Veža šuniukus į Velsą kiekvieną dieną

Kai pirmą kartą skambino moteris iš Kauno ir klausė, ar galime paimti jos koker spanielį į Kardifą, pagalvojau, kad tai bus paprastas užsakymas. Bet kai pasakė, kad šuo bijo kelionių, o ji nori, kad jis atvyktų iki jos atostogų pradžios, supratau – čia ne tik logistika. Tai pasitikėjimas. Mes ne tik vežame šuniukus į Velsą kiekvieną dieną – mes prisiimame atsakomybę už gyvūną, kuris negali pasakyti, kas jam blogai. Šiame darbe nėra standartinių sprendimų, kiekvienas atvejis turi savo istoriją, savo iššūkius ir savo žmogų, kuris laukia kitoje pusėje.

Kainos – šuniukų pervežimas į Velsą

1. Kiek kainuoja šuniuko pervežimas iš Lietuvos į Velsą?

Kaina priklauso nuo daugybės dalykų. Pirmiausia – nuo šuns dydžio ir narvo, kurio reikės. Tada žiūrime, ar tai tiesioginis vežimas, ar su persėdimu. Kartais klientai prašo paimti šunį iš namų, kartais patys atveža į mūsų sandėlį. Tai keičia kainą. Vienas šunelis iš Vilniaus į Svonzą kainavo 380 eurų, bet tai buvo su papildomu sustojimu Lenkijoje dėl veterinaro patikros. Kitas, mažas jorkšyras iš Klaipėdos, kainavo 290 eurų. Kainos svyruoja, bet visada stengiamės rasti optimalų variantą. Kartais siūlome dalinti kelionę su kitais gyvūnais, jei jie panašaus dydžio ir temperamento – tada kaina sumažėja.

2. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos reikia žinoti iš anksto?

Taip, yra. Pavyzdžiui, jei šuo turi specialių poreikių – jam reikia vaistų ar specialios dietos, mes imame nedidelį priežiūros mokestį. Taip pat yra dokumentų tvarkymo mokestis, ypač jei reikia suderinti veterinarinius pažymėjimus su Velso reikalavimais. Kartą buvo atvejis, kai klientas pamiršo pasakyti, kad šuo alergiškas tam tikriems pašarams, ir mes turėjome skubiai keisti maitinimą pakeliui – tai papildė sąskaitą 20 eurų. Bet svarbiausia – mes visada iš anksto pasakome visas galimas išlaidas. Nėra paslėptų mokesčių, nors kartais atsiranda nenumatytų situacijų, pavyzdžiui, kai dėl blogo oro keltas vėluoja ir tenka nakvoti viešbutyje su augintiniu.

3. Kaip apskaičiuojama kaina už šuniuko gabenimą į Velsą?

Pirmiausia žiūrime maršrutą. Tiesioginis kelias per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją, tada keltu į Jungtinę Karalystę – toks dažniausias. Bet jei šuo labai didelis, kaip vokiečių dogas, gali tekti rinktis kitą keltą su didesnėmis kabinomis. Kaina priklauso nuo atstumo, bet ir nuo laiko – jei reikia labai skubiai, per 48 valandas, tai kainuoja brangiau. Tada yra draudimas. Mes visada draudžiame gyvūną kelionės metu, tai įskaičiuota į kainą. Bet jei norite papildomo draudimo, pavyzdžiui, nuo streso sukeltų sveikatos problemų, tai kainuoja atskirai. Vienas klientas iš Alytaus norėjo, kad jo haskis būtų apdraustas net nuo „emocinio sukrėtimo“ – tai buvo pirmas toks prašymas.

4. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo šuniuko veislės?

Iš dalies taip. Ne todėl, kad mes skirtingai vertiname veisles, bet dėl praktinių dalykų. Dideli šunys užima daugiau vietos, reikia tvirtesnių narvų, kartais net specialaus transporto. Pavyzdžiui, buldogams dėl kvėpavimo problemų reikia vėsesnės aplinkos, o tai reiškia dažnesnius sustojimus ir patikrinimus. Maži šunys, kaip čihuahua, dažnai gali keliauti kaip „rankinis bagažas“ – tai pigiau. Bet yra išimčių. Vienas prancūzų buldogas iš Šiaulių kainavo daugiau nei vokiečių aviganis iš to paties miesto, nes jam reikėjo specialios ventiliacijos narve. Taigi veislė tiesiogiai veikia kainą per logistikos poreikius.

