Siuntinių vežimas į Angliją iš Klaipėdos

Klaipėda – uostamiestis, iš kurio kas savaitę išvyksta dešimtys siuntų į Angliją. Nesvarbu, ar siunčiate dėžę drabužių giminaičiui Londone, ar sunkesnę paletę verslo reikalams – maršrutas iš Klaipėdos į Angliją jau seniai nusistovėjęs. Bet klausimų vis tiek kyla. Kiek kainuoja? Kiek trunka? Kas nutinka, jei siunta kažkur užstringa? Šiame straipsnyje atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus, kad prieš siunčiant žinotumėte, ko tikėtis. Aiškinsime ne kaip vadovėlis, o kaip žmogus, kuris veža siuntas kas savaitę ir žino, kur dažniausiai kliūna.

Kainos – siuntinių vežimas į Angliją iš Klaipėdos

1. Kiek kainuoja siuntos vežimas iš Klaipėdos į Angliją?

Kaina priklauso nuo svorio, matmenų ir pristatymo adreso. Standartinė dėžė iki 30 kg kainuoja apie 45–70 eurų. Jei siunčiate nestandartinį daiktą – pavyzdžiui, dviratį ar didelį televizorių – kaina gali šoktelti iki 120 eurų ir daugiau. Klaipėdoje yra keletas vežėjų, kurie siūlo fiksuotus tarifus tam tikro svorio kategorijoms, bet realybėje viskas priklauso nuo to, koks tai mėnuo. Prieš Kalėdas kainos visada pakyla, nes užsakymų srautas padidėja tris kartus. Tiesa, kartais galima rasti geresnę kainą, jei siunčiate ne piko metu – sausį ar vasarį.

2. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos ne visada perspėja?

Taip, ir tai viena nemaloniausių situacijų. Pavyzdžiui, jei siunta turi būti pristatyta į atokų Anglijos rajoną – ne Londoną, o kažkur Škotijos aukštikalnėse – gali būti pritaikytas „remote area" mokestis. Jis svyruoja tarp 10–25 eurų. Dar vienas momentas – muitinė. Nors ES ir JK jau nebe taip glaudžiai susijusios po Brexit, kartais vis tiek prašoma pateikti komercinę sąskaitą, net jei siunčiate asmeninį daiktą. Vienas klientas buvo nustebęs, kai paprasta dėžė su knygomis užstrigo muitinėje dviem dienoms, nes trūko vieno dokumento.

3. Kaip sutaupyti siunčiant iš Klaipėdos?

Paprasčiausias būdas – siųsti ne vienam, o sujungti siuntas su kitais. Klaipėdoje yra keletas taškų, kur renkamos siuntos ir vežamos bendrai. Taip dalinatės transporto išlaidas. Kitas variantas – rinktis lėtesnį pristatymą. Greitas pristatymas per 2–3 dienas kainuoja gerokai daugiau nei standartinis per 5–7 dienas. Trečias dalykas – pakuotė. Per didelė dėžė reiškia, kad mokate už orą. Geriau naudoti tinkamo dydžio pakuotę ir užpildymo medžiagas, kad daiktas nejudėtų, bet ir neužimtų nereikalingos vietos.

4. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo to, ką siunčiate?

Žinoma. Siunčiant dokumentus, kaina minimali – apie 15–20 eurų. Drabužiai ir buities daiktai – standartinė kategorija. Bet jei siunčiate elektroniką, ypač su baterijomis, kaina gali padidėti dėl specialių reikalavimų. Pavojingi kroviniai – degios medžiagos, cheminės medžiagos – apskritai ne visi vežėjai priima. O jei priima, kaina kartais būna dvigubai didesnė. Vienas pažįstamas bandė siųsti automobilių detales iš Klaipėdos uosto – suprato, kad pigiau bus pirkti vietoje Anglijoje.

