Gyvūnų vežimas iš Anglijos

Dažnai žmonės skambina ir klausia – ar tikrai galite paimti mano katiną iš Birmingamo? Arba – mano mama Anglijoje turi šunį, reikia parvežti į Lietuvą. Tokių skambučių gauname dešimtimis kiekvieną savaitę. Gyvūnų vežimas iš Anglijos tapo kasdienybe, ypač po to, kai tiek daug lietuvių išvyko dirbti arba gyventi į Jungtinę Karalystę. Dalis jų grįžta, dalis persikrausto, o augintiniai – juk ne daiktai, kuriuos gali tiesiog palikti. Šiame straipsnyje papasakosiu viską, ką reikia žinoti apie gyvūnų pervežimą iš Anglijos – nuo dokumentų iki praktinių patarimų.

Pradžia – pirmieji žingsniai pervežimui

1. Nuo ko pradėti, jei noriu pervežti gyvūną iš Anglijos?

Pradėkite nuo veterinaro. Skamba nuobodžiai, bet be to niekur. Reikia, kad veterinaras patikrintų gyvūną, sužiūrėtų skiepus, įrašytų viską į Gyvūno pasą. Jei pasas jau yra – puiku, tik reikia patikrinti, ar viskas galioja. Tada susisiekite su mumis ir pasakykite, iš kurios vietos Anglijoje reikia paimti gyvūną, kur pristatyti Lietuvoje, ir kada planuojate. Mes jau iš to sudėliosime maršrutą. Paprastai prašome bent savaitės perspėjimo, bet kartais galima ir greičiau. Pirmas žingsnis visada yra veterinaras, antras – mes. Trečio nėra, tiesiog laukiate, kol gyvūnas saugiai pasieks namus.

2. Kiek iš anksto reikia planuoti gyvūno pervežimą?

Idealu – dvi savaites. Taip turėsite laiko sutvarkyti dokumentus, pasiruošti ir nesinervinti. Bet gyvenimas ne visada leidžia planuoti iš anksto. Kartais žmogus paskambina ir sako – rytoj išvykstu iš Anglijos, šuo turi važiuoti kartu. Tokiais atvejais stengiamės padėti, bet negarantuojame, kad spėsime. Ypač jei tai nutinka savaitgalį arba prieš šventes. Vieną kartą gavome skambutį gruodžio 23 dieną – žmogus norėjo parvežti katiną prieš Kalėdas. Pavyko, bet vos vos. Todėl mano patarimas – pradėkite planuoti kuo anksčiau, net jei atrodo, kad dar yra daug laiko. Laikas eina greičiau, nei manote.

3. Ar galite paimti gyvūną tiesiai iš namų Anglijoje?

Taip, tai viena iš mūsų paslaugų. Mūsų vairuotojas atvyksta į nurodytą adresą, paima gyvūną su dokumentais, ir viskas. Jums nereikia niekur vežti gyvūno į kažkokį sandėlį ar biurą. Tai patogu, ypač jei patys jau išvykote iš Anglijos ir gyvūną palikote pas draugus ar pažįstamus. Tiesiog duokite mums adresą ir kontaktinį asmenį, kuris perduos gyvūną. Vienintelis dalykas – adresas turi būti pasiekiamas mūsų transporto priemone. Jei gyvenate kažkur užkampyje, kur mikroautobusu privažiuoti sunku, gali tekti sutarti susitikimą patogesnėje vietoje. Bet tai išimtys, ne taisyklė.

4. Ką daryti, jei pats jau išvykau iš Anglijos, o gyvūnas liko?

Tai labai dažna situacija. Žmogus grįžta į Lietuvą, o augintinį palieka laikinai pas draugus ar šeimos narius Anglijoje. Viskas gerai – mes galime paimti gyvūną iš bet kurio asmens, kurį jūs įgaliojate. Tik reikia, kad tas žmogus turėtų gyvūno dokumentus ir būtų pasiekiamas sutartu laiku. Kartais būna, kad tas draugas dirba, ir mes turim derinti laiką vakarui arba savaitgaliui. Stengiamės būti lankstūs. Svarbiausia – aiškus susitarimas, kad visi žino, kas, kada ir kur. Vieną kartą draugas pamiršo, kad turi perduoti šunį, ir mūsų vairuotojas laukė valandą. Nėra pasaulio pabaiga, bet nemalonu.