5. Ką daryti, jei neturiu pinigų brangiai pervežimui, bet reikia vežti šunį?

Suprantu, kad tai gali būti finansiškai sunku. Mes turime kelis variantus. Pirmiausia – galime ieškoti bendro vežimo su kitais gyvūnais, tai sumažina kainą iki 30-40 procentų. Antras variantas – lizingas. Taip, yra tokių galimybių, nors tai nėra labai populiaru. Trečias – kartais organizuojame „socialinius vežimus“, kai keletas žmonių iš to paties regiono veža gyvūnus vienu metu, pasidalindami išlaidas. Bet svarbiausia – kalbėkite su mumis atvirai. Kartą vienas senjoras iš Marijampolės pasakė tiesiai, kad negali sau leisti 400 eurų už savo šuns vežimą, ir mes radome būdą – sujungėme su kitu užsakymu ir sumažinome kainą iki 250 eurų. Žmogiškumas svarbiau už pelną.

Dokumentai – gyvūnų gabenimas į Velsą

6. Kokie dokumentai reikalingi vežant šuniuką į Velsą?

Pirmiausia – gyvūno pasas. Jį išduoda veterinarijos gydytojas. Jame turi būti žymos apie vakcinaciją, ypač nuo pasiutligės. Be to, reikia veterinarinio pažymėjimo, kad gyvūnas tinkamas kelionei. Velso reikalavimai griežti – jie nori matyti ne tik vakcinaciją, bet ir mikroschemos numerį. Kartą buvo problema, kai šuns mikroschema buvo užregistruota Lietuvoje, bet nebuvo perkelta į JK sistemą. Tai sukėlė vėlavimą pasienyje. Dabar mes visada patikriname, ar mikroschema atitinka ISO standartą. Taip pat reikia dokumento, patvirtinančio, kad šuo nėra užkrečiamų ligų nešiotojas. Tai turi būti išduota ne anksčiau kaip prieš 24 valandas iki kelionės pradžios.

7. Ar reikia specialių leidimų vežiant šunį į Velsą?

Ne, specialių leidimų nereikia, bet yra procedūros. Pirmiausia – veterinarinė patikra prieš įvažiuojant į JK. Tai daroma keltų terminale arba pasienyje. Kartais reikia papildomo dokumento, jei šuo yra „pavojingos“ veislės – nors Velso įstatymai nėra tokie griežti kaip Anglijos, vis tiek reikia deklaruoti veislę. Vienas klientas vežė pitbulą ir buvo nustebęs, kad reikia papildomo dokumento – mes jam paaiškinome, kad tai ne draudimas, o tiesiog registracija. Taip pat, jei vežate šunį komerciniais tikslais, pavyzdžiui, parodai, reikia kitokių dokumentų. Bet paprastam augintinio pervežimui užtenka paso ir veterinarinio pažymėjimo.

8. Ką daryti, jei dokumentai nėra tvarkingi prieš kelionę?

Niekada nepradėkite kelionės su netvarkingais dokumentais. Tai gali baigtis tuo, kad šuo bus sulaikytas pasienyje arba grąžintas atgal. Mes visada patikriname dokumentus prieš išvykstant. Kartą vienas klientas atvežė šunį su pasu, kuriame trūko vieno skiepo žymos. Mes pastebėjome tai tik mūsų sandėlyje, ir teko atidėti kelionę dviem dienoms, kol veterinaras sutvarkė dokumentus. Tai sukėlė nemažai streso ir šeimininkui, ir šuniui. Todėl dabar visada prašome atsiųsti dokumentų kopijas prieš dieną. Jei kažkas negerai, geriau sutvarkyti iš anksto. Taip, tai gali užtrukti, bet geriau nei bėdos pasienyje.