Terminai – siuntinių vežimas iš Klaipėdos į Angliją

5. Kiek laiko trunka siuntos pristatymas iš Klaipėdos į Angliją?

Vidutiniškai 4–7 dienos. Bet čia labai priklauso nuo to, kaip siunta keliauja. Jei vežama tiesiogiai automobiliu – greičiau. Jei siunta pirmiau važiuoja į Kauną ar Vilnių, ten sukraunama į didesnį krovinį ir tik tada keliauja toliau – užtrunka ilgiau. Yra buvę atvejų, kai siunta iš Klaipėdos išvažiavo pirmadienį, o Londoną pasiekė jau ketvirtadienį. Kitą kartą ta pati maršrutas užtruko devynias dienas dėl to, kad kažkur tarp Lenkijos ir Vokietijos automobilis sugedo. Tokių dalykų neplanuoji.

6. Ar galima siųsti skubiai, per 1–2 dienas?

Galima, bet kainuos. Express paslaugos iš Klaipėdos į Angliją egzistuoja, bet jos skirtos mažoms, lengvoms siuntoms. Kaina prasideda nuo 80 eurų už nedidelį voką. Didesnių siuntų express vežimas – rečiau pasitaikanti paslauga, ir ne visi vežėjai ją siūlo. Jei jums tikrai reikia greitai – skambinkite tiesiai į įmonę ir klauskite, ar gali pritaikyti individualų maršrutą. Kartais, jei automobilis jau pripildytas ir ruošiasi išvažiuoti, galima spėti.

7. Kas nutinka, jei siunta vėluoja?

Pirmas dalykas – susisiekti su vežėju. Normalūs vežėjai turi sekimo sistemą ir gali pasakyti, kur siunta yra. Bet būna ir taip, kad atsakymo tenka laukti. Vienas atvejis – siunta iš Klaipėdos turėjo pasiekti Manchesterį per penkias dienas, bet dėl blogų orų keltas iš Lietuvos išvyko su paros vėlavimu. Galutinis pristatymas užtruko septynias dienas. Kompensacija? Priklauso nuo sutarties. Kai kurie vežėjai grąžina dalį sumos, kiti – ne. Svarbu skaityti sutartį prieš siunčiant.

8. Ar savaitgaliais siuntos keliauja?

Dauguma vežėjų iš Klaipėdos išvažiuoja darbo dienomis – pirmadieniais, trečiadieniais arba penktadieniais. Savaitgaliais transportas paprastai nejuda, nebent tai būtų specialus užsakymas. Pristatymas Anglijoje taip pat vyksta darbo dienomis. Jei siunta atvyksta į Angliją penktadienį, tikėtina, kad gavėjas ją gaus tik pirmadienį. Yra išimčių – dideli kurjeriai kaip DPD ar DHL dirba ir šeštadieniais, bet tai priklauso nuo regiono.

Pakuotė – siuntinių vežimas į Angliją iš Klaipėdos

9. Kaip teisingai supakuoti siuntą ilgam maršrutui?

Klaipėda–Anglija yra ilgas kelias. Siunta gali būti perkraunama kelis kartus – iš automobilio į sandėlį, iš sandėlio į kitą automobilį, galiausiai į keltą arba per sieną. Todėl pakuotė turi būti tvirta. Dvigubas kartonas geriau nei viengubas. Kampams apsaugoti – putų kampukai arba burbulinė plėvelė. Viduje daiktai neturi judėti. Jei siunčiate kažką trapaus – stiklą, keramiką – papildomai apvyniokite kiekvieną daiktą atskirai. Ir dar – užklijuokite visus dėžės kraštus stipria lipnia juosta, ne tik viršų.

10. Ar galima siųsti daiktus originalioje pakuotėje?

Galima, bet ne visada protinga. Originali pakuotė – pavyzdžiui, televizoriaus dėžė – yra skirta stovėjimui ant lentynos, ne transportavimui. Ji gali neatlaikyti. Geriau originalią dėžę įdėti į didesnę dėžę ir užpildyti tuščią erdvę. Taip pat atminkite, kad jei ant pakuotės matosi prekės ženklas ar vertė – pavyzdžiui, „Apple" ar „Samsung" – siunta gali tapti vagių taikiniu. Vienas žmogus siuntė naują telefoną Klaipėdoje – dėžė atvyko į Londoną suplėšyta, o telefono viduje nebebuvo.

