Kurjeriai Lietuva Anglija, Vežame kiekvieną dieną

Kasdieninis siuntinių judėjimas tarp Lietuvos ir Anglijos jau nieko nestebina. Šimtai kurjerių kasdien kerta Europą, gabendami viską – nuo laiškų iki baldų. Bet kaip išsirinkti tinkamą kurjerį? Ką daryti, kai siuntinys vėluoja? Kaip nepermokėti? Šie klausimi kyla beveik kiekvienam, kas bent kartą siuntė siuntinį per Lamanšą. Aš dirbu šioje srityje jau ne vienerius metus ir mačiau visko – nuo sklandžių pristatymų iki visiškų fiasko. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie kurjerių paslaugas maršrutu Lietuva–Anglija.

Pasirinkimas – kurjerių paslaugos Lietuva Anglija

1. Kaip išsirinkti tinkamą kurjerį siuntoms į Angliją?

Pasirinkimas priklauso nuo to, ko jums reikia. Jei siunčiate svarbius dokumentus, rinkitės kurjerį su greito pristatymo garantija. Jei siunčiate didelius daiktus – ieškokite specializuoto vežėjo. Bet svarbiausia – atsiliepimai. Ne reklama svetainėje, o tikri žmonių atsiliepimai forumuose, socialiniuose tinkluose. Aš pats mačiau, kaip vienas kurjeris turėjo puikią svetainę, bet realybėje siuntiniai nuolat vėluodavo. O kitas, mažiau žinomas, visada pristatydavo laiku. Todėl nesivadovaukite tik išvaizda – klauskite kitų žmonių patirties.

2. Kuo skiriasi kurjeris nuo įprasto vežėjo?

Skirtumas dažniausiai yra greičiuose ir paslaugų lygyje. Kurjeris paprastai siūlo greitesnį pristatymą, sekimą realiu laiku, paėmimą iš namų ir pristatymą iki durų. Įprastas vežėjas gali vežti lėčiau, bet pigiau. Taip pat kurjeriai dažniausiai turi griežtesnes siuntinių dydžio ir svorio ribas – pavyzdžiui, iki 30 kg. Jei siuntinys didesnis, reikia ieškoti krovinių vežėjo. Bet kai kurie kurjeriai siūlo ir didelių siuntų paslaugas – tiesiog kaina bus kitokia. Svarbu suprasti, kad „kurjeris" nėra geresnis ar blogesnis už „vežėją" – tai tiesiog skirtingos paslaugos skirtingiems poreikiams.

3. Ar verta rinktis brangesnį kurjerį?

Kartais taip, kartais ne. Brangesnis kurjeris ne visada reiškia geresnę paslaugą. Bet dažniausiai brangesni kurjeriai turi geresnę infrastruktūrą – daugiau transporto priemonių, geresnę sekimo sistemą, greitesnę klientų aptarnavimo liniją. Vienas mano klientas pasakojo, kaip pigus kurjeris prarado jo siuntinį, ir niekas neatsakė į skambučius dvi savaites. Galiausiai siuntinys rado, bet stresas buvo didžiulis. Kitas klientas mokėjo dvigubai daugiau, bet siuntinys atvyko per dvi dienas su pilnu sekimu. Todėl jei siunčiate kažką svarbaus – verta sumokėti daugiau. Jei siunčiate ne itin vertingą daiktą – galite rinktis pigesnį variantą.

4. Kaip patikrinti, ar kurjeris yra patikimas?

Yra keletas būdų. Pirma – ieškokite atsiliepimų internete. Antra – patikrinkite, ar kurjeris turi oficialų registracijos numerį – Lietuvoje tai galima padaryti per Registrų centrą. Trečia – paskambinkite ir paklauskite klausimų. Jei atsakymai neaiškūs arba vengiantys – tai jau raudona vėliava. Ketvirta – patikrinkite, ar kurjeris turi aiškią svetainę su kontaktiniais duomenimis, privatumo politika ir paslaugų aprašymais. Penkta – paklauskite, ar jie turi draudimą. Patikimas kurjeris visada turi draudimą ir gali jį parodyti. Ir dar – pasitikrinkite, ar nėra skundų Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje.

