Vežame į Kopenhagą gyvūnus, Vežame kiekvieną dieną

Kasdien važiuojame maršrutu Lietuva–Kopenhaga su gyvūnais. Tai mūsų darbas, kurį darome jau ne vienerius metus. Šunys, katės, kartais šeškai ar triušiai – kiekvienas gyvūnas gauna dėmesio ir priežiūros. Žmonės dažnai klausia, ar tai sudėtinga – vežti gyvūną per pusę Europos. Atsakymas paprastas: su tinkamu pasiruošimu – ne. Šiame straipsnyje surinkau dažniausiai užduodamus klausimus, kuriuos girdžiu iš klientų. Jei planuojate siųsti savo augintinį į Daniją, čia rasite atsakymus.

Pasiruošimas – gyvūnų vežimas į Kopenhagą

1. Kada pradėti ruoštis gyvūno kelionei?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Bent dvi savaites prieš planuojamą datą. Pirmiausia – veterinaras. Patikrinkite ar skiepai galioja, ar mikroschema veikia, ar pasas tvarkingas. Jei kažko trūksta – turėsite laiko sutvarkyti. Antras žingsnis – narvas. Jei neturite tinkamo, reikia nusipirkti ir pradėti pratinti gyvūną. Trečias žingsnis – susisiekti su vežėju ir rezervuoti vietą. Vienas klientas paskambino prieš dieną – viskas buvo įmanoma, bet streso daugiau nei reikia. Planavimas ramina tiek jus, tiek jūsų augintinį.

2. Kaip išrinkti tinkamą narvą gyvūnui?

Narvas turi būti pakankamai didelis, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Išmatuokite savo augintinį – nuo nosies galiuko iki uodegos pagrindo, nuo žemės iki galvos viršaus. Pridėkite 10-15 centimetrų – tai minimalus dydis. Narvas turi būti tvirtas, su ventiliacijos angomis iš visų pusių, su saugiu užraktu. Pigūs narvai dažnai lūžta – vienas toks atvejis buvo, kai šuo tiesiog pralaužė plastikinį narvą. Investuokite į kokybę. Geri narvai kainuoja 50-150 eurų, bet tarnauja metus.

3. Ką dėti į narvą kartu su gyvūnu?

Mažiau yra daugiau. Įdėkite minkštą pledą arba seną rankšluostį – kažką, kas kvepia namais. Vienas ar du mėgstami žaislai. Vandens buteliuką arba specialų gertuvę, pritvirtintą prie narvo. Jokio maisto – gyvūnas turi būti neėdęs 4-6 valandas prieš kelionę. Ir jokių laisvų daiktų, kurie gali judėti ir gąsdinti gyvūną. Viena katė, kurią vežėme, turėjo mažą pliušinį peliuką – ji visą kelią gulėjo šalia jo. Smulkmenos, bet jos svarbios. Gyvūnas turi jaustis saugiai.

4. Ar reikia gyvūną ženklinti papildomai prieš kelionę?

Mikroschema yra privaloma – be jos negausite augintinio paso. Bet ar reikia papildomo ženklinimo? Rekomenduojame antkaklį su pakabuku, ant kurio nurodytas jūsų telefono numeris. Jei gyvūnas pabėgtų (kas retai, bet pasitaiko), kas nors galėtų jums paskambinti. Vienas šuo, kurį vežėme, turėjo tatuiruotę ausyje – senas ženklinimo būdas, bet vis dar naudingas. Mikroschema + antkaklis su kontaktiniais duomenimis – dviguba apsauga. Geriau per daug nei per mažai.

5. Kaip paruošti gyvūną psichologiškai kelionei?

Tai dažnai pamirštamas dalykas. Gyvūnas nežino, kas jo laukia. Pradėkite nuo narvo – leiskite jam ten būti namuose, su atvirais durimis. Įdėkite skanėstų, pagirkite, kai jis ten įeina. Palaipsniui uždarykite duris – trumpam, tada ilgiau. Jei įmanoma, pasivažinėkite automobiliu – net trumpam, 10-15 minučių. Vienas šuo, kurį vežėme, pirmą kartą sėdėjo automobilyje – ir iškart 12 valandų kelionės. Jis ištvėrė, bet buvo labai stresas. Pasiruošimas keičia viską.