11. Kokios pakuotės draudžiamos?

Ne viską galima siųsti. Sąrašas priklauso nuo vežėjo, bet bendrai – draudžiami degūs skysčiai, sprogstamos medžiagos, gyvi gyvūnai, greitai gendantys maisto produktai (nors džiovinti ar konservuoti – paprastai leidžiami). Vaistai – tik su receptu ir specialiu leidimu. Ginklai – absoliučiai ne. Alkoholis ir tabakas – su apribojimais ir muitinės procedūromis. Jei nežinote, ar jūsų daiktas leidžiamas – skambinkite vežėjui prieš pakuodami.

12. Ką daryti, jei pakuotė pažeista pristatymo metu?

Pirmiausia – nufotografuoti. Prieš atidarydami siuntą, nufotografuokite iš visų pusių. Tada atidarykite ir patikrinkite turinį. Jei kažkas sugadinta – iš karto praneškite vežėjui. Dauguma prašo pranešti per 24–48 valandas. Su nuotraukomis ir aprašymu. Jei turite siuntos draudimą – procesas paprastesnis. Be draudimo – sudėtingiau. Vienas atvejis – siunta su indais atvyko su skilusia lėkšte. Klientas nebuvo užsisakęs draudimo, tad kompensacijos negavo. Nuo to laiko visada perka draudimą.

Draudimas – siuntinių vežimas iš Klaipėdos į Angliją

13. Ar būtina drausti siuntą?

Būtina – ne. Bet labai rekomenduojama. Ypač jei siunčiate kažką vertingo. Standartinis draudimas dažniausiai padengia iki 50 eurų vertės daiktus be papildomo mokesčio. Jei jūsų siunta vertingesnė – reikia pirkti papildomą draudimą. Kaina paprastai 2–5 procentai nuo deklaruotos vertės. Atrodo nedaug, bet kai siunčiate kažką už 500 eurų, draudimas kainuoja 10–25 eurus. Už tą sumą gaunate ramybę, kad jei kas nutiks – bent jau pinigus atgausite.

14. Kaip apskaičiuoti siuntos vertę draudimui?

Vertė – tai suma, už kurią galėtumėte nusipirkti tą patį daiktą naują. Ne nusidėvėjusi, ne dėvėta, o nauja. Jei siunčiate naudotą nešiojamą kompiuterį, kuris naujas kainavo 800 eurų, bet dabar vertas 300 – draudimui rašykite 300. Bet atminkite – jei deklaruosite per mažai, kompensacija bus maža. Jei per daug – gali kilti klausimų iš draudimo pusės. Būkite sąžiningi. Ir saugokite pirkimo čekius arba nuotraukas, kurios įrodo vertę.

15. Ką daryti, jei siunta prarasta?

Tai retas, bet nemalonus atvejis. Pirma – kreipkitės į vežėją oficialiai. Raštu. Su visais dokumentais – siuntos numeriu, kvitu, deklaruota verte. Vežėjas turi pradėti paiešką. Jei per 30 dienų siunta nerandama – laikoma prarasta. Tada prasideda kompensacijos procesas. Su draudimu – greičiau ir aiškiau. Be draudimo – vežėjas kompensuos pagal savo taisykles, dažniausiai pagal svorį, ne vertę. Tai reiškia, kad už prarastą dėžę su drabužiais vertės 200 eurų galite gauti 20–30 eurų. Štai kodėl draudimas svarbus.