Kainos – kurjerių paslaugų įkainiai

5. Kiek kainuoja kurjerio paslauga iš Lietuvos į Angliją?

Kainos labai skiriasi priklausomai nuo paslaugos tipo. Standartinis siuntinys iki 5 kg gali kainuoti nuo 20 iki 40 eurų. Didesni siuntiniai – atitinkamai daugiau. Skubus pristatymas gali kainuoti 50–100 eurų ar net daugiau. Bet čia reikia atkreipti dėmesį, kas įskaičiuota į kainą. Vieni kurjeriai rodo galutinę kainą, kiti prideda papildomus mokesčius – už paėmimą, už draudimą, už pristatymą atokesnėje vietoje. Vieną kartą klientas užsisakė paslaugą už 25 eurus, o galiausiai sumokėjo 40, nes pridėjo mokestį už paėmimą iš namų ir papildomą draudimą. Todėl visada klauskite galutinės kainos.

6. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo siuntos krypties?

Taip, nors atstumas tarp Lietuvos ir Anglijos visada toks pat, kaina gali skirtis priklausomai nuo to, iš kur ir į kur siunčiate. Pavyzdžiui, siuntimas iš Vilniaus į Londoną gali kainuoti mažiau nei iš mažo miestelio Lietuvoje į kaimą Anglijoje. Priežastis paprasta – pagrindiniai maršrutai eina per didžiuosius miestus, todėl siuntimas į atokesnes vietas reikalauja papildomų resursų. Taip pat kaina gali skirtis priklausomai nuo to, ar siuntinys vežamas į Šiaurės Angliją ar Pietų – maršrutai skiriasi. Geriausia visada nurodyti tikslų paėmimo ir pristatymo adresą, kad gautumėte tikslią kainą.

7. Kaip palyginti skirtingų kurjerių kainas?

Geriausias būdas – naudotis palyginimo platformomis, kurios vienoje vietoje rodo skirtingų kurjerių pasiūlymus. Bet nepamirškite, kad pigiausia kaina ne visada geriausias pasirinkimas. Palyginkite ne tik kainą, bet ir tai, kas įskaičiuota: draudimą, sekimą, pristatymo terminą. Taip pat atkreipkite dėmesį į papildomus mokesčius – kai kurie kurjeriai rodo mažą kainą, bet prideda mokesčius už viską. Aš pats naudoju paprastą metodą – susirašau 3–4 kurjerius, paskambinu kiekvienam ir paklausiu galutinės kainos su visais mokesčiais. Tada lyginu. Taip, tai užtrunka, bet bent jau žinau, ką moku.

8. Ar yra paslėptų mokesčių, kurių kurjeriai nemini iš anksto?

Deja, taip. Dažniausi paslėpti mokesčiai: mokestis už siuntinio paėmimą iš namų (jei nenurodyta kitaip), mokestis už nestandartinį siuntinį, mokestis už pristatymą atokesnėje vietoje, mokestis už pakartotinį pristatymą (jei pirmą kartą nepavyko). Taip pat kai kurie kurjeriai ima mokestį už siuntinio grąžinimą, jei gavėjas atsisako priimti. Vienas mano pažįstamas susidūrė su situacija, kai kurjeris paprašė papildomai 15 eurų, nes siuntinys buvo sunkesnis nei nurodyta. Jis teigė, kad svėrė pats, bet kurjeris turėjo kitokius duomenis. Galiausiai teko mokėti. Todėl visada klauskite apie visus galimus mokesčius.