Dokumentacija – vežame gyvūnus į Kopenhagą

6. Ką daryti, jei gyvūno pasas išduotas kitoje ES šalyje?

ES augintinio pasas galioja visoje Europos Sąjungoje – nesvarbu, kur jis išduotas. Jei gyvūno pasas išduotas, tarkime, Lenkijoje ar Vokietijoje, jis galioja ir Danijoje. Svarbu, kad pasas būtų užpildytas teisingai – mikroschemos numeris, skiepų įrašai, savininko duomenys. Vienas klientas turėjo pasą iš Ispanijos – viskas tvarkoje, jokių problemų. Tačiau kartais būna, kad pasas užpildytas neaiškiai – tada gali kilti klausimų. Patikrinkite, ar visi įrašai aiškūs ir suprantami.

7. Ar reikia paso vertimo į danų kalbą?

Ne, ES augintinio pasas yra standartinis dokumentas, kurį supranta visose ES šalyse. Jis išduotas keliomis kalbomis, įskaitant anglų. Vertimas nereikalingas. Bet jei turite papildomų veterinarinių pažymų, kurios išduotos tik lietuvių kalba – gali būti naudingas vertimas. Nors praktiškai Danijos pasienio tarnybos retai prašo papildomų dokumentų, jei pasas tvarkingas. Vieną kartą klientas išvertė viską į danų kalbą – gražus gestas, bet nebūtinas. Svarbiausia, kad pasas būtų galiojantis.

8. Ką daryti, jei pametėte gyvūno pasą?

Kreipkitės į tą patį veterinarijos gydytoją, kuris išdavė pasą. Jis gali išduoti dublikatą arba naują pasą. Tai užtrunka kelias dienas. Jei skubate – pasakykite veterinarijos gydytojui, kad reikia skubiai. Kartais galima gauti per 1-2 dienas. Bet geriausia – nepamesti. Laikykite pasą saugioje vietoje, kartu su kitais svarbiais dokumentais. Vienas klientas pametė pasą prieš pat kelionę – teko atidėti pervežimą savaitei. Nervai, stresas, papildomos išlaidos. Viskas dėl vieno popieriaus lapo.

9. Ar skiepai turi būti atlikti tam tikroje klinikoje?

Ne, svarbu ne klinika, o tai, kad skiepą atliktų licencijuotas veterinarijos gydytojas. Galite skiepyti bet kurioje ES šalyje – Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje. Svarbu, kad skiepas būtų įrašytas į augintinio pasą su data, vakcinos pavadinimu ir veterinarijos gydytojo parašu. Vienas klientas skiepijo savo katę Latvijoje, nes ten buvo pigiau – viskas tvarkoje. Nėra jokio reikalavimo, kad skiepas būtų atliktas konkrečioje vietoje. Svarbiausia – dokumentacija.

10. Ką daryti, jei gyvūnas turi sveikatos problemų, kurios nenurodytos pase?

Tai gali būti problema. Pase turi būti nurodyti visi svarbūs sveikatos duomenys – skiepai, mikroschema, kartais specialios pastabos. Jei gyvūnas serga lėtine liga ar vartoja vaistus – tai turėtų būti paminėta. Kreipkitės į veterinarijos gydytoją, kad jis įrašytų reikiamą informaciją. Vienas šuo, kurį vežėme, turėjo alergiją – veterinarijos gydytojas įrašė tai į pasą. Tai padėjo, kai reikėjo duoti vaistų kelionės metu. Sveikatos informacija – ne formalumas, o saugumo klausimas.

