, dezinfekanto. Valymas trunka 5-10 minučių – per tą laiką gyvūną laikome atskiroje dėžėje. Vienas šuo atliko reikalus tris kartus per kelionę – valėme tris kartus. Nemalonu, bet tai darbo dalis.

Ar gyvūnai gali susižeisti narve?

Retai, bet gali. Ypač jei narvas netinkamo dydžio arba blogai užfiksuotas. Šuo gali įsipjausti leteną į vielą, katė – įstrigti tarp strypų, paukštis – susitrenkti į narvo sieną. Todėl prieš kiekvieną kelionę tikriname narvus – ar nėra aštrių kraštų, ar visos sklendės veikia, ar tinkamas dydis. Tai užtrunka 10 minučių, bet gali išgelbėti gyvūną nuo traumos.

Skiepai – gyvūnų transportavimas į Daniją reguliariai

Ar visiems gyvūnams reikia pasiutligės skiepo?

Šunims – taip. Katėms – taip. Triušiams – ne visada, bet rekomenduojama. Paukščiams – ne. Žiurkėnams – ne. Pasiutligė dažniausiai kelia grėsmę šunims ir katėms, todėl jiems skiepas privalomas. Kitiems gyvūnams – priklauso nuo veterinaro rekomendacijos ir Danijos reikalavimų. Geriausia pasitarti su veterinaru, kuris žino konkrečios rūšies reikalavimus.

Ar katėms reikia tų pačių skiepų kaip šunims?

Ne visų. Katėms reikia pasiutligės skiepo ir skiepų nuo kačių gripo bei leukemijos. Tai standartinis skiepų paketas. Bet ne visi veterinarai skiepija nuo leukemijos – tai priklauso nuo katės gyvenimo būdo. Jei katė gyvena lauke – rekomenduojama. Jei tik patalpoje – galima ir be jos. Svarbiausia – pasiutligės skiepas ir mikroschema. Be jų nevežame.

Ar triušiams reikia skiepų?

Lietuvoje triušių skiepai ne visada prieinami. Yra skiepai nuo miksomatozės ir VHD (virusinės hemoraginės ligos), bet ne kiekvienas veterinaras juos turi. Jei skiepas prieinamas – skiepykite. Jei ne – veterinaras gali išduoti pažymą, kad triušis sveikas. Ar Danija priims tokį triušį – pasitikrinkite iš anksto. Geriau skambinti į Danijos veterinarijos tarnybą ir klausti tiesiogiai.

Ką daryti, jei gyvūnas nebuvo skiepytas anksčiau?

Skiepyti ir laukti. Pasiutligės skiepas įsigalioja po 21 dienos. Kiti skiepai – anksčiau. Bet jei gyvūnas niekada nebuvo skiepytas – reikia pradėti nuo pradžių. Tai gali užtrukti mėnesį ar ilgiau, priklausomai nuo skiepų grafiko. Nemalonu, jei skubate, bet kitaip neįmanoma. Sveikata svarbiau nei skubėjimas.

Specialūs atvejai – vežame gyvūnus į Daniją kiekvieną dieną

Ar vežate nėščias kates?

Nenoriai, bet kartais. Priklauso nuo nėštumo stadijos. Ankstyva stadija – galima. Vėlyva – ne. Katė gali pagimdyti kelyje, ir tai būtų pavojinga tiek jai, tiek kačiukams. Vienas klientas norėjo vežti katę, kuri turėjo kergti prieš savaitę – atsisakėme. Po mėnesio paskambino ir padėkojo – katė pagimdė namie, visi sveiki. Kartais „ne" yra geriausias atsakymas.

Ar vežate senus gyvūnus?

Taip, bet su atsargumu. Seni gyvūnai jautresni stresui, dažniau serga, gali turėti judėjimo problemų. Prieš vežant seną gyvūną – veterinaro patikra privaloma. Jei veterinaras sako, kad gyvūnas gali keliauti – vežame. Jei ne – klausome. Vienas klientas vežė 16 metų šunį – šuo beveik nematė ir negirdėjo, bet kelionę ištvėrė ramiai. Svarbiausia – komfortas ir kantrybė.

Ar vežate gyvūnus su alergijomis?