Terminai – pristatymo greitis

9. Per kiek laiko kurjeris pristato siuntinį iš Lietuvos į Angliją?

Standartinis pristatymas trunka 3–5 darbo dienas. Skubus – 1–2 dienas, bet kainuoja gerokai daugiau. Ekonomiškas – 5–7 dienas. Bet tai teoriniai skaičiai. Realiame gyvenime viskas priklauso nuo daugelio veiksnių – muitinės patikrinimų, oro sąlygų, eismo. Vieną kartą siuntinys iš Kauno į Londoną keliavo keturias dienas, nors turėjo keliauti tris. Priežastis – vairuotojas susirgo ir reikėjo laukti pamainos. Kita vertus, kitas siuntinys atvyko per dvi dienas, nors buvo užsakytas standartinis pristatymas. Todėl terminai – tai orientyras, o ne garantija.

10. Ar galima paspartinti pristatymą, jei siuntinys jau išsiųstas?

Paprastai ne. Kai siuntinys jau pakeliui, jo greitį pakeisti sunku. Bet yra išimčių – jei siuntinys dar nepaliko sandėlio, galima pakeisti paslaugos tipą iš standartinės į skubią. Tai kainuos papildomai, bet gali pagreitinti pristatymą. Taip pat kai kurie kurjeriai siūlo paslaugą, kai siuntinys pristatomas ne per centrinį sandėlį, o tiesiogiai – tai sutrumpina kelią. Bet tai galima tik tam tikrais atvejais. Geriausia iš karto pasirinkti tinkamą pristatymo greitį, kad vėliau nereiktų keisti.

11. Ką daryti, jei kurjeris žadėjo pristatyti per 3 dienas, o siuntinys dar neatvyko?

Pirmas žingsnis – susisiekti su kurjeriu ir paklausti, kas vyksta. Kartais paaiškėja, kad siuntinys tiesiog užstrigo sandėlyje dėl kokios nors priežasties. Kitais atvejais – kad gavėjo adresas neteisingas arba gavėjas nepasiekiamas. Jei kurjeris neatsako arba atsakymai neaiškūs, galite pateikti oficialų skundą. Lietuvoje tai galima padaryti per Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Bet dažniausiai pakanka tiesiog paskambinti ir paklausti. Vienas mano klientas laukė siuntinio savaitę, o paaiškėjo, kad kurjeris paprasčiausiai pamiršo jį įkelti į sunkvežimį. Žmogiška klaida, bet nemaloni.

12. Ar kurjeriai dirba savaitgaliais?

Dauguma kurjerių savaitgaliais nedirba arba dirba ribotai. Standartinis pristatymas vyksta tik darbo dienomis. Bet yra kurjerių, kurie siūlo savaitgalio pristatymą už papildomą mokestį. Tai patogu, jei gavėjas dirba darbo dienomis ir negali priimti siuntinio. Taip pat kai kurie kurjeriai turi savitarnos terminalus, iš kurių galima atsiimti siuntinį bet kuriuo metu – net naktį. Tai geras sprendimas tiems, kas negali laukti namie visą dieną. Bet ne visi kurjeriai turi tokius terminalus – didžiuosiuose miestuose dažniau, mažesniuose – rečiau.

Pakavimas – siuntos paruošimas kurjeriui

13. Kaip tinkamai supakuoti siuntinį kurjeriui?

Pakavimas priklauso nuo siuntinio turinio. Dokumentams užtenka tvirto voko. Mažiems daiktams – kartoninės dėžės su užpildymu. Dideliems daiktams – specialios pakuotės. Svarbiausia taisyklė: viduje niekas neturi judėti. Jei pakratote dėžę ir girdite, kad kažkas juda – pridėkite daugiau užpildymo. Taip pat svarbu, kad pakuotė būtų atspari drėgmei – ypač jei siuntinys keliauja žiemą. Aš mačiau siuntinių, kurie atvyko permirkę, nes buvo supakuoti tik į ploną kartoną be jokios apsaugos. Geriausia naudoti plastikinę plėvelę arba specialius maišus, kad apsaugotumėte nuo vandens.