16. Ar draudimas taip pat galioja muitinėje?

Ne visada. Draudimas paprastai taikomas transportavimo metu – nuo paėmimo iki pristatymo. Bet jei siunta užstringa muitinėje dėl neteisingų dokumentų ir galiausiai grąžinama arba sunaikinama – draudimas gali negalioti. Čia priklauso nuo konkrečios draudimo sąlygų. Vienas vežėjas iš Klaipėdos pasakojo atvejį, kai siunta su maisto produktais buvo sulaikyta muitinėje, nes trūko veterinarinio sertifikato. Galiausiai produktai sugedo, draudimas nepadengė, nes tai buvo dokumentų klaida, ne transportavimo problema.

Adresai – siuntinių vežimas į Angliją iš Klaipėdos

17. Kaip teisingai nurodyti gavėjo adresą Anglijoje?

Anglijoje adreso formatas skiriasi nuo lietuviško. Pirmiausia – vardas pavardė arba įmonės pavadinimas. Tada gatvės numeris ir pavadinimas. Tada miestas. Galiausiai pašto kodas – jis labai svarbus, be jo siunta gali pasimesti. Anglijos pašto kodai sudaryti iš raidžių ir skaičių – pavyzdžiui, SW1A 1AA. Įsitikinkite, kad rašote teisingai. Vienas klientas iš Klaipėdos užrašė „Loundon" vietoje „London" – siunta atvyko, bet su vienos dienos vėlavimu, nes sistemoje reikėjo taisyti.

18. Ar galima siųsti į darbovietę, o ne į namus?

Žinoma, ir dažnai tai net patogiau. Darbovietėse paprastai yra kas priima siuntas – recepcija ar administracija. Nereikia derinti su gavėjo buvimu namuose. Tik nepamirškite nurodyti įmonės pavadinimo ir, jei reikia, departamento ar kabineto numerio. Didelėse įmonėse siunta be papildomos informacijos gali klaidžioti po pastatą. Taip pat būtinai nurodykite gavėjo telefono numerį – kurjeris dažnai skambina prieš pristatydamas.

19. Ką daryti, jei gavėjas ne namuose pristatymo metu?

Priklauso nuo vežėjo. Kai kurie palieka pranešimą ir bando dar kartą kitą dieną. Kiti palieka siuntą pas kaimyną. Treti – nuneša į artimiausią paštomatą arba pašto skyrių. Geriausia, kai gavėjas iš anksto nurodo, kur palikti siuntą, jei jo nebus. Arba naudoja darbovietės adresą. Anglijoje populiaru naudoti „safe place" – nurodyti, kad siuntą galima palikti už durų, po kilimėliu ar garaže. Bet tai rizikinga, ypač jei siunta vertinga.

20. Ar reikia nurodyti telefono numerį?

Taip, ir tai ne formalumas. Be telefono numerio kurjeris Anglijoje negali susisiekti su gavėju, jei kyla klausimų dėl adreso ar pristatymo laiko. Be to, kai kurios sistemos automatičiai siunčia SMS žinutę su numatomu pristatymo laiku. Jei numerio nėra – gavėjas nežinos, kad siunta jau artėja. Būna, kad siunta grįžta atgal į sandėlį vien todėl, kad kurjeris negalėjo prisiskambinti. Tad įrašykite numerį – su šalies kodu (+44 Anglijai).

Dokumentai – siuntinių vežimas iš Klaipėdos į Angliją

21. Kokie dokumentai reikalingi siunčiant iš Lietuvos į Angliją?

Po Brexit situacija pasikeitė. Dabar siuntos iš Lietuvos į Angliją laikomos trečiosios šalies siuntomis. Tai reiškia, kad gali reikėti muitinės deklaracijos. Asmeninėms siuntoms iki 45 eurų vertės paprastai pakanka paprastos deklaracijos. Brangesnėms – komercinė sąskaita (invoice) su išsamiu turinio aprašymu, verte ir HS kodais. Tai skamba sudėtingiau nei yra iš tikrųjų. Dauguma vežėjų padeda užpildyti šiuos dokumentus arba turi automatizuotas sistemas.

