Siuntinys į Angliją paštu

Siųsti siuntinį į Angliją paštu – skamba paprastai, bet praktikoje dažnai pasirodo sudėtingiau, nei tikėtasi. Lietuvos paštas turi savo taisykles, Anglijos paštas – savo, o tarp jų dar yra muitinė, svorio limitai ir terminai, kurie ne visada aiškūs. Šiame straipsnyje dalinamės patirtimi, kurią sukaupe per metus dirbdami su siuntų pervežimu. Atsakome į klausimus, kuriuos girdime kasdien – apie kainas, terminus, pakavimą ir visus tuos mažus niuansus, kurie gali sugadinti dieną, jei jų nežinai iš anksto.

Kainos – siuntinio siuntimas į Angliją paštu

1. Kiek kainuoja siųsti siuntinį į Angliją per Lietuvos paštą?

Kainos priklauso nuo svorio ir pasirinkto greičio. Mažas siuntinys iki 2 kg registruotu paštu kainuoja apie 12–18 eurų. Didesni siuntiniai – 5 kg, 10 kg – jau gerokai brangiau, 25–40 eurų. Jei renkatės greitąjį paštą (EMS), kaina gali padvigubėti. Problema ta, kad kainoraštis keičiasi, ir ne visada aiškiai. Kartais nueini į paštą, tikiesi vienos sumos, o gauni kitą. Todėl rekomenduoju prieš einant pasitikrinti pašto svetainėje arba paskambinti. Tai sutaupo laiko ir nervų – ypač jei siunčiate ne pirmą kartą ir žinote, kokia suma turėtų būti.

2. Ar yra skirtumas tarp registruoto ir neregistruoto siuntinio?

Didelis skirtumas. Registruotas siuntinys turi sekimo numerį – žinote, kur jis yra, ir galite sekti kelią. Neregistruotas – ne. Jis tiesiog keliauja ir tiki, kad atvyks. Jei dingsta – niekas neatsako. Aš asmeniškai niekada nesiunčiau neregistruoto siuntinio į užsienį, ir jums nerekomenduoju. Keli eurai, kuriuos sutaupote, neverti rizikos. Ypač jei siunčiate kažką vertingo arba svarbaus. Registruotas siuntinys – tai bent jau kažkokia apsauga. Nors, tiesą sakant, net ir registruotas kartais dingsta – bet bent jau žinote, kad paskutinė vieta buvo užregistruota, ir galite reikalauti atsakymo.

3. Ką daryti, jei paštas paskaičiavo didesnę kainą, nei tikėjausi?

Tai nutinka. Ypač jei siuntinys sunkesnis, nei manėte, arba jei pasirinkote papildomas paslaugas – draudimą, greitesnį pristatymą. Pirmiausia – paklauskite, iš ko susidaro kaina. Pašto darbuotojai turi paaiškinti. Jei manote, kad kažkas negerai – galite paprašyti pervertinti. Bet realiai – dažniausiai kaina teisinga, tiesiog mes ne visada tiksliai žinome, kiek sveria mūsų siuntinys. Vienas mano pažįstamas manė, kad siunčia 3 kg, o pasirodė 5,5 kg. Skirtumas kainoje – 12 eurų. Nuo to karto jis visada sveria namuose prieš eidamas į paštą.

4. Ar galima mokėti banko kortele pašte?

Dabar jau taip, dauguma pašto skyrių priima korteles. Bet ne visi. Mažesniuose miesteliuose arba kaimuose gali būti tik grynieji. Todėl geriau turėti ir viena, ir kita. Aš pats buvau situacijoje, kai atėjau su kortele, o pašte pasakė, kad kortelių skaitytuvas neveikia. Teko eiti iki bankomato ir grįžti. Nepatogu, bet nutinka. Dar vienas dalykas – kai kurie papildomi mokesčiai (pavyzdžiui, už specialų voką arba pakavimo medžiagas) gali būti tik grynaisiais. Pasiruoškite iš anksto.