14. Ar kurjeris paims siuntinį iš namų?

Dauguma kurjerių siūlo paėmimo iš namų paslaugą, bet ne visada tai įskaičiuota į kainą. Kai kurie ima papildomą mokestį – 5–10 eurų. Kiti siūlo nemokamą paėmimą, jei siuntinys viršija tam tikrą sumą. Taip pat svarbu, kur gyvenate – jei didmiestyje, paėmimas paprastai paprastesnis. Jei kaime ar mažame miestelyje, kurjeris gali atsisakyti arba prašyti papildomo mokesčio. Vienas mano klientas gyvena mažame kaimelyje Žemaitijoje – kurjeris atsisakė paimti siuntinį, nes buvo per toli nuo maršruto. Jam teko vežti siuntinį į artimiausią miestą patiems. Todėl prieš užsakydami paslaugą, pasitikrinkite, ar paėmimas iš jūsų adreso įmanomas.

15. Ką daryti, jei siuntinys per didelis standartinei kurjerio paslaugai?

Jei siuntinys viršija kurjerio nustatytus dydžio ar svorio limitus, reikia ieškoti alternatyvų. Viena galimybė – krovinių vežėjas, kuris specializuojasi dideliuose siuntiniuose. Kita – padalinti siuntinį į kelias dalis ir siųsti atskirai. Bet tai ne visada įmanoma arba praktiška. Trečia galimybė – ieškoti kurjerio, kuris siūlo didelių siuntų paslaugas. Tiesa, tokios paslaugos kainuoja gerokai daugiau. Vienas mano pažįstamas siuntė baldų komplektą iš Anglijos – jam teko naudotis krovinių vežėju, nes nei vienas kurjeris nenorėjo imtis tokio dydžio siuntinio. Kaina buvo didelė, bet baldai atvyko saugiai.

Sekimas – siuntinio stebėjimas

16. Kaip sekti siuntinį, kurį išsiuntė per kurjerį?

Dauguma kurjerių suteikia sekimo numerį, kurį suvedę jų svetainėje galite matyti siuntinio būseną. Kai kurie siunčia SMS ar el. laiškus kiekviename etape. Bet ne visi kurjeriai turi tokias sistemas. Mažesni kurjeriai kartais tiesiog paskambina, kai siuntinys jau arti. Tai nėra blogai, bet jei norite nuolat žinoti, kur yra jūsų siuntinys, rinkitės kurjerį su realaus laiko sekimu. Taip pat atkreipkite dėmesį, ar sekimo sistema veikia ne tik Lietuvoje, bet ir Anglijoje – kartais sistema veikia tik vienoje šalyje.

17. Ką reiškia skirtingi siuntinio būsenos žymėjimai?

Įprastai matysite tokius žymėjimus: „Paimtas" – kurjeris paėmė siuntinį; „Sandėlyje" – siuntinys pasiekė tarpinį sandėlį; „Pakeliui" – siuntinys keliauja į paskirties šalį; „Muitinėje" – siuntinys tikrinamas muitinėje; „Pristatytas" – siuntinys pasiekė gavėją. Bet kiekvienas kurjeris gali naudoti skirtingus terminus, todėl kartais gali būti painu. Pavyzdžiui, vienas kurjeris žymi „Tranzite", o kitas – „Pakeliui". Reikšmė ta pati, bet žodis kitas. Jei ką nors nesuprantate – skambinkite kurjeriui ir klauskite.