9. Ar reikia anglų kalba išverstų dokumentų?

Taip, tai labai rekomenduojama. Nors veterinarinis pažymėjimas dažnai būna dviem kalbomis, pasas paprastai lietuvių kalba. JK pareigūnai gali suprasti lietuviškai, bet geriau turėti oficialų vertimą. Mes siūlome vertimo paslaugą, bet galite pasidaryti ir patys – svarbu, kad vertimas būtų notariškai patvirtintas. Kartą vienas klientas atsivežė vertimą, padarytą draugo, ir jame buvo klaidų – pavyzdžiui, „vakcinacija“ buvo išversta kaip „vaccinationation“. Tai sukėlė šypseną, bet ir papildomą patikrinimą. Geriau patikėti tai profesionalams. Be to, mikroschemos numeris turi būti aiškiai nurodytas ir anglų kalba.

10. Kaip ilgai galioja veterinarinis pažymėjimas kelionei į Velsą?

Veterinarinis pažymėjimas, patvirtinantis, kad gyvūnas tinkamas kelionei, galioja tik 24 valandas nuo išdavimo momento. Tai reiškia, kad jis turi būti išduotas prieš pat kelionę. Mes paprastai prašome klientų atvykti pas veterinarą dieną prieš išvykstant, kad viskas būtų šviežia. Kartais būna, kad pažymėjimas išduotas ryte, o kelionė prasideda tik vakare – tai viskas gerai. Bet jei pažymėjimas išduotas prieš dvi dienas, jis nebegalioja. Yra buvę atvejų, kai klientai bandė naudoti seną pažymėjimą, manydami, kad jis galioja savaitę – taip nėra. Dėl to teko atšaukti kelionę paskutinę minutę. Taigi visada laikykitės 24 valandų taisyklės.

Sveikata – šuns pervežimas į Velsą

11. Kokių skiepų reikia šuniui prieš vežant į Velsą?

Pirmiausia – pasiutligės skiepas. Jis privalomas ir turi būti padarytas ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki kelionės. Be to, rekomenduojama, kad šuo būtų paskiepytas nuo kitų ligų – pvz., nuo parvoviruso, šunų maro, leptospirozės. Nors tai ne visada privaloma, geriau, kad visi skiepai būtų atnaujinti. Kartą vežėme šunį, kuris nebuvo paskiepytas nuo leptospirozės, ir jis susirgo pakeliui – tai buvo labai nemaloni patirtis. Dabar mes visada rekomenduojame pilną skiepų paketą. Taip pat, jei šuo vyresnis nei 12 metų, gali reikėti papildomos sveikatos patikros – veterinarijos gydytojas turi patvirtinti, kad jis ištvers kelionę.

12. Ar reikia kirminų ir erkių gydymo prieš kelionę?

Taip, tai labai svarbu. JK reikalauja, kad gyvūnas būtų gydytas nuo echinokokozės – tai specifinis kirminų gydymas. Jis turi būti atliktas ne anksčiau kaip prieš 120 valandų ir ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki įvažiavimo į šalį. Tai griežta taisyklė. Be to, rekomenduojame gydyti nuo erkių ir blusų, nors tai ne visada privaloma. Bet jei šuo turi erkių, gali būti problemų pasienyje. Vienas atvejis – šuo iš Šiaulių turėjo erkių, ir veterinarijos gydytojas pasienyje liepė jas pašalinti prieš leidžiant įvažiuoti. Tai užtruko kelias valandas ir sukėlė stresą. Todėl geriau pasirūpinti tuo iš anksto.

13. Ką daryti, jei šuo susirgo prieš pat kelionę?

Pirmiausia – nekeliauti. Jei šuo karščiuoja, viduriuoja arba atrodo pavargęs, geriau atidėti kelionę. Mes visada suprantame tokius atvejus ir nemokame baudų už atšaukimą dėl sveikatos priežasčių. Bet reikia mums pranešti kuo anksčiau. Kartą vienas klientas bandė nuslėpti, kad jo šuo turi viduriavimą, ir tik pakeliui mes pastebėjome, kad kažkas negerai. Tai sukėlė daug problemų – teko ieškoti veterinarijos gydytojo svetimoje šalyje. Geriau sąžiningai pasakyti, kad šuo nesveikas, ir mes rasime sprendimą. Galbūt galėsime perkelti kelionę kitai dienai be papildomų mokesčių.