Dokumentai – kas reikalinga vežant iš Anglijos

5. Kokie dokumentai reikalingi vežant gyvūną iš Anglijos?

Po Brexit viskas pasikeitė, ir ne į gerąją pusę, kalbant apie paprastumą. Dabar reikia Gyvūno paso, kurį išduoda veterinaras Anglijoje. Jūsų augintinis privalo turėti mikroschemą, galiojantį pasiutligės skiepą ir gydymą nuo echinokokų. Echinokokų gydymas – tai tabletė, kurią veterinaras duoda prieš kelionę. Ji turi būti suleista ne anksčiau kaip 120 valandų ir ne vėliau kaip 24 valandos prieš įvažiuojant į Lietuvą. Tai siauras laiko tarpas, todėl svarbu tiksliai planuoti. Be to, veterinaras turi įrašyti gydymą į pasą su data, laiku ir parašu. Be šių įrašų pasienyje bus problemų.

6. Ar galiu naudoti senąjį ES Gyvūno pasą?

Jei pasas buvo išduotas iki 2021 metų sausio 1 dienos ir yra galiojantis – teoriškai taip. Bet praktiškai tai priklauso nuo to, kas jį išdavė. Jei pasą išdavė britų veterinaras po Brexit, jis nebegalioja kaip ES dokumentas. Tokiu atveju reikia naujo – vadinamojo „Animal Health Certificate“ (AHC), kuris išduodamas kiekvienai kelionei atskirai. Tai brangiau ir sudėčiau nei senasis pasas. Todėl, jei turite seną ES pasą su visais įrašais, pasiimkite jį – tai gali padėti. Bet nesitikėkite, kad vien jo užteks. Geriausia pasitikslinti su veterinaru Anglijoje, kuris žino dabartinius reikalavimus.

7. Ką daryti, jei dokumentai pasibaigę arba nebaigti?

Jei dokumentai pasibaigę – reikia naujų. Tai paprasta, bet užtrunka. Jei skiepas pasibaigęs, reikia pakartoti skiepą ir palaukti 21 dieną. Tai reiškia, kad negalite tiesiog atvykti pas veterinarą, pasiskiepyti ir kitą dieną išvykti. Laiko tarpas privalomas. O jei trūksta tik echinokokų gydymo – tai greičiau, per vieną vizitą sutvarkoma. Blogiausia, kai žmogus atvyksta pasiimti gyvūno ir tik tada sužino, kad kažkas ne taip su dokumentais. Tada tenka laukti arba ieškoti skubios pagalbos, kas kainuoja daugiau. Todėl visada patikrinkite dokumentus prieš skambindami mums.

Transportas – kaip vežami gyvūnai iš Anglijos

8. Kokiais maršrutais važiuojate iš Anglijos?

Pagrinde važiuojame per pietinę Angliją – Doverį arba Folkestoną. Iš ten keltu arba Eurotuneliu į Prancūziją, tada per Belgiją, Vokietiją, Lenkiją iki Lietuvos. Tai pats greičiausias ir patikimiausias maršrutas. Jei gyvūną reikia paimti iš Šiaurės Anglijos arba Škotijos, važiuojame per Angliją iki pietinio uosto. Tai prideda kelias valandas, bet kitaip nėra kaip. Yra ir kitų variantų – pavyzdžiui, per Olandiją – bet jie retai naudojami, nes ilgiau užtrunka. Mūsų tikslas – kuo greičiau ir saugiau pristatyti gyvūną į Lietuvą, todėl renkamės patikrintus maršrutus.

9. Ar važiuojate per keltą arba Eurotunelį?

Abu variantai naudojami, priklausomai nuo situacijos. Eurotunnelis greitesnis – tik 35 minutės po žeme, bet brangesnis. Keltas trunka ilgiau – pusantros valandos arba daugiau – bet pigiau. Gyvūnai pervežimo metu lieka transporto priemonėje, nesvarbu, ar tai keltas, ar tunelis. Keltuose yra specialios vietos automobiliams su gyvūnais, kur galima užeiti ir patikrinti, ar viskas gerai. Eurotunelyje gyvūnai lieka automobilyje visą laiką – tai trumpiau, bet reiškia, kad negalite jų patikrinti. Abiem atvejais tai saugu, tiesiog skirtinga patirtis. Mes renkamės pagal grafiką ir kainą.

10. Kiek gyvūnų vienu metu vežate?

Priklauso nuo transporto priemonės. Mūsų mikroautobusuose telpa nuo 6 iki 10 gyvūnų, priklausomai nuo jų dydžio. Dideli šunys užima daugiau vietos, maži – mažiau. Stengiamės neužpildyti automobilio per daug, kad kiekvienas gyvūnas turėtų pakankamai erdvės. Kartais būna dienų, kai vežame tik du ar tris gyvūnus – tada jiems daugiau vietos. O kartais būna pilnas automobilis – tada vis tiek kiekvienas turi savo narvą. Svarbu, kad gyvūnai nebūtų vienas ant kito. Higiena ir saugumas visada pirmoje vietoje, net jei tai reiškia, kad vieną gyvūną teks perkelti į kitą reisą.