18. Ką daryti, jei sekimo sistema rodo, kad siuntinys „užstrigo" vienoje vietoje?

Pirma – palaukite. Kartais sistema atsinaujina lėčiau nei realus siuntinio judėjimas. Ypač savaitgaliais ar švenčių dienomis – sistema gali rodyti seną informaciją. Bet jei siuntinys nejuda kelias dienas – skambinkite kurjeriui. Gali būti, kad siuntinys užstrigo muitinėje arba yra kokia nors kita problema. Vienas mano klientas matė, kad siuntinys jau tris dienas „Muitinėje" – paskambinus paaiškėjo, kad trūko vieno dokumento. Kai dokumentas buvo pateiktas, siuntinys pajudėjo toliau. Todėl nesėdėkite ir nelaukite – skambinkite ir aiškitės.

Draudimas – siuntos apsauga

19. Ar kurjeris draudžia siuntinius automatiškai?

Dauguma kurjerių į kainą įskaičiuoja bazinį draudimą, bet suma paprastai nedidelė – 50–100 eurų. Jei siuntinys vertingesnis, rekomenduoju papildomą draudimą. Kaina priklauso nuo vertės – paprastai 2–5 proc. Bet svarbu suprasti, kad draudimas turi savo sąlygas. Pavyzdžiui, jei siuntinys buvo prastai supakuotas, draudimas gali negalioti. Taip pat draudimas negalioja, jei siuntinys buvo draudžiamų daiktų sąraše. Todėl prieš siunčiant vertingą daiktą, visada pasitikrinkite draudimo sąlygas. Ir dar – saugokite visus dokumentus, įrodančius siuntinio vertę.

20. Kaip gauti kompensaciją, jei siuntinys sugadintas?

Pirma – nufotografuokite pažeidimus. Antra – susisiekite su kurjeriu per 24–48 valandas. Trečia – pateikite pretenziją raštu su nuotraukomis ir dokumentais. Ketvirta – jei turite draudimą, kreipkitės dėl kompensacijos. Penkta – jei kurjeris atsisako kompensuoti, galite kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Procesas kartais užtrunka, bet jei turite visus dokumentus, šansai gauti kompensaciją yra dideli. Vienas mano pažįstamas gavo kompensaciją už sugadintą televizorių – procesas truko du mėnesius, bet galiausiai gavo pinigus. Svarbiausia – būti atkakliam ir turėti kantrybės.

Muitinė – dokumentai ir formalumai

21. Ar reikia pildyti muitinės deklaraciją siunčiant siuntinį iš Lietuvos į Angliją?

Taip, po Brexit visi siuntiniai iš Lietuvos į Angliją yra laikomi eksportu į trečiąją šalį. Tai reiškia, kad gali reikėti pildyti deklaraciją, ypač jei siuntinio vertė viršija tam tikrą sumą. Asmeninėms siuntoms procedūros paprastesnės, bet vis tiek reikia. Dauguma kurjerių padeda pildyti deklaraciją – jie turi formas ir instrukcijas. Bet jei siunčiate kažką neįprasto – brangius daiktus, didelį kiekį prekių – gali prireikti specialisto pagalbos. Vienas mano klientas siuntė didelį kiekį rankų darbo papuošalų į mugę Londone – jam teko samdyti muitinės tarpininką, nes procedūros buvo per sudėtingos.

22. Kokie dokumentai reikalingi siunčiant siuntinį į Angliją?

Pagrindiniai dokumentai: siuntėjo ir gavėjo duomenys, siuntinio turinio aprašymas, vertės deklaracija. Jei siunčiate prekes pardavimui – dar PVM numeris, sąskaita faktūra. Jei siunčiate maistą – sveikatos sertifikatai. Jei siunčiate vaistus – receptai. Kuo daugiau dokumentų, tuo sklandžiau viskas vyks. Vienas vežėjas man pasakojo, kad siuntinys su drabužiais užstrigo muitinėje, nes nebuvo aišku, ar tai asmeniniai daiktai, ar prekės. Galiausiai reikėjo pateikti papildomus paaiškinimus, ir tai užtruko kelias dienas. Todėl visada aiškiai nurodykite, kas yra siuntinyje ir kam tai skirta.