22. Kas yra HS kodai ir ar man jų reikia?

HS kodas – tai tarptautinė prekių klasifikavimo sistema. Kiekvienas daiktas turi savo kodą. Drabužiai – vienas kodas, elektronika – kitas, maistas – trečias. Siunčiant komercinę siuntą, HS kodas privalomas. Siunčiant asmeninį daiktą – ne visada, bet rekomenduojama. Be HS kodo muitinėje gali kilti klausimų, kas tai per daiktas, ir siunta gali būti sulaikyta. HS kodų paieška – internete, bet vežėjai dažnai turi nuorodas ar net konsultantus, kurie padeda.

23. Ar reikalingas sąskaitos originalas, ar užtenka kopijos?

Užtenka kopijos. Svarbu, kad joje būtų visi reikiami duomenys – siuntėjas, gavėjas, prekių aprašymas, kiekis, vertė, data. Originalo niekas neprašo. Dauguma vežėjų priima elektroninę versiją – PDF failą, atsiųstą el. paštu. Bet atminkite – jei siunta su komercine verte, muitinė gali prašyti papildomų dokumentų, pavyzdžiui, eksporto deklaracijos. Tai priklauso nuo siuntos vertės. Virš 1000 eurų – jau gali reikėti.

24. Ką daryti, jei dokumentuose padariau klaidą?

Nepanikuokite, bet veikite greitai. Jei siunta dar neišvyko iš Klaipėdos – pataisykite ir atsiųskite naują versiją vežėjui. Jei jau kelyje – susisiekite su vežėju, jis gali perduoti pataisytus dokumentus muitinei elektroniniu būdu. Jei siunta jau muitinėje – gali tekti pateikti pataisytą deklaraciją, o tai gali užtrukti papildomą dieną ar dvi. Blogiausiu atveju – siunta grąžinama. Tad geriau du kartus patikrinti prieš siunčiant.

Sekimas – siuntinių vežimas į Angliją iš Klaipėdos

25. Kaip sekti siuntą iš Klaipėdos į Angliją?

Dauguma vežėjų suteikia sekimo numerį. Jį įvedę į vežėjo svetainę matote, kur siunta yra. Bet ne visada informacija atnaujinama realiu laiku. Kartais matote, kad siunta „išvyko iš Klaipėdos", o kitas atnaujinimas – tik po dviejų dienų, kai ji jau Lenkijoje. Tai normalu. Jei informacija nekeičiasi ilgiau nei 3 dienas – skambinkite. Yra atvejų, kai sekimo sistema stringa, o siunta iš tikrųjų jau juda toliau. Taip nutiko vienam klientui – sistema rodė, kad siunta vis dar Klaipėdoje, o iš tikrųjų ji jau buvo Belgijoje.

26. Ar galiu sekti siuntą realiu laiku?

Kai kurie vežėjai siūlo GPS sekimą, bet tai brangesnė paslauga. Standartinis sekimas rodo tik pagrindinius taškus – paėmimą, išvykimą iš sandėlio, atvykimą į paskirties šalį, pristatymą. Tarpiniai taškai ne visada matomi. Jei jums reikia tikslaus sekimo – klauskite vežėjo prieš siunčiant. Bet nesitikėkite, kad matysite automobilį judantį žemėlapyje kaip Uber'e. Tai ne taip veikia.

Specialūs daiktai – siuntinių vežimas iš Klaipėdos į Angliją

27. Ar galima siųsti maistą iš Klaipėdos į Angliją?

Gali, bet su apribojimais. Džiovinti produktai, konservai, saldainiai – paprastai leidžiami. Šviežia mėsa, pieno produktai – draudžiami. Tai Brexit pasekmė. Anksčiau galėjai siųsti beveik viską, dabar – ne. Yra buvę atvejų, kai siuntos su lašiniais ar namine duona buvo konfiskuotos muitinėje. Kartą klientas bandė siųsti šakotį – praleido, bet su perspėjimu. Taisyklės keičiasi, tad prieš siunčiant maistą – pasitikrinkite.