Gyvūno būklė – sveikata ir elgesys kelyje

11. Kaip žinoti, ar mano gyvūnas tinkamas kelionei?

Paprastai veterinaras gali tai įvertinti. Jei gyvūnas sveikas, aktyvus ir neturi jokių rimtų sveikatos problemų – kelionė neturėtų būti problema. Bet jei gyvūnas turi chroniškų ligų – širdies, kvėpavimo, sąnarių – reikia pasitarti su veterinaru. Ilga kelionė gali pabloginti būklę. Ypač tai svarbu trumpasnukiams šunims – buldogams, mopsams – kurie sunkiau kvėpuoja ir gali perkaisti. Tokiems šunims rekomenduojame važiuoti ne vasaros karščiais. Arba, jei vis tiek reikia, stengiamės važiuoti naktį, kai vėsiau. Kiekvienas gyvūnas individualus, todėl bendrų taisyklių nėra – reikia vertinti konkrečią situaciją.

12. Ar gyvūnai stresuoja kelionės metu?

Taip, stresas yra neišvengiamas. Net ir pats ramiausias šuo ar katė patirs tam tikrą stresą, kai atsidurs nepažįstamoje aplinkoje. Bet tai normalu ir laikina. Dauguma gyvūnų po pirmų kelių valandų pripranta prie situacijos ir užmiega. Mūsų vairuotojai žino, kaip elgtis – kalba ramiai, netrikdo gyvūnų be reikalo. Būna ir tokių, kurie loja visą kelią – tai nemalonu, bet nekenksminga. Blogiau, kai gyvūnas bando pabėgti iš narvo arba susižeidžia. Todėl svarbu, kad narvas būtų tinkamo dydžio ir tvirtai uždarytas. Jei žinote, kad jūsų gyvūnas ypač jautrus, pasakykite – galime imtis papildomų priemonių.

13. Ką daryti, jei gyvūnas serga kelionės metu?

Mūsų vairuotojai turi pagrindinių pirmosios pagalbos priemonių, bet jie nėra veterinarai. Jei gyvūnas pradeda vemti, viduriuoti arba atrodo, kad blogai jaučiasi – stojame ir vertiname situaciją. Jei reikia, ieškome artimiausio veterinaro. Tai nutinka retai, bet pasitaiko. Kartą katinas taip stresavo, kad nustojo kvėpuoti normaliai – teko skubiai stabdyti ir ieškoti pagalbos. Viskas baigėsi gerai, bet tai parodo, kad reikia būti pasiruošusiam netikėtumams. Todėl visada prašome nurodyti savo veterinaro kontaktus ir duoti aiškias instrukcijas dėl vaistų, jei gyvūnas kažką vartoja.

Kainos ir apmokėjimas

14. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas iš Anglijos?

Kaina priklauso nuo maršruto, gyvūno dydžio ir papildomų paslaugų. Mažas gyvūnas iš Londono kainuoja mažiau nei didelis šuo iš Šiaurės Anglijos. Konkrečios sumos čia nerašau, nes jos keičiasi priklausomai nuo degalų kainų ir kitų veiksnių. Geriausia susisiekti ir gauti individualų pasiūlymą. Bet galiu pasakyti, kad stengiamės laikytis rinkos kainų – nei per brangiai, nei įtartinai pigiai. Pigiausias variantas ne visada geriausias, ypač kai kalbame apie gyvą būtybę. Už kokybę reikia mokėti, bet tai nereiškia, kad reikia permokėti.

15. Kaip galima apmokėti už paslaugas?

Priimame bankinį pavedimą, grynais arba per populiarias mokėjimo platformas. Dažniausiai žmonės moka pavedimu prieš kelionę arba grynais pristatymo metu. Abu variantai tinka. Jei mokate pavedimu, prašome atlikti mokėjimą likus bent dienai iki kelionės, kad spėtume patvirtinti. Grynais – pristatymo metu, kai gyvūnas jau Lietuvoje. Išrašome sąskaitą faktūrą, jei reikia. Neprašome avanso didelės sumos – tai pasitikėjimo klausimas. Kartais prašome nedidelio depozito, ypač naujiems klientams, bet tai išimtis, ne taisyklė.

