Veža šuniukus į Kardifą kiekvieną dieną

Kasdien vežame šuniukus į Kardifą. Tai skamba paprastai, bet kiekviena kelionė – vis kitokia. Vieną dieną veži mažą jorkšyrą, kitą – didelį retriverį. Vienas šuniukas ramiai miega, kitas loja visą kelią. Ir nors mes turime sistemą, visada atsiranda netikėtumų. Pavyzdžiui, kartą šuniukas taip bijojo, kad pradėjo drebėti vos įsėdęs. Teko sustoti ir laukti, kol jis nurims. Tai užtruko, bet mes negalime versti.

Dienotvarkė – pervežimai kasdien

1. Kaip planuojamas kasdienis maršrutas į Kardifą?

Maršrutas planuojamas iš vakaro. Žiūrime, kiek užsakymų, kokio dydžio šuniukai, kur reikia sustoti. Bet visada paliekame laiko netikėtumams. Kartą, kai jau buvome kelyje, gavome skambutį, kad reikia paimti dar vieną šuniuką pakeliui. Teko keisti maršrutą, bet mes tai padarėme. Svarbu lankstumas. Ir dar – eismo naujienos. Jei žinome, kad bus spūstis, išvažiuojame anksčiau.

2. Kiek šuniukų vežama vienu metu?

Paprastai iki penkių. Kiekvienas turi atskirą vietą. Bet kartais, jei šuniukai iš tos pačios vados ir gerai sutaria, galime vežti kartu. Tačiau tai retai. Dažniausiai jie būna iš skirtingų šeimų, ir geriau juos laikyti atskirai. Vieną kartą vežėme tris brolius, ir jie visą kelią žaidė. Tai buvo miela, bet ir triukšminga. Reikia rasti balansą.

3. Ar galima keisti išvykimo laiką?

Galima, bet su perspėjimu. Mes turime grafiką, ir jis griežtas. Bet suprantame, kad gyvenime būna visko. Vienas klientas vėlavo dėl veterinaro, ir mes palaukėme. Kitas tiesiog pamiršo. Tada jau nebelaukiame. Svarbu komunikuoti. Jei žinote, kad vėluosite, praneškite. Mes stengsimės padėti, bet negarantuojame.

4. Ką daryti, jei praleidote numatytą išvykimą?

Tada reikia laukti kito. Mes vežame kasdien, bet ne visada tuo pačiu laiku. Gal kitas išvykimas bus rytoj. Arba galbūt galėsime pridėti į kitą maršrutą. Bet tai priklauso nuo vietos. Geriausia – nepraleisti. Ir dar – patvirtinti dieną prieš. Mes siunčiame priminimus, bet ne visi juos gauna. Kartais kaltas telefonas, kartais žmogus tiesiog užmiršta.

Šuniukai – maži keleiviai

5. Kiek laiko šuniukas gali išbūti automobilyje?

Mažiems šuniukams – ne ilgiau kaip dvi valandas be pertraukos. Jie turi dažniau į tualetą, jiems reikia daugiau dėmesio. Mes sustojame kas valandą ar pusantros. Vienas šuniukas, kuris buvo vos trijų mėnesių, negalėjo išbūti ilgiau nei valandą. Jis pradėdavo cypti, ir mes žinojome – laikas. Tai reiškia, kad kelionė ilgėja, bet tai geriau nei stresas.

6. Kaip maitinti šuniuką kelionės metu?

Paprastai šeriame prieš kelionę, o tada tik vanduo. Bet mažiems šuniukams gali reikėti dažniau. Mes turime specialų maistą, skirtą kelionėms. Lengvai virškinamą. Vienas šuniukas gavo per daug, ir mes turėjome valyti automobilį. Nuo tada esame atsargesni. Geriau mažiau, bet dažniau. Ir visada klausiame šeimininko, ką jis duoda namie.

7. Ar šuniukui reikia antkaklio kelionės metu?

Taip, bet ne per ankšto. Ir su pavadėliu, net jei jis yra narve. Kartais reikia išimti, ir tada pavadėlis būtinas. Vienas šuniukas be antkaklio iššoko iš automobilio per pertrauką. Laimei, buvome uždaroje teritorijoje, ir jis nenubėgo toli. Nuo tada visi turi antkaklius. Net jei šeimininkas sako, kad jo šuniukas „niekur nebėga“.