28. Kaip siųsti trapius daiktus?

Trapiems daiktams reikia ypatingo dėmesio. Pirma – kiekvienas daiktas atskirai suvyniotas į burbulinę plėvelę. Antra – dėžės dugne ir viršuje putplasčio sluoksnis. Trečia – daiktai dėžėje turi būti stabilūs, nejudėti. Ketvirta – ant dėžės užrašyti „FRAGILE" arba „DĖMESIO – TRAPU". Penkta – apsvarstyti draudimą. Vienas žmogus siuntė porceliano servizą iš Klaipėdos – supakavo puikiai, bet vis tiek viena lėkštė skilo. Pasirodo, vežėjas dėžę pastatė ant šono, nors buvo pažymėta „THIS SIDE UP".

29. Ar galima siųsti baldus iš Klaipėdos?

Galima, bet tai jau ne paprastas siuntimas, o krovinių gabenimas. Baldams reikia specialaus transporto, pakavimo, o kartais ir surinkimo-išardymo. Kaina gerokai didesnė – nuo 200 eurų už nedidelį baldą iki kelių tūkstančių už visą buto turinį. Yra įmonių Klaipėdoje, kurios specializuojasi būtent tokiuose pervežimuose. Bet jei tai tik viena kėdė ar nedidelė spintelė – galbūt pigiau bus parduoti Lietuvoje ir nusipirkti naują Anglijoje.

30. Kaip siųsti drabužius, kad jie nesiglamžytų?

Drabužiams geriausia naudoti specialius drabužių krepšius arba didelius plastikinius maišus su užtrauktuku. Sulankstykite tvarkingai, bet ne per stipriai. Trapiems audiniams – šilkas, vilna – įvyniokite į švarų popierių. Dėžė turi būti pakankamai didelė, kad drabužiai nebūtų suspausti, bet ir ne per didelė – kad nejudėtų. Vienas triukas – suvynioti drabužius į ritinėlius vietoj lankstymo. Taip mažiau raukšlių. Ir dar – jei siunčiate brangius drabužius, verta įdėti kelis maišelius su silikageliu, kad sugertų drėgmę.

Grąžinimas – siuntinių vežimas į Angliją iš Klaipėdos

31. Ką daryti, jei gavėjas atsisako priimti siuntą?

Tai nutinka dažniau, nei galvojate. Kartais gavėjas persigalvoja, kartais siunta ne ta, ko tikėjosi. Tokiu atveju siunta grąžinama atgal į Klaipėdą. Bet už grąžinimą reikia mokėti – paprastai tiek pat, kiek už siuntimą pirmyn. Vienas atvejis – moteris iš Klaipėdos siuntė vestuvinę suknelę sesei į Londoną. Sesuo tuo tarpu išsiskyrė ir suknelės nebenorėjo. Suknelė grįžo atgal, o siuntėja sumokėjo už abu kelius. Liūdna istorija.

32. Ar galima siuntą nukreipti kitu adresu, jei ji jau pakeliui?

Kai kurie vežėjai leidžia pakeisti pristatymo adresą, kol siunta dar kelyje. Bet ne visi, ir ne visada. Priklauso nuo to, kur siunta yra. Jei jau muitinėje Anglijoje – pakeisti sudėtingiau. Jei dar Lenkijoje ar Vokietijoje – daugiau šansų. Bet už pakeitimą gali būti imamas papildomas mokestis. Geriausia – kuo greičiau susisiekti su vežėju ir pranešti. El. laiškas su prašymu – pirmas žingsnis.

Išvada

Siuntinių vežimas iš Klaipėdos į Angliją – kasdienė paslauga, bet klausimų visada yra. Svarbiausia – tinkama pakuotė, teisingi dokumentai ir patikimas vežėjas. Nepamirškite draudimo, ypač jei siunčiate kažką vertingo. Ir visada – visada – du kartus patikrinkite adresą prieš išsiunčiant. Maža klaida gali reikšti savaitės vėlavimą. Jei turite konkrečių klausimų – skambinkite, klauskite. Geriau paklausti per daug nei per mažai.