5. Kokia valiuta nurodyta kainoraštyje – eurai ar svarai?

Lietuvos pašte viskas eurais. Tai logiška, nes mes esame euro zonoje. Bet kai siuntinys atvyksta į Angliją, gavėjas gali turėti sumokėti vietinį mokestį – muitą arba PVM. Tada jau svarais. Šitas dalykas dažnai sukelia nesusipratimų. Siuntėjas Lietuvoje sumoka už siuntimą, o gavėjas Anglijoje gauna pranešimą, kad dar reikia sumokėti 8 svarus. Ir pyksta – „kodėl aš turiu mokėti, jei jau sumokėta?" Taip yra dėl mokesčių sistemos, ne dėl mūsų. Apie tai reikia žinoti iš anksto ir įspėti gavėją.

Terminai – kiek keliauja siuntinys į Angliją paštu

6. Per kiek laiko siuntinys pasiekia Angliją paštu?

Oficialiai – 7–14 darbo dienų registruotu paštu. Bet realybė kartais kitokia. Turėjau siuntinį, kuris keliavo 22 dienas. Ne dėl to, kad kažkas blogai padarė – tiesiog muitinėje užsibuvo, tada kažkur sandėlyje praleido savaitę. Šiaip vidutiniškai – 10 dienų. Greitasis paštas (EMS) žada 3–5 dienas, ir dažniausiai tiek ir užtrunka. Bet kainuoja gerokai daugiau. Jei neskubu – paprastas registruotas paštas visiškai tinka. Jei skubu – geriau rinktis kurjerį, o ne paštą.

7. Kodėl siuntinys „stringa" Lietuvos pašto sistemoje?

Kartais siuntinys kelias dienas rodomas kaip „priimtas" ir niekas nejuda. Tai nervina, bet dažniausiai reiškia, kad siuntinys guli sandėlyje ir laukia, kol bus išvežtas. Paštas neveža kiekvienos siuntos atskirai – kaupia, kol susidaro partija, ir tada siunčia. Tai gali užtrukti 2–3 dienas. Jei po 5 dienų vis dar „priimtas" – skambinkite į paštą. Kartais tiesiog nuskenuoja, bet nepažymi, kad išsiųsta. Sistemos klaida, bet ji nutinka. Svarbu ne panikuoti, o tiesiog patikrinti.

8. Ar savaitgaliai ir šventinės dienos skaičiuojasi prie termino?

Ne, terminai skaičiuojami darbo dienomis. Savaitgaliai ir šventinės dienos neįeina. Tai reiškia, jei išsiuntėte pirmadienį ir terminas 10 darbo dienų – tai reiškia maždaug dvi kalendorines savaites, neįskaitant savaitgalių. Per Kalėdas ar Velykas terminas gali pailgėti, nes ir Lietuvoje, ir Anglijoje yra laisvų dienų. Kartais žmonės skaičiuoja kalendorines dienas ir nervinasi, kad „jau 12 dienų, o siuntinys dar ne atvyko". Bet jei atmeti savaitgalius – viskas dar normos ribose.

9. Ką daryti, jei siuntinys keliauja ilgiau nei nurodytas terminas?

Pirmiausia – patikrinkite sekimą. Jei paskutinis įrašas rodo, kad siuntinys išvyko iš Lietuvos – vadinasi, jis kelyje arba jau Anglijoje, bet dar nenurodytas sistemoje. Anglijos paštas kartais vėluoja su atnaujinimais. Jei praėjo daugiau nei 20 darbo dienų – galite pateikti užklausą Lietuvos paštui. Jie susisieks su Anglijos paštu ir bandys surasti. Bet reikia suprasti – tai lėtas procesas. Atsakymas gali užtrukti dar dvi savaites. Kantrybė čia yra raktas. Ir dar – visada turėkite siuntos numerį. Be jo niekas nieko negalės padaryti.

10. Ar galima paspartinti siuntinio pristatymą jau išsiuntus?

Deja, ne. Kai siuntinys jau pašto sistemoje – jo negalima „peršokti" į greitesnę kategoriją. Tai kaip traukinys – kai jau išvažiavo, nebegali pakeisti maršruto. Vienintelis dalykas, kurį galima padaryti – atšaukti siuntinį (jei dar neišvyko) ir išsiųsti iš naujo greitesniu būdu. Bet tai brangu ir ne visada prasminga. Geriau iš anksto nuspręsti, ar skubu, ir pasirinkti tinkamą būdą. Po to keisti jau per vėlu. Tai vienas tų dalykų, kuriuos supranti tik tada, kai pats patiri.