8. Ką daryti, jei šuniukas vemė kelionės metu?

Sustojame, valome, duodame vandens. Ir stebime. Jei vėmimas kartojasi, ieškome veterinarijos. Kartą šuniukas vėmė kas pusvalandį. Pasirodė, jis buvo alergiškas tam, ką šeimininkas davė prieš kelionę. Mes to nežinojome. Dabar visada klausiame apie alergijas. Tai svarbu. Ir turime maišelių bei valymo priemonių visada.

Sauga – maži ir pažeidžiami

9. Kaip užtikrinti šuniuko saugumą mašinoje?

Specialus narvas mažiems šuniukams. Jis turi būti minkštas, su pakankamai ventiliacijos. Mes naudojame ir papildomus diržus. Kartą, kai staigiai stabdėme, narvas pasislinko. Nuo tada pritvirtiname dvigubai. Ir temperatūra – ne žemesnė nei dvidešimt laipsnių. Šuniukai greitai sušąla. Mes turime termometrą automobilyje ir jį stebime.

10. Ar galima leisti šuniukui vaikščioti po automobilį?

Ne. Tai pavojinga. Jis gali patekti po pedalais arba atsitrenkti. Visada laikome narve. Bet per pertraukas leidžiame pabėgioti, su pavadėliu. Ir tik saugioje vietoje. Vienas šuniukas taip džiaugėsi laisve, kad pradėjo sukti ratus aplink automobilį. Tai buvo linksma, bet ir rizikinga. Reikia būti budriems.

11. Ką daryti, jei šuniukas bijo garsų?

Yra šuniukų, kurie bijo sunkvežimių garsų arba traukinių. Mes stengiamės vengti tokių vietų. Bet kartais tai neįmanoma. Tada kalbame ramiai, glostome per narvo tinklelį. Vienas šuniukas bijojo net lietaus. Mes uždengėme narvą antklode, ir jis nurimo. Kartais maži dalykai padeda. Svarbu pastebėti ir reaguoti.

12. Kaip elgtis su labai mažu šuniuku?

Labai atsargiai. Jie trapūs. Mes naudojame specialius nešioklius su minkštu pagrindu. Ir neimame jų per daug rankose, kad nesužeistume. Vienas šuniukas buvo toks mažas, kad tilpo delne. Mes bijojome jį liesti. Bet jis buvo drąsus. Ir mes išmokome būti švelnūs. Tai ne visada lengva, bet įmanoma.

Įranga – specializuotos priemonės

13. Kokį narvą naudoti šuniukams?

Mažesnį, su daugiau ventiliacijos. Ir minkštesnį. Kartais naudojame nešiojamus krepšius, bet tik trumpoms kelionėms. Ilgesnėms – narvas. Vienas klientas atvežė šuniuką krepšyje, ir jis išlipo per skylę. Mes to nesitikėjome. Dabar visada tikriname, ar užtrauktukas tvirtas. Ir dar – ar nėra aštrių briaunų. Šuniukai mėgsta graužti.

14. Ar reikia specialių pledų šuniukams?

Taip, ir dar kaip. Jie greitai sušąla. Mes turime vilnonių pledų, kuriuos keičiame, jei sušlampa. Kartą šuniukas taip susijaudino, kad prakaitavo. Keista, bet taip nutiko. Pledas sušlapo, ir mes jį pakeitėme. Svarbu, kad būtų sausa. Ir šilta. Ypač žiemą.

15. Ką daryti, jei narvas per didelis šuniukui?

Tada dedame minkštą įdėklą, kad sumažintume erdvę. Per didelė erdvė reiškia, kad šuniukas gali slysti. Mes turime specialių pagalvėlių, kurias naudojame. Vienas šuniukas buvo toks mažas, kad narve pradingo. Mes jo nematėme, kol jis nepradėjo cypti. Tai buvo pamoka – visada patikrinti, ar jis matomas.

Stresas – maži nervai

16. Kaip sumažinti šuniuko stresą?

Ramiai kalbėtis, glostyti, duoti mėgstamą žaislą. Ir nekeisti aplinkos per daug. Mes stengiamės, kad kelionė būtų kuo panašesnė į namus. Vienas šuniukas turėjo pledą su šeimininko kvapu. Jis jį čiulpė visą kelią. Tai jį ramino. Mes to nedarome, bet jei šeimininkas duoda, mes leidžiame. Svarbu, kad jis jaustųsi saugus.