16. Ar yra nuolaidų, jei vežu kelis gyvūnus?

Taip, jei vežate du ar daugiau gyvūnų vienu metu, galime pasiūlyti nuolaidą. Tai logiška – vienas išvažiavimas, vienas maršrutas, mažiau administracinio darbo. Nuolaidos dydis priklauso nuo to, kiek gyvūnų ir kokio jie dydžio. Du maži katinai – vienas dalykas, du dideli šunys – kitas. Bet apskritai stengiamės būti lankstūs ir rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą. Kartais žmonės veža ne tik savo, bet ir draugo ar giminaičio gyvūną – tada ta nuolaida dar labiau apsimoka. Pasiteiraukite, visada galima tartis.

Laikas ir grafikas

17. Kada galite paimti gyvūną iš Anglijos?

Mūsų maršrutai vyksta reguliariai, paprastai kelis kartus per savaitę. Tikslus grafikas priklauso nuo užsakymų – kai susirenka pakankamai, važiuojame. Londono ir aplinkinių miestų gyvūnus paprastai paimame greičiau, nes ten važiuojame dažniausiai. Jei reikia paimti iš tolimo miesto – galime užtrukti ilgiau, kol suderiname maršrutą. Bet apskritai stengiamės nevėluoti daugiau nei kelias dienas. Jei turite griežtą terminą – pasakykite iš anksto, kad galėtume planuoti. Paskutinės minutės užsakymai priimami, bet ne visada įmanoma.

18. Kiek laiko trunka kelionė iki Lietuvos?

Nuo Londono iki Vilniaus – apie 24–28 valandos, priklausomai nuo keltų ir eismo. Nuo Mančesterio – 28–32 valandos. Nuo Škotijos – dar ilgiau. Tai ne greitasis traukinys, bet ir ne amžinybė. Svarbu suprasti, kad kelionėje yra keltų laukimas, pasienio patikros, vairuotojų poilsis – visa tai užima laiko. Mes nevažiuojame be sustojimų 24 valandas, tai būtų nesaugu nei vairuotojams, nei gyvūnams. Todėl, jei kas nors sako, kad gali nuvežti iš Londono į Vilnių per 16 valandų – klauskit, kaip jie tai darą. Tikriausiai ne visai legaliai arba ne visai saugiai.

19. Ar galite atvežti gyvūną konkrečią dieną?

Stengiamės, bet negalime visada garantuoti konkrečios dienos. Ypač jei tai užimtas laikotarpis – vasara, Kalėdos, Vėlinės. Tada visi nori pervežti gyvūnus vienu metu, ir maršrutai greitai užsipildo. Geriausias variantas – užsakyti iš anksto ir sutarti datą. Mes įrašome į grafiką ir stengiamės laikytis. Bet jei kas nors nutinka – pavyzdžiui, automobilio gedimas arba blogas oras – gali tekti perkelti dieną. Tokiais atvejais informuojame iš anksto. Skaidrumas svarbu, nenoriu, kad žmonės lauktų be žinių.

Specialūs atvejai

20. Ar vežate gyvūnus, kurie yra agresyvūs svetimiems?

Vežame, bet reikia pasiruošti. Jei žinote, kad jūsų šuo kanda nepažįstamiems žmonėms, pasakykite. Mes galime naudoti antsnukį arba specialią įrangą, bet turime žinoti iš anksto. Kartą žmogus neužsiminė, kad jo vokiečių aviganis nemėgsta vyrų – mūsų vairuotojas vos nenukentėjo. Po tokių atvejų visada prašome informacijos apie gyvūno charakterį. Tai ne smalsumas, o saugumas. Jei gyvūnas yra pernelyg agresyvus ir kelia pavojų, galime atsisakyti vežti – bet tai kraštutinė priemonė. Paprastai randame būdą, kaip saugiai pervežti.

21. Ką daryti su labai jaunais arba labai senais gyvūnais?

Jauni gyvūnai – iki 4 mėnesių – turi specialius reikalavimus. Negali būti skiepyti nuo pasiutligės, todėl reikia specialių leidimų, kuriuos gauti sudėtinga. Paprasčiau palaukti, kol gyvūnas paskiepijamas. Seni gyvūnai – kita istorija. Jie gali būti sveiki, bet kelionė išsekina labiau. Ypač jei yra sąnarių problemų arba širdies ligų. Tokiais atvejais rekomenduojame pasitarti su veterinaru. Jei veterinaras sako, kad galima – vežame. Jei sako, kad rizikinga – geriau ne. Kartais žmonės nori vežti 16 metų šunį, nes „jis juk sveikas“. Bet 16 metų šuo nėra tas pats, kas 5 metų. Kūnas pavargsta greičiau, ir tai reikia suprasti.