23. Kas moka muito mokesčius – siuntėjas ar gavėjas?

Paprastai gavėjas, nes tai importo mokestis. Bet gali būti kitaip – jei siuntėjas pasirenka DDP paslaugą, jis padengia visus mokesčius. Tai patogu, bet brangiau. Dažniausiai žmonės renkasi standartinį variantą. Svarbu žinoti, kad muito mokesčiai priklauso nuo siuntinio vertės ir turinjo. Kartais mokesčiai būna nemaži – ypač jei siunčiate brangius daiktus. Vienas mano klientas siuntė mamai auksinį pakabuką – gavėja turėjo sumokėti 25 eurus muito mokesčių. Ji nustebo, nes nežinojo, kad reikės mokėti. Todėl visada įspėkite gavėją apie galimus mokesčius.

Problemos – ką daryti, kai kas nors nutinka ne taip

24. Ką daryti, jei kurjeris sugadino siuntinį?

Pirma – nufotografuokite viską. Antra – neatsisakykite siuntinio, net jei jis sugadintas – atsisakius sunkiau įrodyti, ką gavote. Trečia – susisiekite su kurjeriu ir pateikite pretenziją. Ketvirta – jei turite draudimą, kreipkitės dėl kompensacijos. Penkta – saugokite visą komunikaciją – el. laiškus, SMS, skambučių įrašus. Tai gali prireikti, jei reikės kreiptis į teismą. Deja, kartais kurjeriai bando išsisukinėti – sako, kad siuntinys jau buvo sugadintas prieš siunčiant. Todėl visada fotografuokite siuntinį prieš išsiunčiant – tai vienintelis būdas įrodyti, kad jis buvo sveikas.

25. Ką daryti, jei kurjeris prarado siuntinį?

Tai vienas blogiausių scenarijų. Pirmas žingsnis – pateikti oficialų skundą kurjeriui. Antras – jei turite draudimą, pradėti kompensacijos procesą. Trečias – jei kurjeris neatsako arba atsisako, kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Ketvirtas – jei siuntinys buvo vertingas, galite kreiptis į teismą. Bet tai kraštutinė priemonė. Dažniausiai pakanka oficialaus skundo ir kantrybės. Vienas mano pažįstamas prarado siuntinį su svarbiais dokumentais – galiausiai dokumentai rado, bet užtruko mėnesį. Jis sakė, kad tai buvo pats ilgiausias mėnesis jo gyvenime. Svarbiausia – nenusiminti ir veikti.

26. Kaip pateikti skundą dėl kurjerio paslaugų?

Pirmiausia – pabandykite išspręsti problemą tiesiogiai su kurjeriu. Dažniausiai pakanka paskambinti ar parašyti el. laišką. Jei tai nepadeda, pateikite oficialų skundą raštu. Nurodykite visą informaciją: užsakymo numerį, datos, kas nutiko, ko prašote. Jei kurjeris neatsako per 14 dienų, galite kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Jie nagrinėja skundus ir gali priversti kurjerį kompensuoti. Taip pat galite palikti atsiliepimą internete – kartais tai veikia geriau nei oficialus skundas, nes kurjeriai nenori blogos reputacijos. Bet visada pradėkite nuo pokalbio – dauguma problemų išsprendžiamos taip.

Išvada

Kurjerių paslaugos tarp Lietuvos ir Anglijos yra patogus būdas siųsti siuntinius, bet reikalauja dėmesio ir atidumo. Rinkitės patikimą kurjerį, tinkamai pakuokite siuntinį, aiškiai nurodykite adresą ir būkite pasiruošę galimiems nesklandumams. Klaidų pasitaiko, bet tinkamai pasiruošus daugumos problemų galima išvengti. Svarbiausia – komunikuokite su kurjeriu ir nebijokite klausti. Geriau užduoti per daug klausimų, nei vėliau gailėtis.