Praktiniai patarimai – gyvūnų transportavimas Kopenhaga

11. Ką daryti, jei gyvūnas vemuoja kelionės metu?

Tai dažna problema, ypač katėms. Pirmiausia – sustokite. Išvalykite narvą, pakeiskite pledą. Duokite gyvūnui šiek tiek vandens. Jei vėmimas kartojasi – tai gali būti judesio liga. Kai kurie gyvūnai tiesiog negali toleruoti automobilio. Turime vaistų nuo pykinimo, bet juos reikia duoti prieš kelionę, o ne po to. Viena katė vėmė tris kartus per pirmas dvi valandas, paskui nurimo. Kitas šuo – visą kelią. Kiekvienas gyvūnas skirtingas. Svarbiausia – turėti pakankamai šluosčių ir kantrybės.

12. Kaip dažnai reikia tikrinti gyvūną kelionės metu?

Kas 30-60 minučių – bent jau pažiūrėti, ar viskas gerai. Ar gyvūnas ramus, ar geria vandenį, ar nėra streso požymių. Mes turime vaizdo kamerą automobilyje, kuri leidžia stebėti gyvūnus nuotoliniu būdu. Bet niekas nepakeičia tiesioginio patikrinimo. Sustojimų metu visada patikriname kiekvieną gyvūną – ar narvas tvarkingas, ar vanduo neužsipylė, ar gyvūnas atrodo gerai. Vienas šuo per kelionę prarado antkaklį – pastebėjome tik per sustojimą. Mažos detalės, bet jos svarbios.

13. Ar galima vežti gyvūną su kitais gyvūnais tame pačiame narve?

Ne, jei tai skirtingų savininkų gyvūnai. Jie nepažįsta vienas kito, ir tai gali sukelti stresą ar konfliktą. Net jei abu gyvūnai ramūs – mes nežinome, kaip jie reaguos uždaroje erdvėje. Jei vežate du savo gyvūnus, kurie sutaria – galima. Bet svetimi gyvūnai – visada atskirai. Vieną kartą klientas prašė sudėti jo katę kartu su draugo kate – atsisakėme. Po valandos kelionės jos galėjo pradėti kovoti. Saugumas pirmiausia.

14. Ką daryti, jei gyvūnas pradeda loti ar kaukti?

Pirmiausia – nesinervinkite. Gyvūnas jaučia jūsų emocijas. Patikrinkite, ar jam viskas gerai – gal per karšta, gal reikia vandens, gal tiesiog bijo. Kartais padeda raminantis balsas – kalbėkite su gyvūnu, net jei jis narve. Vienas šuo lojo pirmas dvi valandas, paskui užmigo. Kitas kaukė visą kelią – nieko negalėjome padaryti, tiesiog reikėjo išlaukti. Svarbu, kad lojimas netrukdytų vairuotojui – jei taip, reikia daryti papildomą sustojimą. Bet drausti gyvūnui reikšti emocijas – ne išeitis.

15. Kaip elgtis, jei gyvūnas atsisako gerti vandenį?

Tai neramina, bet kartais nutinka. Gyvūnas gali būti per daug susijaudinęs, kad gertų. Pabandykite pasiūlyti vandenį iš rankos – kartais tai veikia. Arba įlašinkite šiek tiek vandens ant nosies – gyvūnas instinktyviai laižys. Jei gyvūnas negeria ilgiau nei 6-8 valandas – tai jau problema. Vienas katinas negerė visą kelionę – bet iškart gėrė atvykęs. Stresas slopina troškulį, bet jis praeina. Svarbu nepriversti – tai gali sukelti vėmimą. Tiesiog pasiūlykite reguliariai ir būkite kantrūs.