14. Ar šuniui reikia specialios dietos kelionės metu?

Paprastai ne, bet jei šuo įpratęs prie tam tikro maisto, geriau jį atsivežti. Mes teikiame standartinį maistą – sausas pašaras ir vanduo, bet jei šuo alergiškas arba turi jautrų skrandį, geriau duoti savo. Kartą vežėme šunį, kuris valgė tik virtą vištieną, ir mes turėjome sustoti parduotuvėje pirkti vištienos – tai buvo papildomas laikas. Dabar visada prašome klientų nurodyti, jei yra specialių mitybos poreikių. Be to, kelionės metu geriau nešerti šuns per daug – maži kąsniai kas kelias valandas, kad nebūtų pykinimo. Vanduo visada prieinamas, bet mes ribojame jo kiekį prieš ilgus važiavimus, kad nebūtų poreikio dažnai sustoti.

Kelionė – gyvūnų vežimas į Velsą

15. Kiek laiko trunka kelionė su šunimi iš Lietuvos į Velsą?

Maždaug 2-3 dienos, priklausomai nuo maršruto. Standartinis kelias: Lietuva – Lenkija – Vokietija – Olandija – keltas į JK – tada važiavimas iki Velso. Keltas paprastai plaukia naktį, tai užima apie 8-10 valandų. Bet jei reikia sustoti dėl veterinarinių patikrų, kelionė gali pailgėti. Kartą vežėme šunį iš Vilniaus į Kardifą, ir dėl audros keltas vėluojo 6 valandas – tai reiškė, kad viskas užtruko beveik 4 dienas. Todėl visada sakome klientams, kad planuotų su atsarga. Geriau atvykti anksčiau nei vėluoti. Be to, mes darome reguliarius sustojimus kas 3-4 valandas, kad šuo galėtų prasibėgti ir atlikti reikalus.

16. Kaip šuo keliauja per kelto perėjimą?

Keltas – tai atskiras nuotykis. Šunys paprastai lieka automobilyje arba specialiuose narvuose kelte. Mes naudojame patvirtintus gyvūnų transportavimo narvus, kurie yra pritvirtinti, kad nesislinktų. Keltas turi specialias zonas gyvūnams, bet jos ribotos – todėl reikia rezervuoti iš anksto. Kartą pamiršome rezervuoti vietą šuniui, ir teko ieškoti sprendimo paskutinę minutę – laimei, kapitonas leido jį laikyti automobilyje, bet tai nėra idealu. Dabar visada rezervuojame iš anksto. Be to, kelto metu šuo turi būti su antsnukiu, jei tai didelis šuo. Maži šunys gali būti laikomi ant rankų, bet tik tam tikrose vietose.

17. Ar šuo gali vaikščioti kelionės metu?

Taip, ir tai labai svarbu. Mes sustojame kas 3-4 valandas, kad šuo galėtų išeiti, prasibėgti ir atlikti reikalus. Yra specialios aikštelės su aptvarais, bet ne visada. Kartais reikia ieškoti tinkamos vietos – pavyzdžiui, Lenkijoje yra gerų aikštelių šalia degalinių, bet Vokietijoje jos mažiau. Mes visada turime pavadėlį ir maišelius išmatoms. Vienas šuo buvo labai išsigandęs ir nenorėjo išeiti iš narvo – tada mes tiesiog atidarome duris ir leidžiame jam pačiam nuspręsti. Svarbu neversti. Taip pat, jei šuo serga judesio liga, geriau trumpiau vaikščioti, kad nebūtų pykinimo.