22. Ar vežate gyvūnus, kurie turi negalią?

Taip, esame vežę aklą šunį, šunį be kojos, katiną su cukriniu diabetu. Kiekvienas atvejis individualus. Svarbu informuoti mus iš anksto, kad galėtume pasiruošti. Neįgaliam gyvūnui gali prireikti specialaus narvo, papildomos priežiūros arba dažnesnių stotelių. Visa tai įmanoma, bet reikia žinoti. Vieną kartą vežėme šunį su vežimėliu – tai buvo neįprasta, bet pavyko puikiai. Šuo važiavo su savo vežimėliu, o vairuotojas padėdavo jam išlipti per stoteles. Tokie dalykai reikalauja daugiau pastangų, bet mes neatsisakome. Gyvūnas yra gyvūnas, nesvarbu, ar jis turi keturias kojas, ar tris.

Po pristatymo – kas toliau

23. Kaip gyvūnas jaučiasi po kelionės?

Dauguma gyvūnų po ilgos kelionės būna pavargę ir nori miegoti. Tai visiškai normalu. Gali būti, kad nevalgys pirmą dieną arba bus neįprastai ramūs. Bet po 24–48 valandų viskas grįžta į normalias vėžes. Jei gyvūnas atrodo labai išsekęs, vemia arba viduriuoja – kreipkitės į veterinarą. Tai retai, bet pasitaiko. Svarbu duoti laiko adaptacijai. Nereikia iš karto vesti pas svečius arba keisti rutinos. Leiskite gyvūnui priprasti prie naujos aplinkos savo tempu. Ypač jei jis grįžta į Lietuvą po daugelio metų Anglijoje – viskas bus kitaip, ir jam reikės laiko.

24. Ar galite padėti su karantino reikalavimais?

Lietuvoje karantinas gyvūnams netaikomas, jei visi dokumentai tvarkingi. Gyvūnas atvyksta ir iš karto gali keliauti su jumis namo. Bet jei kažkas ne taip su dokumentais – pavyzdžiui, trūksta skiepų įrašo – gali tekti izoliuoti gyvūną, kol viskas sutvarkoma. Tai nutinka retai, bet nutinka. Mes padedame su dokumentais, bet negalime paveikti pasienio pareigūnų sprendimų. Jei jie sako, kad reikia karantino – reikia karantino. Todėl dar kartą – patikrinkite dokumentus prieš kelionę. Tai paprasčiausias būdas išvengti bet kokių problemų.

25. Ką daryti, jei gyvūnas pabėga pristatymo metu?

Tai retai, bet yra buvę. Prieš atiduodant gyvūną, visada patikriname, ar antkaklis tvirtas, ar pavadėlis geras. Jei gyvūnas išsprūsta – mūsų vairuotojas padeda gaudyti. Bet atsakomybė persiduoda jums tą akimirką, kai gyvūnas perduotas. Todėl rekomenduoju atvykti pasiimti gyvūno su tinkama įranga – tvirtu pavadžiu, antkakliu, o jei reikia – ir antsnukiu. Ypač jei gyvūnas yra didelis ir stiprus. Vieną kartą žmogus atėjo pasiimti šuns su plonu virvelės tipo pavadžiu – šuo nusitempė jį per stovėjimo aikštelę. Juokinga buvo, bet galėjo baigtis blogiau.

26. Ar teikiate pagalbą, jei po pristatymo kyla klausimų?

Žinoma. Jei turite klausimų po to, kai gyvūnas jau Lietuvoje – skambinkite. Galime patarti dėl adaptacijos, veterinarų arba kitų dalykų. Mes ne veterinarai, todėl medicininių klausimų neatsakome, bet praktinių patarimų duoti galime. Kartais žmonės skambina po savaitės ir klausia, ar normalu, kad šuo vis dar bijo automobilio – taip, normalu, praeis. Arba klausia, kur gauti tą patį maistą, kurį davėme kelyje. Tokių smulkmenų pilna, ir mes visada stengiamės padėti. Mūsų darbas nesibaigia tada, kai gyvūnas išlipa iš mikroautobuso.

Išvada

Gyvūnų vežimas iš Anglijos nėra raketų mokslas, bet reikalauja pasiruošimo ir žinių. Dokumentai, veterinaras, patikimas vežėjas – tai trys dalykai, kuriuos reikia turėti. Mes dirbame šioje srityje ne pirmus metus ir žinome, kaip pasirūpinti jūsų augintiniu. Jei planuojate pervežimą – susisiekite, paklauskite, pasitarkite. Geriau paklausti per daug nei per mažai. Jūsų gyvūnas nusipelno saugios ir patogios kelionės namo.