Atvykimas – vežame gyvūnus į Kopenhagą

16. Kur pristatomas gyvūnas Kopenhagoje?

Priklauso nuo susitarimo. Dažniausiai pristatome tiesiai į nurodytą adresą – namus, butą ar biurą. Jei klientas nori atsiimti pats – galime susitikti tam tikroje vietoje, pavyzdžiui, stotyje ar prekybos centre. Vienas klientas prašė pristatyti gyvūną tiesiai į veterinarijos kliniką Kopenhagoje – nes ten jau laukė gydytojas. Lankstumas yra mūsų privalumas. Svarbiausia – kad gyvūnas saugiai pasiektų tikslą. Adresą deriname iš anksto, kad nebūtų nesusipratimų.

17. Ką daryti, jei negalite priimti gyvūno nurodytu laiku?

Praneškite kuo anksčiau. Mes suprantame – gyvenimas nenuspėjamas. Galime palaukti, pakeisti pristatymo laiką arba pristatyti kitą dieną. Bet svarbu komunikuoti. Vienas klientas dingo – neatsakė į skambučius, neatsakė į žinutes. Gyvūnas liko automobilyje, kol galiausiai susisiekėme. Tai ne situacija, kurioje norėtume būti. Jei kažkas pasikeitė – tiesiog pasakykite. Rasime sprendimą. Bet negalime laukti amžinai.

18. Kaip gyvūnas perduodamas gavėjui?

Paprastai – tiesiogiai. Atvežame gyvūną, parodome dokumentus, paaiškiname, kaip sekėsi kelionė. Jei gavėjas nepažįsta gyvūno – pabūname kelias minutes, kol gyvūnas apsipranta. Kartais gavėjas nori pasirašyti perdavimo aktą – galime tai padaryti. Vienas atvejis – močiutė Kopenhagoje, kuri pirmą kartą priėmė anūko šunį. Ji buvo labai susijaudinusi, bet šuo iškart prisiglaudė prie jos. Gražus momentas. Svarbiausia, kad perdavimas būtų sklandus ir saugus.

19. Ar gavėjas turi turėti kokių nors dokumentų?

Ne, gavėjui nereikia jokių specialių dokumentų. Svarbu, kad jis žinotų gyvūno vardą ir kad galėtų parodyti asmens tapatybę – kad įsitikintume, jog atiduodame tinkamam asmeniui. Kartais prašome gavėjo pasirašyti, kad gyvūnas perduotas – tai mūsų vidinė procedūra. Vienas atvejis – gavėjas neturėjo asmens dokumento, nes pamiršo namie. Teko palaukti, kol grįžo ir atnešė. Nereikalingas stresas, bet saugumas svarbus. Negalime atiduoti gyvūno bet kam.

20. Ką daryti, jei gyvūnas atvykęs elgiasi keistai?

Pirmos kelios dienos po ilgos kelionės – adaptacijos laikotarpis. Gyvūnas gali būti vangus, mažiau ėsti, slėptis. Tai normalu. Duokite laiko – ramia aplinką, pažįstamus daiktus, kantrybę. Jei keistas elgesys tęsiasi ilgiau nei 3-4 dienas – kreipkitės į veterinarijos gydytoją. Viena katė po kelionės slėpėsi po lova dvi dienas – paskui viskas grįžo į normalias vėžes. Kitas šuo atvykęs pradėjo loti ant visų – tiesiog buvo suirzęs. Kelionė yra stresas, bet jis praeina.

Ypatingi poreikiai – gyvūnų pervežimas Kopenhaga

21. Ar vežate gyvūnus su negalia?

Tai priklauso nuo negalios pobūdžio. Gyvūnai su judėjimo negalia – pavyzdžiui, be kojos – paprastai keliauja gerai, tik reikia specialaus narvo. Gyvūnai su regėjimo ar klausos negalia – taip pat, tik reikia daugiau dėmesio. Bet jei gyvūnas turi rimtų sveikatos problemų – pavyzdžiui, širdies liga ar epilepsija – reikia veterinarinio leidimo. Vieną kartą vežėme aklą šunį – jis buvo labai ramus, nes pasikliovė uosle. Kiekvienas atvejis individualus. Skambinkite, aptarsime.