18. Ką daryti, jei šuo pradeda loti arba nervintis kelionės metu?

Pirmiausia – ne panikuoti. Šunys jaučia stresą, ir jei mes nervinamės, jie dar labiau nervinsis. Mes turime patirties su įvairiais šunimis – vieni loja visą kelią, kiti tyli. Svarbu išsiaiškinti priežastį. Kartais tai alkis ar troškulys, kartais – poreikis eiti į lauką. Kartą vienas šuo lojo be sustojimo 2 valandas, kol supratome, kad jam reikia antklodės – jo šeimininkė buvo davusi savo megztinį, ir kai mes jį įdėjome į narvą, šuo nurimo. Mes turime raminamųjų priemonių, bet jas naudojame tik kraštutiniais atvejais ir tik su veterinaro leidimu. Geriau bandyti natūralius būdus – ramus balsas, glostymas, jei leidžiama.

Specialūs atvejai – vežame šuniukus į Velsą

19. Ar vežate šuniukus, kurie yra labai jauni?

Taip, bet su sąlygomis. Šuniukas turi būti ne jaunesnis nei 8 savaičių, nes anksčiau jis per mažas ir per silpnas ilgoms kelionėms. Be to, jis turi turėti bent pirmą skiepų dozę. Mes vežėme 9 savaičių kokerspanielį iš Kauno į Svonzą – tai buvo įtempta, bet viskas praėjo gerai. Jauni šuniukai dažniau serga judesio liga, todėl mes darydavome dažnesnius sustojimus. Taip pat jiems reikia daugiau šilumos – mes turime specialius šildymo kilimėlius. Bet svarbiausia – jauni šuniukai dažniau būna išsigandę, todėl skiriame daugiau dėmesio ir kantrybės. Kartais net miegame šalia narvo, kad jie jaustųsi saugiai.

20. Kaip vežate agresyvius arba labai baimingus šunis?

Atsargiai. Pirmiausia – mes visada prašome šeimininko pasakyti, jei šuo turi agresijos ar baimės problemų. Tai nėra gėda, tai svarbu saugumui. Mes naudojame specialius tvirtus narvus su papildomomis spynomis. Agresyviems šunims mes neleidžiame išeiti iš narvo bendrose aikštelėse – jie išeina tik uždarose vietose. Kartą vežėme šunį, kuris buvo labai agresyvius svetimiems žmonėms – mes dėvėjome pirštines ir buvome labai lėti judesiai. Užtruko ilgiau, bet visi buvo saugūs. Baimingiems šunims mes naudojame raminančius feromonus, kurie purškiami į narvą. Tai padeda, bet ne visada. Svarbiausia – kantrybė ir supratimas.

21. Ar vežate šunis su negalia arba sveikatos problemomis?

Taip, bet reikia išankstinio pasiruošimo. Pavyzdžiui, jei šuo turi judėjimo problemų, mes naudojame specialius rampas, kad jį būtų lengviau įkelti. Jei šuo turi kvėpavimo problemų, kaip buldogai, mes užtikriname, kad būtų gera ventiliacija ir vėsesnė temperatūra. Kartą vežėme šunį, kuris buvo be vienos kojos – jis puikiai susitvarkė, bet mes turėjome būti atsargūs pakeliant jį. Svarbiausia – veterinaro leidimas. Be jo nevežame. Taip pat mes prašome išsamių instrukcijų iš šeimininko – kokių vaistų reikia, kokia dozavimas, ką daryti, jei priepuolis. Tai rimtas dalykas, ir mes neimamės to be pasiruošimo.

22. Ką daryti, jei kelionės metu šuo pabėga?

Tai baisiausias scenarijus. Bet mes turime protokolą. Pirmiausia – visi keliai uždaromi, mes naudojame švilpukus ir skanėstus, kad priviliotume šunį atgal. Paprastai šuo nubėga ne toliau kaip kelis šimtus metrų, nes yra išsigandęs. Kartą taip nutiko Vokietijoje – šuo iššoko iš automobilio degalinėje. Jis nubėgo į lauką, bet mes jį sugavome per 20 minučių. Tai buvo labai įtemptos minutės. Dabar mes visada naudojame dvigubą pavadžio sistemą – vienas prie narvo, kitas prie automobilio. Be to, mes turime GPS seklius, kuriuos dedame ant antkaklių – tai padeda rasti pabėgusį gyvūną. Bet geriau tiesiog užkirsti kelią – visada patikrinti, ar durys užrakintos.