Pakavimas – kaip paruošti siuntinį siuntimui paštu

11. Kokios pakuotės reikalavimai siunčiant paštu?

Paštas turi savo reikalavimus, bet jie nėra labai griežti. Svarbiausia – siuntinys turi būti tvirtai supakuotas, kad nesuplyštų ir nesugadintų turinio. Standartinė kartoninė dėžė tinka. Jei siunčiate voku – jis turi būti pakankamai storas, kad nesuplyštų. Pašte galima nusipirkti specialius vokus ir dėžutes, bet jos brangesnės nei pirktos kitur. Aš paprastai naudoju savo pakuotę – svarbu tik, kad būtų švari, be senų lipdukų ir užrašų. Vienas kartą pašto darbuotoja atsisakė priimti siuntinį, nes ant dėžės buvo senas adresas – teko apversti kitą pusę. Mažas dalykas, bet erzina.

12. Ar būtina naudoti pašto lipdukus ir blankus?

Taip, siuntos lapelis (CN22 arba CN23) yra privalomas siunčiant į užsienį. Jį galima gauti pašte arba atsispausdinti internetu. Be šio lapelio siuntinys nebus priimtas. Jame nurodomas turinys, vertė, siuntėjo ir gavėjo duomenys. Svarbu pildyti teisingai – jei nurodysite, kad viduje „dovana" vertė 1 euras, o iš tikrųjų tai naujas telefonas – muitinė gali sulaikyti. Ir tada jau nebejuokinga. Geriau sąžiningai užpildyti, net jei tai reiškia, kad reikės mokėti muitą. Bent jau siuntinys pasieks gavėją.

13. Kaip apsaugoti siuntinį nuo drėgmės ir lietaus?

Pašto siuntiniai keliauja ne tik sausose patalpose – kartais stovi lauke, kartais vežami atviruose automobiliuose. Todėl drėgmė yra reali grėsmė. Aš visada naudoju plastikinį maišelį viduje – net jei siunčiu tik dokumentus. Įdedu į maišelį, užklijuoju, ir tada į voką arba dėžę. Paprasta, bet veiksminga. Elektronikai – dar svarbiau. Drėgmė gali sugadinti mikroschemas, baterijas. Kartą gavau siuntinį iš Anglijos – dėžė permirkusi, bet viduje viskas sausa, nes siuntėjas buvo įvyniojęs į plastiką. Protingas žmogus.

14. Ar galima siųsti skysčius paštu?

Galima, bet su apribojimais. Skysčiai turi būti sandariai uždaryti, supakuoti taip, kad neišsilietų net jei dėžė apsiverstų. Paprastai reikia dvigubo įpakavimo – butelis arba indas plastikiniame maišelyje, o tada dėžėje su užpildu. Alkoholis – atskira istorija. Alkoholinius gėrimus siųsti paštu į Angliją galima, bet tik nedideliais kiekiais ir su tinkamais dokumentais. Didesni kiekiai – jau komercinė siunta, ir taisyklės kitos. Geriau pasitikslinti pašte prieš siunčiant, kad nebūtų staigmenų.

15. Ką daryti, jei siuntinys per sunkus pašto limitui?

Lietuvos paštas turi svorio limitus – paprastai iki 20 kg siuntiniams į užsienį. Jei siuntinys sunkesnis – reikia skirstyti į dvi arba tris dalis. Tai brangiau, bet kito pasirinkimo nėra. Arba galima rinktis kurjerį, kuris dažnai leidžia sunkesnius siuntinius. Aš pats turėjau situaciją, kai reikėjo nusiųsti 35 kg knygų į Londoną. Padalinau į dvi dėžes – po 17,5 kg. Kainavo daugiau nei viena siunta, bet kitaip neįmanoma. Ir dar – sverkite namuose prieš eidami į paštą. Jei atsinešite 22 kg tikėdamiesi, kad tilps – teks grįžti namo ir perdėlioti.