22. Kaip vežti gyvūną karštomis vasaros dienomis?

Karštis – didžiausias priešas. Automobilyje visada veikia kondicionierius, bet tai ne visada pakanka. Vasarą stengiamės važiuoti anksti ryte arba vėlai vakare, kad išvengtume didžiausio karščio. Sustojame dažniau – kas 2-3 valandas. Duodame daugiau vandens. Vieną kartą, kai buvo 38 laipsniai, teko sustoti šešėlyje ir palaukti, kol atvės. Geriau prarasti valandą nei rizikuoti gyvūno sveikata. Karštis gali būti mirtinas – tai ne pokštas.

23. Ar vežate gyvūnus žiemą, kai labai šalta?

Taip, žiemą važiuojame taip pat. Automobilyje šildymas veikia visą laiką, bet svarbu, kad gyvūnas nebūtų skersvėjyje. Narvas turi būti uždengtas iš šonų, kad nebūtų tiesioginio šalto oro. Ypač svarbu mažiems gyvūnams arba tiems, kurie turi ploną kailį. Vienas čihuahua, kurį vežėme sausį, drebėjo visą kelią – teko papildomai uždengti narvą pledu. Šaltis mažiau pavojingas nei karštis, bet vis tiek reikia būti atsargiems. Svarbiausia – kad gyvūnas nesušaltų.

24. Ką daryti, jei gyvūnas turi specifinę mitybą?

Jei gyvūnas turi specialią dietą – dėl alergijos, ligos ar kitų priežasčių – praneškite iš anksto. Mes galime pasirūpinti tinkamu maistu sustojimų metu. Bet geriausia, jei pats savininkas paruošia maistą ir įdeda į narvą arba atiduoda mums. Vienas šuo turėjo alergiją beveik viskam – jo savininkas davė specialų maistą visai kelionei. Mes tiesiog davėme jį nustatytu laiku. Specifinė mityba – ne problema, bet reikia pasiruošti. Negalime improvizuoti su maistu, kurio gyvūnas nevalgo.

25. Ar galima vežti gyvūną, kuris ką tik buvo operuotas?

Paprastai rekomenduojame palaukti bent 10-14 dienų po operacijos. Gyvūnas turi atsigauti, žaizdos turi pradėti gyti. Kelionės stresas gali pabloginti gijimą. Bet jei situacija skubi – pavyzdžiui, gyvūnas turi persikelti pas savininką po operacijos – galime tartis. Reikia veterinarinės pažymos, kad gyvūnas tinkamas kelionei. Vieną kartą vežėme katę po sterilizacijos – praėjus 12 dienų. Veterinarijos gydytojas leido, bet prašė būti atsargiems. Viskas praėjo gerai, bet buvome įsitempę.

26. Kaip elgtis, jei gyvūnas turi baimę garsams?

Tai dažna problema – ypač šunims. Kelionės metu yra daug garsų: variklis, kiti automobiliai, keltas. Jei žinote, kad jūsų gyvūnas bijo garsų – praneškite. Galime padaryti, kad būtų tyliau – muzikos neleidžiame, kalbamės tyliai. Kartais padeda antklodė, uždengta ant narvo – gyvūnas jaučiasi saugiau. Vienas šuo bijojo net durų trinktelėjimo – teko būti labai atsargiems. Baimė garsų – ne trūkumas, o savybė. Tiesiog reikia atitinkamai elgtis.

Išvada

Vežame gyvūnus į Kopenhagą kiekvieną dieną – tai mūsų įprastas maršrutas. Per metus pervežėme šimtus augintinių – nuo mažų kačiukų iki didelių šunų. Kiekvienas gyvūnas yra skirtingas, ir mes tai gerbiame. Jei turite klausimų – klauskite. Geriau išsiaiškinti viską iš anksto nei stresuoti kelionės metu. Jūsų augintinis nusipelno geriausio – ir mes stengiamės tai suteikti.