Įvykiai – vežame gyvūnus į Velsą kiekvieną dieną

23. Ar yra buvę atvejų, kai kelionė nepavyko?

Taip, bet labai retai. Vienas atvejis – šuo iš Alytaus patyrė šilumos smūgį pakeliui. Mes pastebėjome per vėlai, ir teko skubiai vežti pas veterinarą Lenkijoje. Šuo išgyveno, bet kelionė baigėsi ten. Tai buvo mūsų klaida – mes nepakankamai dažnai tikrinome temperatūrą automobilyje. Dabar turime nuolatinę temperatūros stebėjimo sistemą. Kitas atvejas – keltas buvo atšauktas dėl audros, ir mes negalėjome tęsti kelionės. Teko nakvoti viešbutyje su šunimi – laimei, viešbutis leido augintinius, bet tai buvo papildomos išlaidos. Mes visada turime planą B, bet kartais gyvenimas pateikia staigmenų.

24. Kokios dažniausios klaidos, kurias daro klientai?

Pirma – dokumentų netvarka. Antra – nesako apie sveikatos problemas. Trečia – per mažai informacijos apie šuns elgesį. Ketvirta – vėluoja atvykti į susitikimą. Penkta – per daug emocijų. Taip, per daug emocijų. Kartais klientai taip jaudinasi, kad pradeda skambinti kas valandą ir klausinėti tų pačių dalykų. Tai suprantama, bet trukdo darbui. Mes visada prašome pasitikėjimo – jei mes priėmėme užsakymą, mes pasirūpinsime viskuo. Bet geriausia, ką klientas gali padaryti – tai būti sąžiningam ir pasiruošusiam. Ir dar – nepamiršti duoti šuniui mylimą žaislą ar antklodę. Tai mažas dalykas, bet labai padeda.

25. Ką daryti, jei šuo neatvyksta į sutartą laiką?

Pirmiausia – ramiai. Mes visada turime buferinį laiką – 2-3 valandos vėlavimo yra normalu, atsižvelgiant į kelių sąlygas. Bet jei vėluojama ilgiau, mes pranešame klientui. Kartą šuo turėjo atvykti iš Rygos, ir dėl avarijos kelyje viskas užtruko 5 valandas ilgiau. Mes nuolat bendravome su klientu, ir viskas baigėsi gerai. Svarbiausia – komunikacija. Mes visada turime kontaktinį numerį, ir klientas gali skambinti bet kada. Bet mes taip pat prašome kantrybės – kartais vėlavimai nėra mūsų kontrolėje. Pavyzdžiui, jei keltas vėluoja, mes negalime nieko padaryti, tik laukti.

26. Ar galima sekti šuns kelionę realiu laiku?

Taip, mes siūlome GPS sekimo paslaugą. Klientas gauna nuorodą, kurioje gali matyti, kur yra šuo. Tai mokama paslauga, bet daugelis klientų ją renkasi, ypač pirmą kartą vežant. Bet yra niuansas – kartais signalas dingsta, pavyzdžiui, požeminiuose tuneliuose arba atokiose vietovėse. Tada klientas mato paskutinę žinomą vietą, ir tai gali sukelti nerimą. Mes visada perspėjame apie tai. Be to, mes siunčiame nuotraukas ir trumpus vaizdo įrašus kas kelias valandas – tai ramina klientus. Vienas klientas sakė, kad jis nemiegojo visą naktį, kol negavo nuotraukos, kurioje jo šuo ramiai miega narve. Tai mažas dalykas, bet labai svarbus.

Išvada: Vežti šuniuką į Velsą – tai ne tik logistika, bet ir pasitikėjimo klausimas. Mes suprantame, kad jūsų augintinis yra šeimos narys, ir mes elgiamės su juo kaip su savo. Kiekviena kelionė yra unikali, ir mes mokomės iš kiekvienos. Taip, būna klaidų, būna nesklandumų, bet mes visada ieškome sprendimų. Jei galvojate vežti šunį į Velsą, pradėkite nuo dokumentų – tai svarbiausia. Ir pasitikėkite tais, kurie tai daro kasdien. Mes čia, kad padėtume.