Taip, bet prašome apie tai pranešti iš anksto. Alergija gali pasireikšti bet kada – naujas maistas, nauja aplinka, stresas. Jei žinome apie alergiją – galime pasiruošti. Turėti vaistų, vengti tam tikrų medžiagų, stebėti gyvūną atidžiau. Vienas šuo buvo alergiškas blusoms – mes dezinfekuojame narvus po kiekvieno pervežimo, bet paprašėme šeimininko duoti vaistus prieš kelionę. Atsargumas nekenkia.

Ar vežate gyvūnus iš prieglaudų?

Taip, ir tai vienas maloniausių darbų. Gyvūnas iš prieglaudos dažnai turi mažiau dokumentų – nežinoma skiepų istorija, kartais nėra mikroschemos. Bet mes padedame tai sutvarkyti. Vienas žmogus iš Danijos įsimylėjo šunį Lietuvos prieglaudoje ir norėjo jį pasiimti namo. Padėjome sutvarkyti dokumentus, paskiepyti, paženklinti, ir nugabenome į Kopenhagą. Šuo dabar gyvena laimingą gyvenimą Danijoje. Tai prasmingas darbas.

Laikas – gyvūnų gabenimas Danija kasdien

Kiek laiko trunka kelionė su gyvūnu?

14-20 valandų, priklausomai nuo gyvūno ir maršruto. Šunys – greičiau, nes rečiau reikia stoti. Katės – panašiai. Triušiai ir paukščiai – gali būti ilgiau, nes stojame dažniau dėl temperatūros patikrinimų. Kiekvienas gyvūnas – individualiai. Negalime skubėti su gyvūnais – jie ne krovinys.

Ar galima pasirinkti kelionės laiką?

Bandome prisiderinti. Turime grafiką, bet jis lankstus. Jei norite, kad paimtume ryte – pabandysime. Jei vakare – taip pat. Svarbu pranešti iš anksto, kad galėtume planuoti. Vienas klientas prašė paimti 3 valandą nakties – sutikome, nors tai neįprastas laikas. Šuo turėjo būti Kopenhagoje ryte, ir tai buvo vienintelis būdas spėti.

Ar vežate gyvūnus švenčių dienomis?

Išskyrus didžiąsias šventes – taip. Kalėdos, Nauji metai, Velykos – tada turime sutrumpintą grafiką. Bet kitomis švenčių dienomis – vežame. Vienas klientas vežė katę per Jonines – ne problema. Svarbu pranešti iš anksto, kad žinotume, jog dirbsime.

Ką daryti, jei reikia skubaus pervežimo?

Skambinti. Bandysime padėti. Skubus pervežimas reiškia papildomą mokestį, bet jei situacija rimta – pabandysime. Vienas žmogus skambino penktadienį vakare – jo katė turėjo būti pas veterinarą Kopenhagoje šeštadienį ryte. Sutikome vežti naktį. Kaina didesnė, bet katė spėjo į vizitą. Kartais svarbiau nei pinigai.

Saugumas – gyvūnų transportavimas Danija profesionaliai

Kaip užtikrinamas skirtingų gyvūnų saugumas?

Kiekvienas gyvūnas – atskiras narvas, atskira zona. Temperatūra reguliuojama pagal rūšį. Vairuotojas turi patirties su skirtingais gyvūnais. Turime pirmosios pagalbos rinkinį ir gyvūnams. Draudimas apima visus gyvūnus. GPS sekimas. Nuotraukos kelionės metu. Tai ne tik paslauga – tai atsakomybė.

Ar gyvūnai gali užsikrėsti vienas nuo kito?

Rizika minimali, jei visi gyvūnai sveiki. Mes prašome veterinaro pažymos, kad gyvūnas sveikas. Be to, dezinfekuojame narvus po kiekvieno pervežimo. Bet jei gyvūnas serga – tada taip, yra rizika. Todėl prašome pranešti apie bet kokias sveikatos problemas iš anksto.

Ką daryti, jei gyvūnas pabėga?

Tai beveik neįmanoma, jei viskas padaryta teisingai. Narvas užrakintas, automobilis uždarytas. Bet jei nutiktų – turime planą. Vairuotojas turi pavadėlį, tinklą, skanėstų. Svarbiausia – ne panikuoti. Vieną kartą katė išlipo iš narvo (blogai uždaryta sklendė) ir pasislėpė po sėdyne. Užtruko 20 minučių, kol radome.