Draudimas – siuntinio saugumas paštu

16. Ar pašto siuntiniai yra drausti?

Registruotas siuntinys turi bazinį draudimą – paprastai iki 30 SDR (specialių skolinimosi teisių, tai maždaug 35–40 eurų). Jei siuntinys vertingesnis – galima pirkti papildomą draudimą. Tai kainuoja papildomai, procentą nuo deklaruotos vertės. Aš visada draudžiu, jei siunčiu kažką brangesnio nei 50 eurų. Kodėl? Nes pašto sistemoje siuntiniai kartais dingsta. Retai, bet nutinka. Ir kai dingsta be draudimo – gauni tą 35 eurų kompensaciją, net jei viduje buvo 500 eurų vertės daiktas. Tai skaudu. Todėl draudimas – ne prabanga, o būtinybė.

17. Kaip pateikti pretenziją, jei siuntinys dingsta arba sugadinamas?

Reikia eiti į paštą su siuntos numeriu ir pildyti pretenzijos formą. Procesas ilgas – gali užtrukti mėnesį ar net du. Paštas tirs, kur siuntinys dingo, susisieks su Anglijos paštu. Jei turite draudimą – kompensacija greitesnė. Jei ne – laukite. Ir dar vienas dalykas – jei siuntinys sugadintas, reikia išsaugoti pakuotę. Paštas gali paprašyti parodyti, kaip siuntinys atvyko. Jei išmetėte dėžę – įrodymų nebelieka. Todėl, jei gaunate sugadintą siuntinį – pirmiausia fotografuokite, tada išpakuokite. Tai svarbu.

18. Ką daryti, jei draudimo suma per maža?

Jei siunčiate labai vertingą daiktą – pavyzdžiui, brangų laikrodį arba juvelyrinį dirbinį – pašto draudimo gali neužtekti. Tokiu atveju galima kreiptis į privačią draudimo bendrovę ir apdrausti siuntą atskirai. Tai brangiau, bet suteikia didesnę apsaugą. Arba – dar paprasčiau – nesiųsti brangių daiktų paštu. Yra kurjerių tarnybos, kurios specializuojasi vertingų siuntų gabenime. Jos brangesnės, bet saugesnės. Asmeniškai aš niekada nesiųsčiau deimantų paštu. Tiesiog ne. Per daug rizikos.

Adresai – kaip teisingai nurodyti gavėją Anglijoje

19. Kaip teisingai užrašyti adresą Anglijoje ant siuntinio?

Angliškas adresas rašomas „apverstai" palyginti su lietuvišku. Pirmiausia – gavėjo vardas ir pavardė, tada gatvės pavadinimas ir namo numeris, tada miestas, tada pašto kodas, tada šalis. Pavyzdžiui: Jonas Jonaitis, 42 Baker Street, London, NW1 6XE, United Kingdom. Svarbu – šalies pavadinimas turi būti anglų kalba, ne lietuvių. Jei parašysite „Anglija" – siuntinys gali pasimesti. Dar vienas dalykas – pašto kodas privalomas. Be jo Anglijos paštas negali pristatyti. Tai ne pasiūlymas, o reikalavimas.

20. Ar galima siųsti į darbovietės adresą?

Taip, dažnai tai net geriau nei siųsti į namus. Darbovietėse visada yra kas nors, kas priima siuntas – sekretorė, administratorius, priimamasis. Nereikia laukti, kol kas nors grįš namo. Bet reikia nurodyti ne tik įmonės pavadinimą, bet ir konkretų asmenį. Kitaip siuntinys gali klaidžioti po įmonę. Vienas mano klientas siuntė dokumentus į Londono biurą, bet nenurodė gavėjo vardo. Siuntinys atsidūrė kažkur archyve ir rastas tik po dviejų savaičių. Maža detalė, bet svarbi.

21. Ką daryti, jei gavėjas persikraustė į kitą adresą?

Jei siuntinys jau išsiųstas – sudėtinga. Anglijos paštas turi persiuntimo paslaugą, bet ji veikia tik jei gavėjas užsiregistravo naujame adrese. Jei ne – siuntinys grįš atgal į Lietuvą. Tai gali užtrukti savaites. Todėl, jei žinote, kad gavėjas kraustosi – geriau palaukti, kol jis įsikurs, ir tada siųsti. Arba išsiųsti į seną adresą su viltimi, kad nauji gyventojai persiųs. Bet tai jau loterija. Aš asmeniškai laukčiau. Kantrybė kartais yra geriausias sprendimas.