17. Ką daryti, jei šuniukas cypia be sustojimo?

Visų pirma, patikrinti, ar viskas gerai. Gal jam reikia į tualetą, gal jis alkanas. Jei viskas gerai, tada tiesiog kantriai laukti. Kartais cypimas yra būdas reikalauti dėmesio. Mes negalime duoti dėmesio kiekvieną kartą, kai jis cypia. Tai užtruks. Vienas šuniukas cypė tris valandas, o paskui staiga užmigo. Tai buvo keista, bet mes ištvėrėme.

18. Ar galima naudoti feromonus šuniukams?

Yra specialių purškalų, kurie ramina. Mes ne visada juos naudojame, bet jei šeimininkas prašo, galime. Kartą purškėme, ir šuniukas iš karto nurimo. Kitą kartą – ne. Tai labai individualu. Svarbu neperdozuoti. Ir visada klausti šeimininko, ar jis leidžia.

Ligos – sveikatos klausimai

19. Ką daryti, jei šuniukas susirgo kelionės metu?

Sustoti, įvertinti, ieškoti pagalbos. Mes turime pirmosios pagalbos rinkinį, skirtą šuniukams. Bet jei reikia veterinaro, ieškome artimiausios klinikos. Vieną kartą šuniukas pradėjo viduriuoti krauju. Radom kliniką, veterinaras davė vaistų, ir mes tęsėme kelionę. Bet tai buvo baisu. Svarbu neignoruoti simptomų.

20. Kaip užkirsti kelią ligoms kelionės metu?

Patikrinti skiepus, turėti sveikatos pažymėjimą, ir neleisti šuniukui liesti nežinomų daiktų. Mes neleidžiame jiems liesti kitų gyvūnų, su kuriais susitinkame per pertraukas. Vienas šuniukas susirgo po to, kai sužaidė su kitu šuniu. Galbūt tai sutapimas, bet mes dabar esame atsargesni. Svarbu higiena.

21. Ar reikia skiepų prieš kelionę?

Taip, ir jie turi būti galiojantys. Mes patikriname dokumentus prieš išvykdami. Jei skiepų nėra, mes nevežame. Tai griežta taisyklė. Kartą klientas sakė, kad skiepai padaryti, bet pasas nebuvo atnaujintas. Mes negalėjome rizikuoti. Jis turėjo eiti pas veterinarą. Tai užtruko, bet saugumas svarbiau.

Įvažiavimas – sienos ir patikros

22. Kokių dokumentų reikia šuniukui įvažiuoti į Kardifą?

Paso su skiepų žymomis, mikročipo, ir kartais veterinarinio pažymėjimo. Mes visada turime viską paruošę. Bet kartais pasieniečiai prašo papildomų dalykų. Pavyzdžiui, kartą jie norėjo pamatyti šuniuko nuotrauką. Mes neturėjome. Dabar visada darome nuotrauką prieš kelionę. Tai paprasta, bet naudinga.

23. Kaip paspartinti patikrą su šuniuku?

Turėti visus dokumentus vienoje vietoje, ir būti pasirengus atsakyti į klausimus. Kartą pasieniečiai klausė, kokia šuniuko veislė. Mes atsakėme, ir jie paleido. Bet kartais jie klausia daugiau. Svarbu būti kantriems. Ir turėti laiko. Mes visada planuojame papildomą laiką patikroms.

24. Ką daryti, jei šuniukas neįleidžiamas?

Tai labai reta, bet jei taip nutiktų, mes turime planą. Pirma – susisiekti su šeimininku. Antra – ieškoti alternatyvos. Gal kitas maršrutas, gal laikinas apgyvendinimas. Vieną kartą šuniukas nebuvo įleistas dėl pasibaigusio paso. Mes jį palikome pasienyje pas pažįstamą, kol šeimininkas sutvarkė dokumentus. Tai nebuvo idealu, bet geriau nei grąžinti atgal.

Kasdien vežant šuniukus į Kardifą, išmoksti lankstumo. Kiekvienas šuniukas – kitoks, kiekviena kelionė – unikali. Mes ne tik transportuojame, mes rūpinamės. Ir nors pasitaiko sunkumų, mes visada randame sprendimą. Svarbiausia – dėmesys ir kantrybė.