Apribojimai – ko negalima siųsti paštu į Angliją

22. Kokie daiktai draudžiami siųsti paštu į Angliją?

Sąrašas ilgas, bet pagrindiniai dalykai: narkotikai, ginklai, sprogmenys, gyvi gyvūnai, uždrausti cheminiai preparatai. Taip pat – pinigai, brangieji metalai (auksas sidabras) dideliais kiekiais, pornografinė medžiaga. Maistas – ribojamas, ypač mėsa ir pieno produktai. Po Brexit taisyklės sugriežtėjo. Net namuose keptas pyragas gali būti sulaikytas, jei jame yra sviesto arba kiaušinių. Skamba absurdiškai, bet taip yra. Geriau siųsti sausus, supakuotus produktus, kurie aiškiai nurodyti etiketėje.

23. Ar galima siųsti vaistus paštu?

Receptiniai vaistai – tik su gydytojo pažyma ir tik nedideliais kiekiais asmeniniam naudojimui. Be recepto – negalima. Nereceptiniai vaistai – galima, bet su apribojimais. Pavyzdžiui, negalima siųsti didelių kiekių, kurie atrodo kaip komercinė siunta. Vienas žmogus bandė nusiųsti 10 pakuočių paracetamolio – muitinė sulaikė, nes atrodė įtartinai. Po ilgų paaiškinimų paleido, bet užtruko savaitę. Todėl – mažais kiekiais, su aiškia paskirtimi. Ir geriau pasitikslinti prieš siunčiant.

24. Ką daryti, jei siuntinys sulaikytas muitinėje?

Pirmiausia – nesinervinti. Muitinė turi teisę tikrinti bet kurią siuntą. Jei sulaikė – gausite pranešimą su paaiškinimu. Gali reikėti pateikti papildomus dokumentus – pirkimo čekius, turinio sąrašą, paaiškinimą, kam skirta. Kartais reikia sumokėti muitą arba PVM. Ir tada siuntinys paleidžiamas. Procesas gali užtrukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Svarbu bendradarbiauti ir atsakyti į užklausas kuo greičiau. Jei ignoruojate – siuntinys gali būti grąžintas arba sunaikintas. Tai kraštutinumas, bet nutinka.

25. Ar galima siųsti kvepalus ir kosmetiką paštu?

Kvepalai yra skysčiai, todėl taikomi tie patys apribojimai. Mažas kiekis – vienas buteliukas – paprastai praeina be problemų. Bet jei siunčiate kelis buteliukus arba didelį kiekį kosmetikos – gali kilti klausimų. Ypač jei tai brangi kosmetika – muitinė gali pagalvoti, kad tai komercinė siunta. Ir tada reikia mokėti PVM. Todėl – mažais kiekiais, su aiškiu turinio aprašymu. Ir visada nurodykite, kad tai dovana, jei tai iš tikrųjų dovana. Tai sumažina tikimybę, kad bus taikomi papildomi mokesčiai.

26. Ar verta siųsti siuntinį paštu, ar geriau rinktis kurjerį?

Priklauso nuo situacijos. Jei siuntinys mažas, nebrangus, neskubus – paštas visiškai tinka. Pigiau, paprasčiau. Bet jei siuntinys vertingas, skubus arba didelis – geriau kurjeris. Kurjeris greičiau, saugiau, turi geresnį sekimą. Ir jei kas nors nutinka – lengviau gauti kompensaciją. Aš pats naudoju abu būdus, priklausomai nuo situacijos. Svarbiausia – žinoti, ko jums reikia, ir pasirinkti atitinkamai. Nėra vieno teisingo atsakymo – yra tik jūsų poreikiai ir biudžetas.

Išvada

Siuntinio siuntimas į Angliją paštu nėra raketų mokslas, bet reikalauja šiek tiek pasiruošimo. Žinoti kainas, supakuoti teisingai, užpildyti dokumentus – visa tai skamba nuobodžiai, bet būtina. Jei kažkas neaišku – klauskite pašto darbuotojų. Jie ten tam, kad padėtų. Ir dar – turėkite kantrybės. Paštas nėra greičiausias būdas, bet dažniausiai veikia. Sėkmės siunčiant.